vokietija

Vokietijoje vienas prekybos centras pirkėjus pasitiko ypatingomis akcijomis, per kurias jie pinigų visai nesutaupo. Prekybos tinklas kainas ne sumažino, bet padidino. Ir viskas tam, kad parodytų pirkėjams, kokia yra šių produktų kaina gamtai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Nors su infliacija kovojantys lietuviai parduotuvėse ieško akcijų, kad galėtų įsigyti pigesnių produktų, vokiečiai per akcijas kai kur turi mokėti bene dvigubai brangiau.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija antradienį patarė savo piliečiams, esantiems Nigerio sostinėje, pasinaudoti pasiūlymu išvykti Prancūzijos organizuojamais evakuacijos lėktuvais. „Mūsų kolegos prancūzai pasiūlė pagal esamus pajėgumus paimti Vokietijos piliečius į jų [lėktuvus], skrisiančius iš Nigerio“, – sakė ministerijos atstovas. „Užsienio reikalų ministerija pataria... visiems Vokietijos piliečiams Niamėjuje priimti pasiūlymą“, – sakė jis.

Po daugumos COVID-19 apribojimų panaikinimo 2022 metais kiek atsitiesę Vokietijos alaus gamintojų ir platintojų pardavimai per pirmus šešis šių metų mėnesius vėl ėmė mažėti, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys. Alaus pardavimai sausio–birželio mėnesiais, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, smuko 2,9 proc. iki 4,2 mlrd. litrų, pranešė federalinė statistikos tarnyba.

Nedarbo lygis Vokietijoje liepą smuko iki 5,6 proc. ir buvo mažesnis negu ankstesnį mėnesį bei mažesnis negu prognozavo analitikai, kurie spėjo, kad šis rodiklis, kaip ir mėnesiu anksčiau, sieks 5,7 proc., parodė antradienį paskelbti federalinės užimtumo agentūros duomenys. Bedarbių skaičius per mėnesį sumažėjo 4 tūkst. iki 2,604 mln., nors rinkose buvo prognozuota, kad bedarbių padaugės 20 tūkst.

Vyriausybė pirmadienį nusprendė įsteigti generalinį konsulatą Miunchene, Vokietijoje. Vyriausybės nutarime numatoma, kad konsulatas būtų įsteigtas rugsėjo 1 dieną. Anot siūlymą pateikusios Užsienio reikalų ministerijos (URM), atsižvelgiant į Vokietijos politinę ir ekonominę įtaką Europos Sąjungai ir tarptautinei bendruomenei, šalies dydį ir jos reikšmę užsienio politikoje, būtina stiprinti stiprinti ryšius su Vokietija.

Nuo rugsėjo 1 dienos planuojama atidaryti Lietuvos generalinį konsulatą Miunchene, Vokietijoje. Tokį Užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlymą kitą savaitę planuoja svarstyti Vyriausybė. Siūlymą teikianti URM pabrėžia būtinybę stiprinti ryšius su Vokietija, atsižvelgiant į jos politinę ir ekonominę įtaką, strateginę reikšmę užsienio politikoje, šios šalies dydį.

Vokietijos švietimo ministrė šeštadienį paragino persvarstyti studentų mainų su Kinija praktiką nurodydama padidėjusią mokslinio šnipinėjimo riziką, kylančią dėl kinų studentų, kurie atvyksta studijuoti į šalį gaudami pilnas valstybės stipendijas.

Metų infliacija Vokietijoje liepą sumenko iki 6,2 proc. nuo 6,4 proc. birželį, penktadienį skelbia federalinė statistikos tarnyba „Destatis“, remdamasi išankstiniais duomenimis. Prekės praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 7 proc. brangesnės nei prieš metus (birželį – 7,3 proc.), vien tik maisto prekės – 11 proc. brangesnės (13,7 proc.), energijos ištekliai – 5,7 proc. brangesni (3 proc.). Paslaugos per metus pabrango 5,2 proc. (5,3 proc.

