vsd

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Remigijaus Bridikio pavaduotoju tapo Artūras Sindaravičius. Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl A. Sindaravičiaus skyrimo į šias pareigas nuo pirmadienio, pranešė Prezidentūra. Jis VSD direktoriaus pavaduotoju paskirtas penkeriems metams, prezidento dekretu jam suteikiamas antras rangas. A. Sindaravičius tarnyboje VSD dirba jau dvidešimt metų. 2022 metų iki šiol jis ėjo VSD Mokymų valdybos viršininko pareigas.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) nedetalizuoja, kodėl rekomendavo „aušriečiui“ Dainorui Bradauskui nesuteikti leidimo dirbti su įslaptinta informacija. „Dėl nustatytų aplinkybių kyla pagrįstos abejonės, ar tikrinamajam asmeniui patikėta įslaptinta informacija bus tinkamai apsaugota, ar jis tinkamai, sąžiningai vykdys asmens, kuriam išduotas leidimas, pareigas, nepažeis teisės aktuose įslaptintos informacijos apsaugai numatytų reikalavimų“, – BNS perduotame komentare teigia VSD.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį išnagrinėjo parlamento narių grupės prašymą įvertinti praėjusios kadencijos Seime dirbusios komisijos, tyrusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją, sudarymo konstitucingumą. Sprendimą šioje byloje KT planuoja paskelbti po mėnesio. Praėjusios kadencijos Seimo narių grupės skunde KT teigiama, jog minėta komisija, kuri analizavo galimą neteisėtą poveikį 2019 m. prezidento rinkimams, buvo sudaryta, pažeidžiant Konstituciją.

Artėjant Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją 80-osioms metinėms, Rusijos žvalgybos tarnybos gali organizuoti prieš Lietuvą nukreiptas provokacijas ir informacines atakas, įspėja Valstybės saugumo departamentas (VSD). VSD tvirtina, kad pastaraisiais mėnesiais sustiprėjo Kremliaus režimo atstovų ir propagandistų prieš Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes nukreipta radikali retorika.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį žodiniame posėdyje pradeda nagrinėti grupės Seimo narių prašymą įvertinti laikinosios Seimo komisijos, tyrusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją, sudarymo konstitucingumą. Į teismo posėdį kviečiamos pareiškėjos Seimo narės socialdemokratė Rasa Budbergytė ir demokratė Agnė Širinskienė, parlamento Teisės departamento vyresnioji patarėja Viktorija Staugaitytė.

Penktadienis yra paskutinė diena, kai gyventojai turi pateikti savo metines pajamų deklaracijas ir sumokėti jiems priskaičiuotus mokesčius. Vis tik mokėtinos sumos, išvystos ekrane, gali gerokai išgąsdinti. Taip nutiko vilnietei Izabelei (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), dirbančiai pagal individualios veiklos pažymą. Ji pasiskaičiavo, kad mokesčiai už 2024 metus turėtų siekti apie 2 tūkst. eurų. Vis tik pateikusi deklaraciją ji pamatė gerokai didesnę sumą – beveik 4 tūkst. eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir „Sodra“ primena, kad gyventojams liko paskutinės akimirkos susimokėti socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį (GPM). Artėjant deklaravimo terminui, tiek VMI, tiek „Sodra“ atkreipia dėmesį, kad vis dar yra nemažai gyventojų, kurie yra nesusimokėję GPM ir socialinio draudimo įmokų.

Neilgai be dramų apsiėję koalicijos partneriai veliasi į naują konfliktą. VSD rekomendavus Seimo Pirmininkui Sauliui Skverneliui nesuteikti leidimo Remigijui Žemaitaičiui dirbti su įslaptinta informacija, premjeras Gintautas Paluckas Žemaitaitį gina ir atšauna, kad valstybė valdoma ne pažymomis.  Į tokius pasisakymus sureagavo S. Skvernelis. Jis premjero poziciją pavadino gluminančia ir leidimo R. Žemaitaičiui dirbti su įslaptinta informacija nesuteikė.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) neišdavė leidimo „Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui dirbti su įslaptinta informacija. Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto lektorius Ignas Kalpokas įvertino situaciją, kada valdančiųjų gretose esantis partijos pirmininkas yra laikomas nepatikimu Lietuvoje dirbant su tam tikrais dokumentais.

Prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė komentuoti Valstybės saugumo departamento (VSD) rekomendacijos neišduoti leidimo dirbti su įslaptinta informacija valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui. „Prezidentas nekomentuos VSD rekomendacijos Seimo pirmininkui“, – teigiama Prezidento komunikacijos grupės BNS penktadienį pateiktame atsakyme.

