vyriausioji rinkimų komisija

Nuo šeštadienio nakties Vyriausioji rinkimų komisija gavo kelias dešimtis pranešimų apie agitacijos pažeidimus, didelė dalis jų susiję su agitacija socialiniuose tinkluose, teigia komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.  „Vyriausioji rinkimų komisija gavo kelias dešimtis pranešimų apie agitacijos pažeidimus.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) žada išsiaiškinti visus pranešimus, kai saviizoliacijoje esantys žmonės informavo nesulaukę rinkimų komisijų narių, tačiau tikina, kad tai galėjo būti pavieniai atvejai, o ne sisteminė spraga. VRK atstovė žiniasklaidai Indrė Ramanavičienė BNS sekmadienį sakė, kad iki šiol sulaukta šešių tokių pranešimų, visi šie atvejai bus detaliai ištirti.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad asmens apsaugos priemonių aprūpinimui rinkėjams ir komisijos nariams liepos mėnesį buvo skirta 1,6 mln. eurų. Tik prasidėjus išankstiniam balsavimui paaiškėjo, kad rinkimų apygardose tragiškai trūksta asmens apsaugos priemonių, todėl paskutinę minutę Vyriausioji rinkimų komisija ir SAM susigriebė „gesinti gaisrus“ ir papildomai dalinti apsaugos komplektus. Penktadienį prasidėjo balsavimas namuose.

Lietuvoje prasidėjo išankstinis balsavimas Seimo rinkimuose, prie balsadėžių žmonės traukia nuo pat ankstyvo ryto.Šis balsavimas smarkiai skiriasi nuo ankstesniųjų, nes žmonių prašoma ne tik dėvėti kaukes, bet ir atsinešti savo rašiklį. Rinkimų komisijų nariai sako, kad žmonės klauso nurodymų, didesnių pažeidimų ar nesklandumų bent kol kas nefiksuojama.

Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, apsauginė veido kaukė ir asmeninis tušinukas – trys daiktai, kuriuos su savimi atėjus atiduoti balsą Seimo rinkimuose turėti būtina. Bet tai yra tik viena dalis informacijos, kurią privalo žinoti kiekvienas rinkėjas. Dėl koronaviruso grėsmės šie rinkimai atrodys kitaip.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį panaikino dar dviejų kandidatų į Seimą teisinę neliečiamybę. Panevėžio apygardos prokuratūros prašymu panaikintas Lietuvos socialdemokratų darbo partijos kandidato Deltuvos šiaurinėje apygardoje, buvusio Anykščių rajono mero Kęstučio Tubio teisinis imunitetas. K. Tubis Molėtų teisme teisiamas dėl prekybos poveikiu. Pats kandidatas VRK atsiuntė raštą neprieštaraujantis imuniteto panaikinimui.

Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčioje melstasi už gerus Vilniaus krašto lenkų rinkimų rezultatus. Apie tai pranešė pati Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) tokio elgesio nesupranta, o Vilniaus arkivyskupija tokį bažnyčios elgesį smerkia. Pirmadienį, rugsėjo 28-ąją, Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už gerus Vilniaus krašto lenkų rinkimų rezultatus.

Likus mažiau nei porai savaičių iki Seimo rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija pristatė, kaip mes jiems esame pasirengę. Skelbiama, kad šiemet išankstinis balsavimas vyks kitaip – net keturias dienas vietoje dviejų. Trečdalyje savivaldybių keičiasi ir balsavimo patalpos. VRK pirmininkė teigė, kad šiemet proveržis didžiulis yra užsienyje užsiregistravusių rinkėjų.

Aušra Maldeikienė dažnam lietuviui yra žinoma ne tik dėl savo nuveiktų darbų, bet ir dėl aštraus liežuvio bei gebėjimo argumentuotai kritikuoti. Šiandien europarlamentarė dirba Briuselyje, tačiau fizinis atstumas nuo Lietuvos netrukdo politikei aktyviai dalyvauti diskusijose Lietuvoje. Apie tai, kaip ji vertina šio Seimo nuveiktus darbus, kaip palygintų Lietuvą su Belgija ir apie koronaviruso aktualijas – šiame pokalbyje.

