vladimiru putinu

Po birželio 7 d. įvykusių Turkijos parlamento rinkimų šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmą kartą pajuto pralaimėjimo (tiesa, santykinio) kartėlį nuo tada, kai pradėjo politiko karjerą 1994 m. tapęs Stambulo meru, o 2002 m. – Turkijos premjeru. Nors prezidento Erdogano vadovaujama Teisingumo ir plėtros partija (TPP) surinko daugiausia balsų, daugumą parlamente prarado.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį kalbėdamiesi telefonu susitarė, kad Atėnai pateiks savo pasiūlymus, kaip būtų galima išspręsti jų skolų krizę, per kitą dieną vyksiantį euro zonos viršūnių susitikimą, pranešė vienas Graikijos vyriausybės šaltinis. „Jie susitarė, kad (antradienį vyksiančiame) viršūnių susitikime premjeras pateiks Graikijos vyriausybės pasiūlymus“, – nurodė šaltinis.

Pasaulyje nerimstant susirūpinimui dėl padėties Ukrainoje, Jungtinės Amerikos Valstijos žengė netikėtą žingsnį. Ukrainai „kritiniu momentu“ JAV diplomatijos vadovas Johnas Kerry (Džonas Keris) gegužės 12 d. Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Popiežius Pranciškus birželio 10 dieną Vatikane susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, ketvirtadienį pranešė pontifiko atstovas spaudai. Tai bus jau antrasis V.Putino susitikimas su argentiniečių kilmės popiežiumi, bet pirmasis jo vizitas Vatikane nuo tada, kai dėl krizės Ukrainoje smarkiai pašlijo Maskvos ir Vakarų santykiai. Vatikano atstovas Ciro Benedettini (Čiras Benedetinis) sakė, kad V.Putinas susitiks su pontifiku trečiadienio popietę.

Pilietinių iniciatyvų komiteto (KGI) vadovas, buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas mano, kad jo šalis išgyvena plataus masto krizę, kurios pikas dar nėra pasiektas, teigia politikas interviu naujienų agentūrai „Interfaks“. Jo teigimu, kai kurių pramonės sričių kritimas pasiekė 2008-2009 metų krizės piko rodiklius. Opozicijos veikloje aktyviai dalyvaujantis finansų ekspertas prognozuoja, kad 2015-ųjų antrojo ketvirčio Rusijos BVP bus didesnis, už pirmojo.

  Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį paskelbtame interviu pareiškė, kad jo krizės krečiama šalis yra įsitraukusi į „realų karą“ su Rusija, kuris gali būti eskaluotas bet kuriuo metu.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ėmėsi rizikingo žaidimo, rizikuodamas tapti pajuokos objektu ir sulaukti itin skeptiškų vertinimų, praeitą savaitę nuskridęs į Rusiją ir pirmąkart per pastaruosius dvejus metus susitikęs su prezidentu Vladimiru Putinu.

Šią savaitę vykęs JAV diplomatijos vadovo J. Kerry susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu – „greičiausiai, netgi nėra Rusijos – JAV santykių normalizavo žingsnelis, o tik ženklas, kad strateginis šių dviejų bendradarbiavimas artimas tam, kas žaidimų teorijoje yra vadinama „galutiniu rezultatu“, mano „The Bloomberg View“ apžvalgininkas Leonidas Beršidskis.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) trečiadienį pareiškė, kad dabar yra kritinis momentas, kai Rusija ir prorusiški separatistais gali įgyvendinti taikos susitarimą, turintį užbaigti kautynes Rytų Ukrainoje.

  JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) antradienį atvyko į Juodosios jūros kurortą Sočį, kur susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o Amerikos pareigūnai sakė, kad per šį svarbų vizitą diplomatijos vadovas spaus Maskvą visiškai įgyvendinti trapų susitarimą dėl paliaubų Ukrainoje.

