vladimirą putiną

Rusijoje ketvirtadienį sulaikytųjų kankinimus smerkiančią JAV ataskaitą pavadino „šokiruojančia“ ir paragino pasaulio visuomenę spaudimu priversti Vašingtoną atskleisti visas įslaptintas teisių pažeidimų detales. Rusija, kuri visad šiaušiasi, kai Vašingtonas , anot jos, nesiliaudamas stengiasi mokyti Maskvą dėl žmogaus teisių, nedelsdama pasinaudojo proga pasakyti, kad buvęs Šaltojo karo laikais Kremliaus priešas su sąjungininkėmis nėra joks demokratijos pavyzdys.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kaip praneša „Die Welt“, stipriai kritikavo Rusijos lyderį Vladimirą Putiną. „Konfliktas Ukrainoje nebėra regioninio lygmens konfliktas – jis liečia mus visus“, – pabrėžė A. Merkel.

  Australijos premjeras Tony Abbottas (Tonis Abotas) trečiadienį perspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad jis negalės išvengti pokalbio dėl australų, žuvusių per oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvo katastrofos virš Ukrainos. Praeitą mėnesį T.Abbottas pažadėjo „suremti krūtines“ su Rusijos lyderiu per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą, kuris ateinančią savaitę vyks Brisbane, nors Maskva dar neatsakė į jo prašymą surengti dvišalį susitikimą.

Prorusiški separatistai, kontroliuojantys dideles teritorijas rytų Ukrainoje, sekmadienį ruošiasi surengti savo vadovybės rinkimus, kuriuos Maskva žada pripažinti, nors dėl to buvo pasmerkta Kijevo ir Vakarų šalių.

Rusijos policija, vykdydama tyrimą Kremliaus kritiko Alesejaus Navalno atžvilgiu, atliko kratą opozicijos aktyvistės Marijos Gaidar, Boriso Jelcino laikų premjero dukters, namuose, antradienį pranešė atstovė. „Krata, kurią pirmadienį vykdė tyrėjai ir policijos pareigūnai, truko kelias valandas“, – sakė Marijos Gaidar fondo atstovė Natalija Malyševa. N.Malyševa sakė, kad krata yra susijusi su tyrimu dėl pinigų plovimo, kuriuo įtariamas opozicijos lyderis A.Navalnas.

Provakarietiškos ir nacionalistų partijos triuškinamai laimėjo sekmadienį vykusius Ukrainos parlamento rinkimus, sustiprindamos prezidento Petro Porošenkos viltis integruoti savo šalį su Europa ir sudaryti taiką su prorusiškais sukilėliais. Preliminarūs balsavimo rezultatai ir rinkėjų apklausos rodo tvirtą piliečių palaikymą P.Porošenkos pastangoms išvesti karo krečiamą šalį iš Rusijos įtakos zonos, nors Kremlius ėmėsi skausmingų atsakomųjų priemonių prieš vakarinę kaimynę.

Spalio 21-ąją Londone įvyko anšlago sulaukęs Rusijos atlikėjos Valerijos koncertas. Vietos aktyvistai surengė akciją, kurios metu reikalavo politikus ir visuomenę atkreipti dėmesį į Rusijos valdžios netoleruotiną elgesį Rytų Europoje. Prieš tai piketo akcijų dalyviai reikalavo, kad britų vadžia neišduotų rusų atlikėjai vizos. Pati dainininkė teigia nesupratusi, kodėl tie žmonės protestuoja. „Aš skiriu kultūros ir politikos klausimus.

 Australijos užsienio reikalų ministrė Julie Bishop (Džuli Bišop) pateikė diplomatinę australų premjero Tony Abboto (Tonio Aboto) pažado „stoti krūtine prieš poną Vladimirą Putiną“ versiją, Azijos ir Europos viršūnių susitikime (ASEM) Milane supliekusi Rusiją dėl Malaizijos lėktuvo katastrofos Ukrainoje. Interviu naujienų agentūrai AFP ministrė atskleidė, kad ASEM užkulisiuose stojo į žodinę konfrontaciją su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu.

 Ukrainos gynybos ministras sekmadienį pareiškė, kad NATO valstybės pradėjo tiekti jo šaliai ginklus, kad ji galėtų kovoti su prorusiškais separatistais ir „sustabdyti“ Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Valerijus Heletėjus spaudos konferencijoje sakė, kad aptarė ginklų tiekimą per dvišalius susitikimus su NATO šalių gynybos ministrais Velse rugsėjo 4-5 dienomis vykusiame Aljanso viršūnių susitikime.