Dalis gavusiųjų Valstybinės rinkimų komisijos (VRK) pranešimus apie rinkimus – nustėrę. Pranešimuose beveik dešimt klaidų, pateikti ir klaidinantys teiginiai. Valstybinė kalbos inspekcija smerkia VRK, o ši atsiprašo. Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė ir Lietuvių kalbos draugijos narė Alma Paulauskienė atidariusi savo pašto dėžutę nustėro. Ten ji rado VRK pranešimą apie rinkimus.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikino piktnaudžiavimu įtariamos buvusios Nacionalinio kraujo centro vadovės Joanos Bikulčienės teisinę neliečiamybę, tačiau neleido jos suimti. Partijos „Lietuva – visų“ kandidatė Seimo rinkimuose J. Bikulčienė yra įtariama piktnaudžiavimu vadinamoje kraujo byloje. Prokuratūra prašė leisti kandidatę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti laisvę.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl papildomų 3,9 mln. eurų skyrimo iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), artėjant spalį vyksiantiems Seimo rinkimams.  Lėšos VRK būtų skiriamos rinkimų komisijų narių darbo užmokesčio išlaidoms apmokėti ir Seimo rinkimams organizuoti diplomatinėse atstovybėse bei konsulinėse įstaigose, nurodo Vyriausybės kanceliarija.

Statistinis kandidatas į Seimą yra aukštąjį išsilavinimą turintis penkiasdešimtmetis vyras, vardu Vytautas, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia beveik 147 tūkst. eurų.  Tokį statistinio kandidato portretą sudarė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), surinkusi duomenis apie kandidatų išsilavinimą, šeiminę padėtį, deklaruotas pajamas, turtą, sąsajas su juridiniais asmenimis, informaciją apie turimus teistumus.

Seimo rinkimuose dalyvaujančios politinės partijos ketvirtadienį bandė savo rankų sėkmę, traukdamos Seimo rinkimų numerius. Pirmuoju numeriu Seimo rinkimuose eis politinė partija „Drąsos kelias“. Antrąjį numerį ištraukė Partija „Laisvė ir teisingumas“. Trečiasis numeris Seimo rinkimuose teko Laisvės partijai. Ketvirtuoju numeriu eis Lietuvos liaudies partija. Penktuoju – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) neregistravo buvusio Kauno miesto mero, eksparlamentaro Vytauto Šustausko Kovotojų už Lietuvą sąjungos kandidatu vienmandatėje apygardoje. Paaiškėjus, kad užstatą jis pervedė per vėlai, kandidatas bei partija neteko ir paties užstato. Kadangi partija nepateikė dokumentų Seimo rinkimuose dalyvauti sąrašu daugiamandatėje apygardoje, V. Šustauskas prarado galimybę kovoti dėl parlamentaro mandato.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį nusprendė, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), įsigijusi ir neatlygintinai perdavusi medikams daugiau kaip 2 tūkst. respiratorių, pažeidė įstatymą. Už politinių partijų finansavimo tvarkos pažeidimą partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui nuspręsta skirti baudą. Jis teigia, kad partija buvo nubaustas už pilietiškumą. Medžiagą įvertinti taip pat nuspręsta perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Rinkimų kampanija įsibėgėja – iki Seimo rinkimų liko trys mėnesiai, o į partijų ir savarankiškų kandidatų rinkimines sąskaitas gausiai pildo įvairiausi aukotojai nuo verslininkų ir politikų iki žinomų visuomenės veikėjų. Tiesa, ne visų sąskaitos pilnėja vienodai sparčiai, kai kurios partijos ir kandidatai vis dar negali pasigirti pritraukę aukų. Iki liepos vidurio spalio 11 dieną vykstančiose Seimo rinkimuose registravosi aštuoniolika partijų ir keturiolika savarankiškų dalyvių.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) parengs planą dėl internetinio balsavimo diegimo užsienio rinkėjams, tačiau komisijos vadovė Laura Matjošaitytė skeptiška dėl jo įgyvendinimo – gali pritrūkti laiko.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį patvirtino Seimo rinkimų apylinkių ribas, jų per šiuos rinkimus sumažėjo 34-iomis. „Palyginti su 2019 metais, rinkimų apylinkių sumažėja, vietoj buvusių 1972 lieka 1938, sumažėjimas yra 34 apylinkės“, – pranešta per VRK posėdį. Rinkimų apylinkių padaugėjo Utenos rajone ir Vilniaus mieste.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį planuoja patvirtinti Seimo rinkimų apylinkių ribas, jų per šiuos rinkimus mažėja keliomis dešimtimis. Pasak VRK vadovės Lauros Matjošaitytės, kai kurios apylinkės jungiamos dėl mažo rinkėjų skaičiaus, kai kurių atsisakoma, nes patalpos nėra pritaikytos neįgaliesiems, kaip reikalauja įstatymas. „Per praėjusius rinkimus buvo 1972 apylinkė, dabar turėsime gerokai mažiau, apie 1940 apylinkių“, – BNS sakė L. Matjošaitytė.