Gynybos resursų agentūra penktadienį išsiuntė ketinimų protokolą Vokietijos gynybos ministerijai dėl tankų „Leopard“ įsigijimo, bet pabrėžia, jog tai dar nerodo galutinio Lietuvos apsisprendimo pirkti būtent šią techniką.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį pasmerkė Nigeryje įvykdytą perversmą kaip spjūvį į veidą šios Afrikos šalies gyventojams ir paragino nedelsiant paleisti jos prezidentą.

Vokietijos sporto prekių gamintoja „Puma SE“ pranešė pirmojo pelno antrąjį šių metų ketvirtį gavusi 35 proc. mažiau nei prieš metus dėl išaugusių sąnaudų bei nepalankių valiutų santykių pasikeitimų. Pasak pranešimo, grynasis pelnas nuo 84,3 mln. iki 55 mln. eurų, o EBIT pelno rodiklis – nuo 146,3 mln. iki 115,3 mln. eurų. Pardavimų pajamos didėjo 6 proc. iki 2,12 mlrd. eurų, verslo išlaidos augo 6,6 proc. iki 843,4 mln. eurų.

Rusijos politikams svaidantis grasinimais užimti Suvalkų koridorių, Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas pranešė apie Lenkijos valdžios sprendimą formuoti specialųjį batalioną, kuris saugos Suvalkų koridorių pasienyje su Lietuva. Kaip reaguoja mūsų valdžia, laidoje „Dienos komentaras“ atsako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Vokietija jau perdavė Ukrainai pirmuosius 10 jai skirtų tankų „Leopard 1A5“, skelbiama vokiečių vyriausybės interneto svetainėje. Pagal bendrą su Danija projektą ateityje Vokietija Ukrainai turi pristatyti dar 100 tokių tankų. Ketvirtadienį atnaujinta Vokietijos vyriausybės informacija apie karinę pagalbą Ukrainai rodo, kad ukrainiečiams taip pat buvo pristatyta dar 20 kulkosvaidžių MG3, skirtų sunkiajai šarvuotajai technikai.

Vokietija ir Prancūzija trečiadienį pasmerkė Maskvos smūgius Ukrainos Odesos uostui, teigdamos, kad jie buvo sąmoningai nukreipti į ukrainietiškus grūdus.  Anot šių valstybių, šie Rusijos veiksmai paveiks skurdžiausius pasaulio asmenis.  Trečiadienį Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock  socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš pasaulio atima bet kokią viltį dėl Ukrainos grūdų.

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kariai šią savaitę dalyvauja tarptautinėse elektroninės kovos pratybose „Ramšteino sargyba 2023“. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, pratybas vienu metu Lietuvoje ir Latvijoje vykdo NATO Jungtinių operacijų centras Uedeme, Vokietijoje. Skelbiama, kad pagrindinis pratybų tikslas – treniruoti Karinių oro pajėgų struktūrinius vienetus efektyviai veikti priešiškoje elektroninės kovos aplinkoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad Berlynas iki 2027 metų suteiks Ukrainai apie 17 mlrd. eurų vertės karinės pagalbos, kuri yra ilgalaikio įsipareigojimo Kyjivui dalis. O. Scholzas pasidžiaugė jau sutartomis biudžeto lėšomis, kurios, pasak jo, leis Berlynui įsipareigoti teikti paramą penkerių metų laikotarpiui nuo Rusijos invazijos pradžios pernai vasarį. Trečiadienį paskelbtame vyriausybės dokumente teigiama, kad investicijos apima 2 mlrd.