Jei Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pakeistu kuris nors kitas politikas, Rusijos užsienio politika niekaip nepasikeistų, mano beveik pusė Lietuvos gyventojų. Tokios nuomonės laikosi 45,7 proc. Lietuvos gyventojų, parodė delfi.lt užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Remiantis apklausos duomenimis, 31,1 proc. žmonių svarstė, kad V.Putiną pakeitus kuriam nors kitam politikui, Rusija greičiausiai taptų draugiškesnė kaimynams, tarp jų ir Lietuvai. Dar 14,5 proc.

 Lenkai ketvirtadienį pradėjo kampaniją socialiniame tinkle „Twitter“, ragindami tautiečius valgyti obuolius – „Putino pykčiui“ – kitą dieną po to, kai Rusija paskelbė embargą Lenkijos vaisiams ir daržovėms, reaguodama į Vakarų šalių sankcijas, taikomas Maskvai dėl krizės Ukrainoje. Lenkija yra didžiausia pasaulyje obuolių eksportuotoja, o Rusijos sprendimas uždrausti įvežti lenkiškus vaisius buvo itin simbolinis. „#jedzjablka (“#valgykobuolį“) Putino pykčiui.

 Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga antradienį smogė svarbiems Rusijos finansų, ginklų ir energetikos sektoriams, įvesdamos naujas griežtas sankcijas Maskvai už jos vaidmenį Ukrainos krizėje.   Paskelbdamas apie naujas baudžiamąsias priemones, JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paneigė, kad Vakarai pradėjo naują Šaltąjį karą su buvusia sovietinių laikų priešininke, tačiau paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną pakeisti kursą.

Aukštieji JAV kariuomenės vadai svarsto galimybę teikti Ukrainai tikslesnę žvalgybos informaciją, kuri leistų smogti prorusiškų sukilėlių turimiems raketų paleidimo įrenginiams, pirmadienį nurodė JAV pareigūnai. Tačiau joks sprendimas artimiausiu laiku turbūt nebus priimtas, o kai kurie pareigūnai baiminasi, kad toks žingsnis gali sukelti neigiamų padarinių, dar labiau eskaluodamas konfliktą tarp Ukrainos vyriausybės ir Maskvos remiamų sukilėlių.

 Vokietijos pramonės „100 procentų“ palaikytų griežtesnes sankcijas Rusijai dėl Ukrainos krizės, penktadienį pareiškė svarbios verslo lobistų organizacijos – Ekonomikos ryšių su Rytų Europa komiteto – pirmininkas.

 Šiandien Vakarai bando pasiekti sutarimą dėl griežtesnių sankcijų Rusijai įvedimo. Amerikiečiai šiuo atveju, suprantama, nenori veikti vienašališkai ir siekia užsitikrinti ES paramą.

Atsižvelgdama į Rusijos „agresijos“ Ukrainoje pamokas NATO kuria planus, turinčius padėti užtikrinti, kad jos narės greičiau reaguotų į krizes, pirmadienį pranešė Aljanso vadovas. NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) sakė, kad transatlantinis Aljansas peržiūrės pasiūlytą parengties „veiksmų planą“ per rugsėjį Didžiojoje Britanijoje vyksiantį viršūnių susitikimą.

Prancūzija ir Jungtinės Valstijos pirmadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną spausti promaskvietiškus sukilėlius rytų Ukrainoje sutikti pradėti dialogą dėl paliaubų su Kijevu.

Ukrainoje kariaujama ne tik kulkomis ir tankais. Ir ne tik mūšių laukuose. Karas vyksta žiniasklaidos priemonėse, internetinėje erdvėje. Prorusiški separatistai atrado naują psichologinio spaudimo nišą savo oponentams. Paimti į nelaisvę ukrainiečių kariai priverčiami nusirengti ir būti nužeminta poza, laukti kol esantys ne kadre separatistai baigs savo auklėjamąsias kalbas.

(papildyta 13.01) JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paragino Kongresą skirti 1 mlrd. dolerių siekiant sustiprinti Amerikos karių, aviacijos ir karinių jūrų pajėgų dalyvavimą Rytų Europoje, tęsiantis konfrontacijai tarp Rytų ir Vakarų dėl Ukrainos.