Artėjant Seimo rinkimams partijos jau aktyviai registruojasi ir į jų sąskaitas pradėjo plaukti pirmosios lėšos. Kol kas daugiausiai pinigų spalį vyksiantiems rinkimams paskyrė opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), gerokai mažiau pinigų skyrė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys, Lietuvos žaliųjų partiją (LŽP) aktyviai remia partijos nariai ir verslininka...

Koronaviruso protrūkis Lietuvoje pamažu stabilizuojamas, tačiau neaišku, kokia situacija šalies laukia rudenį, kai vyks Seimo rinkimai. Dėl šios priežasties jau imamas ruošti scenarijus, kaip būtų galima organizuoti parlamento rinkimus, kad balsuoti atėję piliečiai būtų saugūs. Numatoma, kad rinkėjai turės dėvėti veido ir rankų apsaugas, laikytis atstumo vienas nuo kito, balsavimo kabinos bus dezinfekuojamos, taip pat ketinama reguliuoti rinkėjų srautus.

Šių metų rudenį vyksiantys parlamento rinkimai valstybės biudžetui kainuos per 12 mln. eurų. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino jų sąmatą – 12,395 mln. eurų. Prieš ketverius metų Seimo rinkimų biudžetas siekė apie 7,5 mln. eurų. VRK pirmininkės Lauros Matjošaitytės teigimu, rinkimai pabrango daugiausia dėl pasikeitusios mokesčių skaičiavimo tvarkos ir padidinto atlygio rinkimų komisijų nariams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį nusprendė, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pagrįstai panaikino už partizanų vado paniekinimą nuteisto Viačeslavo Titovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario mandatą.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė palikti galioti sprendimą, kuriuo iš prezidento Gitano Nausėdos rinkimų kampanijos štabo narės Sofijos Armoškaitės asmeninės sąskaitos apmokėta reklama feisbuke pripažinta nepinigine auka.

Rinkėjas Žilvinas, Šlapaberžėje bandydamas balsuoti pirmajame prezidento rinkimų ture, liko nemaloniai nustebintas – vietiniai rinkimų komisijos nariai, nežinia kaip pastebėję, kaip vyras balsuoja, uždraudė jam į balsadėžę mesti tuščius biuletenius. „Pasirašiau už biuletenius ir nusprendžiau jų neužpildyti. Komisija pradėjo mane keikti, kolioti, siūlė pusbrolį iš Seimo išsikviesti, keiktis rusiškai. Tai buvo kosmosas.

Neįgalieji yra ne tik nedarbingumo pensijų ar kitų socialinių išmokų gavėjai, bet ir piliečiai, neabejingi tam, kas vyksta jų valstybėje. Su kiekvienais Lietuvoje vykstančiais rinkimais iškyla ir jų prieinamumo įvairių negalių turintiems žmonėms problema. Patys neįgalieji šį klausimą itin aštriai pradėjo kelti po 2016 m. Seimo rinkimų.

Rinkimų problemos neaplenkia ir svetur gyvenančių tautiečių. Netoli Australijos esančioje salų valstybėje Ramiajame vandenyne, Vanuatu, gyvenanti lietuvė Silvija „Facebook“ dalinasi savo ir dar dviejų lietuvių problema, bandant balsuoti Lietuvos rinkimuose iš užsienio. „Trys lietuviai, gyvenantys Vanuatu, užsiregistravome balsavimui iš Japonijos ambasados ir daugiau nei mėnesį laukiame nesulaukiame savo rinkėjo kortelių“, – savo paskyroje rašė moteris.

Prezidento rinkimų pagrindinė diena – šis sekmadienis, tačiau savo kandidatą ir balsą dėl referendumų atiduoti galėsime jau šią savaitę. Mat jau tądien prasidės išankstinis balsavimas, kuris truks rekordiškai ilgai – net penkias dienas. Keičiasi ne tik balsavimo trukmė, bet ir biuleteniai, kurie šįsyk bus skirtingų spalvų. Maža to, Vyriausioji rinkimų komisija skelbia, kad biuleteniai bus pritaikyti neregiams. Atėję į rinkimus žmonės gaus tris biuletenius.

