vokietija

Vokietija penktadienį pasmerkė smurtinių protestų prieš Jungtinių Tautų agentūrą palestiniečiams remti (UNRWA) Rytų Jeruzalėje eskalavimą, šiai agentūrai dėl išpuolių laikinai uždarius čia savo būstinę. „Izraelis privalo užtikrinti JT objektų ir darbuotojų okupuotose palestiniečių teritorijose apsaugą“, – socialiniame tinkle „X“ parašė vokiečių Užsienio reikalų ministerija. „JT turi galėti vykdyti savo svarbų mandatą Gazos [Ruože], Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje“, – sakoma pareiškime.

Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai raginant greičiau dislokuoti Vokietijos brigadą Lietuvoje, kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad tai įvyks „kai tik mes būsime pasirengę“. „Esame pasirašę dar sausio mėnesį planą, kaip Vokietija dislokuos čia ir kaip būsime pasirengę. Esmė šito plano – kai tik mes būsime pasirengę, Vokietija (brigadą – BNS) ir dislokuos“, – Nemenčinėje žurnalistams penktadienį sakė V. Rupšys.

Per naujausią išpuolį prieš Vokietijos politikus užpuolikas krepšiu trenkė į galvą buvusiai Berlyno merei, trečiadienį pranešė policija.  Antradienio popietę bibliotekoje įtariamasis iš nugaros prisėlino prie Franziskos Giffey, trenkė jai į galvą ir kaklą, ir pabėgo, sakoma policijos pranešime.  F. Giffey, dabar einanti Berlyno žemės ekonomikos ministrės pareigas ir priklausanti kanclerio Olafo Scholzo Socialdemokratų partijai (SDP), dėl lengvų sužalojimų gydoma ligoninėje.

Pastaruoju metu Vokietijoje puldinėjami politikai, užpuolikas krepšiu trenkė buvusiai Berlyno merei į galvą, trečiadienį pranešė policija. Antradienio popietę įtariamasis bibliotekoje iš nugaros prisiartino prie Franziskos Giffey ir trenkė jai į galvą ir kaklą, po to pabėgo, sakoma policijos pranešime. F. Giffey, dabar Berlyno žemės ekonomikos ministrė ir kanclerio Olafo Scholzo Socialdemokratų partijos (SPD) narė, dėl lengvų sužalojimų buvo gydoma ligoninėje.

.Antradienį tyrėjai atliko kratą Europos Parlamento nario iš Vokietijos Maximiliano Kraho biure Briuselyje, vyksta tyrimas įtariant jo padėjėją šnipinėjus Kinijai, pranešė Vokietijos prokurorai. M. Kraho biuras Europos Parlamente, kur dirbo įtariamasis Jian G., apieškotas „remiantis Federalinio teisingumo teismo tiriančiojo teisėjo įsakymais ir Europos tyrimo orderiu“, sakė prokurorai.

Niekas negali tiksliai pasakyti, kada gali prasidėti rusų agresija prieš Lenkiją, tačiau Vladimiras Putinas galimai jau dabar yra pasirengęs įvykdyti nedidelę operaciją prieš vieną iš Baltijos šalių. Tokią nuomonę interviu Lenkijos dienraščiui „Dziennik Gazeta Prawna“ išsakė Lenkijos karinės kontržvalgybos tarnybos (SKW) vadovas Jarosławas Stróżykas. Svarbiausi įvykiai. 23:57 | Scholzas: 90 proc.

Vokietijos naujienų svetainei „Zeit Online“ šeštadienį pranešus, kad tūkstančiai Vokietijos pajėgų nuotolinių susitikimų buvo laisvai prieinami internete, šalies kariuomenė sulaukė nemažai klausimų dėl saugumo spragų.  Vokietijos federaliniai prokurorai jau tiria kariuomenės pokalbio apie Ukrainą pasiklausymą. Kovo mėnesį šis pokalbis išplito įvairiuose Rusijos socialiniuose tinkluose.

Įmonė pasirašiusi sutartį dėl 100 tūkst eurų vertės krovinio pristatymo – jo taip ir nesulaukė. Kaip pranešė policija, šeštadienį į Vilniaus apskr. VPK kreipęsis įmonės atstovas pranešė, kad įmonė pasirašė sutartį dėl krovinio pristatymo iš Vokietijos į Rusijos Federaciją, tačiau jis pristatytas nebuvo. Nuostolis siekia 100 142 eurai. Surinkta medžiaga dėl svetimo turto pagrobimo.

