vizos

Prezidentūra teigia, kad Kinijos sprendimas sustabdyti vizų išdavimą Lietuvos piliečiams yra atsakomoji Pekino priemonė. „Kinija yra gana nuosekli savo veiksmuose ir kai kažkoks nutarimas jai nepatinka, tai ji imasi priemonių. Galima sakyti, kad čia yra atsakomoji priemonė. Užsienio reikalų ministerija turbūt užklaus Kinijos diplomatų.

Kinijos atstovybė nuo trečiadienio sustabdė vizų išdavimą Lietuvos piliečiams, patvirtino užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Esame informuoti apie tai. Daugiau informacijos nėra pateikta, žinau, kad esant poreikiui Lietuvos piliečiai gali būti priimami kitose valstybėse“, – Lietuvos žurnalistams Kyjive ketvirtadienį sakė diplomatijos vadovas.

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys mato poreikį peržiūrėti vizų politiką Baltarusijos piliečių atžvilgiu. Taip jis kalbėjo Seime praėjusią savaitę registravus siūlymą griežtinti ribojimus Baltarusijos piliečiams, sankcijas prilyginant taikomoms rusams.

Izraelis neišduos Jungtinių Tautų (JT) pareigūnams vizų atvykti į šalį, pareiškė Izraelio užsienio reikalų ministras Eli Cohenas, nes ginčai dėl šios organizacijos generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso išsakytų teiginių vis aštrėja.

Europos Komisija antradienį pareiškė, kad vis dar laukia aiškių atsakymų iš Lenkijos dėl įtarimų, kad šios šalies konsulatai ir kontraktininkai sukčiavo išduodant vizas. Praėjusį mėnesį lenkų žiniasklaida pranešė, kad Lenkijos konsulatuose ir kai kuriose išorinėse bendrovėse tam tikrose šalyse veikė Šengeno vizų išdavimo asmenims iš Artimųjų Rytų ir Afrikos už kyšius sistema. Rugsėjo 19 dieną išsiųstame laiške EK paprašė Lenkijos pateikti paaiškinimus.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis trečiadienį atmetė ir absurdiškais pavadino teiginius dėl sukčiavimo išduodant vizas masto. Pareiškimas pasirodė Vokietijai išreiškus susirūpinimą dėl įtarimų, kad Lenkija už kyšius išdavė daugybę vizų. „Deja, vokiečių spauda pasigavo visiškai absurdišką opozicijos naratyvą dėl to, su kuo susidūrėme, masto. Vakar kalbėjausi su vokiečių vidaus reikalų ministre, – radijui „Radio Zet“ sakė M. Kaminskis. – Paaiškinau tikrąjį mastą.

Lenkijos vyriausybė susiduria su spaudimu dėl vizų išdavimo skandalo artėjant rinkimams, kuriuose valdantieji pasisako prieš imigraciją, „Dėl centrinio kovos su korupcija biuro veiksmų buvo sulaikyti septyni žmonės“, – Lenkijos specialiųjų tarnybų atstovas Stanislawas Zarynas (Stanislavas Žarynas) penktadienį pranešė socialiniame tinkle „X“. Pasak prokuratūros, kuri atlieka tyrimą dėl įtariamos sukčiavimo schemos vizoms gauti, trys iš septynių asmenų yra suimti.

Jungtinės Valstijos antradienį nustatė naujus kelionių apribojimus Vengrijos piliečiams, pranešė JAV ambasada ir amerikiečių vyriausybės pareigūnas. Pasak jų, tokio žingsnio imtasi dėl susirūpinimo, kad beveik milijono užsieniečių, kuriems per pastaruosius devynerius metus buvo išduoti Vengrijos pasai, tapatybė nebuvo pakankamai patikrinta.

