vokietijos brigada

Vokietijos kariuomenė Lietuvoje rengia vienas pratybas po kitų. Šį kartą į mūsų šalį persikėlė maždaug 2 tūkst. vokiečių karių su pusseptinto šimto karinės technikos vienetų. Vokiečių generolai tvirtino, kad jiems būtina nuolat rengti tokio masto pratybas, nes koją vis dar kiša biurokratija. Šiuo metu mūsų šalyje yra keli tūkstančiai vokiečių karių, o atvykęs Vokietijos sausumos pajėgų vadas negailėjo pagyrų ir Lietuvos kariams bei karininkams.

Nuo kitos savaitės Vilniuje darželį pradės lankyti pirmasis Vokietijos brigados karių vaikas. Darželyje „Dainorėliai“, kurį jis lankys, statybininkai jau baigia remontuoti patalpas, surastos dvi vokiškai kalbančios auklėtojos. Iš viso šį darželį galės lankyti iki 20 vokiečių vaikų. Vilniaus darželyje-mokykloje „Dainorėliai“ pluša darbininkai.

Į Lietuvą trečiadienį atvyksta Vokietijos sausumos pajėgų vadas Haraldas Gante, jis Rukloje apžiūrės vokiečių karių brigadai statomą karinę infrastruktūrą – nuolatinių logistinių pajėgumų užtikrinimo parką. Šioje bazėje bus laikomas ir prižiūrimas sąjungininkams skirtas transportas, technika, ginkluotė, sandėliuojamos atsargos. Statybų darbai pradėti 2022 metų rugpjūtį, planuojama pabaiga – 2025 metų pradžioje.

Pasirengimas priimti Vokietijos brigadą Lietuvoje iki 2027 metų vyksta pagal sutartą planą, teigia krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. „Pristatėme ne tik planą, bet ir pažangą kiekvienoje plano pozicijoje“, – antradienį po uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio žurnalistams sakė ministras. Anot jo, iššūkių gali kelti tik statybos darbai. „Abejonės buvo išsklaidytos“ „Kol kas, kiek pateikė ministras informaciją, viskas vyksta pagal planą.

Gali būti, kad jau šiemet apie atėjimą į Lietuvos rinką praneš Vokietijos bankas „Commerzbank“. Su jo atstovais susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad bankas į Lietuvą dėmesį atkreipė po susitarimo dėl vokiečių brigados dislokavimo mūsų šalyje. Tiesa, didelių Lietuvos bankų įkainių ir paskolų palūkanų kamuojamiems privatiems klientams iš to didelės naudos nebus.

Lietuva ir toliau siekia, kad Vokietijos brigada Lietuvoje pilną kovinį pajėgumą pasiektų 2027 metų pabaigoje, tačiau Berlynas yra supažindintas ir su planu B, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Taip jis kalbėjo Vokietijos žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad brigados dislokavimui reikalinga infrastruktūra nebus paruošta laiku, tad galutinis brigados dislokavimas gali nusikelti į 2028 ar 2029 metus.

Nuo ​​pirmadienio Vokietijoje vyks NATO taktinės oro pajėgų pratybos, jose dalyvaus apie 60 naikintuvų ir kitų kovinių lėktuvų.  Pratybos „Tiger Meet“ rengiamos Jagele, šiaurinėje Vokietijos Šlėzvigo ir Holšteino žemėje, jose dalyvauja maždaug 1100 karių iš 11-os NATO šalių bei Austrijos ir Šveicarijos, jos truks iki birželio 14 dienos.   Pasak Vokietijos kariuomenės, pratybomis siekiama stiprinti bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis ir dalytis aeronautikos bei technine patirtimi.

Dalis į Lietuvą atvykstančių Vokietijos brigados karių gyvens poligono teritorijoje. Tam yra statomas karinis viešbutis, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Pasak ministro, Vokietijos karių apgyvendinimas priklausys nuo to, kiek jų atvyks su šeimomis. Planuojama, kad didžioji dalis karių gyvens poligono teritorijoje. Anksčiau L. Kasčiūnas sakė, kad pagrindine Vokietijos karine baze taps Rūdninkų poligonas.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad nuolatinis Vokietijos brigados dislokavimas šalyje yra pagrindinis Lietuvos prioritetas. Pasak jo, šio tikslo įgyvendinimas yra valstybės atsakomybė. „Kaip priimančioji šalis esame pasiryžę sudaryti pačias geriausias sąlygas Vokietijos kariams ir jų šeimoms mūsų žemėje.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą procesas vyksta pagal planą. „Džiaugiuosi, kad viskas kol kas vyksta taip, kaip suplanuota. Planai labai aiškūs, išdėstyti kiekvieniems metams, siekiant pabaigti visą operacinį pajėgumą sutelkti čia iki 2027 metų pabaigos“, – žurnalistams po susitikimo su Berlyno brigados „Lietuva“ elemento vadu André Hastenrathu sakė G. Nausėda.