Valstybės saugumo departamentui (VSD) rekomendavus vienam koalicijos partnerių, „Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui neišduoti leidimo dirbti su įslaptinta informacija, valdančiosios daugumos lyderis, premjeras Gintautas Paluckas pastarojo žvalgybos vertinimo ir susiklosčiusios situacijos – nekomentuoja. „VSD rekomendacijų ir Seimo pirmininko sprendimų nekomentuojame“, – Eltai teigė premjero patarėjas Justinas Argustas.

Rusijos ir Baltarusijos saugumas bando organizuoti smurto išpuolius prieš Lietuvoje gyvenančius baltarusius. Lietuvos žvalgybai šiemet pavyko sustabdyti išpuolį, kuomet Europos Sąjungos gyventojais apsimetę asmenys kvietė Lietuvoje studijuojančius Baltarusijos studentus nusifilmuoti muzikiniame klipe, nors tikrasis siekis buvo studentus užpulti. Pasak saugumo ekspertų, Kremlius mėgina siekti kenkti Lietuvai ir sėti neapykantą tarp lietuvių ir baltarusių.

Vykdydamas kontržvalgybos tyrimus, Valstybės saugumo departamentas (VSD) išsiaiškino Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybų planuotus smurtinius išpuolius prieš Lietuvoje gyvenančius baltarusius.  „VSD įspėja, kad priešiškos tarnybos, siekdamos kurstyti etninę įtampą ir didinti nesaugumo jausmą Lietuvoje, organizuoja vis pavojingesnes operacijas“, – rašoma trečiadienį paskelbtame VSD pranešime.

Vyriausybė trečiadienį nuspręs, ar pavesti Vidaus reikalų ministerijai (VRM) ir Valstybės saugumo departamentui (VSD) atstovauti Lietuvai tarptautinio arbitražo ginče su nepatikima pripažinta viena didžiausių spaustuvių Lietuvoje „Garsų pasaulis“. Ministrų kabinetui pritarus, institucijos gintų VSD pernai rugsėjį priimtą sprendimą panaikinti įmonės patikimumo pažymėjimą.

Krašto apsaugos ministerijai (KAM) siūlant išplėsti Valstybės saugumo departamento (VSD) galias, institucija prašys didesnio finansavimo, be kurio nepavyks stiprinti žvalgybos, sako naujasis VSD vadovas. Remigijaus Bridikio teigimu, VSD reikia „pastovaus, nuoseklaus ir prognozuojamo“ finansavimo esamiems žvalgybos pajėgumams išlaikyti ir plėsti. „Kad galėtume planuotis savo tolimesnius veiksmus. (...) Be pastovaus finansavimo to padaryti tiesiog neįmanoma.

Po priesaikos pirmadienį pareigas pradeda eiti naujasis Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Remigijus Bridikis. VSD vadovas paskirtas penkerių metų kadencijai, iki šiol jis ėjo departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas. „Saugumo situacija mūsų regione ir visame pasaulyje šiandien keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau. Informacija ir žinojimas tampa ginklu, o neapibrėžtumas ir netikrumas – kasdienybe. Žvalgyba veikia ten, kur baigiasi aiškumas.

Prezidentūroje pirmadienį prisiekė naujasis Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Remigijus Bridikis. Jis pakeitė departamentui nuo 2015 m. dvi kadencijas vadovavusį Darių Jauniškį, kurį Vyriausybė siūlo skirti Lietuvos ambasadoriumi NATO. Ketvirtadienį prezidento iškeltai R. Bridikio kandidatūrai į šias pareigas pritarė ir Seimas – už balsavo 106 parlamentarai, prieštaravusių ir susilaikiusių nebuvo.

Prezidentūroje pirmadienį vyks naujojo Valstybės saugumo departamento direktoriaus Remigijaus Bridikio priesaikos ceremonija. Jis pareigose pakeis nuo 2015 metų dvi kadencijas departamentui vadovavusį Darių Jauniškį. Pastarąjį Vyriausybė siūlo skirti Lietuvos ambasadoriumi NATO. Praėjusią savaitę R. Bridikio skyrimui į pareigas pritarė Seimas. Iki šiol jis ėjo VSD direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Parlamentarai ketvirtadienį pritarė siūlymui naujuoju Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriumi skirti Remigijų Bridikį. Departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas einančio pareigūno kandidatūrai pritarė 106 Seimo nariai, balsavusiųjų prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo. R. Bridikį skirti naujuoju VSD vadovu pasiūlė prezidentas Gitanas Nausėda. Dar trečiadienį jo kandidatūrą vienbalsiai palaikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Seimo pritarimo sulaukusiam būsimam Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui Remigijui Bridikiui įspėjant apie galimas kontržvalgybines rizikas, jeigu būtų nutarta išslaptinti buvusius KGB bendradarbius, premjeras Gintautas Paluckas tikina – pareigūno pozicija jo nuomonės šiuo klausimu nekeičia. „Ne, nekeis“, – paklaustas apie R. Bridikio pasisakymus lakoniškai žurnalistams Seime atsakė G. Paluckas.