„Galas chaosui ir karui“ – toks yra Petro Porošenkos šūkis jam prieš sekmadienio rinkimus keliaujant su kampanijos renginiais po Ukrainą. Šis savo jėgomis turtus iš šokolado susikrovęs milijardierius yra aiškus prezidento rinkimų favoritas, bet šaliai stovint ant bedugnės krašto jo kampanija nebuvo triukšminga.

Krizės ištikta Ukraina šiemet įklimps į didelę recesiją, o Rusijos ekonomikos laukia stagnacija, trečiadienį per savo metinį susitikimą Varšuvoje prognozavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB). Ukrainos ekonomika 2014 metais susitrauks 7 proc., o 2015 metais ją apims stagnacija, nurodo ERPB, atšaukdamas ankstesnes prognozes dėl 1,5 proc. augimo 2014 metais. Tuo tarpu kaimyninės Rusijos ekonomika šiemet visiškai neaugs, o 2015 metais jos augimas bus vos 0,6 proc.

(papildyta 13.36) Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas penktadienį pareiškė, kad Ukrainos karinis puolimas prieš prorusiškus sukilėlius šalies rytuose tapo galutiniu smūgiu strigusiai taikos sutarčiai, turėjusiai padėti sumažinti įtampą kaimyninėje šalyje.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pareiškė, kad būtų pasiruošęs gelbėti Rusijos lyderį Vladimirą Putiną, jeigu jis skęstų. „Žinoma, gelbėčiau Putiną, jeigu jis skęstų“, – B.Obama sakė per penktadienį vykusią spaudos konferenciją Seule. Jis pridūrė norintis galvoti, kad V.Putinas jam taip pat suteiktų pagalbą, ištikus nelaimei.

 Ginkluoti prorusiški separatistai penktadienį tebelaiko užėmę vyriausybinius pastatus rytų Ukrainoje, sakydami, jog jiems reikalingos tvirtesnės saugumo garantijos, kad galėtų vykdyti ankstesnę dieną pasiekto tarptautinio susitarimo reikalavimų, įpareigojančių nusiginkluoti.

  Prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje sutiks vykdyti tarptautinį susitarimą, įpareigojantį juos palikti užimtus administracinius pastatus, tik tuomet, kai pasitrauks laikinoji Kijevo vyriausybė, penktadienį pareiškė jų lyderis.

 Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) penktadienį pareiškė, kad „Europa neturi atsipalaiduoti dėl“ Ukrainos krizės, nes padėtis prie šios šalies pasienio tebėra labai įtempta. „Bet koks (Rusijos) pajėgų atitraukimas kol kas tebuvo simboliškas atitraukimas“, - sakė W.Hague'as, kuris atvyko į derybas su savo kolegomis iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių. „Mes nematėte, kad Rusija būtų pradėjusi tikrą deeskalavimą.

Buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) antradienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną mėginant „perbraižyti sienas“ Europoje, nusistovėjusias po Antrojo pasaulinio karo. Tas pareiškimas nuskambėjo, kai V.Putinas pasirašė sutartį, pagal kurią Krymo regionas prijungiamas prie Rusijos, o Ukraina perspėjo, jog šiame konflikte prasideda „karinis etapas“, kai per vieną susirėmimą žuvo karių abiejose pusėse.

 Rusijos teismas pirmadienį skyrė nuo pustrečių iki ketverių metų laisvės atėmimo bausmes septyniems asmenims, kaltinamiems dalyvavimu riaušėse ir policijos užpuolimu per protestus prieš prezidentą Vladimirą Putiną 2012 metais. Aštuntai kaltinamajai buvo skirta lygtinė bausmė, todėl ji kalėjimo išvengs.

(papildyta 11.56) Iškilus Rusijos valstybinės televizijos laidų vedėjas sekmadienį pareiškė, kad nuverstas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius išdavė savo žmones, kai pabėgo iš Kijevo. Šis žurnalisto Dmitrijaus Kiseliovo pareiškimas per pagrindinį Rusijos valstybinės televizijos kanalą tapo negailestingu įvertinimu lyderiui, kuris, kaip tikėjosi Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas, turėjo labiau priartinti Kijevą prie Maskvos.

