vsd

Prezidentui Gitanui Nausėdai įtariant, jog Vyriausybė, anot jo, vedama asmeniškumų „finansiškai stekena“ Valstybės saugumo departamentą (VSD), premjerė Ingrida Šimonytė aiškina, kad visos institucijos veikiausiai galėtų žerti priekaištus dėl pernelyg mažų asignavimų. Politikė akcentuoja – valstybės galimybės visiems skirti pageidaujamas lėšas yra ribotos.

Kitiems metams planuojamas finansavimas Valstybės saugumo departamentui (VSD) neatitinka šalies saugumo situacijos, tikina žvalgybos atstovai. Anot departamento, išliekant itin įtemptai geopolitinei realybei, VSD pajėgumų išlaikymas ir vystymas yra kritinės svarbos. „Biudžeto projekte siūlomas VSD finansavimas neatitinka Lietuvos nacionalinio saugumo situacijos ir neužtikrina kritiškai svarbių žvalgybos pajėgumų palaikymo ir vystymo – tam būtinas nuoseklus ir prognozuojamas finansavimas.

Siekiant kovoti su vis dažnėjančiomis priešiškų šalių žvalgybos tarnybų operacijomis, Valstybės saugumo departamentas (VSD) pradeda naują, prieš žmonių verbavimą nukreiptą kampaniją. „Kampanijai „Tai gali būti tavo istorija“ sukurti trys video pasakojimai, kurie paremti tikrais faktais iš verbavimo istorijų.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis tikina, kad šiuo metu nėra informacijos, jog su kontrabandiniais kroviniais į Lietuvą iš Baltarusijos skrendantys meteorologiniai oro balionai būtų skirti ir šnipinėjimo tikslais.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) neatsižvelgs į konservatoriaus Mato Maldeikio prašymą išslaptinti dalį Seimo laikinosios tyrimo komisijos, nagrinėjusios pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją, išvadas. Pasak VSD, šioms išvadoms nustatytas įslaptinimo terminas dar nėra pasibaigęs. „VSD pateikė atsakymą į Seimo nario Mato Maldeikio prašymą dėl informacijos išslaptinimo.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) vieną didžiausių spaustuvių Lietuvoje „Garsų pasaulis“ pripažino nepatikima. Įmonė dėl šį sprendimą planuoja skųsti teismui.   Asmens dokumentų išrašymo centras (ADIC) po šio sprendimo nutraukė sutartį su įmone dėl pasų gamybos, skelbia Vidaus reikalų ministerija (VRM). Pirmasis apie tai pranešė naujienų portalas „15min“.  Pasak VRM pranešimo, ministrė Agnė Bilotaitė, reaguodama į „15min.

Rokiškio rajono savivaldybės darbuotojams gavus kvietimus į neegzistuojančios Petro Cvirkos mokyklos mokslo metų pradžios atidarymo šventę, vietos valdžia pirmadienį kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD). Tokiu pavadinimu mokykla yra skelbiama portale „Rekvizitai“, jos nurodytas adresas – Respublikos g. 39. Pasak savivaldybės mero Ramūno Godeliausko, minėtu adresu yra pastatytas individualus namas.  „Rekvizituose“ nurodoma ir tariamos mokyklos vadovė – Augustė Gintarauskienė.

Kai kurie Rusijos kariuomenėje tarnaujantys ar Kremliaus režimui pavaldžiose ir Vakarų sankcionuotose įmonėse dirbantys rusai gauna Lietuvos pilietybę. Jie naudojasi mūsų įstatymuose numatyta galimybe gauti lietuvišką pasą, jeigu jų giminaičiai kadaise buvo ištremti į Sibirą. Gaudami Lietuvos pilietybę, jie išlaiko ir rusišką pasą, o klausimas, kuriai valstybei jie lojalūs, ar nekelia grėsmės Lietuvai – lieka neatsakytas.

Regionų administraciniam teismui atsisakius priimti nagrinėti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios parlamentinės komisijos narių skundą, šiai komisijai vadovavęs Vytautas Bakas neketina pakartotinai skųsti Seimo etikos sargų išvados. Pasak jo, Etikos ir procedūrų komisija (EPK) tapo politinio susidorojimo organizacija, o prieštaravimas jai prilygtų kovai su vėjo malūnais. „Skųsti prilygtų kovai su vėjo malūnais.