Europa penktadienį rimtyje mini pergalės prieš nacistinę Vokietiją 70-ąsias metines, o lyderiai perspėja dėl šiuolaikinių grėsmių, tokių kaip karas Ukrainoje ir stiprėjantis islamo ekstremizmas. Europoje pergalės Antrajame pasauliniame kare metinės buvo minimos santūriai, tuo tarpu Maskva šeštadienį surengs pompastišką karinį paradą, į kurį dauguma Vakarų lyderių atsisakė vykti, tvyrant įtampai dėl krizės Ukrainoje.

Anoniminiai ukrainiečių aktyvistai suorganizavo sau „atostogas“ rusų Venecijos bienalėje (kas du metus vykstantis grandiozinis meno ir kultūros renginys „La Biennale di Venezia“). Žmonės karine forma su užrašu „on vacation“ („atostogauju“) okupavo Rusijos Federacijos rezidenciją jau pačią pirmąją didžiausio pasaulyje šiuolaikinio meno forumo dieną. Visi šie asmenys, kopijuodami rusų „žaliuosius žmogeliukus“, tikina, kad šiuo metu jie tiesiog atostogauja.

JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas aplankys Ukrainą ir Lenkiją, prieš tai apsilankęs Rusijoje, kur dalyvaus šventiniame minėjime, skirtame Pergalės dienai. Apie tai paskelbė oficialus generalinio sekretoriaus atstovas Stefanas Duzharrikas. „Pakeliui jis sustos Gdanske, kur dalyvaus šventiniuose renginiuose, skirtuose Antrojo pasaulinio karo baigties 70-mečiui paminėti.

Maskva pirmadienį pareikalavo Varšuvos paaiškinti, kodėl į Lenkiją nebuvo įleista grupė Rusijos baikerių, ketinusių surengti žygį motociklais, minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos 70-ąsias metines. Lenkija penktadienį paskelbė neįsileisianti į savo teritoriją ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu palaikančio baikerio klubo narių. Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad Maskva „ryžtingai smerkia“ Lenkijos sprendimą neleisti įvažiuoti tiems baikeriams.

Vokietijos ir kitų Europos šalių lyderiai spaudžia Ukrainą, siekiant pagreitinti Minsko susitarimo vykdymą, baiminantis, kad Rusija pasinaudos delsimu „pateisindama agresijos atnaujinimą“, rašo „Financial Times“. Berlyno, Londono ir Paryžiaus spaudimas Kijevui sustiprėjo prieš šiandieninį Ukrainos ir ES susitikimą, pažymima dienraštyje. Paskutiniai Europos politikų pareiškimai, anot „FT“, rodo Briuselio norą sumažinti į tampą santykiuose su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Lietuvos ir Latvijos premjerai penktadienį sukritikavo Graikijos premjero vizitą Rusijoje, kur Alexis Tsipras (Aleksis Cipras) pasisakė prieš Europos Sąjungos (ES) sankcijas Maskvai. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius per bendrą spaudos konferenciją sakė, kad „šitas vizitas sukėlė nerimą daugeliui ES šalių“. „Yra visiškai nesuprantamas jo vizito tikslas. Ne kartą buvo pabrėžta ir Vadovų Tarybos posėdžių metu, kad ES visos valstybės turi kalbėti vienu balsu“, - kalbėjo Lietuvos premjeras.

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) trečiadienį susitiks Maskvoje su prezidentu Vladimiru Putinu per prieštaringai vertinamą vizitą, kurstantį Europos Sąjungos nuogąstavimus, kad pinigų pristigę Atėnai stengiasi suartėti su Rusija.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel gegužės 9-ąją Maskvoje rengiamo Pergalės dienos parado nestebės, bet Rusijos sostinę aplankys kitą dieną, pranešė jos biuras trečiadienį, kai tebetvyro įtampa dėl konflikto Ukrainoje. A.Merkel nepriėmė kvietimo gegužės 9 dieną apsilankyti Maskvos Raudonojoje aikštėje, kur vyks nacistinės Vokietijos kapituliacijos Sovietų pajėgoms 70-ųjų metinių minėjimas, sakė Vokietijos vyriausybės atstovas.

Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi (Matėjas Rencis) Maskvoje bendraudamas su prezidentu Vladimiru Putinu pateikė kai kurių idėjų, kaip galima pagerinti padėtį Ukrainoje. „Ponas premjeras išsakė savo požiūrį šiuo klausimu,pateikė kai kurių vertingų pasiūlymų, ką ateityje būtų galima padaryti dėl padėties sureguliavimo“, – pasakė V.Putinas per bendrą su M.Renzi spaudos konferenciją po derybų, bet smulkiau tų idėjų nekomentavo.

 Europos Sąjunga ketvirtadienį paragino Rusiją „skubiai“ paleisti Ukrainos kariuomenės pilotę Nadiją Savčenko, kuri prieš 75 dienas pradėjo bado streiką, protestuodama prieš areštą. ES užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini (Federikos Mogerini) atstovė pareiškė, kad Rusija „yra atsakinga už jos labai silpną sveikatą“, Maskvos teismui atmetus N.Savčenko skundą dėl jos ikiteisminio suėmimo.

Ukrainos prorusiški separatistai ketvirtadienį tęsė kovos veiksmus, atakuodami Šyrokynės miestelį, esantį šalia Kijevo vyriausybės kontroliuojamo Mariupolio uostamiesčio, pranešė kariškių atstovas Anatolijus Stelmachas. „Šyrokynė buvo bombarduojama praktiškai apskritą parą. Per pastarąją parą buvo 13 minosvaidžių ir artilerijos atakų. Be to, priešai naudojo tankus. Galime pasakyti, kad Šyrokynė tapo kovos veiksmų epicentru“, – sakė A.Stelmachas ketvirtadienį per spaudos konferenciją Kijeve.

Mes jau savotiškai susigyvenome su konfliktu rytų Ukrainoje, jis lyg ir natūraliai įsipina į mūsų kasdienį diskursą. Tačiau tai nemenkina jo destabilizacinio potencialo, kuris veikia visą Rytų Europos regioną ir skamba aidu ir Vakarų Europoje ar net už Atlanto. Naują viltį, kad taika įmanoma, įžiebė neseniai pasiektas susitarimas Minske, tačiau dėl jo efektyvumo tebėra nemažai abejonių. Prisiminkime naujos taikos iniciatyvos įgyvendinimo chronologiją.

JAV vadovas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį per pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarė intensyvėjančius susirėmimus Ukrainos rytuose ir paragino jį pritarti taikiam šio konflikto sprendiniui, kuris būtų rastas derybų keliu.  Reikšdamas susirūpinimą dėl „tebesitęsiančios Rusijos pagalbos“ Ukrainos separatistams, B.Obama perspėjo, kad jei trečiadienį numatytos derybos baigsis nesėkme, Rusijos lauks dar griežtesnės sankcijos.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį nusprendė atidėti prieštaringai vertinamą sprendimą pasiųsti ginamosios ginkluotės Ukrainos armijai, kad būtų suteikta galimybė Vokietijos vadovaujamomis pastangomis derybose su Rusija susitarti dėl ugnies nutraukimo.

Prancūzijos prezidentas François Hollande’as (Fransua Holandas) ketvirtadienį pareiškė, kad nors Paryžius ir Berlynas mano, jog taikos Ukrainoje reikia siekti diplomatinėmis priemonėmis, o ne apginkluojant Kijevo vyriausybės pajėgas, derybos negali tęstis amžinai. „(Be Ukrainos apginklavimo) yra ir kitas pasirinkimas. Nėra aišku, ar jis bus sėkmingas, bet jeigu nepamėginsime – niekada to nesužinosime.