Pernai pavasarį Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ir Vilniaus miesto bei Vilniaus rajono savivaldybės per 2016 metų rinkimus nesudarė tinkamų sąlygų balsuoti judėjimo negalią turintiems žmonėms. Pareiškėjams buvo priteista po 1000 eurų. Šiemet VRK ėmėsi aktyvesnių veiksmų, kad rinkimai būtų prieinamesni visiems žmonėms, taip pat ir turintiems negalią. Tokią teisę jiems garantuoja tiek Lietuvos, tiek tarptautiniai teisės aktai.

Pinigai už mieste gimusius kūdikius, apmokėti vairavimo kursai ir net butai – šitaip kai kurios Lietuvos savivaldybės teigia globojančios savo gyventojus, o, politologų manymu, taip jos tiesiog ruošiasi rinkimams. Ar rinkėjai užkibs ant politikų mesto kabliuko? Iki kovo 3 dieną vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų liko kiek daugiau nei mėnuo. Nenumaldomai artėjant rinkimams, kai kurie miestai ir miesteliai suskubo savo gyventojus apipilti įvairiomis dovanomis.

Į Vyriausiąją rinkimų komisiją pastaruoju metu kreipiasi daug gyventojų, teigiančių, kad jie per klaidą arba apgaulės būdu buvo įtraukti į jų gyvenamojoje savivaldybėje sukurtų visuomeninių rinkimų komitetų narių sąrašus, nors tai neatitiko tikrosios jų valios ir šių komitetų veikloje jie neplanavo dalyvauti.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) spręs, ar panaikinti su „valstiečiais“ rinkto Telšių tarybos nario Vytauto Rakicko mandatą, kurį teismas pripažino sukčiavus ir klastojus dokumentus imant paskolą. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas numato, kad tarybos nario įgaliojimai gali būti nutraukti įsigaliojus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui. VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė BNS sako, kad klausimas bus svarstomas jau kitą savaitę.

Seimo nario rinkimuose Zanavykų apygardoje dalyvaujantis Mindaugas Bastys šią savaitę apskundė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) tris jį įžeidusias konservatorių rinkimų reklamas. Viename iš feisbuke paskelbtų plakatų matyti, jog M. Bastys, iškėlęs, kaip teigia konservatoriai, purvu suteptas rankas.

Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) diskusija, ar serialas „Naisių vasara“ prisidėjo prie Ramūno Karbauskio ir Lietuvos ir valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) sėkmės rinkimuose trunka jau daugiau nei 5 valandas. Balsavimo metu paaiškėjo, kad VRK nariai pripažįsta, jog tam tikruose epizoduose buvo paslėpta reklama, tačiau vis negali sutarti, ar visas serialas bei tam tikri sezonai gali būti laikomi valstiečių ir jų lyderio reklama.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį planuoja spręsti, ar „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausančio „Agrokoncerno“ finansuotame seriale „Naisių vasara“ buvo paslėptos politinės reklamos. Tris serialo sezonus pažiūrėjusi VRK darbo grupė nutarė, kad atskiri filmo epizodai gali būti laikomi paslėpta politine reklama, bet viso serialo tokiu laikyti negalima, juoba nėra šiurkštaus įstatymo pažeidimo dėl neteisėto finansavimo.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Vilius Semeška lieka Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) nariu, atlaikęs valdančiųjų inicijuotą balsavimą dėl nepasitikėjimo. Už tai, kad jam būtų pareikštas nepasitikėjimas, šeštadienį per slaptą balsavimą buvo 64 Seimo nariai, prieš balsavo keturi ir penki parlamentarai susilaikė.

Ne tik politinės korupcijos byloje, o ir saugumo rinktoje medžiagoje figūruojantis koncernas „MG Baltic“ ilgus metus ne tik siekė įtakos politiniame gyvenime, bet ir naudojosi proga dosniai remti didžiąsias politines partijas. Portalas tv3.lt apžvelgė, kurioms partijoms koncernas buvo dosniausias. Išslaptintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagoje pažymima, jog 2006 m. „MG Baltic“ atstovai nusprendė įkurti sau parankią politinę jėgą, manoma, Liberalų sąjūdį.