Vilniaus apygardos teisme trečiadienį planuotas verdikto paskelbimas dėl neteisėto vizų išdavimo dviem Rusijos piliečiams nevyks dėl teisėjos užimtumo. „Posėdis nevyks, sprendimas atidėtas dėl užimtumo nagrinėjant bylas“, – BNS sakė teismo atstovė Lina Nemeikaitė. Anot jos, kol kas nauja posėdžio data nėra nustatyta, tai bus padaryta artimiausiu metu.  Ši byla apeliacine tvarka baigiama nagrinėti likus vienam nuteistajam.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį planuoja skelbti verdiktą dėl neteisėto vizų išdavimo dviem Rusijos piliečiams. Byla apeliacine tvarka baigiama nagrinėti likus vienam nuteistajam. Dar ją svarstant pirmos instancijos teisme, taip ir nesulaukęs nuosprendžio, mirė verslininkas Albinas Bieliauskas, pernai rugsėjį mirė antras bylos dalyvis – kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintas buvęs Lietuvos ambasadorius Rusijoje Rimantas Šidlauskas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atšaukė skrydžių į Sakartvelą draudimą bei vizų režimą šios šalies piliečiams, trečiadienį pranešė Kremlius.  Remiantis trečiadienį paskelbtu dekretu,  V. Putinas patvirtino 90 dienų bevizį režimą Sakartvelo piliečiams nuo gegužės 15 dienos. Kitu dekretu atnaujintas susisiekimas oru tarp abiejų šalių.  Reaguodama į prieš Maskvą nukreiptus mitingus Sakartvele, Rusija 2019 metais uždraudė susisiekimą oru.

Po aršių diskusijų, kandžių replikų ir palyginimų su nacistine Vokietija, Seimas galiausiai apsisprendė griežtinti sankcijas rusams ir baltarusiams. Metams uždrausta rusams ir baltarusiams gauti Lietuvos vizas, o išskirtinai rusams įvažiuoti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamąjį turtą. Taip pat nebus svarstomi rusų prašymai dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje. Kai kurie parlamentarai sako, kad visus šiuos darbus jau dabar atlieka saugumo tarnybos, o papildomi įstatymai tik skaldo visuomenę.

Nuo praėjusių metų rugsėjo Baltijos šalyse ir Lenkijoje įsigaliojus griežtesnei Rusijos piliečių atvykimo tvarkai, iki šios savaitės trečiadienio pasieniečiai į Lietuvą neįleido 1066 rusų, panaikino 43 vizas. Kaip BNS informavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis, nuo ribojimų pradžios į Lietuvą įleisti 199 tūkst. 255, iš šalies išvyko 196 tūkst. 536 rusai. Pasak jo, 113 tūkst. 637 iš įleistų į šalį asmenų vyko tranzitu.

Europos Komisija penktadienį sakė neatmesianti galimybės sustabdyti Serbijai taikomą išimtį, pagal kurią jos piliečiams, vykstantiems į Europos Sąjungą, nereikia vizų, jei Belgradas nepažabos nelegalios migracijos iš Serbijos teritorijos į bloką. „Neatmesiu nieko, bet tikrai manau ir tikrai tikiuosi, kad gerai bendradarbiausime“, – sakė už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson, atvykusi į ES vidaus reikalų ministrų susitikimą šiai problemai aptarti.

Čekijos vyriausybė trečiadienį pareiškė uždrausianti Rusijos turistams, menininkams ir sportininkams, turintiems bet kurios ES narės išduotas vizas laisvam judėjimui Šengeno zonoje, atvykti į šalį. „Tai visų pirma susiję su žmonėmis, kurie pasiekia Čekijos Respubliką atvykdami į Prahos oro uostą“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky (Janas Lipavskis) ir pridūrė, kad apribojimai įsigalios nuo spalio 25 dienos.

Savaitę Baltijos šalyse ir Lenkijoje galiojant griežtesnei Rusijos piliečių įleidimo tvarkai, pasieniečiai į Lietuvą neįleido 153 rusų, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Kaip BNS informavo VSAT atstovas Giedrius Mišutis, sekmadienį iš 1330 į šalį ketinusių atvykti Rusijos piliečių neįleista 13.   Iš viso per savaitę į Lietuvą atvyko 9896 Rusijos piliečiai.

Rygai pareiškus, kad ši neišduos humanitarinių vizų mobilizacijos vengiantiems rusams, Lietuva sako, jog kiekvieną prašymą vertins individualiai. Užsienio reikalų ministerija (URM) komentare BNS trečiadienį pabrėžė, kad Vilnius „neturi tikslo ir pajėgumų išduoti vizas humanitariniais pagrindais visiems prašantiems Rusijos piliečiams“. „Tam reikalingi ir su nacionalinio saugumo klausimais susiję patikrinimai.

Kariuomenės analitikai pastebi augantį dezinformacijos srautą, viena pagrindinių tokių pranešimų temų – Lietuvos siūlymas nutraukti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams, Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų sprendimai. Kaip pirmadienį informavo Lietuvos kariuomenė, rugpjūtį iš viso nustatyti 505 unikalūs, neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai, liepą buvo identifikuoti 463 tokie atvejai.