Liberalų sąjūdžio valdybos patvirtintame Seimo rinkimų vienmandatininkų sąraše – buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas Tomas Gailius. Kaip penktadienį pranešė Liberalų sąjūdis, T. Gailius su šia politine jėga kandidatuos Vilniaus Pilaitės-Karoliniškių vienmandatėje rinkimų apygardoje. T. Gailius 2019 metais kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą dėl, kaip įtarė, neteisėtų savo vadovų veiksmų tikrinant į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką.

Vilhelmas Germanas pranešė, kad reaguodamas į trečiadienį žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją ketvirtadienį oficialiai kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą. Kaip nurodė jis, departamento prašoma pateikti informaciją, kokius duomenis, vykdant kriminalinę žvalgybą ir žvalgybą, VSD yra surinkusi apie jo asmenį.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) 2022 metais neturėjo duomenų apie teisėsaugos ir kitų institucijų akiratyje dabar atsidūrusios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“, jos savininkės ar susijusių asmenų galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, nes šie asmenys stengėsi slėpti informaciją, teigia kai kurie Seimo Antikorupcijos komisijos nariai.  Komisijos narė iš opozicijos Agnė Širinskienė sako, kad suinteresuoti asmenys stengėsi, kad informacija apie juos nebūtų lengvai gaunama.

Seimo etikos sargai trečiadienį nutarė, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios komisijos pirmininkas Vytautas Bakas išvadoje pateikė netikslius ir ne visos apimties duomenis bei taip sulaužė politiko elgesio kodeksą.

Birželio pradžioje Seimui patvirtinus Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvadas, parlamentinį tyrimą rengę politikai nori užtikrinti jose numatytų įstatymų pataisų rengimą. Dėl šios priežasties, laikinoji komisija kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, prašant sudaryti pataisas rengsiančią darbo grupę.  „Pagrindinė užduotis – įgyvendinti išvadas.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) kartoja – antradienį Seimo patvirtintos pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją tyrusios komisijos išvados yra nepagrįstos ir nemotyvuotos. Visgi, departamentas nurodo, jog dabar lauks Konstitucinio Teismo (KT) išvados ir tik tuomet svarstys, ar ginčyti parlamentinio tyrimo išvadas teisme.

Seimui patvirtinus Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios komisijos išvadas, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) tikina gerbianti tokį parlamento sprendimą. Visgi, anksčiau kritikos komisijai negailėjusios tarnybos atstovai kol kas nekomentuoja, ar ketinama imtis teisinių žingsnių – nurodoma, jog šiuo metu bus laukiama Konstitucinio Teismo (KT) sprendimų.

Šiek tiek juokinga ir graudu, sako prezidentas Gitanas Nausėda, vertindamas Seimo sprendimą patvirtinti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadas. Šalies vadovo teigimu, paradoksalu, kad menką visuomenės pasitikėjimą turintis parlamentas vertina Prezidentūrą, kurios atžvilgiu piliečių nuotaikos yra visiškai kitokios. „Žinote, man atrodo, Lietuvos žmonės praėjusiuose rinkimuose jau labai aiškiai pasakė nuomonę Bako komisijos pastangų klausimu.

Nors Seimas patvirtino Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadas ir konstatavo, kad prezidentas Gitanas Nausėda pažeidė priesaikos nuostatas, apkaltos šalies vadovui neketinama svarstyti, teigia komisijos pirmininkas Vytautas Bakas. „Jeigu kalbėti apie tą epizodą, kuris yra susijęs su atsisakymu liudyti komisijai, tai pagal Konstitucinio Teismo iki šiol suformuluotą praktiką šis klausimas neturi prasmės“, – žurnalistams sakė V. Bakas.