Dešimtys ugniagesių, dėvinčių apsauginius kostiumus, penktadienį gesino didelį gaisrą metalo technologijų įmonėje Berlyno Lichterfeldės rajone, o valdžios institucijos perspėjo dėl nuodingų dūmų. Apie tai praneša Berlyno ugniagesiai ir žiniasklaida, tarp jų – portalai „Der Spiegel“ ir vokiškoji „The Local“ versija. Gaisras kilo pirmajame metalo technologijų gamyklos „Diehl Metal Applications“, esančios Berlyno pietvakariuose, aukšte apie 10 val. 30 min. vietos (11 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Vokietija penktadienį apkaltino Maskvos finansuojamus įsilaužėlius dėl kibernetinės atakos prieš Socialdemokratų partijos (SPD) narius ir perspėjo dėl pasekmių.  Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock nurodė, kad neseniai buvo baigtas federalinės vyriausybės tyrimas dėl praėjusiais metais įvykdyto išpuolio prieš SPD.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį pasakė, kad dėl 2023 m. įvykdytos kibernetinės atakos prieš centro kairiųjų socialdemokratų partiją (SPD) Berlynas kaltina Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU dalinį. „Rusų valstybiniai programišiai puolė Vokietiją kibernetinėje erdvėje“, – lankydamasi Australijoje pasakė A. Baerbock, pridurdama, jog šis įvykis neliks be pasekmių.

Vokietijoje – šnipinėjimo skandalas. Per mažiau nei savaitę teisėsauga sulaikė šešis Rusijos ir Kinijos agentus. Europoje rinkimų metais tituluoti 2024 m. nedraugiškai nusiteikusioms Rusijai ir Kinijai – tikras darbymetis. Be įprastai ambasadose veikiančių šnipų tinklų ar pasikartojančių kibernetinių atakų, vienas po kito į paviršių kyla ypač agresyvūs bandymai paveikti rinkimus ir karo Ukrainoje eigą. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vokietijoje vyksta didžiausias teismas nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Teisiamųjų suole – sąmokslo teorijų šalininkų, ketinusių šalyje surengti perversmą, gauja. Iki dantų ginkluoti sąmokslininkai, vadovaujami kilmingo, princo titulą turinčio dinastijos palikuonio, ketino nuversti dabartinę vyriausybę ir sugrįžti į Vokietijos imperijos laikus. Tačiau galiausiai jie atsidūrė tik teisiamųjų suole.

Antradienį Berlynas „labai rimtais“ pavadino kaltinimus, kad kraštutinių dešiniųjų Vokietijos europarlamentaro padėjėjas šnipinėjo Kinijai, ir paragino atlikti išsamų tyrimą. „Jei bus patvirtinta, kad Europos Parlamente šnipinėjama Kinijai, tuomet tai yra išpuolis prieš Europos demokratiją iš vidaus“, – sakė Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser.

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris prieš 20 metų įvykusį 10-ies valstybių priėmimą į Europos Sąjungą pavadino „Europos laimės akimirka“. 2004 metų gegužės 1 dieną ES išaugo nuo 15 iki 25 narių ir pasipildė 75 milijonais naujų ES piliečių, pirmadienį Prahoje sakė F. W. Steinmeieris bendroje spaudos konferencijoje su Čekijos prezidentu Petru Pavelu.

Vokietija Rusijos užpultai Ukrainai pristatė dar dešimt pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir kitų priemonių gynybai. Į paketą įtraukta antra oro gynybos sistema „Skynex“, taip pat beveik 30 000 šaudmenų priešlėktuviniams tankams „Gepard“ ir amunicija sistemai „Iris-T“, pirmadienį Berlyne pranešė federalinė vyriausybė. Balandžio viduryje pažadėtos trečiosios oro gynybos sistemos „Patriot“ šiame Vokietijos karinės paramos pakete nėra.

Vokietijos karininkas, susijęs su kraštutinių dešiniųjų partija Alternatyva Vokietijai (AfD), prisipažino teikęs informaciją Rusijos žvalgybos tarnybai. Jį paskatino baimė, kad karas Ukrainoje peraugs į branduolinį karą, pirmadienį, pirmąją teismo Diuseldorfo aukštesniajame apygardos teisme dieną, liudijo 54 metų kaltinamasis.

