vyriausybė

Trečiadienį valdžia aptarė Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas. Po jo Gabrielius Landsbergis negailėjo kritikos. „Didžiausia to plano problema yra tai, kad tai ne planas, o mišrainė. Yra viskas nuo miško pertvarkos iki odontologinių paslaugų plėtros ir žuvų migracijos palengvinimo. Tai yra neadekvačios priemonės, jos nesulyginamos“, - komentavo konservatorių lyderis. G. Landsbergis programos įgyvendinimo priemonių plane pasigedo aukštojo mokslo reformos.

Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino, kaip Lietuvoje šiemet bus minimi Sporto metai. Plane numatyta organizuoti sporto renginius - Lietuvos mokyklų žaidynes, neįgaliųjų sporto žaidynes, seniūnijų sporto žaidynes, ūkininkų šeimų sporto ir meno šventę, studentų sporto festivalį, kitus renginius.

Milijardinių skolų turinčiai „Sodrai“ Vyriausybė paskolins dar 550,7 mln. eurų, kurie bus skirti pinigų srautų subalansavimui ir ankstesnių paskolų grąžinimui. „Valstybinė paskolų komisija tokio dydžio paskolai pritaria. Šios paskolos palūkanos bus nulinės. Pats tikslas yra pinigų srautų subalansavimas ir skolinių įsipareigojimų padengimas“, - Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Lietuva nuolat palyginama su kitomis Baltijos šalimis. Jau ne pirmi metai matoma, kad Estija lenkia ir Lietuvą, ir Latviją – lietuvių verslininkai net pasirenka mokesčius mokėti Estijoje. Šiandien Lietuvoje apsilankęs Estijos ekspremjeras Taavi Roivas pasidalino mintimis, kur link turėtų eiti Baltijos šalys ir kaip Estijai pavyko užsitikrinti didžiulį ekonominį augimą.

Kovo 1–oji – alaus pramonės bankroto dalis, šmaikščiai kalbą pradėjo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis kasmetinėje Lietuvos ekonomikos konferencijoje. Tačiau tonui surimtėjus, paminėtos prioritetinės sritys bei grėsmės visai valstybei. Pasak S. Skvernelio, 17–osios Vyriausybės vienas pagrindinių tikslų – ekonomikos transformacija grįsta nestandartiniais sprendimais. „Tikiuosi, kad ši vyriausybė visada išliks pokyčių Vyriausybe.

Pusiau oficialiame Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių projekte yra numatytas „solidarumo“ mokestis gyventojų pajamoms ir „taršos“ mokesčiai dyzeliniams automobiliams. Žodžiai nauji, bet esmė – sena. Kalba eina apie progresinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, ir mokestį žmonėms, turintiems automobilį. „Solidarumo“ mokestis = progresiniai mokesčiai Priemonių plane numatytas „solidarumo“ mokestis apibūdinamas kaip papildomas mokestis viršutinei didelių pajamų daliai.

Nors pristatyti oficialų Vyriausybės projektą buvo žadama vakar, viskas liko diskusijose už uždarų dujų. Tiesa, žiniasklaidoje pradėjo rodytis projekto programos nuotrupos, kurios byloja apie naujus mokesčius. Tai nustebino neoficialiame susitikime su Vyriausybės atstovais dalyvavusį ekonomistą Gitaną Nausėdą.

Vyriausybė nuo ateinančio rudens planuoja ilginti mokslo metus mokiniams. Preliminariame plane, kaip turėtų būti įgyvendinama Vyriausybės programa, nurodoma, kad 2017 metų antrąjį ketvirtį turėtų būti sprendimai dėl mokymosi dienų skaičiaus per mokslo metus padidinimo. „Tokį siūlymą ketiname įtvirtinti šių metų antrą ketvirtį, o įsigaliojimas prasidės šiemet ar nuo 2018 metų – dar negalėčiau tiksliai pasakyti“, – BNS sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė per ketverius kadencijos metus vidutinę senatvęs pensiją ketina padidini ne mažiau kaip 37 eurais - iki 325 eurų. „Atsižvelgiant į augančią ekonomiką ir didėjantį darbo užmokesčio fondą, indeksuota vidutinė senatvės pensija 2020 metais yra ne mažesnė kaip 325 eurai“, - nurodoma Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano projekte, kurio kopiją matė BNS.

Premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybė per savo kadenciją planuoja pagerinti verslo sąlygas ir investicinę aplinką - tikimasi, kad tai Pasaulio banko reitinge „Doing Business“ iki 2020 metų Lietuvą turėtų kilstelėti 6 pozicijomis aukštyn į 15-tą vietą. Tai numatyta S.Skvernelio Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano projekte, kurios kopiją matė BNS.

Vyriausybės programos įgyvendimimo planas ir toliau lieka paslaptyje. Tai buvo nuspręta po šiandien įvykusio Vyriausybės atstovų ir valdančiosios koalicijos atstovų susitikimo.  Jis visuomenei bus atskleistas tik kovo 1 dieną, kai bus paskelbtas teisės aktų informacinė sistemoje.  Vyriausybės programos pristatymas jau gana ilgą laiką opozicijos jėgų yra kritikuojamas dėl konkretumo ir aiškių žingsnių nebuvimo. O Vyriausybės programos pristatymas buvo palydėtas ir visuomenės kritika.

Pirmadienį Vyriausybės kanceliarijos darbuotojams pristatyti planuojami struktūriniai pokyčiai, kurių tikslas - dinamiška, optimali, lanksti, aukščiausius veiklos standartus atitinkanti ir geriausių rezultatų pasiekti galinti valstybės įstaiga. Reformos būtinybę diktuoja šiandienos situacija: žemas visuomenės pasitikėjimas viešuoju sektoriumi, ilgi biurokratiniai procesai, nepakankamai kokybiškai teikiamos viešosios paslaugos ir neefektyvus tam skiriamų finansinių išteklių naudojimas.

Šiandien Vyriausybė posėdyje nusprendė parolimpinių ir olimpinių kurčiųjų žaidynių pirmos vietos laimėtojams mokėti pirmojo laipsnio, užėmusiems antrą ir trečią vietas – antrojo laipsnio valstybines pensijas.  Iki šiol sveikų ir negalią turinčių sportininkų pasiekimai olimpiadose buvo vertinami nevienodai, jiems buvo mokamos skirtingų laipsnių valstybinės pensijos.

Vyriausybėje trečiadienio rytą įvyko neskelbtas premjero Sauliaus Skvernelio ir opozicinių konservatorių vadovo Gabrieliaus Landsbergio susitikimas. Ir ministro pirmininko atstovas, ir G.Landsbergis išsamiau šio susitikimo nekomentavo. Be to, nei viena pusė neatskleidė, kieno iniciatyva vyko šis susitikimas.

Milijardinių skolų turinčiai „Sodrai“ Vyriausybė ketina paskolinti dar 550,7 mln. eurų, kurie būtų skirti pinigų srautų subalansavimui ir ankstesnių paskolų grąžinimui. Finansų ministerija parengė tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą. Dokumente nurodoma, kad vasario pradžioje į Finansų ministeriją dėl paskolos kreipusis „Sodra“ pateikė 2017 metų pinigų srautų prognozę, pagal kurią fondo išlaidos bus 550,7 mln. eurų didesnės nei įplaukos.

Visuomenininkams atrinkus siūlomą skulptūrą laisvės gynėjų įamžinimui Vilniaus Lukiškių aikštėje, kultūros ministrė Liana Ruokytė - Jonsson teigia, kad dėl memorialo spręs atnaujinta Vyriausybės ir savivaldybės darbo grupė. Po susitikimo su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi ministrė tiesiogiai neatsakė, ar pritaria visuomenininkų iniciatyvai.

Buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Donatas Malaškevičius tapo pirmuoju Vyriausybės vicekancleriu. Tai rašoma Vyriausybės kanceliarijos interneto puslapyje. Tai politinio pasitikėjimo pareigybė. Prieš porą dienų faktą apie D.Malaškevičiaus darbą Vyriausybėje BNS patvirtino premjeras Saulius Skvernelis, tačiau neįvardijo konkrečios pareigybės. D.Malaškevičius tarnybą vidaus tarnybos sistemoje pradėjo 1995 metais.