Atrodo, kad viskas susiklostė kaip tik taip, kaip tikėjosi Vakarų galios: sankcijos ir krintančios naftos kainos smarkiai smogė Rusijai ir, matyt, privertė Maskvą labiau norėti leistis į kompromisus dėl konflikto Ukrainoje. Tačiau kaip dažnai būna su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tikrovė yra daug sudėtingesnė.

Dėl smarkiai kritusių naftos kainų krizės ištiktos Venesuleos prezidentas Nikolas Maduro ketvirtadienį lankysis Maskvoje ir susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. N. Maduro jau lankėsi Saudo Arabijoje ir Alžyre bandydamas įkalbėti naftą eksportuojančias šalis, kad jos sumažintų gavybą ir taip pakeltų kainą, bet kol kas tai rezultatų nedavė.

Karo krečiamame Ukrainos rytiniame regione bent 12 vyriausybės pajėgų karių žuvo, o dar 21 buvo sužeistas autobusui įsirėžus į kariuomenės automobilį nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis, antradienį pranešė Nacionalinė gvardija. Ta avarija, per kurią autobusas „Bohdan“ susidūrė su sunkvežimiu KrAZ, įvyko pirmadienio vakarą dėl blogų orų, vykstant Nacionalinės gvardijos savanorių ir kontraktininkų rotacijai kovos veiksmų zonoje, sakoma pranešime.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį pranešė, kad sausio 15 dieną susitiks su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir Vokietijos bei Prancūzijos lyderiais, su kuriais aptars taikos su promaskvietiškais separatistais procesą. „Mano diplomatiniai metai prasidės sausio 15 dieną Astanoje (Kazachstane) normandiško stiliaus derybomis“, – sakė P.Porošenka, prisimindamas keturių lyderių derybas dėl krizės, kurios pirmą kartą buvo surengtos birželio mėnesį Prancūzijoje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel apkaltino Rusiją situacijos Rytų Europoje destabilizavimu. „Mūsų rytiniai kaimynai Moldavija, Gruzija ir Ukraine priėmė savarankišką sprendimą pasirašyti asociacijos ES sutartį. Ir būtent šioms šalims Rusija sudaro sunkumų,“ – pareiškė A. Merkel leidiniui „Die Welt am Sonntag“, primindama „užšaldytus konfliktus“ Padniestrėje, Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, o taip pat Krymo aneksiją ir mūšius Rytų Ukrainoje.

 Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) šeštadienį tapo pirmuoju Europos lyderiu, nuvykusiu į Rusiją bandyti mažinti įtampos dėl Ukrainos, Kijevui paskelbus apie naują taikos derybų ratą kitą savaitę. F.Hollande'o susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu oro uosto netoli Maskvos diplomatiniame terminale įvyko konfliktui Rytų Ukrainoje sukėlus tokį Vakarų ir Rusijos santykių pablogėjimą, kokio nebuvo nuo Šaltojo karo laikų.

Vengrijos sostinėje keli tūkstančiai žmonių ketvirtadienį protestavo prieš korupciją naujausioje demonstracijoje, metančioje iššūkį prieštaringai vertinamo premjero Viktoro Orbáno vyriausybei. Pasak vieno naujienų agentūros AFP fotografo, apie 3 tūkst. žmonių dalyvavo eitynėse nuo parlamento iki prezidentūros, ragindami laikytis „nulinės tolerancijos“ korupcijai.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pirmadienį surengs derybas Ankaroje su viešinčiu Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, siekdamas sustiprinti dvišalius ryšius, kurie atlaikė potencialiai pragaištingus ginčus dėl krizių Sirijoje bei Ukrainoje. Per šias derybas tikimasi sutelkti dėmesį į bendradarbiavimą energetikos sektoriuje: Ankara siekia ne vien mažesnių iš Rusijos tiekiamų dujų kainų, bet ir didesnių jų importo apimčių artėjant žiemai.

