vladimirui putinui

Rusiją lydi lėktuvo katastrofų prakeiksmas: kai Vladimirui Putinui ima atrodyti, kad agresyvi Kremliaus užsienio politikos strategija ima nešti dividendus, nutinka kita linkme nukreipiantys įvykiai. Po Šaltojo karo pabaigos Rusija neslėpė ambicijų susigrąžinti didžiosios galios statusą, užsitarnauti baime grįstą kitų valstybių pagarbą globalioje politinėje arenoje bei nuo Vakarų apginti „įtakos zoną“ – posovietinę erdvę.

Rusijoje įgauna pagreitį tolimųjų reisų vairuotojų protesto akcijos, prasidėjusios vyriausybei paskelbus planą „Platon“, kurio esmė – prie jau egzistuojančių mokesčių papildomai apmokestinti kiekvieną sunkvežimio nuvažiuotą kilometrą. Įtūžę vairuotojai reikalauja premjero Dmitrijaus Medvedevo atsistatydinimo, o prezidentui Vladimirui Putinui žada „caro likimą“. Papildomo mokesčio transporto bendrovėms idėja buvo įgyvendinta lapkričio 15 dieną.

Lietuvos deleguotas eurokomisaras socialdemokratas Vytenis Andriukaitis sako remiantis Europos Komisijos pirmininko Jeano Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) laiške Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui išdėstytą poziciją dėl gilesnių ryšių tarp Europos Sąjungos ir Maskvos vadovaujamos Eurazijos ekonominės sąjungos. Pasak eurokomisaro, tokia pozicija yra reikšminga siekiant taikos, nors jai ir nepritaria Lietuvos vyriausybės ir opozicijos atstovai.

 Prancūzų filosofas Andre Glucksmannas – buvęs maoistas, vėliau perėjęs prie dešiniųjų pažiūrų ir pasmerkęs komunizmo nusikaltimus, mirė pirmadienio vakarą, būdamas 78 metų, antradienį pranešė jo sūnus. Šis didelį dėmesį politikai skyręs mąstytojas išgarsėjo 8-ame dešimtmetyje kartu su Bernard'u-Henri Levy kaip vienas iš Prancūzijos „naujųjų filosofų“, kurie atsiribojo nuo marksizmo po to, kai 1968 metais vykę gatvių protestai buvo atvedę šalį prie revoliucijos slenksčio.

 Rusijoje vyraujanti Putino psichozė prasiveržia iš saviveiklinių ar Kremliaus organizuotų būrelių garbinimo seansų į plačiuosius ekranus. Vienas žymiausių šalies repo atlikėjų Timati (Timūras Junusovas) išleido naują vaizdo klipą, kuris pašvęstas „mano geriausiam draugui prezidentui Putinui“ – Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Vaizdo įrašas paviešintas Rusijos vado gimtadienio išvakarėse.

2000-ųjų rugsėjo 5 dieną Rusijos leidinys „Kommersant“ išspausdino atvirą vėliau galimai nužudyto oligarcho Boriso Berezovskio laišką tuomet dar tik pradedančiam Rusijos Federacijos prezidento karjerą Vladimirui Putinui, kuri tuomet sukėlė nemažai triukšmo žiniasklaidoje, politolog.net rašo Aleksandras Goldfarbas.

Pasitraukdamos iš Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemos - vadinamojo BRELL žiedo - Lietuva ir kitos Baltijos šalys neprivalės kompensuoti nuostolių Rusijai ar Baltarusijai. Pasak susitarimą prieš 14 metų pasirašiusio buvusio „Lietuvos energijos“ vadovo, pakaks laiku įspėti Rusiją ir Baltarusiją apie ketinimą trauktis ir garantuoti, kad įvykus avarijai, tai nepaveiks jų sistemos, o pasitraukusios šalys nesinaudos likusiųjų energijos rezervais.