Kandidatas į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Remigijus Bridikis teigia, kad žvalgybos pareigūnams reikalinga teisė sekti asmenis iki teismo leidimo, tačiau tai būtų reti atvejai. „Apie siekį pažeidinėti žmogaus teises ir laisves nėra nė kalbos.

Parlamentarai ketvirtadienį apsispręs dėl pokyčių Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybėje – balsuos, ar naujuoju direktoriumi skirti Remigijų Bridikį. Šiuo metu departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas einantis pareigūnas Seimui pristatė kovo pabaigoje, trečiadienį jo kandidatūrai bendru sutarimu pritarė ir parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. R. Bridikį skirti naujuoju VSD vadovu siūlo prezidentas Gitanas Nausėda.

Į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus postą teikiamas Remigijus Bridikis kelia tikslą stiprinti šalies žvalgybos pajėgumus užsienyje. Anot jo, reikia suprasti ne tik politinius ar socialinius Lietuvai priešiškų valstybių procesus, bet ir tai, kaip galvoja šių šalių sprendimų priėmėjai. „Mes turime ne tik tvarkytis savo kieme, bet ir gebėti rinkti informaciją užsienyje maksimaliai arti priešininko.

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, kad jo prašymu Valstybės saugumo departamente (VSD) pratęsta kanclerio Renato Dūdonio patikrinimo procedūra, siekiant gauti leidimą dirbti su slapta informacija. „Dabar aš tiksliai negaliu pasakyti, bet, ko gero, praėjusią savaitę mano nurodymu (patikrinimo procedūra – ELTA) buvo pratęsta“, – Eltai teigė ministras. Atnaujinti šią procedūrą prašė ir premjeras Gintautas Paluckas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui Remigijus Bridikio kandidatūrą eiti Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pareigas. Buvęs VSD vadovas, saugumo generolas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Gediminas Grina prasitarė apie šio vaidmens valstybėje svarbą, kokių pagrindinių savybių reikėtų atsinešti su savimi bei apie R. Bridikio potencialiai naujas pareigas.

 Naujuoju Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu prezidentu Gitano Nausėdo siūlomas skirti šiuo metu direktoriaus pavaduotojo pareigas šioje institucijoje einantis Remigijus Bridikis pagrindiniu departamento iššūkiu laiko užsienio žvalgybos vystymą. „Turime toliau išlikti budrūs. Išsivalėme savo kiemą, bet laikas reikalauja žengti toliau. Naujojo VSD vadovo pagrindiniu iššūkiu laikyčiau užsienio žvalgybos išvystymą.

Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui Remigijaus Bridikio kandidatūrą eiti Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pareigas, pirmadienį pranešė Prezidentūra. Šiuo metu R. Bridikis eina VSD direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorius Elegijus Paulavičius sako, kad šiuo metu konvencinė karo grėsmė Lietuvoje yra maža. Tačiau, įspėja jis, jei Ukrainoje bus pasiektos paliaubos, rizikos išaugtų visam NATO Rytiniam flangui. „Šiuo metu konvencinė karinė grėsmė ar jos tikimybė Lietuvoje yra maža. Kremliaus pastangos vis dar sukoncentruotos į karą prieš Ukrainą.

Penktadienį, kovo 7 d., dvi žvalgybos institucijos – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) – pristatė Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. „Vertinimas jubiliejinis (10-asis – red. past.), kaip ir turėtume švęsti, bet šventino džiugesio jame nerasite. Kaip pastebėjote ir atsimenate, paskutinius 10 metų savo vertinimuose optimizmu netrykšdavome, šiais metais, beje, netrykšime taip pat. Kita vertus, juk kalbame apie grėsmes.

Mažai tikėtina, kad artimiausiu metu karas Ukrainoje baigsis, tačiau jei taip nutiktų, Rusija gali kesintis į kitas valstybes, taip pat ir Baltijos šalis, rodo Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.  „Tolesnis Rusijos karinės galios augimas tiesiogiai priklausys nuo karo Ukrainoje eigos. Sumažėjus poreikiams fronte, Rusija galėtų sparčiau formuoti naujus karinius dalinius ir didinti ginkluotės bei amunicijos rezervus“, – rašoma ataskaitoje.