Vokietijos prokurorai pirmadienį pranešė, jog tiriant įtariamą ruso įvykdytą dviejų ukrainiečių nužudymą Vokietijos pietuose vertinamas galimas politinis motyvas. Bylą perėmė Miuncheno prokuratūra, atsakinga už politiškai motyvuotų nusikaltimų tyrimą, nes tokio motyvo „negalima atmesti“, naujienų agentūrai AFP sakė prokuratūros atstovas spaudai.

Metų infliacija Vokietijoje balandį išliko ankstesnio mėnesio lygyje – 2,2 proc., pirmadienį skelbia Federalinė statistikos tarnyba (Destatis), remdamasi išankstiniais duomenimis. Pagal nacionalinius standartus paskaičiuota 12-os mėnesių infliacija – mažiausia nuo 2021-ųjų gegužės. Paslaugos per metus pabrango 3,4 proc., prekės – 1,2 proc., o vien tik maisto produktai – 0,5 procento. Balandį, palyginti su kovu, vartojimas šalyje brango 0,5 procento.

Devyni įtariami kraštutinių dešiniųjų grupuotės, kuriai vadovavo Vokietijos aristokratas Heinrichas XIII Prinzas Reussas, nariai pirmadienį Štutgarte stos prieš teismą, nagrinėsiantį jiems pareikštus kaltinimus dėl terorizmo ir valstybės išdavystės.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija patvirtino informaciją, kad du Vokietijoje žuvę ukrainiečiai buvo kariai, kurie po sužeidimo gydėsi Bavarijoje, skelbia Ukrainska Pravda. Balandžio 27 d. Murnau miestelyje įvykdyta dviguba žmogžudystė, kai du Ukrainos piliečiai, 1987 ir 2001 m. gimę vyrai, rasti su mirtinomis durtinėmis žaizdomis vietos prekybos centro teritorijoje. Šeštadienį apie 17.20 val. pranešta apie du sunkiai sužeistus vyrus Murnau mieste.

Kruvinas savaitgalis pietų Vokietijoje. Nedideliame miestelyje pareigūnai ir medikai lėkė gelbėti dviejų subadytų ukrainiečių. Kol atvyko pagalba, vienas jų mirė, kitas užgeso ligoninėje. Paaiškėjo, kad peiliu jaunus vyrus mirtinai sužalojo rusas. Vokiečių pareigūnai zuja nedideliame Murnau miestelyje šalies pietuose. Čia, prie prekybos centro, vakar pavakarę užpuolikas peiliu subadė du ukrainiečius – 23-ejų ir 36-erių metų.

Lietuvius užvaldė nerimas. Nors pavasaris, daugiau saulės ir bunda gamta, du trečdaliai apklaustų žmonių jaučia įtampą ir stresą. Ypač išaugo nerimas dėl karo – dėl jo jaudinasi kas antras tautietis. Palyginus su praėjusiais metais, nerimaujančiųjų dėl karo padaugėjo tris kartus. Vis dėlto dauguma tautiečių dėl įtampos nelinkę kreiptis į specialistus. Nors gresia nemiga ir depresija, ją žmonės bando įveikti ne padedant psichologui, o svaigindamiesi arba lošdami.

Prieš birželį vyksiančius ES parlamento rinkimus pagrindinė Vokietijos vyriausybės jaunesniosios koalicijos partnerės kandidatė papriekaištavo ES Komisijos vadovei Ursulai von der Leyen, sakydama, kad Vokietijos verslas menkai ja pasitiki. Marie-Agnes Strack-Zimmermann iš verslumą remiančios Laisvųjų demokratų partijos (FDP) pažymėjo, kad neseniai atlikta Vokietijos prekybos rūmų apklausa parodė, kad tik 5 proc.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas dar kartą paragino Europos sąjungininkes didinti savo įsipareigojimus stiprinti Ukrainos oro gynybą. „Svarbu, kad ir toliau darytume tai, kas būtina“, – sakė jis penktadienį Berlyne viešint NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui. O. Scholzas per bendrą susitikimą su J. Stoltenbergu su žiniasklaidos atstovais pažymėjo, kad Berlynas paskelbė apie trečiosios „Patriot“ sistemos perdavimą Kyjivui.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, kad Vokietija perduos Ukrainai dar vieną „Patriot“ sistemą, rašo NEXTA. „Ir tai yra pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kitos Aljanso narės“, – pažymi J. Stoltenbergas. Zelenskis: sistemos „Patriot“ galėtų pakeisti padėtį mūšio lauke Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis reikalauja didesnio nuotolio raketų ir oro gynybos sistemų, kad jo šalis galėtų gintis nuo agresorės Rusijos.