Rusija trečiadienį surengė antskrydžius karo draskomoje Sirijoje, kurie buvo jos pirmoji karinė intervencija už buvusios Sovietų Sąjungos ribų nuo Afganistano okupacijos 1979 metais. Rusijos karo aviacija kartu su Sirijos vyriausybės lėktuvais smogė taikiniams keliose provincijose. Šie antskrydžiai surengti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui siekiant perimti iniciatyvą iš JAV vadovo Baracko Obamos stumiant konkuruojantį planą, kaip sutriuškinti „Islamo valstybės“ (IS) džihadistus Sirijoje.

Finansininkas Slava Rabinovičius mano, kad aneksavusi Krymą Rusijos Federacija patyrė didžiulius nuostolius dėl bendro šalies toksiškumo, sankcijų ir užsienio bei rusų bendrovių ar investuotojų pasitraukimo. Krymas yra reikalingas Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui, tačiau nereikalingas Rusijai. Tokią nuomonę išsakė „Diamond Age Capital Advisors“ vadovas, rusų finansininkas Slava Rabinovičius.

 Du pokštininkai iš Rusijos trečiadienį pareiškė, kad jie apmovė Britanijos popmuzikos superžvaigždę Eltoną Johną, privertę jį patikėti, kad jis telefonu kalbasi su prezidentu Vladimiru Putinu. Televizijos laidų vedėjas Vladimiras Krasnovas ir jo partneris Aleksejus Stoliarovas, prisistatantys Vovanu ir Lexusu, papasakojo, kad tai jie skambino serui E.Johnui, kuris patikėjo, jog kalbasi su Kremliaus šeimininku.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai paneigė anksčiau šią savaitę pasirodžiusią žinią, jog Kremliaus vadovas neva paskambino serui Eltonui Johnui, kad pasikalbėtų su juo apie savo šalies įstatymus, nukreiptus prieš gėjus. Savo homoseksualumo neslepianti hito „Rocket Man“ žvaigždė savaitgalį pripažino, kad jis vis dar tebepuoselėja viltį susitikti su V.Putinu ir aptarti su juo homofobijos problemą, nors per jo viešnagę Rusijoje 2014 metais panašus prašymas nebuvo patenkintas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susisiekė su seru Eltonu Johnu, kad galėtų pasikalbėti apie griežtus homofobiškus jo šalies įstatymus, praėjus kelioms dienoms po dainininko viešo pareiškimo, jog jis norėtų pasikalbėti su Rusijos vadovu.

Rusijos komunistų partija ketvirtadienį pranešė per vieną dieną atidengusi du Stalino paminklus, kas, pasak jos, atspindi augantį jo populiarumą visuomenėje. Trečiadienį aktyvistai atidengė buvusio sovietų diktatoriaus statulą Rusijos Federacijos Marių respublikoje ir jo biustą į rytus nuo Maskvos esančioje Penzoje, pranešė partija. „Nepaisant nesiliaujančios antisovietinės propagandos..., Stalino vardas darosi vis populiaresnis tarp rusų, – nurodoma partijos pareiškime.

Dokumentuose, kuriuos aptiko Ispanijos teisėsauga tiriant „rusų mafijos“ bylą, yra minimas bandymas šioje šalyje įgyti nekilnojamo turto Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, praneša britų „The Times“. Anot leidinio pateikiamų duomenų, dokumentą pasirašė Genadijus Petrovas, kurį vietos tyrėjai sieja su Tambovo organizuoto nusikalstamumo grupuote.

Susitarimas su Iranu dėl branduolinės programos, pristatomas kaip didelis Vakarų pasaulio diplomatinis laimėjimas, pradžiugino ne visas pasaulio valstybes. Teherano grįžimas į globalią rinką, kuris įvyks atšaukus sankcijas, yra svarbus geopolitinis veiksnys, tačiau ne visiems jis parankus. Aštri reakcija Didžiausias bet kokių derybų su Iranu kritikas buvo ir išlieka Izraelis. Šios šalies oficialūs pareigūnai ne kartą yra pareiškę, kad tartis su Iranu tolygu tartis su velniu.

