vokeliai

Ranka rankon su šiltais orais eina ir vestuvių sezonas, kuris prasideda pavasario gale ir tęsiasi iki ankstyvo rudens. Gavus pakvietimą į tokią šventę aplanko ne tik džiugesys, bet ir galvos skausmas – vestuvių svečiams reikia tinkamai pasiruošti.  Protokolo ir etikos žinovo Armino Lydekos teigimu, svarbiausia žinoti renginio lokaciją, struktūrą ir aprangos kodą, o vestuvių planuotoja Laura Vagonė pabrėžia, jog reikia nuodugniai perskaityti kvietimą.

Atlikę kratas pajūryje garsiame pramogų ir poilsio komplekse „Radailių dvaras“, pareigūnai nustatė, kad per penkerius metus įstaigos savininkai nuslėpė mažiausiai 45 000 eurų mokesčių ir neapskaitė daugiau nei pusės milijono eurų pajamų.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Klaipėdos apygardos prokuratūra kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Klaipėdos rajone veikiančio Radailių dvaro poilsio komplekso, įtariant mokesčių vengimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą. „Tyrime tarnyba turėjo informaciją, kad algos mokamos vokeliuose, neapskaitomos pajamos.

Atsisveikinti su mirusiuoju besirenkantys žmonės vis dažniau vietoj masyvių vainikų ir didžiulių glėbių gėlių renkasi dovanoti vieną gėlės žiedą ir voką su pinigais. Ši tradicija, kai pagarbą velioniui norima išreikšti ir finansine parama jo artimiesiems, tampa vis populiaresnė. Lietuvių paklausėme, kokias sumas įprasta aukoti, o specialistų – kaip tai padaryti subtiliai ir pagarbiai.

Jau kurį laiką formuojasi paprotys vestuvėms dovanoti ne patalynes ar kitus daiktus, o pinigus. Neretai į vestuves pakviesti svečiai suka galvas – kiek gi dėti į vokelį?  Ekspertai sako, kad vieningo atsakymo į šį klausimą nėra, skelbia usnews.com. Tinkama suma priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant jūsų gyvenamąją vietą, pajamas, santykius su pora ir nuo to, ar vestuvėse dalyvaujate kaip pora, ar šeima. Ar pinigai yra tinkama dovana? Taip, pinigai yra viena tinkamiausių dovanų.

„Negaliu tylėti. Negaliu savyje laikyti to pykčio, kurį vakar perskaičiau viešame nuotakos laiške. Štai moteris po vestuvių nutarė pasiskųsti, kad sulaukė dovanų tuščių vokelių. Žinote, turiu ir aš ką pasakyti“, –  rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Virginija. Pasakysiu paprastai – aš irgi kėliau vestuves, prieš kelerius metus puota buvo didžiulė ir džiuginanti ne tik mus, bet ir visus susirinkusius svečius iš visos Lietuvos ir kelių užsienio šalių.

Vasarą desertais Palangoje prekiavusi pora darbuotojams dalį algos mokėjo vokeliuose. Tyrimą atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai skaičiuoja, kad per pusantrų metų, dirbant tik vasaros sezonais, neoficialiai išmokėto darbo užmokesčio suma galėjo siekti beveik 70 tūkst. eurų.

Šią vasarą vestuves planuojančios nuotakos susiduria su galvos skausmu dėl šventės planavimo, bet jas taip pat neramina ir ženkliai pakilusios kainos. Kaunietė Irma (redakcijai vardas ir pavardė žinoma) šių metų rudenį planuoja tuoktis vienoje iš Kauno bažnyčių, atrodytų paskutiniai štrichai jau sudėlioti ir moteris jau gali atsipūsti, tačiau ji prisipažįsta, kad teko nueiti kryžiaus kelius, kad rastų tinkamą bažnyčią.