Pirmadienį Lietuvoje pradeda galioti draudimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sienas įsileisti Rusijos turistų. Tokia pati tvarka turi pradėti veikti ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje.  Pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus, Lietuvos pasieniečiai į šalį įleis Rusijos diplomatus, disidentus, pervežimo bendrovių darbuotojus, ES piliečių šeimų narius, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turinčius rusus.

Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija nutarė nebeįsileisti turistines vizas turinčių Rusijos piliečių netgi, jeigu jie turi galiojančias kitose Europos Sąjungos valstybėse išduotas Šengeno vizas. Apie tokią regioninio tipo nuobaudą jau anksčiau buvo užsiminęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, bet sprendimo efektyvumą tikriausiai sumažins tai, kad prie keturių valstybių bent kol kas neprisidėjo Suomija, turinti ilgiausią sausumos sieną su Rusija.

Baltijos šalys ir Lenkija nusprendė neįsileisti Rusijos piliečių, net jei jie turi Šengeno vizą. Buvę Lietuvos užsienio reikalų ministrai sveikina šį žingsnį, tačiau sako, kad jo sėkmingas įgyvendinimas priklausys nuo mūsų institucijų darbo, o didesnę naudą atneštų susitarimas neįsileisti Rusijos piliečių į visą Šengeno zoną.

Europos Komisija antradienį nustatė naujas kliūtis keliautojams iš Rusijos, prašantiems įvažiavimo į Europos Sąjungą vizų, ir tai dar viena baudžiamoji priemonė dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. ES šalių narių ministrai praėjusią savaitę sutarė sustabdyti 2007 metų susitarimo su Rusija dėl vizų režimo supaprastinimo taikymą. Nors visiškas kelionių draudimas nepaskelbtas, Briuselio paprašyta parengti naujas taisykles.

Vykdydamos „antirusišką politiką“ Latvija, Lietuva ir Estija „verčia Rusiją pradėti jų demilitarizaciją“, pareiškė Rusijos Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrejus Klimovas. Jo įsitikinimu, Ryga, Vilnius ir Talinas „savanaudiškai“ trukdo Rusijos tranzitui ir viskam, kas rusiška, rašo news.ru. „Baltijos kaimynai akivaizdžiai daro viską, kad mes juos taip pat demilitarizuotume“, – socialiniuose tinkluose parašė jis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad ilgalaikes Šengeno vizas turi net 12 mln. Rusijos piliečių, o tai sudaro apie dešimtadalį visos šalies populiacijos. Tačiau Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrams sutarus, kad šalys narės turi teisę nacionalinio saugumo tikslais neįsileisti Šengeno vizas įgijusių rusų, sieną su Rusija turinčios Europos Sąjungos šalys sieks bendro sienų uždarymo.

Pastaruoju metu vizų Rusijos piliečiams klausimas tapo labai aktualus. Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai trečiadienį sutarė sustabdyti susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą. Ketvirtadienį Užsienio reikalų ministerijoje ministras Gabrielius Landsbergis daugiau paaiškins apie tai. Bus aptartas neformalus ES užsienio reikalų ministrų susitikimas Prahoje, Čekijoje.

Kremlius ketvirtadienį pasmerkė Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų sprendimą sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą ir įspėjo apie galimas atsakomąsias priemones. „Tai blogai rusams.

Ieškant sprendimų, kaip sumažinti rusų turistų srautus Europos Sąjungoje, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Komisija (EK) yra „mūsų pusėje“. Pasak šalies vadovo, jis šiuos klausimus antradienį Kopenhagoje aptarė su Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). „Jie yra mūsų pusėje, o tai – labai geras ženklas.

Siūlymui riboti vizas turinčių Rusijos piliečių atvykimą pasipriešinę Europos Sąjungos lyderiai ne iki galo suprato problemos mastą, o regioniniai sprendimai šiuo klausimu – galimi, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Sakyčiau, kad kai kurie mūsų kolegos kitose valstybėse gal iki galo problemos masto nelabai įsivertino – kad čia yra ne tik klausimas tų vizų, kurios naujai išduodamos, bet taip pat ir tų vizų, kurios buvo išduotos seniai ir jų yra nemažai, – žurnalistams ketvirtadienį sakė premjerė.

Europos Sąjungos (ES) sutarimas apsunkinti vizų išdavimą rusams yra kompromisinis ir turėtų būti vertinamas kaip „įžanga į ryžtingesnius sprendimus“, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Ta priemonė, apie kurią mes kalbame, na, ji yra, švelniai tariant, pusinė, kompromisinė, ir ją vertinčiau nebent kaip įžangą į tvirtesnius ir ryžtingesnius sprendimus Rusijos atžvilgiu“, – žurnalistams trečiadienį sakė prezidentas.