Rusijos „Gazprom“ oficialiai pripažintas nemokiu. Kol kas tai įvyko tik vienoje šalyje – Turkmėnijoje, kurioje Maskvos gamtinių dujų monopolininkas „supirko viską iki pat šaknų“ dujų rinkoje, siekiant pašalinti konkurenciją ir išlaikyti monopoliją Europos rinkoje. Dabar „Gazprom“ banaliai baigėsi pinigai, galima spręsti iš oficialaus Turkmėnijos pranešimo tinklalapyje oilgas.gov.tm. Netrukus po naujienos publikacijos, oficialių valdžios įstaigų domenas gov.

Baltarusijos leidinys „by24.org“ vaizdžiai apibūdina Rusijos analitiko Michailo Krutychino komentarą – „rusų „Gazprom“ puolė į paniką“. Pats autorius tokių vaizdingų epitetų nenaudoja, tačiau gerų naujienų rusų energetikos milžinui taip pat neturi.

Pasaulyje nerimstant susirūpinimui dėl padėties Ukrainoje, Jungtinės Amerikos Valstijos žengė netikėtą žingsnį. Ukrainai „kritiniu momentu“ JAV diplomatijos vadovas Johnas Kerry (Džonas Keris) gegužės 12 d. Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Į Didžiosios Britanijos karališkųjų karinių oro pajėgų oro uostą Fairford atskrido trys JAV strateginiai bombonešiai B-52. Tai „priminimas prezidentui Vladimirui Putinui apie tai, kad NATO turi ryžto saugoti savo regioninius sąjungininkus nuo karinės Rusijos agresijos“, teigiama „The Times“. JAV kariuomenės jungtinio vadų štabo generolo Martino Dempsey teigimu, siekiant palaikyti sankcijų Rusijai efektyvumą, būtina daugiau keistis žvalgybos informacija, dislokuoti daugiau kariuomenės NATO šalyse...

Rusijos Federacijos Taryba trečiadienį pritarė įstatymui dėl nepageidautinų Rusijoje užsienio ir tarptautinių organizacijų. Įstatyme nurodoma, kad nepageidautina gali būti pripažinta užsienio ar tarptautinės nevyriausybinės organizacijos veikla, jei ji kelia grėsmę Rusijos Federacijos konstitucinei santvarkai, šalies gynybiniame pajėgumui arba valstybės saugumui. Todėl tokių organizacijų veikla bus uždrausta, jų aktyvai įšaldyti.

Praėjus beveik metams po Petro Porošenkos išrinkimo Ukrainos prezidentu, jam tenkančios problemos vis dar kelia siaubą, rašoma „The Financial Times“ straipsnyje, minint tokias problemas kaip karinis konfliktas Rytų Ukrainoje ir itin sudėtingą šalies ekonominę situaciją (BVP, anot pateikiamų duomenų, nukrito 15 proc.

Lietuva turbūt taps vienintele Europos Sąjungos (ES) šalimi, kuri visiškai boikotuos Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimą Maskvoje gegužės 9 dieną, BNS pranešė diplomatai. „Lietuvos atstovai gegužės 9 dieną kariniame parade Maskvos Raudonojoje aikštėje nedalyvaus“, - BNS informavo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas.

„Krizė Ukrainoje sukūrė grėsmę santykiams tarp Rusijos ir Vakarų, taip pat ir branduoliniu klausimu“, – rašo „International New York Times“ buvęs JAV strateginio valdymo vadas Jamesas E. Cartwrightas ir buvęs Rusijos strateginės reikšmės raketinių pajėgų vadas Vladimiras Dvorkinas. Šiuo metu J. E. Cartwrightas – „Globalaus nulio“ (Global Zero Commission on Nuclear Risk Reduction) pirmininkas, o V. Dvorkinas – šios organizacijos narys.

Pastarąjį dešimtmetį Rusijos politikai ir žiniasklaida vis aktyviau prikaišioja Vakarams bandymus diegti Rusijoje vakarietiškas vertybes – žmogaus ir piliečių teisių apsaugą, draudimą varžyti žiniasklaidos ir susirinkimų laisvę, ginti eilinio piliečio teisių viršenybę prieš valstybės teises, skleisti kultūrinės, konfesinės, galų gale – seksualinės išraiškos pasirinkimo laisvės idėjas.