„Visai neseniai perskaičiau apie tai, kaip viena tetulė nori būsimiems jaunavedžiams padovanoti indų ar kažkokių rakandų, kurie neva turėtų praversti buityje ir būti puikus prisiminimas. Va čia aš ir pratrūkau – esu būsima nuotaka ir paklausykite, ką jums pasakysiu“, –  tv3.lt atsiųstame laiške rašo Orinta iš Klaipėdos. Artėja mano vestuvės, viskas suplanuota iki smulkmenų, atsieis vestuvės pakankamai brangiai, nes ir kainos pakilusios iki debesų, tačiau dabar ne apie tai.

Gintaru prekiaujanti įmonė įtariama algas darbuotojams mokėjusi vokeliuose ir vengusi mokėti mokesčius.   Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) antradienį pranešė atliekanti didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos nelegalios prekybos gintaru ir jo produktais.

Klaipėdos pareigūnai baigė tirti bylą dėl, kaip įtariama, šešėlinės prekybos maisto produktais ir algų mokėjimo „vokeliuose“.  Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai atliko didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, siekiant nuslėpti pajamas bei išvengti mokesčių.

Lietuvoje atlyginimai vokelyje nepraranda populiarumo, tačiau žmonių netolerancija tam didėja. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pastebi, kad žmonės vis aktyviau praneša apie gaunamą neoficialų darbo užmokestį. To priežastis – gyventojai pamato, kad neoficialios pajamos smarkiai apriboja skolinimosi galimybes, žmonės nukenčia negaudami socialinių garantijų, mažėja ateities pensija, nesikaupia darbo stažas.

Lietuvoje nemaža dalis darbuotojų atlyginimą vis dar gauna grynaisiais pinigais, sako profsąjungų atstovai. Anot jų, daugiausia tokių darbuotojų transporto ir statybų sektoriuose. Tačiau šių atstovai tikina, kad grynieji neuždrausti, tad jais ir mokamas atlyginimas. Be to, esą patys darbuotojai prašo mokėti grynaisiais. Antradienį Trišalėje taryboje buvo svarstomos Darbo kodekso pataisos, pagal kurias atlyginimas darbuotojams negalėtų būti mokamas grynaisiais pinigais.

Krikštynos – graži šeimos šventė, tačiau neretai į ją pakviestiems svečiams gali tekti ir rimtai pasukti galvą, bandant išsiaiškint, ką ir už kokias sumas šia proga dovanoti. Vienas populiariausių ir, tikriausiai, paprasčiausių variantų – dovanų vokeliai. Krikštynų organizatoriai sako, kad bendro tokių dovanų etiketo nėra, bet atskleidžia sumas, kurias įdėję į vokelį tikrai neprašausite.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, vadovaujant Panevėžio apygardos prokuratūrai, atlieka ikiteisminį tyrimą dėl dvejose Aukštaitijos transporto ir krovinių pervežimo bendrovėse galimai vykdyto apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir atlyginimų mokėjimo „vokeliuose“. Į FNTT pareigūnų akiratį pakliuvo itin stambi pervežimais ir krovinių gabenimu užsiimanti bendrovė bei tiems patiems savininkams priklausanti dukterinė įmonė, irgi veikia...

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) trečiadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą, kuriame Palangos centre įsikūrusių trijų populiarių įstaigų vadovė įtariama apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie įmonės turtą pateikimu. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Vilniuje registruotos mažosios bendrijos, Palangoje valdančios tris naktinius klubus, direktorė 2018 metų vasarą savo darbuotojams mokėjo atlyginimus vokeliuose.

Kauno statybų įmonės direktorius įtariamas legaliems ir nelegaliems statybininkams iš Lietuvos bei Ukrainos išmokėjęs 36 tūkst. eurų vokeliuose, ketvirtadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). FNTT tyrėjai atskleidė, kad statybų bendrovė buvo registruota viename iš Partizanų gatvės daugiabučių, o jai vadovavo 35-erių metų plungiškis.

