vrk

Rekordiškai mažas aktyvumas, renkant Lietuvos atstovus į Europos Parlamentą (EP), gali būti susijęs su rinkiminiu nuovargiu, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė. Anot jos, Lietuvoje prezidento ir EP rinkimams vykus kas antrą savaitę, šį sykį dalis rinkėjų nusprendė neateiti prie balsadėžių išreikšti savo pilietinės valios. „Turbūt galima žiūrėti į kaimyninių šalių patirtį.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį vykstant Europos Parlamento (EP) rinkimams teigia gavusi apie 20 skundų dėl netinkamos politinės reklamos, tyrimų kol kas nėra pradėta. „VRK yra gavusi apie 20 įvairių pranešimų dėl galimai netinkamo politinės reklamos skleidimo socialiniuose tinkluose ir išorinės politinės reklamos, kuri, rinkėjų nuomone, yra arčiau nei 50 metrų nuo rinkimų apylinkės“,  – BNS informavo VRK atstovė Indrė Ramanavičienė.

Pagrindinę Europos Parlamento rinkimų dieną neapsieita be trikdžių – vienoje iš Radviliškio rajono rinkimų apylinkių, dar prieš atveriant duris rinkėjams, buvo laikinai sutrikęs elektros tiekimas. „Daugėlaičių rinkimų apylinkė informavo, kad anksti ryte, dar iki balsavimo pradžios, jiems ruošiantis atidaryti apylinkę, dar prieš 7 ryto nutrūko elektros tiekimas“, – sekmadienį Eltai patvirtino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė Indrė Ramanavičienė.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antrajai kadencijai išrinktam ekonomistui Gitanui Nausėdai penktadienį įteiks prezidento pažymėjimą. Ceremonija vyks Seimo Kovo 11-osios salėje, informavo Rinkimų komisija. Gegužę 60-metis G. Nausėda perrinktas Lietuvos prezidentu, už jį balsavus 74,15 proc. rinkėjų. Liepą baigsis pirmoji jo kadencija ir prasidės antroji. Inauguracija suplanuota liepos 12 dieną. Prezidento kadencija trunka penkerius metus.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nepradės tyrimo dėl Krikščionių sąjungos ir Lietuvos šeimų sąjūdžio prašymo įvertinti, ar Europos Parlamento (EP) rinkimų išvakarėse Vilniuje rengiamos LGBT+ eitynės nėra sostinės tarybos siekis paveikti savo rinkėjus. „Komisija nevertina savivaldybės sprendimų finansuoti visuomenines akcijas, jeigu jais nėra pažeidžiamas Rinkimų kodeksas ir nesudaroma prielaidų politinei reklamai ar agitacijai vertinti.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šeštadienį tvirtins galutinius prezidento rinkimų rezultatus, jų laimėtoju paskelbs antrai kadencijai perrinktą ekonomistą Gitaną Nausėdą. Pirminiais duomenimis, per pakartotinį balsavimą už G. Nausėdą savo balsus atidavė per 879 tūkst. arba 74 proc. rinkėjų. Praktiškai tiek pat piliečių už jį balsavo ir prieš penkerius metus.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį nusprendė susirinkti daugiau informacijos dėl prezidento rinkimų dieną šalies vadovo Gitano Nausėdos „Facebook“ paskyroje patalpinto įrašo. Socialiniame tinkle šalies vadovas gyventojus paragino atvykti į Prezidentūros kieme rengiamą pikniką.   Komisijos nariai ketvirtadienį vykusiame posėdyje tokį sprendimą priėmė bendru sutarimu.

Artėjant birželio 9 d. vyksiantiems rinkimams į Europos Parlamentą, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad balsuojant šiuose rinkimuose rinkėjai galės reitinguoti jiems patinkančius kandidatus ir pateikia papildomą išaiškinimą, ką lemia reitingo balsai. Atvykę balsuoti rinkimuose į Europos Parlamentą, rinkėjai gaus vieną biuletenį, kuriame bus iš viso 15 šiuose rinkimuose dalyvaujančių kandidatų sąrašų.

