Volodymyras Zelenskis

Suomių prezidentas Alexander'as Stubbas penktadienį pritarė Suomijos pasitraukimui iš priešpėstines minas draudžiančios konvencijos, atsižvelgdamas į „pablogėjusią saugumo padėtį“ ir ilgalaikę Rusijos keliamą grėsmę Suomijos pareigūnai birželį nubalsavo už pasitraukimą iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstinių minų naudojimą, tačiau šį sprendimą dar turėjo patvirtinti prezidentas.

Prezidentas Gitanas Nausėda viešai pasmerkė penktadienį įvykdytą vieną didžiausių Rusijos atakų prieš Ukrainą. „Ukraina patiria dar vieną didžiulę dronų ir raketų atakų bangą – jų paleista 550. Tai viena didžiausių atakų iki šiol. (…) Pataikyta į civilius taikinius. Griežtai smerkiame Rusijos terorą“, – savo „X“ paskyroje rašė G. Nausėda.  Be to, įraše prezidentas paragino Vakarus Ukrainą paremti oro gynybos sistemomis, kurių šiai šaliai, pasak G. Nausėdos, šiuo metu itin reikia.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi liepos 3 d. Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovei Kajai Kallas pareiškė, kad Pekinas nenori matyti Rusijos pralaimėjimo Ukrainoje.

Rusijoje sprendimus priima Vladimiras Putinas, todėl norint pabaigti karą Ukrainoje, turi susitikti JAV, Ukrainos ir Rusijos lyderiai, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijos metu ketvirtadienį, rašo „Ukrinform“. „Manau, kad Rusijoje sprendimus priima tik Putinas. Būtent todėl mums reikia susitikimo aukščiausio lygio vadovų, jei mes tikrai norime taikos“, – sako V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad abejonės dėl JAV pozicijos Europos atžvilgiu išryškino būtinybę stiprinti Europos Sąjungos (ES) ir NATO bendradarbiavimą.  „Dabar, kai kyla abejonių dėl tolesnės JAV paramos Europai, dar svarbiau stiprinti mūsų bendradarbiavimą ir koordinavimą per ES, NATO, taip pat tiesioginius santykius“, – sakė V. Zelenskis Orhuse vykusiuose susitikimuose su Danijos ir ES vadovais.

Gedėtojai ketvirtadienį atidavė paskutinę pagarbą Kyjivo stačiatikių katedroje pašarvotam ukrainiečių naikintuvo F-16 pilotui, kuris žuvo atremdamas Rusijos bombardavimą.   Pernai po kelis mėnesius trukusių raginimų, Ukraina iš savo sąjungininkių gavo naikintuvų F-16. Šie naikintuvai buvo dislokuoti siekiant užkirsti kelią stiprėjančioms Rusijos oro atakoms.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ketvirtadienį pareiškė, kad Europa nebus visavertė be Ukrainos, ir pažadėjo panaudoti Danijos pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) laiką pastangoms, kad Ukraina taptų ES nare.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas paskelbė, kad ketvirtadienį kalbėsis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Kiek vėliau tai patvirtino ir D. Trumpas. „10 val. ryto (17:00 Lietuvos laiku – red. past.) kalbėsiuosi su Rusijos prezidentu V. Putinu“, – „Truth Social“ pranešė D. Trumpas. Kaip skaičiuoja BBC Russian, paskutinį kartą V. Putinas ir D. Trumpas telefonu kalbėjosi birželio 14 d. Tai buvo penktasis jų pokalbis.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) be Ukrainos nebus pilna, ir pažadėjo išnaudoti savo pirmininkavimo blokui pusmetį Kyjivo siekio prisijungti pasistūmėjimui.

Danijoje, dalyvaujant Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas ir bendrovės „Swift Beat, LLC“ generalinis direktorius Ericas Schmidtas pasirašė ilgalaikės strateginės partnerystės memorandumą. „Dokumente numatyta plėsti įmonės gamybos pajėgumus, o Ukrainai modernūs dronai bus tiekiami prioritetine tvarka, specialiomis sąlygomis ir už savikainą“, – teigiama pranešime.

Ukraina įgyvendina ankstyvuosius planus dėl bendros ginklų gamybos su kai kuriais tarptautiniais sąjungininkais, trečiadienį pranešė aukščiausio rango pareigūnai, įspėdami apie galimas JAV sprendimo sustabdyti kai kurias ginkluotės siuntas pasekmes.