Lenkija nori įsitraukti į konstruktyvų bendradarbiavimą su naująja Lietuvos Vyriausybe, o tai didžiąja dalimi priklausys nuo jos geros valios sprendžiant Lietuvos lenkų klausimus, ketvirtadienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis (Vitoldas Vaščikovskis). „Mes (...) norime įsitraukti į konstruktyvų bendradarbiavimą su naująja Lietuvos vyriausybe, o tai didžiąja dalimi priklausys nuo mūsų partnerių geros valios, daugiausiai kalbant apie Lietuvos lenkų teisių užtikr...

Vyriausybė trečiadienį leido lengviau įdarbinti kai kurių sričių specialistus iš užsienio. Tačiau kai kurie opozicijos politikai perspėja, kad taip gali būti atveriamas kelias pigesnei darbo jėgai, kuri stabdys lietuvių atlyginimų augimą. Ūkio ministerija Ministrų kabinetui pateikė, jos teigimu, Lietuvoje trūkstamų 27 profesijų sąrašą.

Vyriausybė kitą savaitę rengs išvažiuojamąjį posėdį Medininkuose, kur domėsis valstybės sienos apsauga. „Tikslas yra supažindinti ministrus su valstybės sienos apsaugos aktualijomis, – BNS sakė ministro pirmininko atstovas spaudai Tomas Beržinskas. – Į Medininkus ministrai vyks ne tik tam, kad teoriškai pasikalbėtų, bet kad praktiškai pamatytų, kaip atrodo sienos apsauga.“ Netoli Medininkų yra įsikūręs Lietuvos pasienio kontrolės punktas su Baltarusija.

Vaikų nemušimo įstatymo šalininkai ir priešininkai, atrodo, susitarė. Parengtas projektas, kuriame rašoma, kad fizinės bausmės turi būti įvardijamos kaip smurtas. Nevyriausybinės organizacijos tai jau vadina istoriniu susitarimu, tiesa, įstatymą dar turės patvirtinti Seimas. Jei tai bus padaryta, prieš vaikus bus draudžiamas bet koks smurtas, o smurtu vadinama ir vaiko nepriežiūra. Parlamentarai ramina, esą į kalėjimus pusė Lietuvos sugrūsta nebus.

Vasario 4 dieną sueina 20 metų, kai veiklą pradėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Daugiau nei 160 mln. eurų nuslėptų mokesčių, 6 tūkst. baigtų ikiteisminių tyrimų – tokia yra vien paskutinių dešimties metų FNTT tyrimų statistika. FNTT ištakos siekia 1997-uosius metus, kai Vyriausybės nutarimu buvo įsteigtas Mokesčių policijos departamentas, kurio uždavinys – padėti įvesti tvarką finansų ir mokesčių srityse.

Vyriausybė trečiadienį nutarė pasibaigus kadencijai atleisti Osvaldą Šarmavičių iš Valstybės tarnybos departamento vadovo pareigų. Vienas ilgiausiai pareigas einančių vyriausybinės institucijos vadovų O.Šarmavičius atleidžiamas nuo ketvirtadienio. Jis departamentui su pertraukomis vadovavo nuo 2002-ųjų.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad savivaldybė nepaklus Vyriausybės atstovės reikalavimui nuimti kai kurių gatvių pavadinimų lenteles užsienio kalbomis. Tai sostinės vadovas sakė po to, kai ginčą pradėjo nagrinėti Vilniaus apygardos administracinis teismas. „Prašymui, be jokios abejonės, nepaklusime, nes prašymas yra nepagrįstas, neteisėtas ir toks piktokas. Vilniaus miestas yra draugiškesnis ir atviresnis.