Artėjant birželio 9 d. vyksiantiems rinkimams į Europos Parlamentą Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad kai kuriose užsienio valstybėse planuojantys balsuoti piliečiai dar gali suspėti registruotis balsuoti.

Artėjant birželio 9 d. vyksiantiems rinkimams į Europos Parlamentą, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) informuoja parengusi ir išleidusi specialius leidinius rinkėjams. Juose – svarbiausia informacija apie rinkimus, laukiantį balsavimo procesą, kandidatų sąrašai ir jų rinkimų programos.  Informacinį leidinį visiems  rinkėjams VRK parengė ir išleido 1 mln. vnt. tiražu. Jį rinkėjai turėtų rasti savo namų pašto dėžutėse.

Sekmadienį vykstant prezidento rinkimų antrajam turui Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) gavo apie 70 rinkėjų užklausų, nusiskundimų, tačiau galimo rinkėjų papirkimo atvejų nebuvo fiksuota. Tai pirmadienį spaudos konferencijoje Seime, komentuodama rinkimų rezultatus, sakė VRK pirmininkė Lina Petronienė. „Labai norėčiau tikėti, kad rinkėjai yra sąmoningesni. Pagal gaunamus pranešimus tikrai matome, kad dalis rinkėjų yra sąmoningesni.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) rekomendacijų ištrinti galimai agitacijos draudimo laikotarpį pažeidžiantį įrašą susilaukęs Gitanas Nausėda sako, kad neturi dėl ko teisintis. Anot antrai kadencijai perrinkto šalies vadovo, visuomenės kvietimas atvykti į Prezidentūros kiemą nebuvo mėginimas paveikti rinkimų rezultatus. „Manau, kad įrašas buvo visiškai neutralus ir korektiškas. Jis niekaip nepropagavo vieno ar kito kandidato.

Prezidentūros reakcija į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) perspėjimus laikytis agitacinio draudimo nuostatų neatrodė skaniai, sako politologas Ignas Kalpokas. Anot jo, toks prezidento Gitano Nausėdos komandos atsakymas rodo, kad šalies vadovas dar iki rinkimų pabaigos buvo nusiteikęs užtikrintai pergalei. „Nelabai gražiai ir nelabai skaniai ta Prezidentūros reakcija atrodė. Maždaug, ką norime, tą ir darome, neaiškinkite čia jūs mums“, – Eltai sekmadienio vakarą teigė I. Kalpokas.

Sekmadienio vakarą, pasibaigus balsavimui Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ir generalinis komisaras Renatas Požėla pateikia naujausią informaciją. Policijos duomenimis, pagal kriminalinės policijos vykdytą stebėseną reikšmingos informacijos nefiksuota. Anot R. Požėlos, policija reagavo į konfliktines situacijas, tikrino gautą informaciją. Dažniausi pranešimai buvo dėl viešosios tvarkos pažeidimų, neblaivių asmenų.

Sekmadienį, vykstant antram rinkimų turui, rinkimų stebėtojas vaikščiojo po rinkimų apylinkę ir kalbėjo „Aš čia Dievas, kur noriu, ten vaikštau“, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija. Jis neteko pareigų. Vyriausioji rinkimų komisija buvo informuota apie galimai neblaivų rinkimų stebėtoją Vilniaus miesto Balio Sruogos rinkimų apylinkėje. Šį asmenį stebėti rinkimų yra delegavusi „Stebėtojų gildija“, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė sako, kad skundų susilaukęs prezidento Gitano Nausėdos įrašas „Facebook“ paskyroje bus vertinamas jau po rinkimų. „Po rinkimų bus vertinamos visos aplinkybės ir bus sprendžiama“, – Eltai sakė L. Petronienė, komentuodama sekmadienio rytą šalies vadovo socialinėje paskyroje pasirodžiusį įrašą su kvietimu kartu stebėti rinkimų rezultatus. VRK reaguodama į įrašą rekomendavo žinutę pašalinti.