 Čekijos prezidentas Milošas Zemanas nusprendė praleisti karinį paradą, kai lankysis Maskvoje, pranešė jo atstovas spaudai po kritikos, kad jis būsiąs vienas iš nedaugelio Europos valstybių vadovų, dalyvausiantis Pergalės dienos renginyje Rusijoje.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) interviu britų leidiniui „The Times“ įžeidžiamai nekalbėjo apie jokias valstybes, ketvirtadienį pranešė valstybės vadovo kanceliarija.

Čekijos prezidentas Milošas Zemanas ir JAV ambasadorius Prahoje surėmė ietis dėl šalies vadovo planų vykti į Maskvą dalyvauti pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metinių minėjime, nors dauguma Vakarų valstybių lyderių nusprendė ignoruoti šį renginį.

 Praėjusią savaitę Amerikos kongresas didele balsų dauguma priėmė rezoliuciją, raginančią prezidentą Baracką Obamą pradėti ginklų tiekimą Ukrainai. 348 kongreso atstovai balsavo už rezoliuciją. Vos 48 – prieš. Rezoliucija nėra įpareigojanti, tačiau rimtas politinis spaudimas Baltiesiems rūmams akivaizdus. Kokios galimos vienokio ar kitokio prezidento sprendimo pasekmės? – „Laisvoji banga“ pasiteiravo filosofo ir politikos eksperto Kęstučio Girniaus. – Sunku pasakyti, ką darys prezidentas.

Borisas Berezovskis buvo nužudytas savo namų vonios kambaryje todėl, kad ruošėsi perduoti Vladimirui Putinui liudijimus apie suokalbį prieš jį, kuriame turėjo dalyvauti galingiausi šalies oligarchai, norintys perversmo keliu nuversti autoritarinį lyderį, rašoma „The Daily Mail“. „Išvytasis rusų oligarchas buvo nužudytas užsienio slaptųjų tarnybų, turinčių sąryšių su nuversti Kremliaus lyderį siekiančiu klanu.

Maždaug tuzino kraštutinių dešiniųjų grupių iš visos Europos atstovai sekmadienį susirinko Rusijoje, Kremlių remiančioje konferencijoje, kuri vyksta tokiu metu, kai nerimaujama dėl numanomų Maskvos bandymų įsiteikti žemyno ekstremistams.

Rusijos vyriausybė kovo 5 dieną perdavė sausumos ir jūrinės sienos tarp Estijos ir Rusijos sutartis prezidentui Vladimirui Putinui, kuris pateiks jas ratifikuoti parlamentui. Estijos užsienio reikalų ministrė Keit Pentus-Rosimannus (Keit Pentus-Rosimanus) šį Rusijos žingsnį įvardino kaip būtiną, siekiant tolesnio sienų sutarčių ratifikavimo, pranešė Estijos URM atstovai.

Po Minsko derybų Vakarai yra linkę patikėti, kad Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai tinka taikdario vaidmuo, sako Rytų Europos studijų cento (RESC) analitikas Marius Laurinavičius. Savo ruožtu politologas Tomas Janeliūnas teigia manantis, kad vakariečiai nėra tokie naivūs. Vis dėlto abu LRT.lt pašnekovai sutinka, kad už naujojo titulo slypi gudrus A. Lukašenkos žaidimas, o jo priklausomybė nuo Maskvos niekur nedingo.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia pasitikinti Vokietijos kanclere Angela Merkel, kad ji neišduos Ukrainos ar Lietuvos, kai kuriems kitiems politikams baiminantis naujo „Miuncheno suokalbio“ derybose dėl situacijos Rytų Ukrainoje. „Kiek pažįstu A.Merkel, pasitikiu tuo, ką ji daro. Ji niekada nieko neišduos – nei Ukrainos, nei Vokietijos, nei Lietuvos. Ir tikiuosi, kad mes visi jai padėsite tai padaryti“, – Vokietijos televizijos „Deutsche Welle“ interviu sakė D.Grybauskaitė.