Vokietija ketvirtadienį publikavo naują politiką, kuria siekiama atsverti vis kategoriškesnę Kiniją, sakė vokiečių kancleris Olafas Scholzas. Pranešimas pasirodė po mėnesius trukusių įtemptų debatų apie tai, kaip reikėtų elgtis su didžiausia Berlyno prekybos partnere. „Mūsų tikslas – ne atsisieti [nuo Pekino]. Tačiau norime ateityje mažinti priklausomybę itin svarbiose [srityse]", – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė O. Scholzas, pristatęs naująją strategiją.

Lietuva tikisi, kad Vokietijos brigados dislokavimo planas bus parengtas iki rugsėjo pabaigos, sako krašto apsaugos ministras. „Jungtinė darbo grupė pradeda darbą, be abejo, tas laikotarpis, dabar vasara, šiek tiek galbūt trikdo, bet mes tikimės iki rugsėjo galo visa tai turėti“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė Arvydas Anušauskas. „Mums planuojant ir finansus, ir statybas, viską organizuojant, visus projektavimus, mums jo (plano – BNS) reikia kuo greičiau“, – tvirtino jis.

Lietuva siekia dėl Vokietijos brigados dislokavimo plano šalyje sutarti „kuo greičiau“, nebūtinai iki metų galo, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Vilniuje susitikęs su Berlyno kolega. „Ne iki metų galo, o kaip įmanoma greičiau, – žurnalistams trečiadienį NATO Vilniaus viršūnių susitikimo paraštėse kalbėjo ministras. – (Kad galėtume – BNS) finansuoti, statyti, projektuoti, mums reikia greičiau turėti patį planą.

Vokietija iki metų pabaigos turėtų parengti planą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo, sako Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. „Kalbėjau su Lietuvos kolegomis, yra sutarimas, kad iki ketvirto ketvirčio, prieš ketvirtą ketvirtį kartu parengsime gaires, planą dėl (...) brigados dislokavimo čia, Lietuvoje“, – žurnalistams Vilniuje antradienį sakė B. Pistorius, dalyvaujantis NATO viršūnių susitikime.

Pietų Tailande vienų namų šaldiklyje rasti prieš savaitę dingusio 62 metų vokiečių verslininko palaikai, antradienį pranešė policija. Nong Pru miesto policijos viršininkas Tawee Kudthalaengas sakė, kad Hanso-Peterio Macko palaikai rasti pirmadienį apie 23 valandą. Tyrėjams pavyko nustatyti palaikų buvimo vietą pasinaudojus toje vietovėje esančių apsaugos kamerų įrašais, sakė Tawee Kudthalaengas.

Per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje Vokietija antradienį žada paskelbti apie naują 700 mln. eurų vertės karinę pagalbą Ukrainai, pranešė vyriausybės šaltiniai. Berlynas, antrasis pagal dydį ginklų tiekėjas Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, gegužę prieš prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą jau paskelbė apie naują 2,7 mlrd. eurų vertės ginklų paketą Kyjivui.

Vokietija per šios savaitės NATO viršūnių susitikimą paskelbs pažadą dėl naujo reikšmingo karinės įrangos Ukrainai paketo, pirmadienį sakė vienas vyriausybės aukšto rango pareigūnas. Paklaustas, ar Berlynas per susitikimą Vilniuje prisiims kokį nors naują įsipareigojimą tiekti ginklus Kyjivui, su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas atsakė: „Taip,.. žymų. Labai žymų.“ Daugiau detalių šaltinis nepateikė.

Gaižiūnų poligone, Jonavos rajone, pirmadienį vyks Lietuvos kariuomenės ir Prancūzijos-Vokietijos brigados bendrų pratybų „Blauen Express“ („Mėlynasis ekspresas“) svečių ir žiniasklaidos diena.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigiamai vertina Lietuvoje NATO susitikimui saugoti dislokuotas oro gynybos sistemas. Anot jo, dabartinis vaizdas Vilniaus oro uoste džiugina, tačiau Lietuvos tikslas yra apsaugotą dangų turėti ir po Aljanso viršūnių susitikimo. Todėl, kaip teigia prezidentas, Lietuva turės daug dirbti su sąjungininkais. Penktadienį vakare Lietuvos prezidentas G. Nausėda lankėsi ilgojo nuotolio oro gynybos sistemos „Patriot“ dislokacijos vietoje Vilniuje.