Ketvirtadienio vakarą Kyjive ir kituose Ukrainos regionuose nugriaudėjo sprogimai, rašo „Kanal 24“. Vietos valdžia įspėjo, kad veikia oro gynyba, skelbiama, kad rusai paleido dronus.

Kai JAV sustabdė kai kurias karinės pagalbos Ukrainai siuntas, dalis jų jau buvo Lenkijoje, skelbia „Wall Street Journal“. „Kai siuntos buvo sustabdytos, jos buvo Lenkijoje; jas sudarė oro erdvės gynybos sistemos „Patriot“, raketos „oras-oras“, raketos „oras-žemė“ „Hellfire“ ir raketos „žemė-oras“, artilerijos sviediniai ir raketos „Stinger“, – rašo leidinys.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad Ukraina aiškinasi su Jungtinėmis Valstijomis dėl paramos gynybai tiekimo po to, kai Vašingtonas pareiškė stabdantis kai kurių svarbių siuntų pristatymą.  „Ukraina ir Jungtinės Valstijos aiškinasi visas detales dėl paramos gynybai, įskaitant oro gynybos sistemų komponentus, tiekimo“,  – teigė V. Zelenskis savo vakariniame kreipimesi.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad supranta JAV administracijos norą pirmiausia rūpintis savo interesais, tačiau kartu ragina toliau teikti karinę paramą Ukrainai. Apie tai jis kalbėjo „Fox News“, rašo „Ukrainska Pravda“. „Tačiau kalbant apie Ukrainą, trumpuoju laikotarpiu Ukraina negali apsieiti be visos paramos, kurią ji gali gauti, kai kalbama apie šaudmenis ir oro gynybos sistemas“, – sako jis. „Taip, suprantu, kad JAV turi pasirūpinti savo ginklų atsargomis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas susisiekė su Volodymyru Zelenskiu ir informavo jį apie savo antradienio pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, teigia su tuo susipažinę asmenys, rašo „Bloomberg“. Prancūzijos prezidentas V. Zelenskiui pasakė, kad V. Putino pozicija dėl karo Ukrainoje užbaigimo nepasikeitė ir jis toliau nepritaria paliauboms, sakė vienas iš asmenų, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nes pokalbiai yra privatūs.

Vašingtonui paskelbus, kad sustabdys kai kurias ginkluotės siuntas, aukšto rango šaltinis Ukrainos kariuomenėje sako, kad šalis sunkiai apsigintų nuo puolančių Rusijos pajėgų be JAV pagalbos. „Dabar esame labai priklausomi nuo amerikietiškų ginklų tiekimo, nors Europa daro viską, ką gali, tačiau be amerikietiškų šaudmenų mums bus sunku“, – trečiadienį sakė šaltinis naujienų agentūrai AFP.

Antradienį Ukraina neteko pulkininko Sergijaus Zacharevičiaus. Jis buvo 110-osios atskirosios mechanizuotos brigados vadas, skelbia „Kanal 24“. Brigada sako, kad jis buvo pavyzdinis karys. „Jis buvo drąsus karys, tikras karininkas ir vadas, kuriam buvo patikėtos gyvybės. Visada buvo šalia savo karių – ne štabe, o fronto linijoje. Ramus, ryžtingas, principingas. Žmogus, kuris laikė frontą ne tik įsakymu, bet ir asmeniniu pavyzdžiu“, – rašoma brigados pranešime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad kalbėjosi su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu. Apie tai jis pranešė savo „Telegram“ kanale. „Padėkojau jam už paramą Ukrainai, mūsų žmonėms ir mūsų teritoriniam vientisumui. Taip pat išreiškiau aiškią Ukrainos paramą situacijoje, kai Rusija piktnaudžiauja Azerbaidžano piliečiais ir kelia grėsmę Azerbaidžano Respublikai. Pareiškiau užuojautą Azerbaidžanui dėl brolių Safarovų nužudymo Rusijoje.

Kai 2025 m. pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo eiti pareigas, daugelis Vašingtone tikėjosi, kad karas Ukrainoje bus greitai išspręstas, rašo „Foreign Affairs“. Ir nors dabar situacija atrodo kur kas labiau komplikuota, leidinys pažymi, kad Ukrainos pergalė vis dar įmanoma. Pažymima, kad per rinkimų kampaniją D. Trumpas gyrėsi, jog gali užbaigti karą Ukrainoje per 24 valandas.

