vsd

Seimo pritarimo sulaukusiam būsimam Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui Remigijui Bridikiui įspėjant apie galimas kontržvalgybines rizikas, jeigu būtų nutarta išslaptinti buvusius KGB bendradarbius, premjeras Gintautas Paluckas tikina – pareigūno pozicija jo nuomonės šiuo klausimu nekeičia. „Ne, nekeis“, – paklaustas apie R. Bridikio pasisakymus lakoniškai žurnalistams Seime atsakė G. Paluckas.

Kandidatas į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Remigijus Bridikis teigia, kad žvalgybos pareigūnams reikalinga teisė sekti asmenis iki teismo leidimo, tačiau tai būtų reti atvejai. „Apie siekį pažeidinėti žmogaus teises ir laisves nėra nė kalbos.

Parlamentarai ketvirtadienį apsispręs dėl pokyčių Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybėje – balsuos, ar naujuoju direktoriumi skirti Remigijų Bridikį. Šiuo metu departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas einantis pareigūnas Seimui pristatė kovo pabaigoje, trečiadienį jo kandidatūrai bendru sutarimu pritarė ir parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. R. Bridikį skirti naujuoju VSD vadovu siūlo prezidentas Gitanas Nausėda.

Į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus postą teikiamas Remigijus Bridikis kelia tikslą stiprinti šalies žvalgybos pajėgumus užsienyje. Anot jo, reikia suprasti ne tik politinius ar socialinius Lietuvai priešiškų valstybių procesus, bet ir tai, kaip galvoja šių šalių sprendimų priėmėjai. „Mes turime ne tik tvarkytis savo kieme, bet ir gebėti rinkti informaciją užsienyje maksimaliai arti priešininko.

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, kad jo prašymu Valstybės saugumo departamente (VSD) pratęsta kanclerio Renato Dūdonio patikrinimo procedūra, siekiant gauti leidimą dirbti su slapta informacija. „Dabar aš tiksliai negaliu pasakyti, bet, ko gero, praėjusią savaitę mano nurodymu (patikrinimo procedūra – ELTA) buvo pratęsta“, – Eltai teigė ministras. Atnaujinti šią procedūrą prašė ir premjeras Gintautas Paluckas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui Remigijus Bridikio kandidatūrą eiti Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pareigas. Buvęs VSD vadovas, saugumo generolas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Gediminas Grina prasitarė apie šio vaidmens valstybėje svarbą, kokių pagrindinių savybių reikėtų atsinešti su savimi bei apie R. Bridikio potencialiai naujas pareigas.

 Naujuoju Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu prezidentu Gitano Nausėdo siūlomas skirti šiuo metu direktoriaus pavaduotojo pareigas šioje institucijoje einantis Remigijus Bridikis pagrindiniu departamento iššūkiu laiko užsienio žvalgybos vystymą. „Turime toliau išlikti budrūs. Išsivalėme savo kiemą, bet laikas reikalauja žengti toliau. Naujojo VSD vadovo pagrindiniu iššūkiu laikyčiau užsienio žvalgybos išvystymą.

Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui Remigijaus Bridikio kandidatūrą eiti Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pareigas, pirmadienį pranešė Prezidentūra. Šiuo metu R. Bridikis eina VSD direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorius Elegijus Paulavičius sako, kad šiuo metu konvencinė karo grėsmė Lietuvoje yra maža. Tačiau, įspėja jis, jei Ukrainoje bus pasiektos paliaubos, rizikos išaugtų visam NATO Rytiniam flangui. „Šiuo metu konvencinė karinė grėsmė ar jos tikimybė Lietuvoje yra maža. Kremliaus pastangos vis dar sukoncentruotos į karą prieš Ukrainą.

Penktadienį, kovo 7 d., dvi žvalgybos institucijos – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) – pristatė Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. „Vertinimas jubiliejinis (10-asis – red. past.), kaip ir turėtume švęsti, bet šventino džiugesio jame nerasite. Kaip pastebėjote ir atsimenate, paskutinius 10 metų savo vertinimuose optimizmu netrykšdavome, šiais metais, beje, netrykšime taip pat. Kita vertus, juk kalbame apie grėsmes.

Mažai tikėtina, kad artimiausiu metu karas Ukrainoje baigsis, tačiau jei taip nutiktų, Rusija gali kesintis į kitas valstybes, taip pat ir Baltijos šalis, rodo Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.  „Tolesnis Rusijos karinės galios augimas tiesiogiai priklausys nuo karo Ukrainoje eigos. Sumažėjus poreikiams fronte, Rusija galėtų sparčiau formuoti naujus karinius dalinius ir didinti ginkluotės bei amunicijos rezervus“, – rašoma ataskaitoje.