Kelnių klešnės – atraitytos iki kelių, švarko skvernai – šluojantys žemę... Vienam iš Konservatorių partijos Druskininkų kuopelės lyderių Viliui Semeškai, panūdusiam užsivilkti savivaldybės mero kostiumą, jis, regis, – dar per didelis. Vieni iš svarbiausių reikalavimų merui – skaidrumas, sąžiningumas, atvirumas. Šių savybių žmogus privalėtų turėti net tada, kai už nugaros – ne itin skaidri praeitis, nes atgaila ir klaidų pripažinimas neretai rinkėjus paveikia labiau, negu siūlomas saldainis.

 Nepaisydama visų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų Rusija užsispyrusi tikina, kad nedalyvauja kare su Ukraina, kuris yra vykdomas vadinamųjų separatistų (tarp jų – daug iš Rusijos atvykusių samdinių) pastangomis. Tačiau Europos Sąjunga, JAV ir kitos Vakarų pasauliui priskiriamos šalys neturi abejonių dėl tikrojo Maskvos vaidmens rytų Ukrainos krizėje.

Septynių vaikų motina rusė, kaltinama valstybės išdavimu už tai, kad, kaip įtariama, pranešė Ukrainai apie galimą rusų karių judėjimą, trečiadienį pasakojo, kad po dviejų kalėjime praleistų savaičių jaučiasi lyg sugrįžusi iš pragaro. „Suėmimas, įkalinimas, antrankių uždėjimas... Aš buvau sukrėsta“, – pasakojo Svetlana Davydova telefonu naujienų agentūrai AFP, antradienį sugrįžusi į namus į vakarus nuo Maskvos esančioje Viazmoje. „Jaučiausi, lyg būčiau sugrįžusi iš kalėjimo“, – sakė ji.

Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas mano, kad Europa įžeidinėja žmonių religinius įsitikinimus, prisidengdama žodžio laisve. „Mes matome, kad Europos žurnalistai ir politikai demonstruoja agresyvaus elgesio laisvę ir įžeidžia milijonų tikinčiųjų religinius jausmus, prisidengdami klaidingu žodžio laisvės ir demokratijos šūkiu.

Katastrofiškas rublio kritimas parodė prarastą finansų rinkos pasitikėjimą Kremliumi, o siekdami stabilizuoti ekonomiką Rusijos Federacijos prezidentas bei Vyriausybė turi tuoj pat atsistatydinti ir grąžinti visas užgrobtas teritorijas. Tai teigia gordonua.com redaktorės Natalijos Dvali kalbintas rusų finansų ekspertas Slava Rabinovičius. Šių metų gruodžio 15 ir 16 dienos Rusijoje jau vadinamos juodaisiais pirmadieniu ir antradieniu. Pirmadienį per vieną dieną rublis neteko daugiau nei 10 proc.

Laikraščio „Reporter“ žurnalistas Vladimiras Mamatovas, uždavęs klausimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui šios dienos konferencijos metu, nebuvo girtas, rašoma lenta.ru. Šią informaciją patvirtino keli šaltiniai, jų tarpe ir žurnalisto vadovė Irina Aleksandrova. „Jis iš tiesų nebuvo girtas, jis yra patyręs du insultus ir kaukolės traumą. Todėl jis kiek užsikerta kalbėdamas,“ – paaiškino I. Aleksandrova.

 Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad niekas nenori Rusijos bankroto, bet rublio krizė ir gresiantys ekonominiai sunkumai turi paskatinti Maskvą keisti savo politiką. „Džiūgauti nėra ko, niekas nelinki kracho Rusijai ir niekas nenori, kad Rusija bankrutuotų, bet Rusija turi susimąstyti ir galbūt iš esmės pakeisti savo kursą“, - Žinių radijui trečiadienį sakė ministras.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas), užsukęs į Maskvą šeštadienį, Vnukovo oro uoste pasiūlė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui aptarti krizę Ukrainoje. V.Putinas atrodė susinervinęs, kai pasitiko F.Hollande'ą, grįžtantį į Prancūziją po vizito Kazachstane. Prancūzijos vadovas tapo aukščiausio rango Vakarų šalių lyderiu, apsilankiusiu Rusijoje po kovo mėnesio, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.

