vorai

Mokslininkai skaičiuoja, kad 30% JAV gyventojų kenčia nuo vorų fobijos, nepaisant to, kad žmogus turi daugiau šansų nužudyti vorą nei šis gali įkąsti. Žmonėms baimė kelia diskomfortą: pasireiškia nerimas, įsitempia nervų sistema, padidėja adrenalino kiekis kraujyje, jaučiami skrandžio spazmai, pykinimas ir pan. Jeigu žmogus bijo vorų, būtina pašalinti baimę keliančias priežastis. Vorų poravimosi metas Lietuvoje sutinkama virš 400 rūšių vorų.

 Vorų baimė – viena populiariausių pasaulyje, tačiau šių svetimšalių savo namuose nenori niekas. Nors kai kurie tiki, kad vorai atneša laimę, tačiau ekspertai pateikia patarimus, kaip jų greitai atsikratyti. Svarbiausia, visas priemones rasite namuose. 1. Citrinos Citrinų kvapas namuose tikrai atgaivins, o mažiuosius vorus atbaidys. Tai vienas iš kvapų, kurių šie gyvūnai negali pakęsti.

Lietuvos baikeriai neslepia – Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pataikaujančio motociklininkų klubo „Naktiniai vilkai“ baikeriai Lietuvoje yra nepageidaujami. Motociklų entuziastai tikina, kad Lietuvos motociklininkai niekada nepripažins klubo, kuris yra maitinamas Rusijos propagandos pinigais ir šlovina tai, kas nuskriaudė Lietuvą.

Pasak prietarų, vorai lemia žmogaus sėkmę arba nesėkmę: patariama niekada nemušti voro, nes numuši savo laimę. Bet kaip elgtis tiems, kurie paniškai bijo šių nariuotakojų? Daugeliui adrenalinas plūsteli į kraują vien išgirdus žodį „voras“. Ką jau kalbėti apie plonas jų kojeles, ropojančias nugara. „Vorų fobija (arachnofobija) – itin dažnas ir kaip žmonija senas reiškinys. Daugeliui, ropojant vorui per kūną, kyla nemalonūs pojūčiai.

Esate matę, kaip nedidelė vapsva sudoroja tris kartus už save didesnį vorą? Pasirodo, tai visai normalus dalykas. Ši vapsva, vadinama voravapsve, yra iš Pompilidae šeimos, kurios visi atstovai medžioja būtent vorus. Tokių vapsvų yra ir Lietuvoje, net 50 rūšių. Gamtos tyrimų centro vyresnysis darbuotojas Eduardas Budrys sako, kad šios vapsvos paplitusios visame pasaulyje, daugiausia Pietų Amerikoje, kur jos būna itin stambios ir medžioja tarantulus.

 Internete sparčiai plinta namų vaizdelis, kuriame užfiksuotas vyras, bandantis išgelbėti pasaulį ir užmušti namuose žmonos pastebėtą vorą. Tačiau sumanymas pasiimti šluotą ir vožtelėti – pasirodo buvo ne itin teisingas. Kas įvyko po smūgio pamatysite vaizdo įraše. Įspėjame, kad dėl vaizdo kurį išvysite, gali pašiurpti oda.

Jeigu jums sakė, kad dainininkas Vaidas Baumila yra arogantiškas – jus apgavo... Ir gerai apgavo. Jis neriečia nosies, kai einant Pilies gatve aplinkiniai jį baksnoja pirštais. Užėjęs į kavinę jis maloniai kreipiasi į baristą, kuri, matosi, kiek sutrinka. Ir Vaidas tai pastebi. Jis moka šypsotis. Žinote tą keistą svetimo žmogaus šypseną, kuri jus patį priverčia šypsotis? Vaidas tai moka. Kiek vėliau jis prisipažins, kad flirtuoti su žmonėmis ir daryti juos laimingesnius jam patinka.