Rusija ruošiasi naujoms operacijoms Europos Sąjungos teritorijoje, todėl reikia sukurti naują veiksmingą Europos saugumo architektūrą.  Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Vokietija, kaip ir beveik visos Aljanso šalys, Ukrainos kelią į NATO laiko negrįžtamu.

Ukraina sudavė tikslų smūgį rusų vadavietei Donecko srityje, rašo „Kanal 24“. Dėl smūgio rusams turėtų būti sunkiau kontroliuoti operacijas Pokrovsko ir Torecko regionuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina tarptautinę bendruomenę griežtinti sankcijas Rusijai, vadindamas jas svarbia priemone Maskvos karo mašinai pažaboti. „Sankcijos dabar turėtų būti vienas iš svarbiausių prioritetų – pasaulio sankcijos Rusijai“, – sekmadienį savo vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis suteikė žuvusiam F-16 pilotui Maksimui Ustimenko Ukrainos didvyrio vardą ir apdovanojo jį, rašo „Ukrainska Pravda“. „Už asmeninę drąsą ir didvyriškumą, parodytą ginant valstybės suverenitetą ir Ukrainos teritorinį vientisumą, pasiaukojamą tarnybą Ukrainos tautai, nusprendžiu suteikti Ukrainos didvyrio vardą ir apdovanoti „Auksine žvaigžde“ Maksimui Ustymenko, pulkininkui po mirties“, – kreipdamasis į ukrainiečius sekmadienį pranešė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pasirašė potvarkį, kuriuo jo šalis rengsis pasitraukti iš Otavos konvencijos dėl priešpėstinių minų, teigiama jo internetinėje svetainėje pasirodžiusiame pranešime. „Šiuo aktu paskelbiu potvarkį... įgyvendinti Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos 2025 m. birželio 29 d. sprendimą dėl Ukrainos pasitraukimo“ iš šios svarbios konvencijos, pareiškė V. Zelenskis.

Esant dabartiniam naujojo Rusijos puolimo tempui, Rusijai prireiks ne vienerių metų, kad pasiektų savo tikslą, todėl tikėtina, kad karas Ukrainoje greitai nesibaigs bei tęsis dar ir 2026 m., praneša CNN.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad per susitikimą su JAV lyderiu Donaldu Trumpu aptarė amerikietiškų raketų sistemų „Patriot“ tiekimo klausimą.

Torecko rajone Ukrainos kariai sučiupo dar vieną už rusus kovojusį Kinijos pilietį. Jis skundėsi ukrainiečių kareiviams, kad rusai jį apgavo ir išsiuntė kariauti, o okupantų kariuomenėje susidūrė su tragiškomis sąlygomis, rašo UNIAN. Kinijos pilietis, 25 metų Wang Wu tarnavo Rusijos Federacijos 150-osios divizijos 102-ajame pulke. Jo paties teigimu, jis atvyko į Rusiją užsidirbti pinigų, kad galėtų padėti tėvams, kol galiausiai pasirašė sutartį su Rusijos kariuomene.

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pareiškė, kad Ukraina planuoja pereiti prie prezidento Volodymyro Zelensko ir Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino susitikimo temos po humanitarinių klausimų aptarimo, rašo „Ukrainska Pravda“. „Baigus diskusijas humanitariniais klausimais, Ukraina planuoja pereiti prie susitikimo lyderių temos, kad būtų galima pradėti konstruktyvų dialogą“, – cituojamas jis. Anot R. Umerovo, Ukraina visad buvo nuosekli siekdama taikos.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, panašu, sumerkė akis jo vadovui Vladimirui Putinui kalbant. Kaip rašo UNIAN, šis momentas buvo užfiksuotas plenarinėje Eurazijos ekonominio forumo, kuris šiais metais vyksta Minske, sesijoje. Eurazijos ekonominę sąjungą sudaro Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija ir Rusija. V. Putino pasisakymo metu kameros užfiksavo kone prisnūdusį D. Peskovą.

Ketvirtadienį 27 ES šalių vadovai susitarė dar pusei metų pratęsti Rusijai įvestų sankcijų galiojimą, išsklaidydami nuogąstavimus, kad Kremliaus atžvilgiu draugiškai nusiteikusi Vengrija leis šioms priemonėms pasibaigti, pranešė oficialūs asmenys. Toks Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime priimtas sprendimas reiškia, kad dėl karo Ukrainoje ES paskelbtos plataus masto sankcijos, pagal kurias, be kita ko, buvo įšaldytas ir daugiau nei 200 mlrd.