Moldovos trys pagrindinės proeuropietiškos partijos per sekmadienį įvykusius parlamento rinkimus nedidele persvara įveikė jėgas, remiančias glaudesnius ryšius su Rusija. Rinkimai posovietinėje Moldovoje vyko tebesitęsiant kruvinam konfliktui kaimyninėje Ukrainoje. Suskaičiavus daugiau kaip 87,7 proc. balsų buvo paskelbta, kad trys integraciją į Europos Sąjungą (ES) remiančios partijos gavo 44,4 proc. balsų, o dvi prorusiškos grupės – 39,5 proc. balsų.

Svarbu save apsaugoti ne tik nuo to, kas mums atrodo grėsminga, bet ir nuo to, kas svarbu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, teigia britų žurnalistas Edwardas Lucasas (Edvardas Lukasas). „Mes turime būti atsargūs, nes grėsmė iš Rusijos nebūtinai yra tokia, kokios mes tikimės, tai grėsmė, kurią iš tiesų sukelia V.Putinas.

 Paramą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl jo politikos Krymo atžvilgiu išreiškęs žymus smuikininkas ir dirigentas Vladimiras Spivakovas kovo mėnesį Vilniuje surengs jubiliejinį koncertą.

Rusijos ekonomika sudrebinta: rublio kursas laisvuoju pagreičiu krenta žemyn, už dolerį prašoma daugiau nei 45 rublių – tai reiškia, kad nuo metų pradžios Rusijos valiuta neteko daugiau nei penktadalio savo vertės. Dukart greičiau nei praėjusiais metais iš šalies sprunka užsienio kapitalas. Per tris 2014-ųjų ketvirčius, kaip rašoma „Tageszeitung“, iš šalies pasitraukė 82,5 mlrd. dolerių kapitalo.

Rinkimų rezultatai Ukrainoje – tai didelis smūgis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Taip mano politologas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Alvydas Medalinskas. Anot jo, šie rezultatai rodo, kad V. Putinas, išlošęs keletą šalies gabaliukų, iš tiesų pralaimėjo visą Ukrainą. „[Rezultatus] gerai vertinu dėl to [...], kad trys proeuropinės krypties partijos dabar (kalbant apie partijų rinkimus pagal sąrašus, t. y. apie pusę parlamento) turėtų daugiau nei 50 proc. vietų.

 Viena Kremliaus politiką palaikanti organizacija, demonstruodama nepritarimą Vakarų šalių sankcijoms Maskvai dėl Rusijos vaidmens Ukrainos krizėje, ragina žmones išmesti marškinėlius su provakarietiškais simboliais ir vietoje jų įsigyti marškinėlius su patriotiniais šūkiais, tokiais kaip „Pas mus savi „prikolai“ be jūsų kokakolos“. Ši nevyriausybinė organizacija Maskvoje įkūrė marškinėlių keitimo punktus, kuriuose sostinės gyventojai gali marškinėlius su angliškais užrašais nemokamai išmai...

 Ukrainiečių mokslininkas Georgijus Počepcovas yra apibūdinęs informacinį karą kaip „kovą dėl žmogaus proto“. Šiandien mes matome, kad tarp šalių, rimtai žiūrinčių į informacinio karo galimybes, didžiausią pažangą daro Rusija. Vieną svarbų informacinį karą ji jau laimėjo, ir tas karas iš esmės buvo pilietinis, t. y. nukreiptas prieš savo visuomenę. Mitų pasaulis Rusijos realybė, o tiksliau – realybės suvokimas, šiandien yra formuojamas aktyviomis propagandinėmis priemonėmis.

Rusijos pareigūnai antradienį pranešė, kad milijardieriui Vladimirui Jevtušenkovui skirtas namų areštas, kol atliekamas tyrimas dėl kaltinimų pinigų plovimu. Žurnalo „Forbes“ duomenimis, 65 metų V.Jevtušenkovo asmeninis turtas vertinamas 9 mlrd. JAV dolerių ir jis užima 15-ąją vietą turtingiausių Rusijos žmonių sąraše. V.Jevtušenkovo sulaikymas ir prieš jį pradėtas tyrimas oficialiai siejami su jo įmonės atliktu naftos kompanijos „Bašneft” akcijų įsigijimu.