Pavojingų gyvūnų baimė yra tokia pat sena kaip ir pati žmonija. Kodėl gi būtent vorai daugeliui žmonių sukelia kur kas daugiau baimės nei, tarkime, ne mažiau šlykštūs kirminai arba daug pavojingesnės vapsvos? Kas trečia moteris ir kas penktas vyras bijo vorų. Moksliškai šis zoofobijos atvejis vadinasi arachnofobija (graikiškai „arachne“ – voras, „fobos“ – baimė) ir yra priskiriamas prie labiausiai paplitusių fobijų.

Mokslininkai nustatė, kad daug vorų rūšių gaudo ir ėda žuvis, praneša britų transliuotojas BBC. Vorai paprastai laikomi vabzdžių grobuonimis, bet nauja studija atskleidžia, kad žuvų ėdimas yra plačiai paplitęs tarp vorų rūšių, kurios gyvena netoli vandens. Kai kuriais atvejais voragyviai naudoja stiprius nuodus nužudyti žuvims, kurios yra daug didesnės už juos pačius.

Pabandykime suskaičiuoti, kiek Australija turi įvairiausių būdų vietiniams gyventojams galabyti.  37. Pitonai ėda viską. 36. Pitonai tokie dideli ir stiprūs, kad gali pakelti veršiuką. 35. Pitonai laisvai šliaužioja parduotuvėse. 34. Gyvatės turškiasi tualetuose. 33. Gyvatės ėda didžiulius driežus. 32. Gyvatės golfo kursuose. 31. Gyvatės keliauja lėktuvais. 30. Skraidančios lapės žinomos dviejų itin pavojingų žmogui virusų nešiotojos. 29. Šunys dingo, ėdantys ryklius.

Tęsinys 20. Žiurkės kutenamos juokiasi.   19. Vorai negali skraidyti.   18. Švedijoje rengiamos triušių konkūro varžybos.   17. Kiaulių orgazmas trunka 30 minučių.   16. Delfinai vieni kitus vadina vardais.   15. Pufinai susiporuoja visam gyvenimui. Ant uolos krašto jie susisuka sau lizdelį, atskirai palikdami vietos tualetui.   14. Ištirta, kad raminančios muzikos besiklausančios karvės duoda daugiau pieno.

Kalėdinės eglutės nebeatrodo toks jau nekaltas medelis, kai buvo išsiaiškinta, kas slepiasi tarp jų spygliukų, rašo metro.co.uk. Apskaičiuota, kad viena kalėdinė eglutė globėjiškai priglaudžia iki 25 tūkst. įvairių vabalėlių: erkių, utėlių, kandžių ar vorų. Medžiuose žiemojantys vabzdžiai, atnešus juos į šiltas patalpas, pajunta pavasarį. Bergeno universiteto muziejaus mokslininkai išsiaiškino, kad dauguma atsibudusių erkių pasilieka medeliuose ir dėl maisto trūkumo galų gale žūsta.

Apie penkiasdešimt procentų moterų ir aštuoniolika procentų vyrų kenčia nuo arachnofobijos – vorų baimės. Egzistuoja netgi tokie sunkūs arachnofobijos atvejai, kai žmonės taip bijo vorų, kad negali jų matyti netgi paveikslėliuose, rašoma portale spring.org.uk. Vorų baimė – labai dažnai pasitaikanti fobija, kuri yra itin iracionali, nes būtent mes, žmonės, turime gerokai daugiau šansų nužudyti vorą nei šis kokiu nors būdu pakenkti mums.

„Maisto gadintojas“ yra neikėtas ir dažniausiai bjaurus radinys įprastame maiste. Listverse.com teigimu, šiai kategorijai gali būti priskiriamas tiek smėlis prastai nuplautose salotose, tiek ir daiktai, išvardyti šiame sąraše... 5. Prezervatyvai Prezervatyvas tikriausiai yra vienas šlyksčiausių radinių maiste. Klientė Kalifornijos restorane prezervatyvą rado savo trintoje jūros gėrybių sriuboje. Nepaisant tyrimo ir iškeltos bylos, šio incidento priežastis niekada nebuvo nustatyta.