Lietuvos vėliavą Olimpinėse žaidynėse pretendavęs nešti raitelis Benas Gutkauskas, pasirodo, įgijo antrą – Rusijos pilietybę, ir persikrikštijo ten Marko Bergo vardu. Buvęs sportininkas Maskvoje atidarė bent keliolikos milijonų eurų vertės prabangių automobilių saloną, o rusų spaudoje gyrėsi duris atvėręs būtent per Putino gimtadienį. Apie tai žurnalistai išsiaiškino tirdami M. Bergo salono nelegalias sankcijų apėjimo schemas.  Priešiško režimo šlovintojai siaučia ir Lietuvoje.

Kultūros ministerija kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašydama pateikti vertinimą dėl Lietuvoje baletą „Gulbių ežeras“ šoksiančios, ukrainiečiais prisistatančios trupės šaknų, praneša naujienų portalas Delfi.lt. „Mums kilo klausimų dėl šio baleto ir dėl to sausio pabaigoje aš pati asmeniškai kreipiausi į VSD, prašydama pateikti vertinimą ar rekomendacijas šiuo klausimu.

Dalis Santaros klinikų bendruomenės kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl klinikose dirbančio gydytojo. Kaip skelbia šaltiniais remdamasis portalas LRT.lt, Rusijos pilietybę turintis vyras yra įtariamas veikimu prieš Lietuvos valstybę. „Kilo įtarimų dėl K. V. veiklos Rusijoje, jo darbo patirties, skelbiamos „Linkedin“ profilyje, puikių lietuvių ir anglų kalbos žinių, nors K. V. į Lietuvą iš Rusijos atvyko tik 2022 metais.

Seimo nariai mano, kad užkardyti šnipinėjimą galima suteikiant platesnius įgaliojimus žvalgybos institucijoms ir šviečiant visuomenę, o ne ilginant už šį nusikaltimą skiriamas laisvės atėmimo bausmes. Taip jie kalbėjo Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriui Dariui Jauniškiui praėjusią savaitę pareiškus, kad už šnipinėjimą kitai valstybei turėtų būti skiriamos griežtesnės bausmės.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ieško žvalgybos pareigūnų skirtinguose Lietuvos miestuose. Kaip skelbia VSD atstovai, šiuo metu yra ieškoma naujų darbuotojų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kybartuose ir Varėnoje. „Ieškome žmonių, kurie ieško prasmės ir iššūkių, geba analizuoti informaciją, atpažinti dėsningumus ir numatyti kelis žingsnius į priekį“, – rašo VSD atstovai.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) viešai pasidalijo, kad ieško žvalgybos pareigūnų. Paaiškėjo, kiek tokiems specialistams moka ir ką siūlo. Penktadienį VSD feisbuko profilyje pasidalinta darbo skelbimu.  „Ne visi darbai matomi, tačiau jų svarba – nepaprastai didelė. Ieškome žmonių, kurie ieško prasmės ir iššūkių, geba analizuoti informaciją, atpažinti dėsningumus ir numatyti kelis žingsnius į priekį. Darbo vietos – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kybartuose ir Varėnoje.

Savaitgalį pažeidus dar vieną kabelį Baltijos jūroje, Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis tikina, kad šie incidentai gali būti susiję su artėjančia sinchronizacija su Vakarų elektros tinklais, atsijungiant nuo rusiškos sistemos. „Neatmesčiau. Be abejo, labai keistai atrodo šitie kabelių nutraukimai ir tas suintensyvėjimas. Nors galiu pasakyti, kad tų incidentų pasaulyje būta, anksčiau niekas nesiejo kažkokių piktybinių veiksmų.

Savaitgalį socialiniuose tinkluose ėmė plisti neva Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma, kuri yra klastotė. Joje rašoma apie Lietuvoje ruošiamus smogikų būrius kovai su Aliaksandro Lukašenkos režimu. Pasklido ir informacija, kad šalia Lietuvos sienos Baltarusijos pusėje išdygo gynybiniai įtvirtinimai, kurie įprastai naudojami kare. Tai – dar viena Baltarusijos tarnybų bauginimo operacija.