Sekmadienį vykstančiame antrajame prezidento rinkimų ture iki 15 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso balsavo 36,38 proc. rinkėjų. Rinkimų dieną iki 15 val. prie balsadėžių atėjo 25,35 proc. rinkėjų. Tuo metu balsuodami iš anksto ar namuose savo valią jau pareiškė 257 854 rinkėjai. Anot VRK, tai sudaro 11,03 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičiaus. Aktyviausi rinkėjai – Neringos (53,82 proc.), Birštono (48,50 proc.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) informuoja apie rinkimų dieną fiksuotus elektros sutrikimus trijose rinkimų apylinkėse. VRK duomenimis, Šilutės rajono Kintų ir Vilkyčių rinkimų apylinkės pranešė, kad yra nutrūkęs elektros tiekimas. Incidentas yra registruotas ESO „Abi rinkimų apylinkės turi nešiojamuosius kompiuterius su pilnomis baterijomis ir kol kas gali dirbti be trukdžių“, - pažymima VRK pranešime.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sako, jog perrinkimo siekiančio šalies vadovo Gitano Nausėdos kvietimas sekmadienį laukti prezidento rinkimų rezultatų kelia abejonių dėl galimos agitacijos ir įspėjo dėl to kandidato rinkimų štabą bei Prezidentūrą.  Kaip BNS nurodė VRK atstovė Indrė Ramanavičienė, komisijai abejonių sukėlė sekmadienį G. Nausėdos pasidalintas įrašas jo „feisbuko“ paskyroje, kuriame šis kviečia laukti rinkimų rezultatų Prezidentūros kieme.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nutarė pradėti tyrimą dėl signataro Zigmo Vaišvilos Seime rengtų spaudos konferencijų, kuriose dalyvavo ir prezidento prezidento posto siekęs Eduardas Vaitkus. Sprendimas pradėti tyrimą dėl galimos politinės reklamos priimtas peržiūrėjus ir įvertintus nuo praėjusių metų gruodžio 29 d. Z. Vaišvilos rengtas spaudos konferencijas.

...

Per tris išankstinio balsavimo dienas antrajame prezidento rinkimų ture iš viso balsavo beveik 166 tūkst. rinkėjų, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). VRK duomenimis, iki ketvirtadienio 20 val., rinkėjų aktyvumas pasiekė beveik 7 proc. nuo bendro visų Lietuvoje balsuojančių rinkėjų skaičiaus. Per tris išankstinio balsavimo dienas didžiausią aktyvumą rodo Neringos savivaldybės gyventojai (22 proc.). Aktyviai balsuojama ir Birštone, 15,4 proc.

Per dvi išankstinio balsavimo dienas antrajame prezidento rinkimų ture iš viso balsavo daugiau kaip 96 tūkst. rinkėjų. Dar per 7 tūkst. jų balsavo specialiuosiuose punktuose, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). VRK duomenimis, tai yra 4,31 procento nuo bendro visų Lietuvoje balsuojančių rinkėjų skaičiaus. Rinkėjų aktyvumas kol kas yra labai panašus kaip ir pirmajame prezidento rinkimų ture.

Užsienyje gyvenantiems rinkėjams, užsiregistravusiems balsuoti paštu, vokai su balsavimo biuleteniais išsiųsti praėjusią savaitę ir turėtų pasiekti juos artimiausiomis dienomis, praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Tam, kad užsienyje balsuojantys rinkėjai biuletenius gautų greičiau, kartu su prezidento antrojo rinkimų turo biuleteniu siunčiamas ir rinkimų į Europos Parlamentą biuletenis.