Jei bijote vorų, geriau nežiūrėkite šio vaizdo įrašo – o jei ne, pažiūrėję jį galite pradėti bijoti... Brazilas Erickas Reisas filmavo draugų sužadėtuvių vakarėlį Santo Antonio da Platina mieste, kai išėjęs į lauką pamatė iki šiol neregėtą reiškinį. Pakibę ant elektros laidų, milžiniškame voratinklyje suposi šimtai, o gal net tūkstančiai vorų. Jų buvo tiek daug, kad atrodė, tarsi lytų vorų lietus, rašo grindtv.com. „Iki šiol nebuvau matęs nieko panašaus“, – sakė E. Reisas.

Tyrimas atskleidė, kad vorų numegzti tinklai, ant kurių atsiranda dekoracijos, pritraukia daugiau vabzdžių, skelbia BBC. Sudėtingų voratinklių raštų funkcija kėlė daug diskusijų tarp mokslininkų. Anksčiau buvo manoma, kad tokie raštai galėtų atlikti maskuojamąją funkciją, atbaidyti paukščius arba sukurti šešėlį nuo saulės. Tačiau dabar mokslininkai mano, kad ultravioletinę šviesą atspindintys raštai privilioja vabzdžius nusileisti ant voratinklio.

Tūkstančiai nuodingų vorų sugadino šventę Indijos miesto Sadija Asamo valstijoje gyventojams. Kaip praneša „The Times of India“, milžiniški vorai netikėtai užplūdo pagrindinę miesto aikštę, kurioje buvo susirinkę daugybė žmonių, rašoma lenta.ru. Vorai puolė kandžioti žmonėms, nukentėjo šimtai. Du žmonės nuo įkandimų mirė. Minią apėmė tikra panika, žmonės pradėjo lakstyti į visas įmanomas puses, taip sukeldami spūstis.

NASA eksperimentai su vorais ir įvairiais stimuliantais davė keistų rezultatų. Kofeinas – vienas iš stimuliatorių, kurį vienu ar kitu būdu vartoja dauguma žmonių. Kava, arbata, energiniai gėrimai ir šokoladas – visa tai duoda kasdieninę kofeino dozę. Norėdami ištirti kofeino ir kitų stimuliantų psichologinį poveikį, mokslininkai sušėrė jų vorams ir pažiūrėjo, kokius vėliau jie mezga voratinklius. Šie eksperimentai buvo vykdomi paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį.

Sindh miestelis Pakistane netikėtai atkreipė pasaulio gamtininkų dėmesį tuo, kad po regioną 2010-aisiais nuniokojusių potvynių, vietiniai gyventojai išvydo unikalų gamtos reiškinį – medžiai, dėl gausybės juose apsigyvenusių vorų, tapo panašūs į gyvus kokonus. Viename tokiame medyje gyvena milijonai mažų voriukų. Kaip pasakoja vaizdus įamžinęs fotografas Russellas Watkinsas, vos stabtelėjus prie medžio keletui akimirkų, medžio gyventojai aktyviai ima šokinėti ant stebėtojo galvos ir drabužių.

Kai Kevinas Keatingas iš Dartmuto (Kanada) pradėjo negauti pašto, jam į galvą nė nedingtelėjo, kad to kaltininkas – mažytis voras.Žinoma, voras pašto nevogė, bet vaidmenį šioje istorijoje turėjo, rašo metronews.ca.

Po žemiau pateikto video įrašymo, jo autorius nušovė 20 žmonių. Įrašas – anglų kalba. Nors video įraše pasirodęs senukas šiurpina ir dėl savo išvaizdos, bet iš tikrųjų jis – seksualinis nusikaltėlis, kuris galiausiai atsidūrė už grotų. Video autorius David Firth eksperimentavo su vaizdo įrašų iš nuotraukų kūrimu. Štai rezultatas! Didžiausias spuogas pasaulyje! Masking‘as – toks vyrų saviraiškos būdas, kai šie dedasi moterų veido formos kaukes. Mimo pilvo šokis.