Pekinas Berlyno pareiškimus, kad Vokietijoje veikia kinų šnipai, penktadienį pavadino visišku prasimanymu. „Vadinamoji kinų šnipų byla yra visiškas prasimanymas“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas. „Kinija jau pareiškė griežtų protestų vokiečiams dėl nepagrįstų Vokietijos kaltinimų“, – pridūrė jis. Vokietijos ambasadorė Pekine ketvirtadienį pranešė, kad Kinijos pareigūnai ją iškvietė dėl keturių vokiečių, įtariamų šnipinėjimu Kinijos naudai, sulaikymo.

Elektros kabelių vagys paralyžiavo traukinių eismą Vakarų Vokietijoje, kai kur traukiniai vėluos iki penktadienio vidurdienio. Valstybinės geležinkelių operatorės „Deutsche Bahn“ atstovė sakė, kad padėtis Rūro regione bei Šiaurės Reino ir Vestfalijos šiaurėje penktadienio rytą per spūsties valandą šiek tiek normalizavosi, bet pagrindinėje Bochumo stotyje netoli Diuseldorfo traukiniai vis tiek negalėjo važiuoti. Tolimojo susisiekimo traukiniai buvo nukreipiami.

Po daug metų trukusios įtampos Lenkija, pasak užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio, nori „pataisyti“ santykius su Vokietija. Parlamente Varšuvoje pristatydamas proeuropietiškos vyriausybės užsienio politiką, jis sakė: „Atsisakėme savo konfrontacinės retorikos ir grįžome prie esminio dialogo“. R. Sikorskis kalbėjo ir apie Lenkijos reikalaujamas kompensacijas iš Vokietijos už pasaulinio karo žalą.

Komentuodamas prezidento susitikimą su Vokietijos brigados pirminio valdymo elemento kariais, Vokietijos ambasadorius Kornelijus Zimermanas prakalbo lietuviškai – patikindamas, jog Vokietijai rūpi Lietuvos gyventojų saugumas „Laba diena. Labai džiaugiuosi, kad prezidentas Nausėda susitiko su Vokietijos brigados kariais. Tai rodo, koks stiprus yra Lietuvos ir Vokietijos ryšys. Užtikrinu jus, kad mūsų kariai atvyko tam, kad čia pasiliktų. Jūsų saugumas yra ir mūsų saugumas.

Praėjo maždaug devyni mėnesiai nuo tada, kai Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pažadėjo Lietuvai, kad čia bus nuolat dislokuota Vokietijos kovinė brigada. Nuo to laiko daugelis Bundesvero ir Bundestago narių svarstė, kiek kainuos nuolatinis maždaug 5 000 Bundesvero karių ir jų šeimų įsikūrimas.

 Rusija ketvirtadienio popietę smogė Donecko srities Udachnės kaimui, yra aukų, praneša „Kanal 24“. Žuvo trys žmonės, visi jie – Ukrainos geležinkelių darbuotojai  Svarbiausi įvykiai: 23:40 | NYT: Ukraina galės naudoti naujus ginklus smūgiams Kryme Ukrainos pajėgos galės naudoti neseniai pristatytą tolimojo nuotolio raketų sistemą ATACMS, kad įveiktų Rusijos pajėgas okupuotame Kryme, „The News York Times“ ketvirtadienį pranešė aukšto rango Pentagono pareigūnai, rašo UNIAN.

Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. Tai Bundestago Gynybos komiteto posėdyje pareiškė Vokietijos gynybos ministerijos atstovas, leidiniui „Spiegel“ sakė keli posėdžio dalyviai. Apie tai rašo n-tv.de. Anot pranešimo, milijardas eurų numatytas kasmetinėms veiklos išlaidoms, 4 mlrd. – stambiosios technikos, tokios, kaip tankai, įsigijimui ir 6 mlrd. – kitoms investicijoms, pavyzdžiui infrastruktūrai kurti ar uniformoms pirkti.