Lietuvos vėliavą Olimpinėse žaidynėse pretendavęs nešti raitelis Benas Gutkauskas, pasirodo, įgijo antrą – Rusijos pilietybę, ir persikrikštijo ten Marko Bergo vardu. Buvęs sportininkas Maskvoje atidarė bent keliolikos milijonų eurų vertės prabangių automobilių saloną, o rusų spaudoje gyrėsi duris atvėręs būtent per Putino gimtadienį. Apie tai žurnalistai išsiaiškino tirdami M. Bergo salono nelegalias sankcijų apėjimo schemas.  Priešiško režimo šlovintojai siaučia ir Lietuvoje.

Kultūros ministerija kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašydama pateikti vertinimą dėl Lietuvoje baletą „Gulbių ežeras“ šoksiančios, ukrainiečiais prisistatančios trupės šaknų, praneša naujienų portalas Delfi.lt. „Mums kilo klausimų dėl šio baleto ir dėl to sausio pabaigoje aš pati asmeniškai kreipiausi į VSD, prašydama pateikti vertinimą ar rekomendacijas šiuo klausimu.

Dalis Santaros klinikų bendruomenės kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl klinikose dirbančio gydytojo. Kaip skelbia šaltiniais remdamasis portalas LRT.lt, Rusijos pilietybę turintis vyras yra įtariamas veikimu prieš Lietuvos valstybę. „Kilo įtarimų dėl K. V. veiklos Rusijoje, jo darbo patirties, skelbiamos „Linkedin“ profilyje, puikių lietuvių ir anglų kalbos žinių, nors K. V. į Lietuvą iš Rusijos atvyko tik 2022 metais.

Seimo nariai mano, kad užkardyti šnipinėjimą galima suteikiant platesnius įgaliojimus žvalgybos institucijoms ir šviečiant visuomenę, o ne ilginant už šį nusikaltimą skiriamas laisvės atėmimo bausmes. Taip jie kalbėjo Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriui Dariui Jauniškiui praėjusią savaitę pareiškus, kad už šnipinėjimą kitai valstybei turėtų būti skiriamos griežtesnės bausmės.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ieško žvalgybos pareigūnų skirtinguose Lietuvos miestuose. Kaip skelbia VSD atstovai, šiuo metu yra ieškoma naujų darbuotojų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kybartuose ir Varėnoje. „Ieškome žmonių, kurie ieško prasmės ir iššūkių, geba analizuoti informaciją, atpažinti dėsningumus ir numatyti kelis žingsnius į priekį“, – rašo VSD atstovai.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) viešai pasidalijo, kad ieško žvalgybos pareigūnų. Paaiškėjo, kiek tokiems specialistams moka ir ką siūlo. Penktadienį VSD feisbuko profilyje pasidalinta darbo skelbimu.  „Ne visi darbai matomi, tačiau jų svarba – nepaprastai didelė. Ieškome žmonių, kurie ieško prasmės ir iššūkių, geba analizuoti informaciją, atpažinti dėsningumus ir numatyti kelis žingsnius į priekį. Darbo vietos – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kybartuose ir Varėnoje.

Savaitgalį pažeidus dar vieną kabelį Baltijos jūroje, Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis tikina, kad šie incidentai gali būti susiję su artėjančia sinchronizacija su Vakarų elektros tinklais, atsijungiant nuo rusiškos sistemos. „Neatmesčiau. Be abejo, labai keistai atrodo šitie kabelių nutraukimai ir tas suintensyvėjimas. Nors galiu pasakyti, kad tų incidentų pasaulyje būta, anksčiau niekas nesiejo kažkokių piktybinių veiksmų.

Savaitgalį socialiniuose tinkluose ėmė plisti neva Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma, kuri yra klastotė. Joje rašoma apie Lietuvoje ruošiamus smogikų būrius kovai su Aliaksandro Lukašenkos režimu. Pasklido ir informacija, kad šalia Lietuvos sienos Baltarusijos pusėje išdygo gynybiniai įtvirtinimai, kurie įprastai naudojami kare. Tai – dar viena Baltarusijos tarnybų bauginimo operacija.

Socialiniuose tinkluose platinamas suklastotas dokumentas apie šalies žvalgybos veiklą rengiant sukarintas baltarusių grupes yra prieš Lietuvą nukreiptos informacinės kampanijos dalis, praneša Valstybės saugumo departamentas (VSD). Kaip sekmadienį pranešė žvalgybos institucija, „Facebook“ socialiniame tinkle platinamas tariamas VSD dokumentas yra „grubi klastotė“ ir neturi nieko bendro su tikruoju VSD veikimu.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) neigia užsienio spaudoje pasirodžiusią informaciją, esą Rusija Lietuvoje išlaiko reikšmingus žvalgybinius pajėgumus. Departamento teigimu, šiuo metu šalies agresorės tarnybų veikla yra maksimaliai apribota.