Vilniaus apygardos teisme bus nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje buvę apsaugos paslaugas teikiančios bendrovės direktoriai įtariami pasisavinę beveik 700 tūkst. eurų, o apsaugos darbuotojams mokėję atlyginimus vokeliuose. Tokie faktai nustatyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Panevėžio apygardos prokuratūros atliktame ikiteisminiame tyrime.

Biržų rajono savivaldybės meras nusprendė asmeniškai paskatinti kelis vaikų globos namų darbuotojus. Mero dovanas įteikė savivaldybės viešosios įstaigos „Vaiko užuovėja“ direktorė. „Šiaurės rytų“ redakciją pasiekė informacija apie Medeikiuose esančių globos namų „Vaiko užuovėja“ darbuotojams įteiktas dovanas. Jų forma – „vokeliai“, apie kuriuos darbuotojams pranešė įtaigos direktorė Sandra Slapšienė.

Praėjus vasarai, rudens pradžioje vis dar netyla vestuvių varpai. Jaunųjų poros itin smulkmeniškai ruošiasi didžiajai savo meilės priesaikos dienai, kuri neretai pareikalauja itin didelių išlaidų. Todėl dažnai jaunieji tikisi, kad į vestuvės atėję svečiai prie šventės prisidės bent simboliškai, kiti tikina, kad jiems svarbiausia draugų palaikymas.

Latvijos pramonės ir prekybos rūmų kartu Stokholmo ekonomikos mokykla Rygoje organizuotoje kasmetinėje konferencijoje Latvijoje sostinėje trečiadienį pristatyta apžvalga "Šešėlinė ekonomika Baltijos šalyse 2009-2017". Jos duomenimis, šešėlinė ekonomika visose trijose Baltijos valstybėse 2017-aisiais augo, o didžiausia ji išliko Latvijoje. Skelbiama, jog šešėlinės ekonomikos ir bendrojo vidaus produkto santykis Latvijoje pernai padidėjo 1,3 procentinio punkto iki 22,0 proc.

„Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tęsia bendrą darbą mažinant vieną iš šešėlinės ekonomikos reiškinių – dalies darbo užmokesčio mokėjimą „vokeliuose“. Nuo šiol abi institucijos savo interneto svetainėse skelbs išsamius ir patogiai pateiktus duomenis apie įmonių mokamus vidutinius atlyginimus. Šiuos duomenis bus galima palyginti su kitų ta pačia ekonomine veikla užsiimančių įmonių rodikliais, analizuoti rodiklius pagal savivaldybes.

Atlyginimai „vokeliuose“, darbuotojų, dirbančių visu etatu, įforminimas pusei etato, neteisėtas atleidimas ir nugvelbta tėvystės išmoka – visu tuo alytiškis Vidas Baliukonis kaltina Vilniuje veikiančią įmonę „Statevus“. Su tv3.lr susisiekė jo žmona ir papasakojo, kaip įmonė, anot jos, apgavo ne tik V. Baliukonį, bet ir daug kitų darbuotojų.  „Mano vyras kovo mėnesį įsidarbino įmonėje „Statevus“. Iš pradžių jam nepavyko išsireikalauti, kad jam duotų pasirašyti sutartį.

Kadenciją baigianti valdžia visą savo valdymo laiką deklaravo kovą su šešėline ekonomika. Apie būtinybę mažinti, naikinti šešėlį kalba ir dabar į Seimą išrinktos partijos. Tačiau nepaisant garsios retorikos, veiksmų ir pažadų – šešėlyje vis dar skendi ketvirtadalis ekonomikos. Tai nepasikeis, kol priimant sprendimus nebus atsižvelgta į tikrąsias šešėlinės ekonomikos priežastis.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — Klaipėdos AVMI) patikrinusi įmonę, teikusią sveikatinimo ir grožio paslaugas poilsiautojams, nustatė, kad naujai atidarytas SPA centras naudojosi oficialiai atleistų darbuotojų paslaugomis ir mokėjo jiems neapskaitytą darbo užmokestį. Atlyginimą „vokeliuose“ įmonė išmokėjo 8 darbuotojams, „taupymo“ sumetimais be jų žinios atleistiems iš darbo.