Socialiniuose tinkluose platinamas suklastotas dokumentas apie šalies žvalgybos veiklą rengiant sukarintas baltarusių grupes yra prieš Lietuvą nukreiptos informacinės kampanijos dalis, praneša Valstybės saugumo departamentas (VSD). Kaip sekmadienį pranešė žvalgybos institucija, „Facebook“ socialiniame tinkle platinamas tariamas VSD dokumentas yra „grubi klastotė“ ir neturi nieko bendro su tikruoju VSD veikimu.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) neigia užsienio spaudoje pasirodžiusią informaciją, esą Rusija Lietuvoje išlaiko reikšmingus žvalgybinius pajėgumus. Departamento teigimu, šiuo metu šalies agresorės tarnybų veikla yra maksimaliai apribota.

Jeigu žmogus dirba ne pagal darbo sutartį, o vykdydamas individualią veiklą arba nusipirkęs verslo liudijimą privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas jis privalo sumokėti pats. Mažiausios šios įmokos skaičiuojamos nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Kaip žinoma, nuo 2025 m. pradžios MMA didėja 114 eurų iki 1038 eurų. Dėl tokios padidėjimo išaugs ir savarankiškai dirbančių asmenų įmokos. PSD įmokos 2025 m. PSD įmokos siekia 6,98 proc. pajamų.

Vyriausybė pirmajame posėdyje nusprendė padidinti kitų metų Valstybės saugumo departamento (VSD) finansavimą daugiau nei 6 mln. eurų. Kaip numatyta Ministrų kabineto patikslintame kitų metų biudžete, beveik 2,7 mln. eurų būtų skirti padidinti darbo užmokestį, dar 3,5 mln. eurų – modernizuoti informacines technologijas.

Vyriausybė penktadienį ryte pritarė patikslintam 2025 m. valstybės biudžeto projektui. Ministrų kabinetas šalies pajamų ir išlaidų planą atnaujino atsižvelgęs į Seimo išvadas ir pasiūlymus po pirmojo jo svarstymo parlamente. Tarp esminių pokyčių numatomi papildomi 6 mln. eurų Valstybės saugumo departamentui (VSD), 20 mln. eurų žvyrkelių asfaltavimo finansavimui bei dar 5 mln. eurų neformaliam mokinių krepšeliui, numatoma 800 mln. eurų padidinti skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams.

Konservatorių partijos narys įkliuvo teisėsaugai dėl šnipinėjimo Rusijai. Dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę turintis Eduardas Manovas priklausė ir konservatorių partijai, ir tremtinių sąjungai. Jis rinko ir Rusijos karinei žvalgybai siuntė informaciją apie Lietuvos karinius pajėgumus, vidaus ir užsienio politiką. Jis buvo vadinamasis nelegalas – rusų tarnybų paruoštas ir apmokytas profesionalus agentas. Vyro namuose buvo rasta ir sudėtinga informacijos perdavimo įranga.

Vilniuje penktadienį surengta baltarusių akcija, ginant Aliaksandro Lukašenkos režimui perduoto Vasilijaus Veremeyčiko garbę. Akcija, kurioje dalyvavo apie 15 žmonių, surengta prie Europos Komisijos (EK) pastato Lietuvoje. Susirinkusieji į renginį siekė atkreipti dėmesį į A. Lukašenkos režimui neseniai perduoto baltarusio V. Veremeyčiko situaciją. Šis Ukrainos pusėje kare su Rusija kovojęs vyras lapkritį buvo sulaikytas Vietname ir vėliau perduotas Baltarusijai.

Pasirodžius informacijai, kad Ukrainos pusėje kovojusiam ir Vietname sulaikytam baltarusiui Vasilijui Veremeičikui nebuvo leista gyventi Lietuvoje, Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktus duomenis.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) turėtų paaiškinti, kuo remiantis jis rekomendavo į Lietuvą neįleisti Ukrainoje kovojusio Baltarusijos piliečio, kuriam dabar gresia bausmė Baltarusijoje. „Tai buvo Migracijos departamento sprendimas, atsižvelgiant į informaciją, kurią pateikė Valstybės saugumo departamentas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ji.

Valdžios akibrokštas valstybės saugumui – vis daugėjant grėsmių iš nedraugiškų kaimynų, išpuolių ir imigrantų kitais metais Valstybės saugumo departamentui finansavimą suplanavo didinti vos 5 procentais, o per ateinančius kitus dvejus metus suplanavo net ir sumažinti. Prezidentas užsimena, kad lėšas valdantieji mažina dėl asmeniškumų, o opozicija aiškiai rėžia – tai valdančių partijų kerštas.