Praėjo maždaug devyni mėnesiai nuo tada, kai Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pažadėjo Lietuvai, kad čia bus nuolat dislokuota Vokietijos kovinė brigada. Nuo to laiko daugelis Bundesvero ir Bundestago narių svarstė, kiek kainuos nuolatinis maždaug 5 000 Bundesvero karių ir jų šeimų įsikūrimas.

Pirmadienį į Vilnių atvyko pirmieji Vokeitijos brigados kariai. Vokietijos ambasadorius Cornelius Zimmermanas lietuviškai dėkojo už brigados karių priėmimą ir tikino, kad prisidėjimas prie Lietuvos gynybos reiškia ir Vokietijos saugumo užtikrinimą. „(...) Esu įsitikinęs – kartu esame stiprūs. Lietuvos laisvė yra mūsų laisvė. O Lietuvos saugumas yra mūsų saugumas“, – lietuviškai tarė C. Zimmermanas. „Labai malonu, kad pasitikote Vokietijos brigados karius.

Pirmadienį į Vilnių atvyko Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Alfons Mais ir Vokietijos kariuomenės 45-osios brigados „Lietuva“ štabo pirminė valdymo grupė, kuri bus atsakinga už Lietuvoje dislokuojamos brigados štabo formavimą. Aiškėja, kad daugiausia vokiečių karių treniruosis Rūdninkų poligone. „Žinome, kad Rūdninkai taps naująja Vokietijos karine baze.

Ruošiantis priimti Vokietijos brigados karius, svarstoma, kur juos apgyvendinti. Valdžia siūlo du variantus – būsto nuomą ir naujų nekilnojamojo turto objektų statybos. Tiesa, kol kas viskas apsiriboja planais ir diskusijomis, nors pirmieji brigados kariai atvyksta jau šiemet. Jie būstą turės nuomotis savarankiškai.  Pagrindinės vietos, kur apsistotų Vokietijos brigados kariai – tarnybos vietos Rūdninkuose ir Rukloje bei šių poligonų teritorijos, Vilnius ir Kaunas.

Dėl tikslių reikalavimų vokiečių brigados karinei ir civilinei infrastruktūrai Vilnius su Berlynu tikisi sutarti pavasarį, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Einame link tokio Lietuvos-Vokietijos susitarimo sudarymo, mums jo norėtųsi kuo greičiau, kad tuos infrastruktūrinius darbus, dėl kurių sutarta, mes galėtume pradėti greičiau“, – šią savaitę BNS sakė ministras. „Tikiuosi, kad mes turėsime projektą jau pavasarį“, – pridūrė A. Anušauskas.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai dar pernai metų pabaigoje pasirašė planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Vokietijos kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo kitų metų, o brigados dislokavimas turėtų būti baigtas 2027-aisiais. Lietuvoje su šeimomis įsikurs apie 5 tūkstančiai karių. Ką tai reiškia Lietuvai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ atsakė kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Vokietijos brigados atvykimas į Lietuvą.

Socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtas kvietimas į mitingą prieš NATO karius Lietuvoje. Tarnybos teigia, kad tai gali būti provokacija, o informacinių karų ekspertas įspėja – priešiškos valstybės vis geriau naudoja technologijas, kad sukeltų sumaištį. Informacinių karų ekspertas dr. Nerijus Maliukevičius sako, kad dezinformacinės atakos prieš Lietuvą nukreipiamos nuolat, tačiau ilgainiui tobulėja technologiniu aspektu.

Aptariami galimi gynybos planai Rusijos agresijos prieš Lietuvą atveju. Tačiau, šį kartą dėmesys buvo skiriamas būtent Vilniui. Ekspertai atkreipia dėmesį, jog Vilnius, būdamas visai netoli sienos su Baltarusija, karo atveju galėtų tapti artimos kovos zona, o vilniečiai galėtų tikėtis dar prastesnio nei Ukrainos, scenarijaus.

Lietuva yra išsikėlusi ambiciją sukurti nacionalinę sausumos diviziją, kurioje veiktų tankų brigada, o Valstybės gynimo taryba neseniai paskelbė, kad mūsų šalis ketina pirkti vokiškus tankus „Leopard 2“. Viešumoje iškart užvirė ekspertų diskusija, ar Lietuvai labiau reikia brangių tankų, ar geriau apsiginkluoti kur kas pigesniais dronais, galinčiais atakuoti tankus, bei stipriau investuoti į oro gynybą.