VMI informuoja, kad per 10 metų  į valstybės biudežtą pavyko grąžinti keliasdešimt milijonų eurų. Tai įvyko pačių Lietuvos gyventojų iniciatyva, pranešant apie galimus sukčiavimo bei mokesčių slėpimo veiksmus.  „Prieš 10 metų (2006 m. birželio 5 d.) startavo VMI pasitikėjimo telefonas 1882, kuriuo galima pranešti apie algas „vokeliuose“ ir kitus mokestinius sukčiavimus. Sąžiningi gyventojai, pranešę VMI apie daromus pažeidimus, grąžino į biudžetą 32 mln. eurų.

Rokiškio rajono apylinkės teismas už darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimą buvusiam žemės ūkio viceministrui ir buvusiam rajono merui, verslininkui Vidmantui Kanopai penktadienį skyrė 500 eurų baudą. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcija mėsos perdirbimo įmonės „Daivida“ vadovui buvo surašiusi protokolą, numatantį atsakomybę už neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimą.

Edgaras Savickas, LRT.lt Pranešti apie „vokelyje“ gaunamą atlyginimą ir pasilikti gautas nedarbo socialinio draudimo išmokas ar nepranešti ir tikėtis, kad to nepadarys bendradarbiai – tokį galvosūkį nelegaliai dirbantiems gyventojams nori užduoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) informuoja, kad įvertinus pasitikėjimo telefonu 1882 gautą informaciją dėl „vokeliuose“ mokamų atlyginimų, atliko operatyvų patikrinimą slaugos paslaugas teikiančioje privačioje bendrovėje.

Vasara – vestuvių metas, o gavus pakvietimą, neišvengiamai kyla svarstymų, ką padovanoti jauniesiems. Vokeliai yra įprasta vestuvių dovana, bet daugeliui jie jau pabodę, ir vargu ar gautas vokelis priverčia jaunųjų širdis suspurdėti iš džiugesio ir susijaudinimo. Tereikia pasitelkti fantaziją, ir vokelius pakeis originalios bei linksmos dovanos, kurias jaunieji prisimins ilgai.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Klaipėdos AVMI) patikrinusi VMI pasitikėjimo telefonu 1882 gautą informaciją išaiškino atvejį, kai Klaipėdoje registruota logistikos paslaugų bendrovė darbuotojams „vokeliuose“ išmokėjo 54 tūkst. litų buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio. Patikrinimo metu, pasitelkus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnus, įmonės biure, darbo kompiuteryje, buvo rasta „juodoji“ buhalterija.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nekilnojamo turto (NT) pardavimai Lietuvoje sparčiai auga, bet būsto paskolų rinka pernelyg nedidėja. Ekonomistų teigimu, tikėtina, kad prieš euro įvedimą iš vokelių pradedami traukti ir neapskaityti pinigai. Vis dėlto, pašnekovų manymu, neskaidrios lėšos sudaro mažesniąją dalį pinigų, už kuriuos perkamas NT. Juolab kad toks pirkinys – rizikingas būdas jas legalizuoti.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nuo metų pradžios iki rugsėjo vidurio Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sulaukė daugiausiai pranešimų dėl algos vokelyje nei bet kada ankstesniais metais. VMI viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko teigimu, mažėja gyventojų tolerancija mokestiniams nusikalimams. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidento Žilvino Šilėno manymu, džiūgauti neturėtume: tai – ne drąsa kalbėti, o padidėjęs atlygio vokeliuose atvejų skaičius.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI) informuoja, kad pagal gyventojo raštu pateiktą informaciją patikrino sostinės Gedimino prospekte įsikūrusį grožio saloną ir rado daugybę pažeidimų: pradedant kvito neišdavimu, baigiant atlyginimais vokeliuose ir nelegalias darbuotojais. Salono savininkui pradėta administracinė teisena ir gresia didžiulės baudos.