Antradienį prasidėjus išankstiniam antrojo prezidento rinkimų turo balsavimui nuo ryto prie balsavimo vietų nusidriekė rinkėjų eilės. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Linos Petronienės teigimu, nuo 7 valandos balsuoti iš anksto jau atvyko beveik 300 rinkėjų. „Lukiškių aikštėje šiuo metu yra daugiausia atvykusių rinkėjų, užsiregistravę 58, o šiaip yra apie 270 jau atvykusių“, – LRT radijui sakė VRK pirmininkė.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį paliko galioti sprendimą neregistruoti buvusios Visagino merės Dalios Štraupaitės kandidate į Europos Parlamentą (EP). VRK dar kartą konstatavo, kad D. Štraupaitės atžvilgiu pernai įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, kuriuo jai skirta baudžiamojo poveikio priemonė ir ji nėra pasibaigusi.

Pasibaigus balsavimui prezidento rinkimų pirmame ture, skaitytojai ėmė klausti, kur dingsta po balsavimo likę biuleteniai, vokai ir kita panaudota medžiaga. Kas su ja daroma, paaiškina Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) patarėja, laikinai vykdanti Mokymų ir komunikacijos skyriaus vedėjo pareigas Diana Daubarė. Kaip nurodė VRK patarėja, suskaičiavus balsus, biuleteniai (galiojantys ir negaliojantys) dedami į didįjį plastikinį voką, kuris dedamas į balsavimo apylinkės antrąjį maišą.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė atmeta viešoje erdvėje nuskambėjusius priekaištus dėl to, kad Lietuvos prezidento rinkimų nestebėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai. Jos vertinimu, tai yra manipuliacija, nes jau nuo 1996 metų Lietuvoje nebuvo didesnės ESBO stebėtojų misijos. „Šiek tiek viešoje erdvėje matome abejonių dėl to, kad mažai buvo rinkimų stebėtojų, kad nebuvo tarptautinių stebėtojų.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atmeta kai kurių kandidatų priekaištus dėl tarptautinių stebėtojų nedalyvavimo prezidento rinkimuose Lietuvoje. VRK pirmininkė Lina Petronienė pirmadienį per spaudos konferenciją Seime pranešė, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) savo stebėjimo misijų į Lietuvą nebesiunčia nuo 1996 metų. „Didesnė ESBO stebėtojų misija buvo 1996 metais, kai vyko Seimo rinkimai. Tada turėjome apie 40 stebėtojų. Po to misijų ilgokai neturėjome.

Pradėti skaičiuoti pirmieji sekmadienį vykusio referendumo dėl dvigubos pilietybės rezultatai. Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys, suskaičiavus biuletenius 508-iose iš 1895-ių apylinkių, kol kas pasisakiusiųjų už tai, kad būtų išsaugota Lietuvos pilietybė tiems, kurie priėmė kitos šalies pilietybę, skaičius yra kur kas didesnis – 71,60 proc. nuo dalyvavusiųjų („ne“ – 26,08 proc.). Prieš penkerius metus referendume dėl pilietybės išsaugojimo dalyvavo 53,16 proc.

Sekmadienį vykstančiuose Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose iki 8 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, iš viso balsavo 12,51 proc. rinkėjų. Rinkimų dieną iki 8 val. prie balsadėžių atėjo 0,92 proc. rinkėjų. Tuo metu balsuodami iš anksto ar namuose savo valią jau pareiškė 269 955 rinkėjai. Anot VRK, tai sudaro 11,59 proc. nuo bendro visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičiaus. Aktyviausi rinkėjai – Neringos (33,11 proc.), Ignalinos rajono (23,98 proc.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė sako, kad sekmadienio ryte prasidėję rinkimai vyko ramiai, nebuvo užfiksuota rimtesnių pažeidimų. Šiemet prezidento rinkimuose aktyvumas buvo didesnis nei 2019 m. Atėjo balsuoti 59,37 proc. balsavimo teisę turinčių žmonių, o 2019 m. jų buvo 57,37 proc. VRK duomenimis, 12 iš 60 Lietuvos savivaldybių balsavo per 60 proc. rinkėjų.