Vokietijos policija ketvirtadienį suėmė septynis vyrus, kurie, kaip įtariama, planavo teroristinį išpuolį šalyje, įkvėptą grupuotės „Islamo valstybė“ (IS). Vyrai iš Vidurinės Azijos „kurį laiką buvo pažįstami ir juos vienija radikali islamo ideologija“, teigiama federalinės prokuratūros (GBA) pareiškime. Netrukus po to, kai 2022 metų pradžioje prasidėjo rusų invazija į Ukrainą, „jie beveik tuo pačiu metu išvyko iš ten į Vokietiją“, sakė prokurorai.

Vokietijos bankams Lietuvoje yra itin palankios sąlygos plėsti veiklą, teigia Lietuvos centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus. Pasak jo, geras sąlygas bankams ir galimybę konkuruoti įrodo aukštas jau veikiančių bankų pelningumas.  „Lietuvos bankinis sektorius vis dar yra koncentruotas – vos trys didieji bankai užima didžiąją rinkos dalį.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pareiškė, kad užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio retorika nepadėjo kalbantis su Vokietija dėl brigados dislokavimo Lietuvoje. Pasak jo, Lietuva pirmiausia turėtų aiškiai deklaruoti pasitikėjimą savo sąjungininke. „Aštri retorika čia tikrai nepadeda. Svarbiausia, supraskime, kad aštri retorika arba mėginimai kaltinti tuos, kurie sprendžia dėl savo resursų skyrimo šaliai.

Metų infliacija Vokietijoje birželį padidėjo iki 6,4 proc. nuo gegužę užfiksuoto žemiausio per 14 mėnesius lygio – 6,1 proc., ketvirtadienį skelbia federalinė statistikos tarnyba „Destatis“, remdamasi išankstiniais duomenimis. Išankstinis 12-os mėnesių infliacijos didžiausioje Europos ekonomikoje įvertis pranoko ekonomistų prognozių vidurkį, kuris sudarė 6,3 proc.

Kadenciją baigiantis Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas sako, kad Berlyno pareiškimas dėl nuolatinio brigados dislokavimo Lietuvoje yra sunkaus darbo, o ne viešos komunikacijos rezultatas. „Dalykai per metus pasikeitė. Mes tai visada ir sakėme. Aš visada bandžiau tai paaiškinti Lietuvos partneriams, kad brigada yra sisteminis dalykas. Brigada nėra tik 4 tūkst. karių atsiuntimas kažkur į laukus. Tai labai kompleksinė užduotis.

Pernai iš katalikų bažnyčios Vokietijoje oficialiai pasitraukė daugiau nei pusė milijono žmonių – gerokai daugiau nei bet kada anksčiau. Bažnyčiai siekiant susidoroti su besitęsiančiu skandalu dėl dvasininkų piktnaudžiavimo, ji raginama imtis plataus masto reformų.  Vokietijos vyskupų konferencija trečiadienį pranešė, kad pernai iš bažnyčios pasitraukė 522 821 asmuo, o 2021 metais – 359 338 žmonės. Tai buvo ankstesnis rekordas.

Antisemitizmą Vokietijoje stebinti grupė antradienį pranešė, kad praėjusiais metais šalyje užfiksavo 2 480 incidentų, tai yra vidutiniškai šiek tiek mažiau nei septynis incidentus per dieną. Savo metinėje ataskaitoje Tyrimų ir informacijos apie antisemitizmą departamentas (RIAS) teigė, kad nors 2022-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, užfiksuotas nedidelis antisemitinių incidentų sumažėjimas, buvo užfiksuoti devyni kraštutinio smurto atvejai.