Prezidentui Gitanui Nausėdai įtariant, jog Vyriausybė, anot jo, vedama asmeniškumų „finansiškai stekena“ Valstybės saugumo departamentą (VSD), premjerė Ingrida Šimonytė aiškina, kad visos institucijos veikiausiai galėtų žerti priekaištus dėl pernelyg mažų asignavimų. Politikė akcentuoja – valstybės galimybės visiems skirti pageidaujamas lėšas yra ribotos.

Kitiems metams planuojamas finansavimas Valstybės saugumo departamentui (VSD) neatitinka šalies saugumo situacijos, tikina žvalgybos atstovai. Anot departamento, išliekant itin įtemptai geopolitinei realybei, VSD pajėgumų išlaikymas ir vystymas yra kritinės svarbos. „Biudžeto projekte siūlomas VSD finansavimas neatitinka Lietuvos nacionalinio saugumo situacijos ir neužtikrina kritiškai svarbių žvalgybos pajėgumų palaikymo ir vystymo – tam būtinas nuoseklus ir prognozuojamas finansavimas.

Siekiant kovoti su vis dažnėjančiomis priešiškų šalių žvalgybos tarnybų operacijomis, Valstybės saugumo departamentas (VSD) pradeda naują, prieš žmonių verbavimą nukreiptą kampaniją. „Kampanijai „Tai gali būti tavo istorija“ sukurti trys video pasakojimai, kurie paremti tikrais faktais iš verbavimo istorijų.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis tikina, kad šiuo metu nėra informacijos, jog su kontrabandiniais kroviniais į Lietuvą iš Baltarusijos skrendantys meteorologiniai oro balionai būtų skirti ir šnipinėjimo tikslais.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) neatsižvelgs į konservatoriaus Mato Maldeikio prašymą išslaptinti dalį Seimo laikinosios tyrimo komisijos, nagrinėjusios pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją, išvadas. Pasak VSD, šioms išvadoms nustatytas įslaptinimo terminas dar nėra pasibaigęs. „VSD pateikė atsakymą į Seimo nario Mato Maldeikio prašymą dėl informacijos išslaptinimo.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) vieną didžiausių spaustuvių Lietuvoje „Garsų pasaulis“ pripažino nepatikima. Įmonė dėl šį sprendimą planuoja skųsti teismui.   Asmens dokumentų išrašymo centras (ADIC) po šio sprendimo nutraukė sutartį su įmone dėl pasų gamybos, skelbia Vidaus reikalų ministerija (VRM). Pirmasis apie tai pranešė naujienų portalas „15min“.  Pasak VRM pranešimo, ministrė Agnė Bilotaitė, reaguodama į „15min.

Rokiškio rajono savivaldybės darbuotojams gavus kvietimus į neegzistuojančios Petro Cvirkos mokyklos mokslo metų pradžios atidarymo šventę, vietos valdžia pirmadienį kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD). Tokiu pavadinimu mokykla yra skelbiama portale „Rekvizitai“, jos nurodytas adresas – Respublikos g. 39. Pasak savivaldybės mero Ramūno Godeliausko, minėtu adresu yra pastatytas individualus namas.  „Rekvizituose“ nurodoma ir tariamos mokyklos vadovė – Augustė Gintarauskienė.

Kai kurie Rusijos kariuomenėje tarnaujantys ar Kremliaus režimui pavaldžiose ir Vakarų sankcionuotose įmonėse dirbantys rusai gauna Lietuvos pilietybę. Jie naudojasi mūsų įstatymuose numatyta galimybe gauti lietuvišką pasą, jeigu jų giminaičiai kadaise buvo ištremti į Sibirą. Gaudami Lietuvos pilietybę, jie išlaiko ir rusišką pasą, o klausimas, kuriai valstybei jie lojalūs, ar nekelia grėsmės Lietuvai – lieka neatsakytas.

Regionų administraciniam teismui atsisakius priimti nagrinėti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios parlamentinės komisijos narių skundą, šiai komisijai vadovavęs Vytautas Bakas neketina pakartotinai skųsti Seimo etikos sargų išvados. Pasak jo, Etikos ir procedūrų komisija (EPK) tapo politinio susidorojimo organizacija, o prieštaravimas jai prilygtų kovai su vėjo malūnais. „Skųsti prilygtų kovai su vėjo malūnais.