Seimas antradienį pritarė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvadoms. Už balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 42, susilaikė 10 parlamentarų. Po penkis mėnesius trukusio tyrimo demokrato Vytauto Bako vadovaujama komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas dėl buvusių jo patarėjų ryšių su baltarusiškų trąšų verslo, Rusijos, Baltarusijos specialiųjų tarnybų atstovais.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) vertina žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie su Minsko aplinka sietą Lietuvoje pasus gaminančią įmonę „Garsų pasaulis“. Apie tai praėjusią savaitę BNS informavo pats departamentas. „Atkreipiame dėmesį, kad VSD kaip įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos veiksmai vertinant tiekėjų patikimumą bei vertinimo metu gauti duomenys nėra viešinami“, – rašoma VSD atsiųstame komentare.

Patvirtinus Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvadas, Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas matytų poreikį teikti su žvalgybos darbo, rinkimų kampanijos reglamentavimu susijusias įstatymų pataisas. „Išvados yra plačios.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijai prašant įvertinti, ar nuslėpdama vyro darbovietę socialdemokratė Dovilė Šakalienė nesupainiojo interesų, Seimo etikos sargai nusprendė pradėti tyrimą. Dėl šio klausimo kreipėsi VSD pranešėjo istoriją nagrinėjusi tyrimo komisija. Kaip teigiama skunde, Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) išvadą rengusios D. Šakalienės vyras ir pats dirba VSD. Po ilgos diskusijos trečiadienį vykusiame EPK posėdyje, tyrimą pradėti nutarta bendru sutarimu.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvados bus tvirtinamos po prezidento rinkimų, sako Seimo pirmininkė. Jos teigimu, Seimo nutarimo projektas dėl išvadų priėmimo iš ketvirtadienio Seimo darbotvarkės išimtas koalicijos partnerių prašymu.

Ketvirtadienį Seimui planavus apsispręsti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvadų, valdantieji nori išbraukti klausimą iš plenarinių posėdžių darbotvarkės. Anot jų, tokiu būdu siekiama paneigti galimas tyrimo sąsajas su vykstančiais prezidento rinkimais. „Pasitarėme su Seimo pirmininke, prisiminėme, kad dar svarstymo stadijoje kalbėta, jog tas išvadų parengimas ir teikimas buvo skirtas prezidento rinkimų kampanijai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) prašys Valstybės saugumo departamentą (VSD) įvertinti kandidatų į prezidentus retoriką nacionalinio saugumo požiūriu. „Manome, kad paprašysime atlikti tam tikrą vertinimą Valstybės saugumo departamentą. Gavę jų rekomendacijas, priimsime tolesnius sprendimus“, – trečiadienį po komiteto posėdžio BNS sakė NSGK pirmininkas konservatorius Arvydas Pocius.

Trečiadienį parlamento Etikos ir procedūrų komisija (EPK) spręs, ar nebuvo pažeistas Seimo statutas pateikiant Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios parlamentinės komisijos išvadą. Šį kreipimąsi buvo pateikusi parlamentarė Agnė Širinskienė. Mišrios Seimo narių grupės narė prašo įvertinti galimus Seimo statuto pažeidimus, kai parlamentas po pateikimo nepaskyrė pagrindinio komiteto pranešėjo komisijos tyrimo išvadų svarstymui.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas kartoja – laikinoji Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisija ir jos išvados yra „rinkiminis žaisliukas“, kurį siekia išnaudoti šalies vadovo oponentai. Ar iki pakartotinio balsavimo Seimas grįš prie šio klausimo, prezidento patarėjas nesiima prognozuoti, tačiau pažymi – tai priklausys nuo to, kaip rinkimų kampaniją strateguos G. Nausėdos konkurentė Ingrida Šimonytė.

Pastaruoju metu su Kremliaus režimu susiję subjektai prieš Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes aktyviai vykdo psichologines-informacines operacijas, kurios apima ir kinetinius veiksmus, kai tikslingai daromi įvairaus pobūdžio teisės aktų pažeidimai. Valstybės saugumo departamentas (VSD) atkreipia dėmesį, kad šios operacijos pasižymi agresyvumu, siekiant paveikti visuomenes, jas įbauginti, kelti paniką ir trikdyti valstybės institucijų darbą, rašoma departamento pranešime.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusi laikinoji Seimo komisija, atlikdama parlamentinį tyrimą, pažeidė kelis įstatymus ir procedūras, antradienį konstatavo Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Už tokią išvadą balsavo penki komisijos nariai, keturi laikėsi priešingos nuomonės. Kad pažeidimų būta, balsavo opozicijos atstovai ir liberalas Andrius Bagdonas, Etikos komisijai priklausantys konservatoriai palaikė išvados projektą, jog pažeidimų nepadaryta.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija antradienį priims sprendimą po tarnybų vadovų skundų dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos, svarstys, ar pradėti tyrimus dėl naujų kreipimųsi. „Svarstysime ir priimsime vieną išvadą dėl (...) pranešėjo arba, kaip mes Seime vadiname, laikinosios Bako komisijos. (...) Tyrimą mes baigėme, tvirtinsime išvadą“, – BNS sakė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė „valstietė“ Aušrinė Norkienė.