Chemnico „Niners“ klubas oficialiai paskelbė, kad pasirašė vienerių metų kontraktą su Jeffery Garrettu. 28 metų 201 cm ūgio puolėjas pusantro sezono žaidė Jonavos „CBet“ ekipoje ir šįmet ženkliai prisidėjo prie jonaviečių patekimo į Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) pusfinalį bei pats buvo išrinktas į simbolinį sezono penketuką.

Po ilgų derybų šią savaitę Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius patikino, kad Vokietija yra pasirengusi visam laikui dislokuoti brigadą Lietuvoje. Tad abiejų šalių laukia intensyvus darbas kuo didesniu greičiu pasiruošti šiam svarbiam žingsniui, sako Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras Albinas Januška.  Jis taip pat kelia klausimą, kaip įvykiai Rusijoje galėjo pakeisti B. Pistoriuso ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo nuomonę.

Berlyno patvirtinimas apie pasirengimą Lietuvoje nuolat dislokuoti karių brigadą parodė, jog svarbu ginti savo interesus, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Mes visada sakėme, kad mes esame pasirengę parengti infrastruktūrą tam, kad galėtumėme priimti visą brigadą ir tą darysime nepaisant vykstančių derybų“, – Seime antradienį kalbėjo ministrė pirmininkė. „Mus čia kritikavo kai kas, kad mes labai griežtai užsimojome, kad gal taip negražu, gal taip negalima, gal negalima savo interesų ginti.

Berlynui paskelbus apie pasirengimą Lietuvoje nuolat dislokuoti karių brigadą, Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad toks pareiškimas atitinka tai, kas buvo tarp šalių sutarta. „Tai labai tvirtas Vokietijos vyriausybės pareiškimas, (...) atitinkantis tai, kas buvo sutarta anksčiau“, – britų leidiniui „Financial Times“ Liuksemburge sakė Lietuvos ministras.

Minimalus darbo užmokestis Vokietijoje dviem etapais bus padidintas nuo dabartinių 12 iki 12,82 euro per valandą. Pirmasis padidinimas – iki 12,41 euro – įvyks kitais metais, o antrasis – 2025-aisiais, rašo „Deutsche Welle“. Remiantis naujomis šalies Minimalaus darbo užmokesčio komisijos rekomendacijomis, nuo 2024 metų sausio 1 dienos minimalus darbo užmokestis Vokietijoje bus padidintas iki 12,41 euro per valandą. Šiuo metu minimalus darbo užmokestis yra 12 eurų per valandą.

Berlynui paskelbus apie pasirengimą Lietuvoje nuolat dislokuoti karių brigadą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog tam įtakos galėjo turėti ir didelis Vilniaus aktyvumas šiuo klausimu. „Aš nuo pat pradžių sakiau, kad geriausia, kad visos diskusijos mūsų viduje liktų, jei yra kažkokių abejonių.

 Seimo priminkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį vyksiančio susitikimo su Vokietijos Bundestago Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininku Michaeliu Rothu metu aptars naujausius įvykius Rusijoje, kur karinė grupuotė „Wagner“ savaitgalį sukėlė maištą. „Pratęsime pokalbį apie tai, ką kalbėjome su Bundestago prezidente, kai ji neseniai lankėsi Vilniuje, ypač atsižvelgiant į naujausius įvykius Rusijoje“, – BNS perduotame komentare sako Seimo vadovė.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad vokiečių žodiniai pažadai reiškia tiek pat, kiek ir rašytiniai įsipareigojimai, todėl sprendimas dėl brigados bus įgyvendintas. Taip ji kalbėjo Berlynui paskelbus, jog šis yra pasirengęs Lietuvoje nuolat dislokuoti karių brigadą. „Jei partneris jums duoda žodį, o tas žodis yra vokiečių žodis, tai jis bus įgyvendintas“, – pirmadienį Vilniaus rotušėje sakė buvusi šalies vadovė.