Premjeras Algirdas Butkevičius, antradienį surengtoje spaudos konferencijoje apžvelgęs savo vadovaujamos Vyriausybės per pusmetį nuveiktus darbus, ypač renovacijos, šilumos ūkio pertvarkos, aplinkos verslui gerinimo bei darbo vietų kūrimo ir kitose srityse, prabilo ir apie artimiausius Ministrų kabineto bei Lietuvos laukiančius iššūkius.

Muitinės tarpininkavimu ir krovos darbais besiverčiančios bendrovės direktorius sumokėjo nelegaliems darbininkams apie pusę milijono litų. Finansinių nusikaltimų tarnyba (FNTT) skelbia, kad Klaipėdos apygardos valdyba ir prokuratūra baigė tirti ir perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui baudžiamąją bylą, kurioje krovos darbais ir muitinės tarpininkavimu besiverčiančios uostamiesčio bendrovės direktorius įtariamas neoficialiai krovėjams ir nelegaliems darbuotojams sumokėjęs daugiau nei 340 t...

Nauja vyriausybė susirūpino šalies ūkyje išsikerojusiu šešėliu ir skambiais šūkiais grasina susidoroti su mokesčių vengėjais, tačiau kol kas ministrai stokoja šviežių kovos ginklų. Gegužę šešėlinio ūkio medžioklę vainikavo rekordinės teisėsaugos pergalės. Muitinės pareigūnai sulaikė didžiausią narkotikų kontrabandos siuntą Lietuvos istorijoje – 768 kilogramus hašišo. Teisėsaugininkai pričiupo ir verslininkus, organizavusius nelegalią prekybą naftos produktais.

 Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) informuoja, kad dėl atlyginimų, mokamų vokeliuose, įkliuvo sostinės statybų bendrovė ir liūdnai pagarsėjusio bei ne kartą į Vilniaus AVMI specialistų akiratį patekusio tinklo picerija. Įmonių vadovams gresia baudos iki 20 tūkst. Lt. Informaciją apie picerijoje mokamus atlyginimus vokeliuose Mokesčių inspekcija gavo pasitikėjimo telefonu 1882. Vilniaus AVMI atliko operatyvų patikrinimą sostinės Upės g. esančioje maitinimo įstaigoje.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių išaiškino vieną sostinės kepyklėlių tinklą, kuriame darbo užmokestis mokėtas vokeliuose. Tinklo vadovui gresia 20 tūkst. litų bauda. Mokesčių inspekcija šį faktą išaiškino informaciją apie tai gavusi pasitikėjimo telefonu. Konditerijos gaminių kepyklėlių tinklas, kuriame dalis darbo užmokesčio buvo mokama vokeliuose, veikia didžiuosiuose Vilniaus prekybos centruose.

Besiformuojanti valdžia surado genialų būdą įveikti kone 30 milijardų litų dydžio šešėlį. Ji siūlo uždrausti atsiskaitymus, viršijančius 5 tūkstančius litų, vykdyti grynaisiais pinigais. Kažkodėl valdžia mano, kad valstybinio Lietuvos banko spausdinami litai yra šešėlio įrankis ar net priežastis. Taip pat ir gryni eurai, ir doleriai – gerbiamų valstybinių centrinių bankų banknotai yra nusikaltimo bendrininkas. Keistai valdžia įsivaizduoja šešėlinius sandorius.

Kauno statybos įmonių atstovai pabrėžia, kad viešuosiuose pirkimuose lemiamas kriterijus - mažiausia kaina - sudaro nevienodas konkurencines sąlygas. Įmonės, mokančios atlyginimus vokeliuose, įgauna pranašumą, prieš tas, kurios laikosi įstatymų. Vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi, sužlugdomi ištisi projektai.