Pasaulyje išgarsėjusios grupės „Pussy Riot“ narės trečiadienį pranešė, kad susimušė su civiliais rūbais vilkinčiais policininkais ir kazokais, kai mėgino surengti protesto akciją olimpinių žaidynių miesto Sočio centre. Diena anksčiau, antradienį, Sočyje pareigūnai kelioms valandoms buvo sulaikę Nadeždą Tolokonikovą ir Mariją Aliochiną dėl vagystės iš viešbučio.

Dvi Rusijos pankgrupės „Pussy Riot“ narės, kurios praėjusių metų pabaigoje buvo paleistos iš pataisos kolonijų, sakė, kad antradienį abi buvo areštuotos Sočio, kur vyksta žiemos olimpiada, centre. Tai pirmas kartas, kai Nadežda Tolokonikova ir Marija Aliochina yra sulaikomos policijos nuo tada, kai išėjo į laisvę gruodžio mėnesį pagal joms pritaikytą amnestiją. Kalėti jos buvo nuteistos už protesto prieš prezidentą Vladimirą Putiną dainą Maskvos katedroje.

 Stambulo teismas sekmadienį pateikė kaltinimus Ukrainos piliečiui, nesėkmingai mėginusiam priversti vienos turkų oro bendrovės lainerį nutūpti Rusijos mieste Sočyje, kur vyko žiemos olimpiados atidarymo ceremonija. Naujienų agentūra „Dogan“ nurodė, kad tam 45 metų vyrui, kurį Turkijos žiniasklaida įvardijo kaip Artiomą Kozlovą, skirtas ikiteisminis areštas, tačiau nepateikė daugiau detalių apie kaltinimus. Už lėktuvo užgrobimą Turkijoje gali būti skirtas iki 20 metų įkalinimas.

Ukrainos revoliucija tęsiasi jau daugiau nei du mėnesius.‭ ‬Taikaus protesto akcijos virto gatvės mūšiais su karo lauko ligoninėmis,‭ ‬štabais,‭ ‬žemėlapiais,‭ ‬taktika ir įkaitų kankinimais.

Tūkstančiai demonstrantų sekmadienį žygiavo Maskvos gatvėmis, reikalaudami, kad būtų paleisti į laisvę aštuoni aktyvistai, įkalinti po 2012 metais vykusių protestų prieš prezidentą Vladimirą Putiną. Eitynes prižiūrėjo gausios saugumo pajėgos: šimtai policininkų išsirikiavo jų maršrute nuo Puškino aikštės iki Turgenevo aikštės, o virš sostinės centro ratus suko sraigtasparnis. „Paleiskite politinius kalinius!“ – skelbė didelis transparantas, nešamas demonstrantų kolonos priekyje.

  Trys Rusijos retransliuotojų bendrovės atsisakė rodyti televizijos kanalo, žinomo dėl savo reportažų apie didelius gatvių protestus prieš prezidentą Vladimirą Putiną, laidas, o tos televizijos vadovė skundžiasi, jog šis žingsnis yra cenzūra.

Rusija antradienį padidino saugumo parengtį ir ruošiasi laidoti 34 žmones, žuvusius per du mirtininkų sprogdintojų išpuolius, artėjant Sočio žiemos olimpiados atidarymui. Pietiniame Volgogrado mieste ruošiamasi laidoti pirmąsias aukas, žuvusias per sekmadienį įvykdytą sprogdinimą šio miesto pagrindinėje geležinkelio stotyje, pareikalavusį 18 žmonių gyvybių. Per antrąją mirtininko sprogdintojo ataka, įvykdytą pirmadienio rytą sausakimšame troleibuse, žuvo bent 16 žmonių.

Rusijos žemieji parlamento rūmai trečiadienį vienbalsiai patvirtino Kremliaus pateiktą įstatymo projektą dėl amnestijos, pagal kurią į laisvę pirma laiko turi išeiti kalinamos pankgrupės „Pussy Riot“ narės ir pagal kurią turi būti nutrauktas 30 „Greenpeace“ aktyvistų baudžiamasis persekiojimas. Valstybės Dūma 446 balsais patvirtino amnestiją, prieš kurią nebalsavo niekas. Amnestija skelbiama Rusijos dabartinės konstitucijos ratifikavimo 20-ųjų metinių proga.

Popiežius Pranciškus priims Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną lapkričio 25 dieną, Vatikanas paskelbė ketvirtadienį, Katalikų Bažnyčiai siekiant gerinti ryšius su Rusijos Ortodoksų Bažnyčia. V.Putinas jau yra susitikęs su Pranciškaus pirmtaku Benediktu XVI, taip pat su velioniu pontifiku Jonu Pauliumi II. Esama vilčių, kad gali įvykti istorinis popiežiaus ir Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarcho susitikimas.