Vokietijos federalinis teisingumo teismas (BGH) pirmadienį, pritaręs svarbiam Europos teismo sprendimui, atvėrė kelią tolesniems ieškiniams dėl kompensacijų išsireikalavimo iš automobilių gamintojų, įdiegusių neteisėtą dyzelinių variklių išmetamųjų dujų apdorojimo programinę įrangą.

Vokietija ir kai kurios kitos Europos Sąjungos valstybės narės išreiškė abejonių dėl Briuselio planų panaudoti dalį Bendrijoje įšaldytų Rusijos centrinio banko aktyvų Ukrainos atstatymui, pirmadienį skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi britų leidiniu „Financial Times“. Jo duomenimis, Berlynas šiuos planus pavadino „skubotais veiksmais“, kurie gali kelti teisinę ir finansinę rizikas.

Vilniaus oro uoste susitiko Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ir Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.  Per susitikimą Vokietijos gynybos ministras pareiškė, kad Vokietija yra pasirengusi visam laikui dislokuoti brigadą Lietuvoje. Bet kada tai vyks – nepasakė.  „Vokietija yra pasirengusi visam laikui dislokuoti brigadą Lietuvoje“, – žurnalistams Vilniuje sakė Vokietijos ministras.

Vokietijos parlamentas penktadienį priėmė įstatymą, kuriuo palengvinamos kvalifikuotiems darbuotojams taikomos imigracijos taisyklės tuo metu, kai didžiausia Europos ekonomika kovoja su nuolatiniu darbo jėgos trūkumu įvairiose pramonės šakose. Senstant visuomenei, Vokietija jau daugelį metų stengiasi pritraukti pakankamai darbuotojų įvairiuose sektoriuose, įskaitant viešbučius, sveikatos priežiūrą ir statybą. 2022 metų pabaigoje šalyje buvo apie 2 mln. laisvų darbo vietų.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį perspėjo Pekiną nenaudoti jėgos siekiant pakeisti status quo su Taivanu ir išreiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje. Raginimas nuskambėjo praėjus kelioms dienoms po dvišalių derybų su naujuoju Kinijos premjeru.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį paragino liepą Vilniuje susitiksiančius NATO lyderius didžiausią dėmesį skirti kontrpuolimą vykdančios Ukrainos kovinių pajėgumų didinimui. „Ukrainiečių vyriausybė pati yra sakiusi, kad narystė NATO nesvarstoma, kol Rusija vykdo savo karą prieš Ukrainą“, – įstatymų leidėjams sakė O. Scholzas. „Štai kodėl siūlau mums Vilniuje sutelkti dėmesį į tai, kas dabar yra absoliutus prioritetas – į Ukrainos kovinės galios didinimą“, – pabrėžė jis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį paragino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą atsisakyti prieštaravimo Švedijos siekiui įstoti į NATO. Švedija turėtų sėsti prie aukščiausiojo lygio susitikimų stalo kaip naujoji NATO sąjungininkė, sakė O. Scholzas įstatymų leidėjams Berlyne. „Ir aš raginu perrinktą Turkijos prezidentą Erdoganą dabar nutiesti tam kelią, kaip visi kartu nusprendėme pernai Madride“, – pabrėžė kancleris.

Kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Vokietija kitąmet pasieks NATO nustatytą 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos reikmėms tikslą, dėl Rusijos karo Ukrainoje Berlynui iš esmės pertvarkius gynybos politiką. „Užtikrinsime, kad Bundesveras pagaliau gautų reikiamą įrangą... taip pat pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius nuo kitų metų gynybai skirdami du procentus BVP“, – sakė O. Scholzas įstatymų leidėjams parlamente.

Dvišalės Lietuvos ir Vokietijos karių pratybos „Grifonų audra“ rodo, jog kolektyvinė gynyba veikia, o Lietuvos kariuomenė gali veikti kartu su sąjungininkais, sako vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.