Atvyksiantiems Vokietijos brigados kariams ir jų šeimoms būstus planuojama nuomoti, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Anot jo, dėl ilgalaikės nuomos bendradarbiaujama su nekilnojamojo turto (NT) vystytojais, domimasi galimybėmis vokiečiams skirti jau pradėtus plėtoti projektus. A. Anušausko vertinimu, į Lietuva atvyks „tūkstančiai“ civilių iš Vokietijos, tad „bus didžiulis tos infrastruktūros poreikis“. „Geriausias modelis yra nuoma.

Vokietijos kariuomenės generolas, kurio vadovaujama divizija stotų ginti Lietuvos, jei mus užpultų Rusija, patvirtino, kad vokiečių dienraštyje „Bild“ paskelbtas scenarijus apie Rusijos puolimą yra realistiškas. Generolas atskleidė, kad jau pavasarį brigados dydžio vokiečių karių kontingentas bus permestas į Lietuvą ir mokysis atremti Maskvos puolimą.

Buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas tikina, kad pirmiausia reikia pilnai apginkluoti savo kariuomenę ir rezervą, užuot planavus tankų pirkimus, vokiečių brigados įkūrimą ir kitus daug pinigų reikalaujančius projektus. Jam pritaria atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis, pridurdamas, kad Lietuvai trūksta aiškios vizijos ir prioritetų. Naujienų portalas tv3.lt pateikė klausimus Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei.

Šiemet kaip niekad daug diskusijų sukėlė krašto gynyba ir ką reikėtų daryti, norint apsisaugoti nuo Rusijos grėsmės. Nuomonių, diskusijų ir kritikos būta daug.  Apie tai, kaip Lietuvoje įsikurs vokiečių brigada bei kaip keisis privalomojo šaukimo tarnyba, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Buvo įvairių diskusijų apie vokiečių brigadą Lietuvoje.

Opozicinių demokratų lyderis Saulius Skvernelis sako, kad Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje paspartinti Seimas galėtų priimti specialų įstatymą. „Reikalingi galbūt ir specialūs įstatymai. Įstatymas gali būti ir tiesiog konkretus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje įsteigimo (...) ir sudėlioti tam tikras ypatingas sąlygas, kad procesai būtų prioritetiniai“, – Žinių radijui penktadienį sakė S. Skvernelis.

Praėjus kelioms dienoms po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas kreipėsi į šalies parlamentą ir pranešė, kad Vokietija savo gynybos strategiją keičia iš esmės. Tai, kad kalbos neliko tik kalbomis, galėsime pamatyti Lietuvoje, kadangi čia nuolatiniam buvimui dislokuota vokiečių brigada yra įrodymas, kad „Zeitenwende“ iš idėjos tapo realybe.

Šią savaitę išaušo istorinė diena Lietuvai. Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pasirašė planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Vokietijos kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo kitų metų. O brigados dislokavimas turėtų būti baigtas 2027-aisiais. Lietuvoje su šeimomis įsikurs apie 5 tūkstančiai karių. Tiesa, Lietuvos politikai akcentuoja, kad iššūkiai dar nesibaigė. Pirmiausia, brigadai įkurdinti reikės ieškoti papildomo finansavimo.

Informacija apie lietuvių vangumą ruošiantis priimti Vokietijos brigadą pateko ir į vokiečių „Der Spiegel” leidinį. Gal krašto apsaugos sistemoje yra manančių, kad jos mums nelabai reikia?  Į šį klausimą laidoje „Dienos komentaras“ atsakymo ieškojo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Skvernelis. Ar jums kažkas žinoma apie šią skandalingą istoriją? Neaišku, kiek informacija yra patikima.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad daugiau detalių apie civilinės infrastruktūros poreikį vokiečių karių šeimoms bus tuomet, kai Berlynas pateiks detalesnę informaciją, kiek jų planuoja atvykti į Lietuvą dislokuojant brigadą. „Pagrindinis klausimas, kuris reikalingas atsakyti, dėl to diskusija tebevyksta: kokia bus sudėtis žmonių, kurie atvyks, paprastai kalbant – kiek bus žmonių su šeimomis ir su vaikais, kurie norės čia atsikraustyti“, – žurnalistams Seime sakė ministrė pirmininkė.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako nesureikšminantis vokiečių leidinio „Der Spiegel“ paviešintos nutekintos informacijos, jog brigados dislokavimas Vilniui kelia didelius finansinius iššūkius. Pasak jo, Lietuva ir Vokietija dėl išlaidų dar tariasi, jos bus detalizuojamos vėliau. „Techniniuose susitarimuose viskas bus detalizuojama“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė krašto apsaugos ministras.