2013 metų galingiausiu pasaulio žmogumi "Forbes" išrinko Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris aplenkė iš pirmos vietos 2012 metais į antrą nukritusį JAV prezidentą Baracką Obamą (Baraką Obamą). Tai savo svetainėje praneša Forbes.com, pateikdamas tradicinį Galingiausių žmonių pasaulyje sąrašą, kuris sudarinėjamas kasmet ir į kurį patenka išties pasaulį valdantys valstybių vadovai, finansininkai, filantropai ir verslininkai.

Vienuolika Nobelio premijos laureatų ragina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną užtikrinti, kad būtų panaikinti „perdėti kaltinimai piratavimu“ 30-čiai žaliųjų organizacijos „Greenpeace“ aktyvistų, ketvirtadienį pranešė organizacija.

Rusija, Turkija ir Pietų Afrikos Respublika (PAR) pirmadienį pareiškė pasipiktinimą dėl paviešintos informacijos, jog Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos šnipinėjo užsieniečius delegatus per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimus Londone 2009 metais.

 Rusija antradienį priėmė įstatymo projektą, numatantį iki trejų metų laisvės atėmimo bausmę už tikinčiųjų jausmų įžeidimą po to, kai praėjusiais metais merginų pankroko grupės "Pussy Riot" pagrindinėje sostinės katedroje surengta protesto akcija prieš Vladimirą Putiną suskaldė šalies ortodoksų bendruomenę.

Opozicinės jėgos Rusijoje rengia visą savaitgalį vyksiančius rinkimus. Jų metu išrinktų lyderių pagrindinė užduotis bus kovoti už sąžiningus rinkimus šalyje, skelbia BBC. Tik maža dalelė Rusijoje registruotų rinkėjų pareiškė norą atiduoti savo balsą tiek internetu, tiek įprastose rinkimų apylinkėse. Iš viso balsuoti užsiregistravo 165 tūkst. 119 rusų. Tuo tarpu per kovo mėnesį vykusius prezidento rinkimus, oficialiais duomenimis, prie balsadėžių atėjo beveik 72 milijonai gyventojų.

Apklausa rodo, kad maskviečių ir likusių Rusijos gyventojų nuomonė apie prezidentą Vladimirą Putiną smarkiai skiriasi, pranešė AP. AP-GfK apklausos rezultatai atskleidžia, kad trečią prezidento kadenciją pradėjusį V. Putiną teigiamai vertina 60 proc. rusų. Tačiau jį palaiko tik 38 proc. sostinės Maskvos gyventojų. Sostinės ir provincijos gyventojai skirtingai vertina ne tik prezidentą, bet ir rinkimų teisingumą, ekonomikos būklę.

Ukrainos teisėtvarka neturi įrodymų, kad dviem sulaikytiems asmenims galėtų pateikti kaltinimus rengus pasikėsinimą į Rusijos premjerą Vladimirą Putiną. Vasario pabaigoje Rusijos valdžios kontroliuojamas televizijos kanalas pranešė, kad Ukrainos ir Rusijos specialiosios tarnybos Odesoje sulaikė du nusikaltėlius, kurie prisipažino Maskvoje iškart po prezidento rinkimų kovo 4 d. ketinę pasikėsinti į premjero V. Putino gyvybę.

Opozicija, protestuodama prieš naujai išrinktą Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kovo 10-ąją planuoja dar vieną mitingą Maskvos centre, pranešė protesto organizatorius Sergejus Udalcovas. „Su valdžia deramės dėl mitingo vietos, - “RIA Novosti„ sakė opozicijos “Kairiojo fronto„ lyderis S. Udalcovas.

Naujame lėlių spektaklyje, skirtame pašiepti Rusijos prezidento rinkimus, rusų satyrikai Vladimirą Putiną įkūnijančią lėlę paliko be penio. Spektaklio premjerą Maskvos erotinio meno muziejus surengė prezidento rinkimų išvakarėse. Spektaklyje pašiepiamas lengvas dabartinio Rusijos ministro pirmininko dominavimas šalies politikoje. Taip pat vaizduojama V. Putino, buvusio KGB šnipo, kova su savo paties vidiniais demonais, kai jis yra plėšomas tarp tironijos ir demokratijos.