Vokietijos vyriausybė teigia, kad netolimoje ateityje planuoja atnaujinti bendradarbiavimą su Jungtinių Tautų pagalbos palestiniečių pabėgėliams agentūra (UNRWA) Gazos Ruože. Tai trečiadienį paskelbė Vokietijos užsienio reikalų bei ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros ministerijos. Ši organizacija yra pagrindinė humanitarinės pagalbos teikėja Gazos Ruože. Ją ištiko krizė, kai Izraelis apkaltino keliolika jos darbuotojų dalyvavus spalio 7-osios išpuoliuose, per kuriuos žuvo apie 1 200 žmonių.

Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė siekia, kad JAV perduotų Ukrainai dar bent vieną sistemą „Patriot“ ir taip padėtų sumažinti oro gynybos spragas aktyvėjant Rusijos atakoms.

Antradienį Berlynas „labai rimtais“ pavadino kaltinimus, kad kraštutinių dešiniųjų Vokietijos europarlamentaro padėjėjas šnipinėjo Kinijai, ir paragino atlikti išsamų tyrimą. „Jei bus patvirtinta, kad Europos Parlamente šnipinėjama Kinijai, tuomet tai yra išpuolis prieš Europos demokratiją iš vidaus“, – sakė Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser.

Antradienį Lietuvoje prasideda Vokietijos Bundesvero plataus masto pratybos „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“). Jų metu į Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje Švenčionių rajone ir Kazio Veverskio poligoną Kazlų Rūdoje persidislokuos daugiau kaip 3 tūkst. Vokietijos karių bei 200 vienetų karinės technikos, tarp jų – tankai „Leopard“, pėstininkų kovos mašinos „Puma“ ir „Boxer“. Šios pratybos orientuotos į dviejų divizijų perdislokavimą iš centrinio Europos regiono į rytinį.

Pirmadienį Vakarų Vokietijoje tyrėjai sulaikė tris vokiečius, įtariamus šnipinėjimu Kinijos naudai, pranešė prokurorai, apkaltindami juos rinkus informaciją apie technologijas, kurios gali būti panaudotos kariniais tikslais. Ši trijulė, kurią sudarantys asmenys buvo įvardyti kaip Herwigas F., Ina F., ir Thomas R., yra „rimtai įtariami dirbę Kinijos slaptajai tarnybai“ kažkuriuo metu iki 2022 m. birželio, pranešime pareiškė prokurorai.

Vokietija šeštadienį paskelbė, kad rugpjūčio mėnesį Raudonojoje jūroje dislokuos naują karinį laivą, padėsiantį užtikrinti saugų jūrų eismą.  Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) nurodė, kad fregata „Hamburg“ pakeis karinį laivą „Hessen“, kuris šeštadienį išplaukė iš Raudonosios jūros teritorijos.  Vasario pabaigoje „Hessen“ buvo dislokuotas Raudonojoje jūroje vykdant Europos Sąjungos misiją „Aspides“ (gr.

Balandis pilnas diktatorių gimtadienių: balandžio 20 dieną gimė Adolfas Hitleris, Vokietijos diktatorius, sukėlęs Antrąjį Pasaulinį karą. Balandžio 22 pasaulį išvydo Vladimiras Leninas, proletariato vedlys, kuriam naikinti kitaip manančius buvo gyvenimo užsiėmimas, raudonasis teroras kiek vėliau pagimdė ir Staliną. Kaip atsiranda diktatoriai, kokios savybės joms būdingos ir kokia tikimybė, kad Lietuvoje galėtų įsigalėti diktatūra, apie tai laidoje svarstė ekspertai.

Ukrainoje viešintis Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas penktadienio naktį dėl Rusijos atakos grėsmės turėjo leistis į slėptuvę. Pavojaus sirenos Kyjive ėmė gausti 4.40 val., R. Habeckas ir jo delegacija turėjo beveik pusantros valandos praleisti požeminiame viešbučio garaže. R. Habeckas atvyko į Ukrainą ketvirtadienį, penktadienį jis ketino surengti kelis susitikimus ir vėliau išvykti į Moldovą susitikti su ministru pirmininku Dorinu Receanu.