Seimas antradienį patenkino Vyriausiosios rinkimų komisijos narės Svajonės Šaltauskienės atsistatydinimo prašymą. S. Šaltauskienę, atsižvelgdamas į jos atsistatydinimo prašymą, Seimas iš VRK išbraukė už balsavus 58 Seimo nariams, vienam susilaikius. S. Šaltauskienė atsistatydino argumentuodama padidėjusiu darbo krūviu tarptautinėse notariatų organizacijose. Lietuvos teisininkų draugijos į VRK deleguota narė atsistatydino nuo antradienio.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė sako, jog dabar elgtųsi kitaip, spręsdama dėl išvados apie „Agrokoncerno“ paramą su Ramūnu Karbauskiu susijusiems renginiams. „Žvelgdama į praeiti pasakyčiau: aš dabar elgčiausi kitaip“, – antradienį Seime svarstant jos nepasitikėjimo klausimą sakė L. Matjošaitytė.

Seimas antradienį ketina balsuoti dėl nepasitikėjimo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadove Laura Matjošaityte. VRK vadovės atleidimą inicijuoja Seimo opozicinės frakcijos, kaltinančios ją dėl komisijos „chaotiško darbo“ bei vienasmenių sprendimų. Nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo L. Matjošaityte registravo visų opozicinių frakcijų seniūnai. Po juo surinkti 29 parlamentarų parašai, reikalingi procedūrai pradėti.

Opozicinių Seimo frakcijų atstovai reiškia nepasitikėjimą Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininke Laura Matjošaityte. Surinkti 29 parlamentarų parašai pirmadienį įteikti Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui su prašymu šį klausimą įtraukti į antradienio Seimo posėdžio darbotvarkę.

Seimo opozicinės frakcijos antradienį pasikvietė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkę Laurą Matjošaitytę aptarti kritiškai vertinamą komisijos darbą. Pati pirmininkė su jai metamais kaltinimais ir įtarimais nesutinka, bet ketina inicijuoti pokyčių komisijos darbe.

 Premjerui Sauliui Skverneliui Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) darbas šiuo metu abejonių nekelia. „Man kol kas tikrai (VRK veikla - BNS) abejonių nekelia, o klausimus, kurie iškilę dėl atskirų tyrimų, kodėl kažkas buvo į stalčių padėta, turi atsakyti pirmiausia pati komisijos pirmininkė ir komisija, tada galėsime vertinti toliau pačios komisijos veiklą", - pirmadienį žurnalistams į klausimą, kaip vertina situaciją VRK, atsakė S. Skvernelis.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nusprendus tirti, ar leidinyje „Naisių žemė“ valstiečiai skelbė politinę reklamą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis neneigė, kad remia šį leidinį. 2016 m. leidinys „Naisių žemė“ deklaruotas VRK kaip politinė reklama, nurodytos išlaidos ataskaitose – jos siekė beveik 14 tūkst. eurų, pirmadienį žiniasklaidoje patvirtino VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį dvi nedideles partijas, „Lietuvos sąrašą“ bei Lietuvos centro partiją, pripažino gavusias pajamų iš neteisėto šaltinio, informacija apie partijų finansavimo pažeidimus bus pateikta prokuratūrai. Komisija konstatavo, kad partija „Lietuvos sąrašas“ gavo per 10 tūkst. eurų paskolą iš fizinio asmens, o Lietuvos centro partija priėmė per 9 tūkst.

Druskininkų konservatorius Vilius Semeška pagaliau taps Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariu – vasarą tvirtinant naujos sudėties komisiją jis nepaskirtas, nes neturėjo darbo rinkimų komisijoje patirties. VRK įstatyme numatytas reikalavimas, kad partijų deleguojami atstovai privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir darbo rinkimų komisijose patirties.

 Naujosios Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariai, deleguojami partijų, ketvirtadienį skiriami be Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovo. Nutarime dėl VRK sudėties neliko konservatorių į komisiją deleguoto Druskininkų politiko Viliaus Semeškos pavardės, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui (VVSK) teigiant, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų dėl darbo rinkimų komisijoje patirties.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) , nustačiusi pažeidimų Vyriausiosios rinkimų komisijos vykdytame informacinės sistemos kūrimo ir plėtros ir tvarkymo pirkimo procedūrose, rekomenduoja nutraukti 5 mln. eurų sutartį. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) preliminariąją sutartį su bendrove „iTree“ pasirašė 2015-aisiais - bendrovė ir pati VRK sulaukė politikų priekaištų, kuomet 2016-ųjų spalį vykstant Seimo rinkimams rinkimų sistema strigo, tam tikrą laiką buvo galima matyti žmonių asmens duomenis.