Šis šeštadienis yra paskutinė diena, kai kandidatai ir juos palaikantys rėmėjai gali agituoti prieš sekmadienį vyksiančius prezidento rinkimus. Kaip primena Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) rinkimų agitacijos draudimo laikotarpis įgalios sekmadienio naktį – 00.00 val. – ir tęsis iki 20 val. vakaro, tai yra balsavimo rinkimų dienos pabaigos. VRK pabrėžia, kad gegužės 12 dieną 00.00–20.00 val.

Per tris išankstinio balsavimo prezidento rinkimuose ir referendume dėl dvigubos pilietybės dienas savo valią pareiškė beveik 170 tūkst. arba 7,1 proc. visų rinkėjų, rodo ketvirtadienį Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiami duomenys. Tuo metu 2019 metų rinkimuose per išankstinį balsavimą savo valią pareiškė 228 tūkst. 998 arba 9,45 proc. visų rinkėjų. Vis dėlto tąsyk buvo sudaryta galimybė iš anksto balsuoti ilgiau – penkias dienas, o ne tris kaip šiuo metu.

Sekmadienį stebėti vykstančius Lietuvos prezidento rinkimus ir referendumą dėl pilietybės išsaugojimo registruota daugiau kaip 2000 asmenų, praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).   VRK duomenimis, stebėti rinkimų ir referendumo atvyksta ir 20 tarptautinių stebėtojų iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo rinkimus organizuojančių institucijų, taip pat – Jungtinių Valstijų pagalbos rinkimams paramos fondo bei Tarptautinio rinkimų sistemų fondo (IFES) biuro Ukrai...

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį registravo 15 kandidatų sąrašų dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Dėl vienuolikos europarlamentarų mandatų varžysis 14 partijų ir vienos koalicijos sąrašai. VRK pirmininkės Linos Petronienės teigimu, iš viso į EP kandidatuoja 320 politikų, jų amžiaus vidurkis – 52 metai.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį registruos kandidatus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Šios politinės kampanijos dalyviais iš viso registravosi 19 partijų. Nė vienas politinis komitetas nekelia savo kandidatų sąrašo. Devynioms partijoms reikėjo surinkti ne mažiau kaip 10 tūkst. jų dalyvavimą rinkimuose palaikančių rinkėjų parašų. Dviem – Lietuvos liaudies partijai ir politinei partija „Lietuvos sąrašas“ – to padaryti nepavyko, todėl jos prarado kampanijos dalyvio statusą.

Balsuoti prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės turi teisę 2 mln. 385 tūkst. 234 rinkėjai, tai yra 4 proc. mažiau nei prieš penkerius metus, pirmadienį konstatavo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), patvirtinusi galutinį rinkėjų sąrašą.  Jos duomenimis, palyginti su 2019 metais vykusiais prezidento rinkimais ir referendumu, galinčiųjų balsuoti sumažėjo beveik 100 tūkstančiu. Lietuvoje balso teisę turi 2 mln. 327 tūkst.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį tvirtins galutinį rinkėjų, turinčių teisę dalyvauti prezidento rinkimuose ir referendume dėl dvigubos pilietybės, sąrašą. Prieš penkerius metus prezidento rinkimuose ir tokiame pačiame referendume dėl pilietybės teisę balsuoti turėjo 2 mln. 486 tūkst. 915 piliečių, 2020-ųjų metų Seimo rinkimuose – 2 mln. 457 tūkst. 722 asmenys. Rinkėjų skaičius šiemet ypač svarbus dėl vyksiančio referendumo, kuriuo siekiama įteisinti dvigubą pilietybę.