Vokietija penktadienį paragino laikytis santūriai po pranešimų, kad Izraelis smogė Iranui. „[Siekti] deeskalacijos turi būti svarbiausias patarimas“, – sakė vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas ir pridūrė, kad „šis raginimas skirtas visoms pusėms“. Penktadienį Irano valstybinė žiniasklaida pranešė apie sprogimus centrinėje Isfahano provincijoje, o JAV žiniasklaida citavo pareigūnus, teigiančius, kad Izraelis Iranui sudavė atsakomuosius smūgius.

Vokietijoje, anot žiniasklaidos, sulaikyti du šnipai, kurie čia Rusijos nurodymu šnipinėjo JAV kariuomenės objektus. Abu spėjami agentai, veikę Rusijos žvalgybos pavedimu, anot tyrėjų šaltinių, trečiadienį buvo sulaikyti Bairoite Bavarijoje, rašo „Spiegel“. Pagrindinis kaltinamasis esą yra 39-erių Rusijos ir Vokietijos pilietybes turintis vyras. Vienas šnipinėtų objektų buvo JAV kariuomenės objektas Grafenviore Bavarijoje.

Vokietijos automobilių gamintojas „Mercedes-Benz“ dėl su programine įranga susijusios problemos visame pasaulyje atšaukė apie 261 tūkst. transporto priemonių. Remiantis informacija, kuri trečiadienį buvo paskelbta Vokietijos federalinės motorinių transporto priemonių tarnybos (KBA) duomenų bazėje, paveikti 2018-2023 m. GLE ir GLS modeliai. Teigiama, kad dėl programinės įrangos klaidos transmisijos valdymo bloke gali įvykti variklio gedimas, o tai padidina avarijų riziką.

Vokietija, pasak gynybos ministro Boriso Pistorijaus, turi tapti atsparesne dezinformacijai iš Rusijos. „Neturime būti mulkinami Putino ir šioje srityje, turime būti pasiengę“, – sakė jis lankydamasis Majene Reino krašto-Pfalco žemėje. Dezinformacijos kampanijas esą būtina laiku atpažinti ir viešai demaskuoti. „Trumpai tariant: turime būti atsparūs tiek nacionaliniu, tiek visuomeniniu lygiu“, – pažymėjo B. Pistorius. Rusija mėgina suskaldyti Vakarų valstybes ir visuomenes.

Kinijoje viešintis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pabrėžė sienų neliečiamumo principą. Turi būti užtikrinta, „kad nereikėtų bijoti kaimynų“, sakė jis pirmadienį diskusijoje su studentais Tongij universitete Šanchajuje. „Sienos negali būti perstumdomos jėga“, - pažymėjo O. Scholzas. Jis diskusijoje taip pat pasisakė už tarptautinių institucijų stiprinimą ir minėjo Pasaulio prekybos organizaciją, taip pat Tarptautinį Jūrų Teisės Tribunolą.

Vokietijos karinės pramonės milžino „Rheinmetall“ planas statyti artilerijos sviedinių gamyklą Lietuvoje gali duoti daugiau naudos, nei manyta anksčiau. Ekonomikos ir inovacijų ministrė sako, kad dėmesį Lietuvai jau rodo ir prancūzų bei amerikiečių įmonės, dirbančios saugumo srityje. Seime į priekį jau pajudėjo įstatymų projektai, kurie tokioms bendrovėms leis pradėti fabrikų statybas dar neturint visų reikiamų leidimų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vokietijos „Bundesliga“ pirmenybės turi naujus čempionus. Sekmadienį fantastiškai šį sezoną rungtyniaujanti Leverkuzeno „Bayer“ komanda išsprendė paskutinius reikalus kovoje dėl titulo. Pergalė 5:0 prieš „Werder“ jiems garantavo šalies čempionų trofėjų. Šį sezoną vis dar nesuklupusiai „Bayer“ komandai titulą pavyko iškovoti likus net 5 turams iki čempionato pabaigos. Artimiausius varžovus Xabi Alonso auklėtiniai lenkia 15 taškų.

Berlynas šeštadienį pranešė, kad Vokietija Ukrainai nusiųs papildomą priešlėktuvinės gynybos sistemą „Patriot“, kad sustiprintų didelį spaudimą patiriančią šalies kariuomenę ir padėtų jai atremti padažnėjusius Rusijos oro smūgius. „Dėl padažnėjusių Rusijos oro antskrydžių prieš Ukrainą Vokietijos vyriausybė nusprendė toliau stiprinti Ukrainos oro gynybą“, – sakoma gynybos ministerijos paskelbtame pranešime.