Vyriausybė siūlo ilginti atostogas - vietoje 28 kalendorinių dienų atostogų dabar įteisinti 22 darbo dienas. Profesinės sąjungos tam pritaria vadindamos kompromisu. Tačiau darbdaviai ir toliau laikosi savo – atostogos turi trukti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Taip numatyta naujajame Darbo kodekse, o jei kas nori daugiau – siūlo eiti nemokamų atostogų kiek tik nori - sako darbdaviai. Pusmečiui atidėjus darbo kodekso įsigaliojimą, jau nuo vasaros atostogas ketinama skaičiuoti kitaip.

Krašto apsaugos ministerija karių atlyginimus nuo šių metų spalio mėnesio siūlo kelti 5 proc., o nuo kitų metų vidurio - dar apie 10 proc. Tokie skaičiai numatyti derinimui pateiktame Vyriausybės nutarimo projekte. Iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto tam numatoma skirti 17 mln. eurų. Jei Vyriausybė pritars, eilinio kario alga per pusantrų metų ūgteltų nuo dabartinių 526 iki 605 eurų į rankas, seržanto - nuo 684 iki 784 eurų, kapitono - nuo 972 iki 1111 eurų.

Trečiadienį valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad frakcija vieninga kaip niekada. „Tokios vieningos frakcijos dar nesame turėję, palaikymas Vyriausybei yra absoliutus, palaikymas Vyriausybės yra absoliutus. Mes tikrai labai stipriai dirbsime iki pavasario sesijos pradžios tam, kad tie pažadai, kurie buvo rinkėjams, būtų įvykdyti. Ryžto yra labai daug.

Vyriausybė pasisakė prieš siūlymą sulaukus pilnametystės visiems piliečiams išmokėti per 2 tūkst. eurų. Ministrų kabineto trečiadienį patvirtinoje išvadoje pažymima, kad dar praėjusioje kadencijoje „darbiečių“ pateiktas siūlymui įgyvendinti nėra galimybių – preliminariai tam kasmet reikėtų apie 68 mln. eurų.

Vyriausybė steigia registrą, kuriame bus kaupiami prašymai neleisti lošti. Registras turėtų pradėti veikti nuo gegužės. Jame bus registruojami asmenys, pateikę prašymus neleisti jiems lošti. Įsiregistruoti ir išsiregistruoti iš jo bus galima nemokamai. Registro sukūrimo paslaugai numatoma skelbti viešąjį pirkimą. Registrui kurti ir jo veiklai šių metų biudžete numatyta 70 tūkst. eurų.

Vyriausybė pasisakė prieš siūlymą sulaukus pilnametystės visiems piliečiams išmokėti per 2 tūkst. eurų. Ministrų kabineto trečiadienį patvirtinoje išvadoje pažymima, kad dar praėjusioje kadencijoje „darbiečių“ pateiktas siūlymui įgyvendinti nėra galimybių – preliminariai tam kasmet reikėtų apie 68 mln. eurų.

Su šešėline ekonomika kovojančios šalies institucijos per dvi savaites turėtų parengti tolimesnius šių metų planus bei įvertinti trūkstamas priemones, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Duotos yra dvi savaitės kiekvienai institucijai pristatyti konkrečius pagal savo kompetenciją veiklos planus, kur bus darbai, terminai - pagrindinis terminas yra šių metų gruodžio 31 diena - ir rezultatai.

Lietuvos Vyriausybė, prieš pasirašydama tarpvalstybines sutartis dėl europinės vėžės projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo, pirmiausiai nori įsigilinti į projektą, sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. „Latvijos ir Estijos vyriausybės šiek tiek ilgiau dirba negu mūsų Vyriausybė, tad normalu, kad mums reikia dar įsigilinti į projektą“, - BNS sakė R.Masiulis.

Opozicinės konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis abejoja, ar aukštojo mokslo institucijų tinklo pertvarkai užteks pačių mokslo institucijų valios. Anot jo, apie reformos startą paskelbusi Vyriausybė neturėtų šio klausimo iki vasaros palikti savieigai. „Buvo pasakyta, kad dabar iki vasaros lauksime, ką dabar universitetai patys sugalvos.