7.5 mlrd. Lt – tokia suma būtų papildomai surinkta iš gyventojų mokesčių likvidavus šešėlinę ekonomiką šalyje. Tai atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta gyventojų mokamų mokesčių analizė. „Likvidavus „šešėlį“, t.y. sumokant visus vartojimo, socialinės apsaugos ir pajamų mokesčius, vien tik gyventojai konsoliduotą valstybės biudžetą papildytų apie 7.5 mlrd. Lt mokesčių.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Panevėžio valdybos pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame praėjusiais metais už apgaulingą apskaitą teista automobilių dujų įrangos montavimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikusios bendrovės direktorė ir jos sutuoktinis, bendrovės montavimo vadovas, įtariami sumokėję daugiau nei 150 tūkst. litų neoficialaus atlyginimo ir nuslėpę daugiau nei 135 tūkst. litų mokesčių.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Šiaulių AVMI) pagal Pasitikėjimo telefonu 1882 gautą informaciją atliko patikrinimą Šiaulių apskrities bendrovėje, užsiimančioje medžio ir metalo gaminių gamyba. Įmonė tikrinta dėl galimai mokamų atlyginimų „vokeliuose“. Tos dienos darbuotojams skirtas „vokelis“ buvo 5 tūkst. litų, o pagal rastus užrašus su neapskaitytų pajamų sumomis vien per šių metų šešis mėnesius buvo išmokėta daugiau kaip 84 tūkst. litų.

Atnaujintomis Finansų ministerijos prognozėmis, šiuos metus turėtume baigti ties 3 proc. bendrojo viešųjų finansų deficito riba. Kitąmet prognozuojamas 3 proc. ekonomikos augimas. Su Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariais susitikusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad iš kai kurių mokestinių pajamų dinamikos matyti, jog šiek tiek pagerintas darbo užmokesčio fondo suminis rodiklis, o „Sodros“ biudžeto įplaukos turėtų būti 400 mln.

Vilniaus Gedimino prospekte esančiame bare Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nustatė užmokesčio ir mokėjimo tvarkos pažeidimus. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI), gavusi pranešimą pasitikėjimo telefonu, patikrino gautą informaciją – trys virėjos ir baro buhalterė prisipažino gavusios beveik 20 tūkst. litų „vokeliuose“. Atlikusi operatyvų patikrinimą Vilniaus AVMI nustatė, kad bare dirbančioms virėjoms oficialiai išmokamas atlyginimas siekė 1 tūkst.

Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos ins­pek­to­riai su „vo­ke­liais“ pri­čiu­po vie­ną Rad­vi­liš­kio ra­jo­no že­mės ūkio bend­ro­vę. Jo­je ras­ta 30 tūks­tan­čių li­tų neuž­pa­ja­muo­tų gry­nų­jų pi­ni­gų bei įvai­rių neaps­kai­ty­tas pa­ja­mas įro­dan­čių do­ku­men­tų.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė „Lietuvos rytui“ teigė, kad kol kas neketinama griežtai nurodyti visiems mokėti algas per banką. Tiesa, pasak ministrės, Seimui jau yra pateikti įstatymo pakeitimai, kurie leistų nusižengėliams nustatyti apribojimus atsiskaitant grynaisiais: vokeliuose mokėję darbdaviai bus priversti algas mokėti per banką. Valstybės įstaigos dar pernai įpareigotos atsisakyti algų grynaisiais, tai rekomenduota ir savivaldybėms.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame Šilutėje registruotos bendrovės direktorius B. B. įtariamas Švedijoje dirbusiems mėsos pjaustytojams mokėjęs neoficialius atlyginimus ir nesumokėjęs beveik 1 milijono litų mokesčių. Atskleista, kad 47-erių metų bendrovės vadovas 2002–2005 metais, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių, bendrovėje įdarbino 14 šilutiškių.