Šį pusmetį rotacine tvarka Europos Sąjungai pirmininkaujanti Čekija antradienį susidūrė su griežtu kai kurių valstybių narių pasipriešinimu siūlymui uždrausti Rusijos turistams lankytis bloke dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą.      Čekija nori sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo buvo palengvintas vizų išdavimas Rusijos turistams, galiojimą, o kai kurios ES narės ragina visiškai uždrausti išduoti vizas.

Rusijos visuomenės pritarimas karui Ukrainoje yra atsakomasis argumentas tiems, kurie nepalaiko turistinių vizų draudimo šios šalies piliečiams, sako prezidento patarėjas. „Keldami vizų klausimą, taip pat keliame pamatinius klausimus, kaip Vakarai turėtų vertinti, kas vyksta Rusijoje“, – Žinių radijui antradienį teigė Kęstutis Budrys.

Europos Sąjunga planuoja sustabdyti susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą, pirmadienį žurnalistams sakė vienas bloko diplomatas. „Negalime tęsti ligšiolinės vizų politikos“, – prieš Prahoje rengiamą ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, skirtą aptarti Rusijos invaziją į Ukrainą, sakė diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Vis garsiau kalbama apie vizų į Europos Sąjungos šalis neišdavimą Rusijos piliečiams. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis siūlo tą daryti ir be bendro visų šalių sutarimo, tačiau ekspertai kalba ir apie kitus variantus.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavę VU TSPMI vadovė Margarita Šešelgytė ir buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys Arvydas Pocius teigė, kad tik nedidelė dalis rusų turi galimybių ir lėšų išvykti iš savo šalies.

Prancūzų europarlamentaras Raphaelis Glucksmannas tikina, kad draudimo rusams lankytis ES teritorijoje priešininkai manipuliuoja argumentais dėl tariamo „gerųjų rusų“ priespaudos. Politikas tikina, kad turistinių vizų išdavimas niekaip neuždraus rusams prašytis pagalbos ES šalyse. Europarlamentaras piktinosi aiškinimais, kad rusams išduodamos turistinės vizos tariamai apsunkins jiems bėgimą nuo V. Putino režimo.

Rasti Europos Sąjungos valstybių sutarimą dėl vizų ribojimo bus sunku, tačiau ir regioninė sąjunga dėl šios priemonės taikymo būtų didelis indėlis į sankcijų taikymą, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. „Kaip dabar atrodo, tą sutarimą rasti bus sunku, nes yra valstybių, kurios iš karto pasakė savo poziciją – nemato reikalo to daryti. Tačiau viskas kinta, viskas yra procesas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis turistinių vizų išdavimo ribojimą Rusijos piliečiams, nes, pasak jo, karo Ukrainoje pasekmes turi pajusti „visa Rusija“. „Aš palaikyčiau visas priemones, įskaitant ir šią, kuri labai aiškiai parodytų agresoriui jo vietą“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Nausėda. Pasak jo, vis dar linkstama apgaudinėti save, kad karą Ukrainoje pradėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Ukraina spaudžia Europos Sąjungą uždrausti rusų turistams įvažiuoti į bloką, tačiau sulaukia nevienodos reakcijos: vienos ES šalys pritaria, o kitos priešinasi. Ar toks sprendimas padėtų susidoroti su Vladimiro Putino režimu? Kaip turėtų pasielgti Lietuva? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys Arvydas Pocius ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovė Margarita Šešelgytė.

Vizų apribojimas Rusijos piliečiams paskatintų juos pasidomėti, ką šalies kariuomenė veikia Ukrainoje, kur jau pusmetį vyksta karas, sako Lietuvos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. „Mano asmenine nuomone, turistinės vizos, jų apribojimas būtų tikrai paveiki priemonė Rusijos piliečiams pasidomėti vis dėlto, ką veikia jų kariuomenė Ukrainoje ir kokius žiaurius karo nusikaltimus ten vykdo“, – žurnalistams antradienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė Europos Komisijos narys.