Opozicija siekia sukiršinti Vyriausybę ir prezidentę Dalią Grybauskaitę, sako premjeras Saulius Skvernelis, konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui sukritikavus jį dėl lyderystės stokos. „Aš manau, kad opozicijos tai yra svajonė ir siekis, kad galėtų įkalti tokį pleištą“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas. Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas G.Landsbergis šią savaitę paskelbtame interviu portalui lrt.lt sukritikavo Ministrų kabineto darbą.

Pirmadienį „X Faktoriaus“ teisėjas Saulius Prūsaitis užbaigė, kaip pats sako, komiška žinute socialinėje erdvėje. Atlikėjas ir dainų autorius pašiepė dabartinę situaciją Seime. „Prajuokinau pats save... Pagalvojau, kad net aš dabar galėčiau būti seimo nariu arba ministru“, – „Facebook“ skelbė S. Prūsaitis. Susisiekus su garsiu vyru, šia tema jis nenorėjo daugžodžiauti. Paklaustas, kokių permainų imtųsi vos įžengęs į Seimą, jis nustebino netikėtu atsakymu.

Energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ įgyvendinamų valstybei svarbių projektų - Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių - likimas turėtų paaiškėti artimiausiu metu. Seimo energetikos komisija trečiadienį turėtų paskelbti išvadą dėl dar pernai prasidėjusios diskusijos, ar Lietuvoje pakaks atliekų dviem naujoms jų deginimo elektrinėms. Nors komisijos išvada bus tik rekomendacinė, ji gali lemti Vyriausybės požiūrį į šiuos projektus.

Vyriausybė ketina Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT) prijungti prie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), sako vidaus reikalų ministra Eimutis Misiūnas. Pasak E.Misūno, FNTT jungimo su VMI terminai bus numatyti specialioje programoje, kurią ketinama parengti šių metų pirmąjį pusmetį. „Dabar rengiama Viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų gerovė programa, kuri apims ne tik policiją, bet ir visas kitas statutines organizacijas Vidaus reikalų ministerijos žinioje.

Nuo 2014 metų visuomenės nuomone, valdžios institucijų skaidrumas pablogėjo net po kelis kartus, atskleidžia Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktas visuomenės nuomonės tyrimas „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“. Labiausiai korumpuota institucija Seimą įvardina bene dvigubai daugiau respondentų (šiemet 42 proc., 2014 m. – 26 proc.), partijas - trigubai (šiemet 22 proc., 2014 m. – 8 proc.), Vyriausybė - trigubai (šiemet 15 proc., 2014 m. buvo 6 proc.

Politikos naujokai yra didžiulė galimybė Lietuvai, tačiau jie negali nuvilti šalies žmonių, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Esame globalaus pasaulio dalis ir mūsų žmonės labai panašiai reaguoja į iššūkius, grėsmes. (...) Manau, kad Lietuva ne išimtis. Ir gerai, kad pas mus išsisprendė, kaip dabar sprendžiasi, tai yra mes pamatėme naujus veidus politikoje. Tai yra didžiulė galimybė Lietuvai“, - penktadienį transliuotame interviu LRT radijui sakė D.Grybauskaitė.

Aukštojo mokslo tinklo pertvarka bus numatyta Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, tai padaryti reikia per tris mėnesius, sako būsimus pasikeitimus su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu aptarusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Aptarėme bendrą darbą, viziją dėl aukštojo mokslo tinklo.

Tik prieš kelias savaites prisiekęs premjero Sauliaus Skvernelio ministrų kabinetas iki šiol kelia daug klausimų dėl nepartinių ministrų gausos. Tačiau Prezidentė Dalia Grybauskaitė primena, kad ir pati yra buvusi nepartine ministre.  Taip pat ji tikina, kad ne partiškumas, o nuveikti darbai ir pasiekti rezultati apibūdina politiką., tad tokie ministrai neturėtų trukdyti Vyriausybės darbui. „Visaip aišku gali būti, dėl subjektyvių ir aiškių priežasčių.