 Baltarusijos prezidento rinkimų nebus – taip įvardijant klaidinami žmonės. Tai teigia opozicinės Baltarusijos Jungtinės piliečių partijos vadovas Anatolijus Lebedko. „Rinkimų nebus, ir šio žodžio negalima vartoti.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį paragino Ukrainos sąjungininkes padėti karo nualintai šaliai apmokėti skolas už Rusijos tiektas dujas, baiminantis dėl dujų tiekimo stabilumo ateinančią žiemą. Rusija ir Ukraina šiuo metu veda derybas, mėgindamos užbaigti ginčą dėl neapmokėtų skolų už dujas ir tolesnio jų tiekimo sąlygų. Rusijos dujų eksporto monopolininkė „Gazprom“ jau kelis mėnesius yra nutraukusi tiekimą kaimyninei šaliai.

 Serbija neskelbs jokių sankcijų Rusijai, pareiškė vyriausybės pirmininkas Aleksandras Vučičius. „Serbija niekada neskelbė jokių sankcijų Rusijos Federacijai ir neskelbs jokių sankcijų Rusija Federacijai“, – pasakė jis po derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ketvirtadienį. „Serbija darbais parodė, kad ji yra Rusijos draugė ne tik tada, kai Rusijai buvo lengva, bet ir sunkiomis akimirkomis“, – pridūrė jis.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį telefonu kalbėdamasi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pabrėžė, kad Maskva turi pareigą sutramdyti prorusiškus separatistus Ukrainoje, sakė Vokietijos vyriausybės atstovas. „ Vokietijos kanclerė pabrėžė Rusijos atsakomybę daryti nuosaikumą didinančią įtaką prorusiškiems separatistams. Ji sakė, kad suderėtą ugnies nutraukimą pagaliau reikia gerbti visa apimtimi“, – sakoma Steffeno Seiberto (Štefeno Zeiberto) pareiškime.

 Kristina Jackūnaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vilniuje Tarptautinės taikos dienos proga surengtos eitynės, kuriomis pareikšta parama ir už laisvę kovojančiai ukrainiečių tautai, ir Rusijos demokratams, protestuojantiems prieš savo valdžios karinę intervenciją į Ukrainą. Eitynėse dalyvavę Lietuvos rusai sako atėję visiems žmonėms pasakyti, kad jie nenori būti kartu su agresoriais ir Vladimiru Putinu, ir kad jų tėvynė Rusija – visai kitokia.

 Ukraina trečiadienį pranešė, kad šalies prezidentas Petro Porošenka sutarė su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl žingsnių siekiant „paliaubų režimo“ Kijevo konflikte su prorusiškais separatistais. Tuo tarpu Kremlius paneigė, kad buvo pasiektas susitarimas dėl ugnies nutraukimo, sukeldamas sumišimą NATO viršūnių susitikimo išvakarėse.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį susitarė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl „nuolatinio ugnies nutraukimo“ Ukrainos rytiniame Donbaso regione. Tai sakoma P. Porošenkos spaudos tarnybos pranešime. „Buvo pasiektas tarpusavio supratimas dėl žingsnių, kurie skatins taikos sukūrimą“, – sakoma pranešime, paskelbtame po P. Porošenkos ir V. Putino pokalbio telefonu. „Šio pokalbio rezultatas buvo susitarimas dėl nuolatinio ugnies nutraukimo Donbase“, – sakoma pranešime.

Derybos tarp Rusijos ir Ukrainos lyderių trečiadienį veikiausiai neatnešė didelio proveržio, siekiant užbaigti negailestingas kautynes rytų Ukrainos, o Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas nesureikšmino savo karių įsibrovimo į kaimyninę šalį. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ir V.Putinas susitiko Minske prie keturių akių po derybų maratono, kuriame dalyvavo aukšto rango Europos Sąjungos (ES) pareigūnai.