Jeigu žmogus dirba ne pagal darbo sutartį, o vykdydamas individualią veiklą arba nusipirkęs verslo liudijimą privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas jis privalo sumokėti pats. Mažiausios šios įmokos skaičiuojamos nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Kaip žinoma, nuo 2025 m. pradžios MMA didėja 114 eurų iki 1038 eurų. Dėl tokios padidėjimo išaugs ir savarankiškai dirbančių asmenų įmokos. PSD įmokos 2025 m. PSD įmokos siekia 6,98 proc. pajamų.

Vyriausybė pirmajame posėdyje nusprendė padidinti kitų metų Valstybės saugumo departamento (VSD) finansavimą daugiau nei 6 mln. eurų. Kaip numatyta Ministrų kabineto patikslintame kitų metų biudžete, beveik 2,7 mln. eurų būtų skirti padidinti darbo užmokestį, dar 3,5 mln. eurų – modernizuoti informacines technologijas.

Vyriausybė penktadienį ryte pritarė patikslintam 2025 m. valstybės biudžeto projektui. Ministrų kabinetas šalies pajamų ir išlaidų planą atnaujino atsižvelgęs į Seimo išvadas ir pasiūlymus po pirmojo jo svarstymo parlamente. Tarp esminių pokyčių numatomi papildomi 6 mln. eurų Valstybės saugumo departamentui (VSD), 20 mln. eurų žvyrkelių asfaltavimo finansavimui bei dar 5 mln. eurų neformaliam mokinių krepšeliui, numatoma 800 mln. eurų padidinti skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams.

Konservatorių partijos narys įkliuvo teisėsaugai dėl šnipinėjimo Rusijai. Dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę turintis Eduardas Manovas priklausė ir konservatorių partijai, ir tremtinių sąjungai. Jis rinko ir Rusijos karinei žvalgybai siuntė informaciją apie Lietuvos karinius pajėgumus, vidaus ir užsienio politiką. Jis buvo vadinamasis nelegalas – rusų tarnybų paruoštas ir apmokytas profesionalus agentas. Vyro namuose buvo rasta ir sudėtinga informacijos perdavimo įranga.

Vilniuje penktadienį surengta baltarusių akcija, ginant Aliaksandro Lukašenkos režimui perduoto Vasilijaus Veremeyčiko garbę. Akcija, kurioje dalyvavo apie 15 žmonių, surengta prie Europos Komisijos (EK) pastato Lietuvoje. Susirinkusieji į renginį siekė atkreipti dėmesį į A. Lukašenkos režimui neseniai perduoto baltarusio V. Veremeyčiko situaciją. Šis Ukrainos pusėje kare su Rusija kovojęs vyras lapkritį buvo sulaikytas Vietname ir vėliau perduotas Baltarusijai.

Pasirodžius informacijai, kad Ukrainos pusėje kovojusiam ir Vietname sulaikytam baltarusiui Vasilijui Veremeičikui nebuvo leista gyventi Lietuvoje, Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktus duomenis.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) turėtų paaiškinti, kuo remiantis jis rekomendavo į Lietuvą neįleisti Ukrainoje kovojusio Baltarusijos piliečio, kuriam dabar gresia bausmė Baltarusijoje. „Tai buvo Migracijos departamento sprendimas, atsižvelgiant į informaciją, kurią pateikė Valstybės saugumo departamentas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ji.

Valdžios akibrokštas valstybės saugumui – vis daugėjant grėsmių iš nedraugiškų kaimynų, išpuolių ir imigrantų kitais metais Valstybės saugumo departamentui finansavimą suplanavo didinti vos 5 procentais, o per ateinančius kitus dvejus metus suplanavo net ir sumažinti. Prezidentas užsimena, kad lėšas valdantieji mažina dėl asmeniškumų, o opozicija aiškiai rėžia – tai valdančių partijų kerštas.

Prezidentui Gitanui Nausėdai įtariant, jog Vyriausybė, anot jo, vedama asmeniškumų „finansiškai stekena“ Valstybės saugumo departamentą (VSD), premjerė Ingrida Šimonytė aiškina, kad visos institucijos veikiausiai galėtų žerti priekaištus dėl pernelyg mažų asignavimų. Politikė akcentuoja – valstybės galimybės visiems skirti pageidaujamas lėšas yra ribotos.