Mokytojų atlyginimų kėlimui kitų metų biudžete numatyta skirti 41 mln. eurų, sako premjeras Saulius Skvernelis, tuo pačiu pabrėžiantis ir struktūrinių pertvarkų švietimo srityje būtinybę. „Vyriausybė iš esmės neturėdama rezervų surado dar papildomai 17 mln. eurų ir labai pabrėžiu - 2017 metais vien mokytojų atlyginimų kėlimui papildomai skiriama 41 mln. eurų. Tai reikia truputį turėti realybės ir suvokimo, ko dar papildomai reikalaujama.

Ministrų kabinetas trečiadienį paskutinį kartą apsvarstys parlamentarų pateiktus pasiūlymus kitų metų biudžetui ir teiks galutinį 2017 metų biudžeto variantą Seimui. Vienas iš aktualiausių klausimų - pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui pratęsimui iki 2017 metų birželio reikalingų 32 mln. eurų skyrimas iš Kelių priežiūros ir plėtros fondo.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK), vienijanti didžiausias paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų verslo organizacijas, žeria kritiką Lietuvos darbo biržai dėl nenoro bendradarbiauti ir netinkamo bedarbiams įtraukti į darbo rinką skiriamų šimtų milijonų eurų Europos Sąjungos (ES) ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, rašoma pranešime spaudai. LVK pasigenda glaudesnio bendradarbiavimo su Lietuvos darbo birža svarstant su darbo užimtumu susijusius klausimus.

Beveik du mėnesius trukęs valdžios formavimo procesas pasibaigė. Todėl visiems kyla klausimų, koks jis buvo ir ko galima tikėtis. Apie tai TV3 televizijos studijoje buvo kalbama su politologu, politikos apžvalgininku Audriumi Bačiuliu. Užsitęsusiam valdžios formavimo procesui politologas turi paaiškinimą. „Pirmą kartą mes turime Seimą ir Vyriausybę, kurie tarpusavyje yra menkai susiję.

Dalis naujųjų ministrų formuodami komandas jau pasirinko, kas jiems patarinės viešųjų ryšių klausimais - ministrų patarėjais taps ir šį darbą jau dirbę asmenys, ir šios srities naujokai. Teisingumo ministrei viešųjų ryšių ir komunikacijos klausimais patarinėti turėtų socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoja Auksė Kontrimienė, iki šiol dirbusi buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus patarėja ryšiams su Seimu.

Atsistatydina Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje Imantas Umbražiūnas. Šią savaitę ministrų kabinetas spręs dėl jo atleidimo. Konservatorius I.Umbražiūnas BNS sakė, kad jo atsistatydinimas nesusijęs su nacionalinės valdžios pasikeitimu – jis tiesiog nutarė keisti darbą. „Tai yra visiškai asmeninės priežastys, niekaip nesusijusios nei su nauja valdžia, nei su mano pareigomis. Aš nuo naujų metų pradedu dirbti kitame darbe, tai yra Visagino savivaldybės kontrolės tarnybos vadovu.

Premjeras Saulius Skvernelis ketina prie Vyriausybės kanceliarijos įsteigti Krizių valdymo centrą, kuris veiktų kilus ekstremalioms situacijoms. Anot jo, dabar tokios institucijos nėra, todėl pasitaiko, kad sprendimų priėmėjai laiku negauna būtinos informacijos, nesulaukia specialistų siūlymų dėl būtinų sprendimų. „Kažkada buvo labai seniai panašus Krizių valdymo centras (ne prie Vyriausybės), bet jis buvo panaikintas.

Vyriausybė vidaus rinkoje šiemet skolinosi 15 proc. mažiau nei 2015 metais - aukcionuose išplatintų Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) nominali vertė nesiekė 1 mlrd. eurų. Šiemet vidaus rinkoje platintos tik ilgalaikės Vyriausybės obligacijos. Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojo Gedimino Norkūno teigimu, VVP paklausa šiemet išliko pakankamai didelė, o mažesnę vidaus rinkoje pasiskolintų lėšų sumą lėmė ne toks didelis skolinimosi poreikis.