Penktadienį „MO muziejuje“ pristatytos pilietinės iniciatyvos „4 milijonų Lietuva“ autoriai teigia susidūrę su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ribojimais. Iniciatoriai tikina, kad VRK, dėl galimos rinkiminės agitacijos, draudžia žiniasklaidos priemonėse platinti vaizdo įrašą, raginantį referendume balsuoti už daugybinę pilietybę.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį priėmė sprendimą panaikinti Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio  mandatą. Gegužės 2-oji bus jo paskutinė darbo diena Seime. Apsisprendimą pasitraukti iš Seimo Remigijus Žemaitaitis patvirtino pirmadienį pateikęs raštišką prašymą VRK. „Komisijos nariai vienbalsiai priėmė sprendimą Seimo nario prašymą patenkinti“, – nurodoma. Remigijus Žemaitaitis buvo išrinktas vienmandatėje Kelmės-Šilalės rinkimų apygardoje.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad antradienis yra paskutinė diena, kai dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) užsiregistravusios partijos gali persigalvoti ir atšaukti pareiškinius dokumentus. Anot VRK, tokių prašymų jau yra sulaukta iš dviejų politinių partijų.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį Seime organizuoja burtų traukimą, kurio metu paaiškės prezidento rinkimams skirtų debatų LRT radijuje laikas. Kaip Eltai nurodė VRK, burtų keliu bus nustatytos keturios diskutuojančių kandidatų poros. Radijo laidas numatoma transliuoti balandžio 25, 26, 29 ir gegužės 3 d., vienodu laiku – 9.05 val. Išgirsti kandidatų į prezidentus diskusijas bus galima ir LRT televizijos eteryje. Pasak VRK, jau numatytos keturios laidos.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad daliai politinių partijų, keliančių kandidatų sąrašus rinkimuose į Europos Parlamentą, liko savaitė pristatyti rinkėjų parašų lapus. Skelbiama, kad balandžio 25 d. yra diena, kai rinkėjų parašų lapai vėliausiai turi būti pristatyti VRK. Popierinių parašų lapų komisija lauks iki 17 valandos.

Kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė pažeidė Rinkimų kodeksą, kovo 8-osios proga dovanojęs gėles potencialioms rinkėjoms, pripažino Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Komisija nustatė, jog šalies vadovo posto siekiantis I. Vėgėlė sostinėje vykusios Kaziuko mugės metu dovanodamas gėlių sutiktoms moterims pažeidė numatytą draudimą papirkinėti rinkėjus. Dėl I. Vėgėlės dovanojamų gėlių VRK gavo 4 pranešimus, prašant įvertinti, ar toks elgesys nėra traktuojamas kaip rinkėjų papirkinėjimas.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį planuoja baigti kandidatų į prezidentus registravimą ir patvirtinti jų sąrašą. Pagal jį dėl valstybės vadovo pareigų varžysis aštuoni politikai.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK ) skelbia užbaigusi į Respublikos Prezidentus kandidatuojančių asmenų surinktų rinkėjų parašų patikrinimą. Visi 8 Prezidento posto šiuo metu siekiantys asmenys surinko reikiamą jų dalyvavimą rinkimuose remiančių rinkėjų parašų skaičių.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nutarė pasiaiškinti, ar signataro Zigmo Vaišvilo Seime rengiamos spaudos konferencijos su kandidatu į prezidentus Eduardu Vaitkumi nėra laikytinos nežymėta politine reklama. Ketvirtadienį vykusiame posėdyje komisijos narys Andrius Vaišnys pasiūlė VRK pasidomėti minėta situacija. „Tai visas ciklas spaudos konferencijų ir dalyvauja vienas kampanijos dalyvis, norintis tapti kandidatu į prezidentus.

Balandžio 5 d. 17 val. baigėsi pareiškinių dokumentų teikimo terminas rinkimuose į Europos Parlamentą. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, dalyvauti artėjančiuose rinkimuose iš 19 užsiregistravusių politinių partijų  dokumentus pateikė 18. Taip pat likus parai iki termino pabaigos dvi politinės partijos atsiuntė VRK prašymą jungtis į koaliciją pavadinimu „Taikos koalicija (Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Žemaičių partija)“.  Pasibaigus pareiškinių dokum...