Dauguma gyventojų pritaria vokiečių brigados dislokavimui Lietuvoje, rodo Lietuvos kariuomenės antradienį paskelbta apklausa. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 82 proc. lietuvių pritaria nuolatiniam Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje, vokiečių karius teigiamai vertina 83 proc. apklaustųjų. 76 proc. lietuvių mano, kad vokiečių brigada prisidės prie Lietuvos gynybos stiprinimo, o daugiau nei pusė iš jų mano, kad reikšmingai.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašo planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo. Arvydo Anušausko ir Boriso Pistoriaus pasirašomas planas įtvirtins abiejų šalių ketinimus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje ir tolesnę veiksmų eigą dislokuojant vienetą visa apimtimi, anksčiau pranešė Krašto apsaugos ministerija. Planuojama, kad Vokietijos brigados kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo 2024 metų. Dislokavimas turėtų būti baigtas 2027 metais.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašė veiksmų planą dėl Bundesvero brigados dislokavimo, jame numatyti karinių vienetų perkėlimo terminai, įsipareigojimai dėl karių šeimų gyvenimo sąlygų, įskaitant mokyklas ir darželius karių vaikams.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašė planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo. Abu ministrai įvardijo, kad tai istorinis sprendimas, o Borisas Pistorius juokavo, kad kitais metais prašys Lietuvos pilietybės. Arvydo Anušausko ir Boriso Pistoriaus pasirašytas planas įtvirtino abiejų šalių ketinimus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje ir tolesnę veiksmų eigą dislokuojant vienetą visa apimtimi. Istorinis sprendimas „Vokietijos įsipareigojimai bus ilgalaikiai.

Prezidentas Gitanas Nausėda su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriumi pirmadienį aptarė pasirengimą brigados dislokavimui Lietuvoje, oro gynybos regione stiprinimą, paramos Ukrainai klausimus. Kaip nurodo Prezidentūra, G. Nausėda susitikime pabrėžė Lietuvos įsipareigojimą parengti reikiamą infrastruktūrą Vokietijos brigados priėmimui Lietuvoje.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašė planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo. Abu ministrai įvardijo, kad tai istorinis sprendimas, o Borisas Pistorius juokavo, kad kitais metais prašys Lietuvos pilietybės. Arvydo Anušausko ir Boriso Pistoriaus pasirašytas planas įtvirtino abiejų šalių ketinimus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje ir tolesnę veiksmų eigą dislokuojant vienetą visa apimtimi. Istorinis sprendimas „Vokietijos įsipareigojimai bus ilgalaikiai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė kad būtų buriama komisija, kuri koordinuos Lietuvos pasirengimą šalyje priimti Vokietijos karių brigadą. Komisiją sudarys premjerė, Vyriausybės kanclerė ir visi ministrai, išskyrus ekonomikos ir inovacijų, energetikos bei kultūros. Komisija posėdžiuose svarstys tarpinstitucinius klausimus, susijusius su Vokietijos brigados buvimu šalyje, bei inicijuos reikalingų sprendimų priėmimą.

Didžioji dalis Vokietijos brigados Lietuvoje bus dislokuota 2026-aisiais, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Mes jau žinome naujos brigados struktūrą, esame numatę konkrečias jos dislokavimo vietas. Rukloje ir Rūdninkuose esantys poligonai bus pilnai panaudoti vokiečių brigados mokymams ir treniravimuisi“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Pasak ministro, didžioji Vokietijos brigados dalis Lietuvoje bus dislokuota jau 2026 metais.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje yra labai sudėtinga operacija. „Tai yra labai sudėtinga operacija perkėlimas arba Vokietijos brigados dislokavimas į Lietuvą nuolatiniam buvimui, tai labai sudėtinga operacija, kompleksinis uždavinys, apima ne tik karinių pajėgumų perkėlimą, bet taip pat ir daug kitų sričių – infrastruktūros, socialinės, švietimo, medicinos – turbūt šiandien neišeitų išvardinti“, – penktadienį žurnalistams Vilniuje.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Vokietijos planas dėl brigados dislokavimo šalyje bus pradėtas viešinti kitą savaitę, tačiau Lietuva savąjį planuoja pateikti dar per kelis mėnesius. „Kitą savaitę susitinku su Vokietijos atstovais, kitą savaitę bus detalės pradėtos viešinti.