27 Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovai ketvirtadienį susitarė pratęsti sankcijų Rusijai galiojimą dar šešiems mėnesiams, taip išsklaidydami nuogąstavimus, kad Kremliui palanki Vengrija privers panaikinti šias priemones, pranešė pareigūnai. Briuselyje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime priimtas sprendimas reiškia, kad plataus masto ES sankcijos dėl karo Ukrainoje, įskaitant daugiau kaip 200 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto įšaldymą, galios bent iki 2026-ųjų pradžios.

Ketvirtadienį Rusija pareiškė, kad nepaisys naujojo specialaus tribunolo, skirto patraukti Rusiją atsakomybėn už jos karo nusikaltimus Ukrainoje, sprendimų. Susitarimą įsteigti tokį tribunolą trečiadienį Strasbūre pasirašė Europos Taryba ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.  „Šio organo darbas ir sprendimai mums bus bereikšmiai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudos konferencijos Nyderlanduose metu jautriai pasikalbėjo su BBC žurnaliste, kurios vyras kovoja Ukrainoje, rašo „Fox News“. Ukrainietė žurnalistė papasakojo D. Trumpui, kad jos vyras yra likęs Ukrainoje, o ji su vaikais šiuo metu gyvena Varšuvoje. Spaudos konferencijos metu D. Trumpas pastebėjo, kad moteris labai jaudinasi. „Iš kur esate?“ – paklausė D. Trumpas. „Aš iš Ukrainos“, – atsakė ji.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį Briuselyje susitinka aptarti griežtesnių sankcijų Rusijai, būdų, kaip išvengti naujų skausmingų JAV muitų, ir to, kaip užtikrinti, kad jų balsas būtų išgirstas sprendžiant konfliktus Artimuosiuose Rytuose. Dauguma lyderių atvyks iš trumpo, bet intensyvaus NATO viršūnių susitikimo, kuriame jie pažadėjo gerokai padidinti išlaidas gynybai ir užglaistė kai kuriuos nesutarimus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį Briuselyje susitinka aptarti griežtesnių sankcijų Rusijai, būdų, kaip išvengti naujų skausmingų JAV muitų, ir to, kaip užtikrinti, kad jų balsas būtų išgirstas sprendžiant konfliktus Artimuosiuose Rytuose. Dauguma lyderių atvyks iš trumpo, bet intensyvaus NATO viršūnių susitikimo, kuriame jie pažadėjo gerokai padidinti išlaidas gynybai ir užglaistė kai kuriuos nesutarimus su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad glaudūs Europos ir Donaldo Trumpo vadovaujamų Jungtinių Valstijų ryšiai yra labai svarbūs siekiant užtikrinti, kad Kyjivas atremtų Rusijos invaziją, ir paragino patraukti rusų lyderį Vladimirą Putiną baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus  V. Zelenskis, pirmą kartą nuo karo pradžios apsilankęs Prancūzijoje įsikūrusioje teisių gynimo institucijoje, pasirašė susitarimą su Europos Taryba dėl tarptautinio tribunol...

Trečiadienį Nyderlanduose vykusiame NATO viršūnių susitikime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą po ilgo laiko pasirodė vilkėdamas drabužiu, kuris daugiau ar mažiau panašus į oficialų dalykinį kostiumą. Tai rodo, kad pasikeitė Ukrainos vadovo bendravimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu taktika, italų leidiniui „Espresso“ sakė užsienio politikos ekspertas, buvęs Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Valerijus Čalyj.

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui trečiadienį NATO viršūnių susitikimo Hagoje kuluaruose pavyko susitikti su JAV vadovu Donaldu Trumpu ir aptarti svarbiausius klausimus, susijusius su daugiau nei trejus metus trunkančia Rusijos plataus masto invazija. „Žinote, kartais esame turėję šiek tiek sunkių momentų, bet jis negalėjo būti malonesnis“, – sakė D. Trumpas apie susitikimą, matyt, turėdamas omenyje liūdnai pagarsėjusį abiejų lyderių kivirčą Ovaliajame kabinete vasario mėnesį.