Liberalų sąjūdžio valdybos patvirtintame Seimo rinkimų vienmandatininkų sąraše – buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas Tomas Gailius. Kaip penktadienį pranešė Liberalų sąjūdis, T. Gailius su šia politine jėga kandidatuos Vilniaus Pilaitės-Karoliniškių vienmandatėje rinkimų apygardoje. T. Gailius 2019 metais kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą dėl, kaip įtarė, neteisėtų savo vadovų veiksmų tikrinant į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką.

Vilhelmas Germanas pranešė, kad reaguodamas į trečiadienį žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją ketvirtadienį oficialiai kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą. Kaip nurodė jis, departamento prašoma pateikti informaciją, kokius duomenis, vykdant kriminalinę žvalgybą ir žvalgybą, VSD yra surinkusi apie jo asmenį.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) 2022 metais neturėjo duomenų apie teisėsaugos ir kitų institucijų akiratyje dabar atsidūrusios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“, jos savininkės ar susijusių asmenų galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, nes šie asmenys stengėsi slėpti informaciją, teigia kai kurie Seimo Antikorupcijos komisijos nariai.  Komisijos narė iš opozicijos Agnė Širinskienė sako, kad suinteresuoti asmenys stengėsi, kad informacija apie juos nebūtų lengvai gaunama.

Seimo etikos sargai trečiadienį nutarė, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios komisijos pirmininkas Vytautas Bakas išvadoje pateikė netikslius ir ne visos apimties duomenis bei taip sulaužė politiko elgesio kodeksą.

Birželio pradžioje Seimui patvirtinus Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvadas, parlamentinį tyrimą rengę politikai nori užtikrinti jose numatytų įstatymų pataisų rengimą. Dėl šios priežasties, laikinoji komisija kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, prašant sudaryti pataisas rengsiančią darbo grupę.  „Pagrindinė užduotis – įgyvendinti išvadas.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) kartoja – antradienį Seimo patvirtintos pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją tyrusios komisijos išvados yra nepagrįstos ir nemotyvuotos. Visgi, departamentas nurodo, jog dabar lauks Konstitucinio Teismo (KT) išvados ir tik tuomet svarstys, ar ginčyti parlamentinio tyrimo išvadas teisme.

Seimui patvirtinus Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios komisijos išvadas, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) tikina gerbianti tokį parlamento sprendimą. Visgi, anksčiau kritikos komisijai negailėjusios tarnybos atstovai kol kas nekomentuoja, ar ketinama imtis teisinių žingsnių – nurodoma, jog šiuo metu bus laukiama Konstitucinio Teismo (KT) sprendimų.

Šiek tiek juokinga ir graudu, sako prezidentas Gitanas Nausėda, vertindamas Seimo sprendimą patvirtinti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadas. Šalies vadovo teigimu, paradoksalu, kad menką visuomenės pasitikėjimą turintis parlamentas vertina Prezidentūrą, kurios atžvilgiu piliečių nuotaikos yra visiškai kitokios. „Žinote, man atrodo, Lietuvos žmonės praėjusiuose rinkimuose jau labai aiškiai pasakė nuomonę Bako komisijos pastangų klausimu.

Nors Seimas patvirtino Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadas ir konstatavo, kad prezidentas Gitanas Nausėda pažeidė priesaikos nuostatas, apkaltos šalies vadovui neketinama svarstyti, teigia komisijos pirmininkas Vytautas Bakas. „Jeigu kalbėti apie tą epizodą, kuris yra susijęs su atsisakymu liudyti komisijai, tai pagal Konstitucinio Teismo iki šiol suformuluotą praktiką šis klausimas neturi prasmės“, – žurnalistams sakė V. Bakas.

Seimas antradienį pritarė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvadoms. Už balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 42, susilaikė 10 parlamentarų. Po penkis mėnesius trukusio tyrimo demokrato Vytauto Bako vadovaujama komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas dėl buvusių jo patarėjų ryšių su baltarusiškų trąšų verslo, Rusijos, Baltarusijos specialiųjų tarnybų atstovais.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) vertina žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie su Minsko aplinka sietą Lietuvoje pasus gaminančią įmonę „Garsų pasaulis“. Apie tai praėjusią savaitę BNS informavo pats departamentas. „Atkreipiame dėmesį, kad VSD kaip įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos veiksmai vertinant tiekėjų patikimumą bei vertinimo metu gauti duomenys nėra viešinami“, – rašoma VSD atsiųstame komentare.