Ukraina antradienį pareiškė, kad grupė Rusijos karių, paimtų į nelaisvę, kai jie įžengė į Ukrainos teritoriją, vykdė „ypatingą užduotį“. Šis pranešimas akivaizdžiai kertasi su Rusijos žiniasklaidos pranešimu, kuriame cituojamas šaltinis Gynybos ministerijoje sakė, tie kariai į Ukrainą pateko „per klaidą“. „Tai buvo ne klaida – jie vykdė ypatingą užduotį“, – Ukrainos kariuomenės atstovas Andrijus Lysenka sakė per spaudos konferenciją, kurią transliavo televizija.

Rusija turi prisiimti atsakomybę už taikos proceso pažangą Ukrainoje, kur būtinos paliaubos, kad būtų galima ištirti netoli Rusijos sienos įvykusio Malaizijos keleivinio lainerio katastrofą, penktadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Vakarai dėl Ukrainos neturi alternatyvos - tik siekti dialogo su Vladimiru Putinu, sakė A.Merkel per spaudos konferenciją Berlyne, pridūrusi, kad kol kas anksti priimti kokius nors sprendimus dėl griežtesnių sankcijų įvedimo Rusijai.

(10.32) Dingusio Malaizijos reiso MH370 lėktuvo keleivių artimieji penktadienį kalba, kad kito „Malaysia Airlines“ lėktuvo katastrofa Ukrainoje nėra atsitiktinumas, ir priduria, kad tai prideda svorio jų griežtai kritikai oro bendrovės atžvilgiu. Reisu MH17 skridęs „Boeing 777-200“ su 298 keleiviais ir įgulos nariais, daugiausia – olandais, ketvirtadienį nukrito konflikto draskomoje Rytų Ukrainoje.

 Įtūžę ukrainiečiai internautai bombarduoja Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel paskyras socialiniuose tinkluose, kaltindami juos bičiulyste su Rusija tuo metu, kai Ukrainą tebekrečia konfliktas su prorusiškais separatistais.

 Rusijos užsienio reikalų viceministras Grigorijus Karasinas penktadienį pareiškė, kad Ukraina susidurs su „rimtomis pasekmėmis“.  Tai jis pareiškė, kai Ukrainos prezidentas Petro Porošenka Briuselyje pasirašė laisvosios prekybos ir politinio bendradarbiavimo susitarimą su Europos Sąjunga (ES). „Tokio pobūdžio rimto dokumento pasirašymas, žinoma, yra kiekvienos valstybės suvereni teisė“, - sakė G.Karasinas naujienų agentūrai „Intefax“. „Ukrainos ir Moldovos (asociacijos sutarčių su ES)...

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį pareiškė esantis pasiruošęs sudaryti taikos sutartį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuri galėtų padėti užbaigti separatistų sukilimą, krečiantį šią Rytų Europos valstybę. „Esu pasiruošęs sudaryti taiką su bet kuo“, – Vakarų šalių palaikomas P.Porošenka sakė televizijai CNN, kai buvo paklaustas apie galimybę pasirašyti taikos sutartį su Rusijos lyderiu.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas trečiadienį pažadėjo, kad Kijevas laikysis vienašališkų paliaubų, nepaisant to, kad prorusiški separatistai numušė Ukrainos kariuomenės sraigtasparnį. „Mes laikomės savo įsipareigojimo, mes laikomės savo vienašališkų paliaubų“, – sakė P.Klimkinas žurnalistams NATO būstinėje po antradienio išpuolio prie Slovjansko, kur buvo nukauti devyni ukrainiečių kariai.

 Tarptautinės pastangos išgelbėti trapias paliaubas Ukrainoje trečiadienį turi suintensyvėti, Kijevui pagrasinus jas atšaukti po to, kai prorusiški separatistai šalies rytuose numušė armijos sraigtasparnį. Devyni ukrainiečių kariai antradienį žuvo, kai transporto sraigtasparnis Mi-8 buvo numuštas netoli sukilėlių tvirtovės Slovjansko.