Prezidentas Gitanas Nausėda siekia, kad brigada Lietuvoje turėtų būti dislokuota iki 2026 metų, sako jo patarėja Asta Skaisgirytė.  „Turime padaryti viską, kas įmanoma, kad ta brigada atsirastų Lietuvoje kuo greičiau. Prezidentas yra iškėlęs uždavinį iki 2026 metų, manome, kad visiškai įmanoma jį įgyvendinti“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

Vokietijos brigados dislokavimo plano įgyvendinimas turėtų prasidėti kitų metų pradžioje, sako Lietuvoje viešintis sąjungininkų vadas. „Šio ketvirčio pabaigoje turėsime planą. Esu įsitikinęs, kad į įgyvendinimo fazę pereisime 2024-ųjų metų pradžioje, taigi, prasidedant kitiems metams“, – spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo Vokietijos kariuomenės vadas generolas Carstenas Breueris. „Planas, kurį užsibrėžėme, yra ambicingas.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys sako, kad Vokietija dėl nuolatinio brigados dislokavimo Lietuvoje nėra iškėlusi naujų sąlygų. „Ne, jokių sąlygų nėra iškėlusi. Dabar vyksta tas vertinimas, visų variantų paskaičiavimas, kaip galėtų dislokuoti“, – žurnalistams sekmadienį sakė V. Rupšys. „Sprendimas yra priimtas. Dabar yra specialistų rankose visi kiti darbai. Reiškia apsispręsti, kada, kiek ir kur bus dislokuota“, – pridūrė jis.

Pagal viešai skelbtą susitarimą, „Wagner“ grupuotė su savo lyderiu Jevgenijumi Prigožinu turėtų pasitraukti į Baltarusiją. O pirmadienį Vokietijos gynybos ministras pareiškė, kad Vokietija dislokuos brigadą Lietuvoje. Lietuvos pasiruošimą brigados dislokavimui ir nacionalinio saugumo ir gynybos klausimus tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aptarė kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

 Į Lietuvą kitą savaitę pratyboms atvyks dalis šaliai priskirtos Vokietijos brigados karių, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Batliono dydžio vienetas su paramos elementais – maždaug tūkstantis karių – Generolo Silvestro Žukausko poligone birželio 21 – liepos 7 dienomis dalyvaus Rukloje dislokuoto brigados priešakinio valdymo elemento ir Lietuvos kariuomenės organizuojamose dvišalėse pratybose „Griffin Storm“ (liet.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, jog vokiečių brigada Lietuvoje bus pilnu pajėgumu, tačiau kartu pabrėžia, jog dabar kuriama infrastruktūra bet kokiu atveju neliks tuščia. Anot jos, kol dėl brigados nėra visiško aiškumo, pasigirsta įvairių samprotavimų.  „Vis dar mes čia girdime kartais tokių samprotavimų, kad yra viskas aišku, bet variantų yra įvairių. Norėtųsi, kad tų įvairių variantų nebūtų, bet Vyriausybė negali laukti kažkokio tokio, na, visiško aiškumo šimtaprocentinio.

Užsienio reikalų ministrui raginant svarstyti galimybes prašyti kitų sąjungininkų didesnio karinio buvimo kol bus dislokuota Vokietijos brigada, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikina, kad jokių „kitų susitarimų nėra“. „Mūsų susitarimas su Vokietija ir buvo, ir yra. Kitų susitarimų mes neturime“, – žurnalistams pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos posėdžio sakė jis.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo mūsų šalyje jau sutarta. Tačiau ką reiškia pažadas daugiau karinio Vokietijos pajėgumo mainais už atliktus namų darbus? „Dėmesio centre“ apsilankęs Vokietijos atsargos generolas, buvęs NATO Jungtinių pajėgų vadavietės Brunsume vadas Jörg Vollmer pakomentavo dabartinę situaciją ir atsakė, ar Lietuva gali pasitikėti Vokietija.

Berlynas žada toliau tęsti NATO rytinio sparno stiprinimą, tačiau pabrėžia, kad konkrečius žingsnius dėl vokiečių brigados buvimo Lietuvoje aptars ministerijos. Tokį komentarą Vokietijos vyriausybė pateikė BNS paprašyta pakomentuoti Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pasisakymą, jog po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarta dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje. „Federalinė vyriausybė ir toliau daug prisidės prie rytinės NATO dalies stiprinimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako su kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) sutaręs dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje iki 2026-ųjų. „Sutarėme, kad tas procesas turi būti laipsniškas, kad Vokietija įsipareigoja didinti savo karinį buvimą Lietuvoje, priklausomai nuo mūsų žingsnių infrastruktūros įgyvendinimo prasme“, – BNS ketvirtadienį Berlyne po susitikimo su kancleriu sakė šalies vadovas.