Parlamentarui Vytautui Bakui siekiant išsiaiškinti, ar Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) narė Dovilė Šakalienė interesų deklaracijoje nenuslėpė savo vyro darbovietės, Seimo nariai nesutaria, ar tokiu atveju ji turėtų nusišalinti nuo vykstančio EPK tyrimo.

Naujos aistros dėl vadinamosios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvadų. Komisijos pirmininkas iš Seimo tribūnos jau pareiškė, neva Gitanas Nausėda ir prezidentūra praktiškai užvaldyta Lukašenkos ir jo pakalikų. Esą G. Nausėda prisileido į savo aplinką žmonių, kurie vos per vieną kitą žmogų yra susiję su pačiu Lukašenka. G. Nausėda atkerta, kad vadinamieji Seimo tyrėjai greičiausiai jau apskritai prarado blaivų protą ir viskas nurims po prezidento rinkimų.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvadai. Už balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 44, 13 parlamentarų susilaikė. Balsuodami dėl komisijos išvadų iš valdančiosios koalicijos susilaikė liberalas Andrius Bagdonas ir konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Dabar liko paskutinis balsavimas, kurio metu Seimas galutinai nuspręs, ar patvirtinti komisijos išvadas.

Dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo tyrimo Seime parlamentinė opozicija rengia su kreipimusis į Konstitucinį Teismą (KT). Vienas jų jau registruotas, surinkti 33 Seimo narių parašai, kitas dar rašomas. Socialdemokratų partijos, Darbo partijos, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės nariai jau parengė kreipimąsi į KT dėl galimų Konstitucijos pažeidimų, susijusių su pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos sudarymu ir veikla.

Skandalingosiomis vadinamosios VSD komisijos išvados ir vėl sukėlė daug triukšmo parlamente, bet galiausiai valdančiųjų balsais įveikė pirmąją stadiją. Tačiau ir patys valdantieji balsavo gerai neįsigilinę į tai, kas išvadose parašyta. Įslaptintą medžiagą, kurioje neva turi būti įrodymai, jog prezidentas yra pažeidžiamas dėl ryšių su Lukašenkos trąšų verslu, panoro pamatyti vos keliolika parlamentarų.

Seimo opozicija kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašant įvertinti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios laikinosios parlamentinės komisijos teisėtumą. Kaip nurodoma Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) išplatintame pranešime, sudarant laikinąją komisiją galimai buvo pažeista Konstitucija.

Seimui ketinant ketvirtadienį po pateikimo balsuoti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios parlamentinės komisijos išvadų, su įslaptinta tyrimo medžiaga susipažino mažoji dalis tai padaryti galinčių Seimo narių. Anksčiau šią galimybe pasinaudojo VSD pranešėjo istoriją tyrę nariai.

Konservatorių lyderis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad vadinamosios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvadas komentuojančios institucijos politizuojasi. „Kas man kelia nerimą ir susirūpinimą šiek tiek, tai jeigu Seimo komisija teikia išvadas apie institucijas ir tos institucijos įsitraukia su savo pozicija, gynyba, neišvengiamai tos institucijos politizuojasi“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad balsavimas dėl vadinamosios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvadų nukeltas savaitei, nes ne visi parlamentarai spėjo su jomis susipažinti. „Pateikimo tęsinys, kadangi yra leista susipažinti Seimo nariams, kurie turi tokią teisę, su visa informacija, ir reikia tam laiko. Nes tikrai medžiagos yra labai daug. Tai grynai dėl tokių techninių priežasčių.

Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovai kaltina Seimo laikinąją komisiją, tyrusią VSD pranešėjo informaciją, šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. „Jokie mano ar mūsų darbuotojų argumentai, paaiškinantys vienokį ar kitokį veiksmą tiesiog buvo ignoruojami arba atvirai rodomas nepasitenkinimas, nes tai neatitiko pagal knygą („Pranešėjas ir Prezidentas“), pasidėtą šalia, pranešėjo teiginių.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) siūlo Baltarusijos piliečiams, turintiems leidimą gyventi Lietuvoje, leisti vieną kartą per metus grįžti į tėvynę, kitaip jie prarastų leidimą gyventi Lietuvoje. Tokį siūlymą žvalgybos pareigūnai išsakė trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį, svarstant nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pratęsimą.

Teisėjų taryba trečiadienį vertins viešus Kauno apylinkės teismo pirmininko Arūno Purvainio pasisakymus apie Seimo komisijos išvadas Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istorijoje. Kaip BNS nurodė apylinkės teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė, klausimas bus nagrinėjamas atvirame posėdyje, tačiau Teisėjų taryba gali nuspręsti A. Purvainio pasisakymus vertinti uždarai. Teismo pirmininko viešų pasisakymų vertinimą inicijavo Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Lietuvoje suimtas Tadžikijos opozicijos aktyvistas Sulaimonas Davlatovas yra susijęs teroristinėmis organizacijomis, portalui „lrt.lt“ patvirtino Valstybės saugumo departamentas (VSD). Kaip skelbia „lrt.lt“, S. Davlatovas Lietuvoje suimtas dviem mėnesiams. Šį sprendimą teismas esą priėmė, vadovaudamasis VSD išvadomis, kad minėtas asmuo kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Leidimus dirbti su slapta informacija turintiems parlamentarams sudaryta galimybė specialiojoje raštinėje susipažinti su Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusiai Seimo komisijai pateikta įslaptinta medžiaga. „Seimo nariai šiandien gavo žinią apie galimybę susipažinti su įslaptintais laikinosios tyrimo komisijos veiklos dokumentais“, – Eltą informavo Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamentas.

Pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusios parlamentinės komisijos išvados meta šešėlį ant Valstybės saugumo departamento (VSD) bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovų, tačiau Seime kol kas neketinama kelti klausimų dėl Dariaus Jauniškio ar Lino Pernavo likimo pareigose. Ir nors specialiųjų tarnybų bei jų direktorių reakcijos į parlamentinį tyrimą sutinkamos įtariai, politikai labiau linkę kalbėti apie sisteminius, o ne personalinius pokyčius.

Praėjusią savaitę pasirodžius Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusios Seimo komisijos išvadoms, aiškėja naujos parlamentinio tyrimo detalės. Dar pernai lapkritį komisijos pirmininkas Vytautas Bakas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu įvertinti, ar prokuroras Artūras Urbelis nepažeidė profesinės etikos principų. Toks sprendimas priimtas po to, kai viešo posėdžio metu A. Urbelis tikino, kad parlamentinių komisijų nuostatos prieštarauja Konstitucijai.

 Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika informavo politikus, kad pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos išvados yra nepagrįstos, politizuotos ir kenkia ne tik valstybės institucijų, bet ir valstybės reputacijai. Tokį raštą jis nusiuntė prezidentui, premjerei, Seimo pirmininkei, parlamento vadovybei ir frakcijoms, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybai bei Generalinei prokuratūrai.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) tvirtina, kad pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusios parlamentinės tyrimo komisijos išvados, esą prezidento Gitano Nausėdos aplinkoje yra dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams, neatitinka tikrovės. Antradienį departamentas išplatino detalesnį vertinimą apie praėjusią savaitę Seime pristatytus parlamentinio tyrimo rezultatus.

Nors Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos pirmininkas Vytautas Bakas paragino Seimo narius iki kito parlamento posėdžio specialiojoje raštinėje susipažinti su įslaptinta tyrimo medžiaga, to padaryti leidimus dirbti su slapta informacija turintys parlamentarai kol kas negali. Seimo kanceliarija informuoja, kad ši galimybė vis dar yra derinama su institucijomis, komisijai pateikusiomis įslaptintą informaciją.