Trečiadienį Hagoje vykusioje NATO spaudos konferencijoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad Rusija gali imtis veiksmų ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš kitas šalis, rašo „The Kyiv Independent“. Paklaustas, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi teritorinių ambicijų už Ukrainos ribų, D. Trumpas atsakė: „Tai įmanoma.“ „Vieną dalyką žinau: jis [V. Putinas] norėtų užbaigti karą. Jis norėtų išeiti iš šios situacijos. Jam tai yra chaosas“, – sakė JAV prezidentas.

NATO pareigūnas prognozuoja, kad Rusija šią vasarą toliau lėtai žengs į priekį Ukrainoje, nepaisant didelių nuostolių – situacija išlieka niūri, ir nėra jokių ženklų, kad artimiausiu metu sulauktume proveržio, rašo „Defense One“. „Esmė yra ta, kad situacija mūšio lauke išlieka sudėtinga. Ukraina ir toliau nestinga novatoriškos dvasios.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį pareiškė, kad Rusijos keliama grėsmė yra reali. Jo teigimu, Maskva telkia savo pajėgas, kad po trejų, penkerių ar septynerių metų galėtų užpulti Aljansą, rašo „The Guardian“. „Nebūkime naivūs Rusijos atžvilgiu.

Istorinis sprendimas – NATO šalys sutarė dėl 5 procentų gynybos finansavimo. Hagoje nuskambėjo nemažai liaupsių Donaldui Trumpui – būtent dėl jo toks sprendimas ir priimtas. O Trumpo retoriką perėmė ir Gitanas Nausėda. Tiesa, ne viskas taip džiaugsminga, kaip gali pasirodyti – realus gynybos finansavimo procentas mažesnis, o ir laiko šalims duota net 10 metų. Neišsklaidytos ir abejonės dėl išimties Ispanijai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį gyrė „nuostabų“ NATO viršūnių susitikimą Hagoje, lyderiams užbaigus susitikimą, per kurį Aljansas pritarė jo reikalavimui didinti išlaidas gynybai.  „Manau, kad viršūnių susitikimas buvo fantastiškas. Jis buvo labai sėkmingas“, – Nyderlandų ministrui pirmininkui Dickui Schoofui sakė D. Trumpas. NATO sąjungininkės trečiadienį susitarė iki 2035 m. gynybai ir susijusioms išlaidoms skirti 5 proc.

NATO viršūnių suvažiavime Nyderlanduose Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirodė nebe su jam įprasta militaristinio stiliaus žalia apranga, bet su juodu kostiumu. Šis pokytis neliko nepastebėtas – apie jo simbolinę ir politinę reikšmę mintimis su naujienų portalo tv3.lt pasidalijo diplomatinės mados ekspertė Marija Palaikytė.

Norvegų turistas teigia, kad JAV jam neleido įvažiuoti dėl J. D. Vance‘o memo telefone. Tačiau valdžios institucijos tvirtina, kad tai – dėl narkotikų vartojimo, rašoma „Times“. Madsas Mikkelsenas – 21 metų turistas iš Norvegijos. Jis vietos žiniasklaidai pasakojo, kad birželio 11 d. Niujorko „Liberty“ tarptautiniame oro uoste jam buvo uždrausta įvažiuoti į JAV.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad NATO viršūnių susitikimo Hagoje metu įvyks planuojamas dvišalis susitikimas Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentų susitikimas. „Aš tikiuosi, kad įvyks dvišalis susitikimas tarp prezidento (Volodymyro – ELTA) Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo.

Ukrainos karo prezidentas nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į jo šalį, atsisakė formalių kostiumų ir vietoj jų pasirinko karinio stiliaus uniformą, simbolizuojančią solidarumą su savo kariuomene. Derybų metu tai erzino JAV prezidentą Donaldą Trumpą, jis net apie tai užsiminė, kai jo kolega iš Ukrainos vasario mėnesį apsilankė Vašingtone. Antradienį NATO viršūnių susitikime Volodymyras Zelenskis buvo pastebėtas šiek tiek formalesne apranga, tačiau tradicinio kostiumo nedėvėjo.

Atrodo, kad Donaldas Trumpas tikrai ketina „kažką daryti“ dėl karo Ukrainoje, nors ir nenori daryti spaudimo Rusijai. Bent jau toks įspūdis susidarė NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame dalyvavo JAV prezidentas, dalyviams, praneša „Bloomberg“. Leidinys pažymi, kad šiandien vykusiame susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu D. Trumpas pademonstravo „akivaizdų entuziazmo trūkumą“. Tačiau prieš tai JAV vadovas dalyvavo uždarame susitikime su kitų NATO šalių vadovais, kurio me...