Madagaskaro džiunglėse atrasti vorai audžia didžiausius voratinklius pasaulyje, naudodami šilką, stipresnį už bet kurią žinomą biologinės kilmės medžiagą. Vos kelių centimetrų dydžio rūšis Caerostris darwini mezga tinklus, uždengiančius plotą iki trijų kvadratinių metrų, ir pakabina juos ant gijų, kurių ilgis gali siekti iki 25 metrų. Tokie voratinkliai turi būti nuausti iš labai stiprių medžiagų, kad atlaikytų ne tik savo pačių svorį, bet ir įkliuvusio grobio blaškymąsi.

Vorų šilkas yra išties nuostabi medžiaga - penkis kartus atsparesnis tempimui už plieną ir tris kartus - už geriausias sintetines skaidulas. Tačiau iki šiol dar niekam nepavyko pagaminti šį "superšilką" sintetiniu būdu.

Vorų šilkas yra unikali medžiaga, net penkis kartus stipresnė už tokio pats skersmens plieno giją. Nenuostabu, kad mokslininkai jau senokai mėgino pamėgdžioti gamtą ir sukurti kažką panašaus. Miuncheno Technikos universiteto specialistai pagaliau išsiaiškino, kaip vorai sintetina tokį elastingą pluoštą. Jie tikisi sukurti aparatą, kuris imituos voro liaukų, sintetinančių šilką, veiklą ir gamins tokio pat stiprumo pluoštą. Gamyba bus ekologiška, o pritaikymo sritys - pačios įvairiausios.

Balsas.lt skaitytojas Mantas pranešė radęs nuotraukas keisčiausių dalykų, kurie kadanors nukrito... iš giedro dangaus. Ir tai nėra pokštas. Todėl saugokite galvas, nes ir jums gali nukristi koks mėsgalis ar netgi karvė. Keisčiausių iš dangaus nukritusių daiktų fotografijas rasite galerijoje.

Su kuo jums asocijuojasi žodis „kontrabanda“? Narkotikais, alkoholiu, ginklais? Tokie radiniai muitininkų jau nebestebina. Tačiau kai kurie slapti nešuliai ( ir jų paslėpimo vietos) palieka išsižiojusius net ir labiausiai patyrusius pareigūnus. Krokodilai... Tailando oro uoste sulaikytas Pietų Afrikos pilietis, bandęs pro muitinę pravežti 70 įvairių gyvūnų.

Žmonės gali gimti bijodami vorų ir gyvačių. Pasak mokslininkų, tai sveikos fobijos, padedančios išlikti pavojingame gyvename. Tačiau pažymima, iki šiol neaišku, kiek žmonių gimsta su šia baime. Kaip rašoma portale „LiveScience“, tyrėjams pavyko išsiaiškinti, kad negimę svirpliai gali įgyti vorų baimę – tai perduodama per šiurpias motinos patirtis. Eksperimentų metu palikuonių besilaukiantys svirpliai buvo įdėti į terariumus su plėšriavoriais.

„Sicilietiška“? „Sočioji“? „Neatsivalgomoji“? Pabodo, tiesa? O štai vienoje Okinavos (Japonijoje) picerijoje galima užsisakyti tikrą vorų picą, kurios receptą paruošė ne šiaip koks beprotis, o Japonijos patiekalų iš vabzdžių asociacijos specialistai.

Kitą savaitę radijo soties „ZIP FM“ eteryje startuoja naujas „Radistų“ sezonas „Radistai: 3 pakilimo takelis“. Ta proga laidos vedėjai Jonas ir Rolandas visus kviečia į pirmąjį skrydį, kuris įvyks lapkričio 13 d., 22 val.

Praeitą šeštadienį sostinėje per motociklininkų sezono atidarymo šventę kilus didelėms transporto spūstims, Vilniaus meras mėgins užtikrinti, kad viešų renginių metu mieste eismas daugiau nebūtų trikdomas.Siekdamas ateity užkirsti kelią panašioms problemoms, meras J. Imbrasas nurodė Savivaldybės Viešosios tvarkos ir bendrųjų reikalų departamentui, išduodant leidimus renginiams, atsižvelgti į galimas transporto problemas ir užtikrinti, kad vieši renginiai mieste ilgam nesutrikdytų eismo.