Jeigu nepavyktų įtikinti visų Europos Sąjungos šalių neišduoti turistinių vizų rusams, tuomet penkios sieną su Rusija turinčios Rytų Europos šalys gali sudaryti regioninį bloką, kuris bendrai tartųsi neįsileisti rusų turistų, bet priimtų bėgančius disidentus.  Toks susitarimas galėtų apimti Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Jeigu Europos Sąjunga (ES) nesutartų dėl vizų rusams neišdavimo keliavimo tikslais, Lietuvos pareigūnai svarstytų siūlyti daryti tai regiono lygiu, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Pirmiausia siekiame europinio sprendimo dėl to, kad jis yra tvariausias, teisiškai teisingiausias.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) antradienį svarstys siūlymą Europos Sąjungos (ES) mastu neišduoti Šengeno vizų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. „Tą temą norime aptarti, nes ji tikrai aktuali. Komiteto nariai nori kartu su ministru aptarti, kokia situacija yra Europos Sąjungoje, kokios yra valstybių pozicijos ir kokia galėtų būti Lietuvos pozicija“, – URK posėdžio išvakarėse BNS sakė komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė.

Turistinių vizų rusams ribojimas turėtų prasmės tik Europos Sąjungos lygiu, pati Lietuva neturėtų priimti tokių vienašališkų sprendimų, sako opozicinių demokratų lyderis Saulius Skvernelis. „Kalbant apie vizas, kartais bandome šokti patys pirmi į vandenį arba į dilgėles – esame Šengeno zonos nariai, yra Šengeno teisynas ir juo reikia vadovautis.

Ukraina spaudžia Europos Sąjungą uždrausti rusų turistams įvažiuoti į bloką, tačiau sulaukia nevienodos reakcijos: vienos ES šalys pritaria, o kitos priešinasi. Kai kurios su Rusija besiribojančios ES narės jau uždraudė išduoti vizas rusams arba apribojo savo tarnybų išduodamų vizų skaičių, tačiau visos Bendrijos mastu draudimas netaikomas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina Europos Sąjungą priimti vieningą sprendimą dėl vizų Rusijos turistams panaikinimo. „Geriausia, kad tai būtų europinis sprendimas, kuris tiesiog panaikintų tų vizų galiojimą ir visi nustotų išdavinėti“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį sakė ministras. Taip jis kalbėjo Talinui nuo ketvirtadienio nusprendus į šalį neįsileisti Rusijos turistų, turinčių Estijos išduotas vizas.

Nors dalis valstybių, įskaitant Latviją, sustabdė vizų išdavimą Rusijos piliečiams, Europos Sąjunga vis dar svarsto, ar toks siūlymas išties galėtų būti įgyvendintas visos Bendrijos mastu. Tuo metu eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad nėra priežasties, kodėl rusams vis dar turėtų būti išdavinėjamos vizos.

Suomija nuo rugsėjo 1 dienos apribos turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams iki 10 proc. dabartinės apimties dėl didėjančio nepasitenkinimo galimybe rusams mėgautis turistinėmis kelionėmis vykstant karui Ukrainoje, antradienį pranešė vyriausybė. „Turistinių vizų išdavimas visiškai nesustos, tačiau jų skaičius bus gerokai sumažintas“, – žurnalistams Helsinkyje teigė Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.

Turistinių vizų neišdavimas Rusijos piliečiams Europos Sąjungos (ES) lygiu būtų adekvati reakcija į sukeltą karą Ukrainoje, sako Lietuvos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Lietuva savo sprendimus jau yra priėmusi, ir priėmusi gana anksti, jau kovo mėnesį. Skelbdami nepaprastąją padėtį mes smarkiai apribojome Rusijos, Baltarusijos piliečiams išduodamas vizas, jos išduodamos tik humanitariniais pagrindais“, – antradienį Seime žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Rusijoje užfiksuotas skubus Šengeno vizų užklausų šuolis. Viskas dėl to, kad pasigirsta informacija apie būsimus vizų apribojimus Rusijos Federacijos piliečiams. Per pastarąsias dvi savaites besikreipiančiųjų skaičius išaugo 40 proc. Apie tai rašo rusiškasis „Kommersant“, remdamasis šaltiniais turizmo rinkoje, skelbia Liga.net. Anot jų, kas antras klientas bando prašyti vizos ateičiai, daugiausia kelionėms su vaikais į Europą rudens atostogų metu.

Po to, kai apie rusų turistų neįsileidimą prabilo Estija ir Suomija, vis daugiau Europos šalių ragina taip bausti rusus – neleisti jiems turistauti Europoje ir čia pramogauti. O štai Čekija net pareiškė, kad turistinių vizų stabdymas galėtų būti įtrauktas į naująjį sankcijų paketą. Plačiau tai – TV3 Žinių reportaže.