virusas

Teisėjams ir prokurorams prioritetine tvarka skiepijantis nuo COVID-19, to paties nesulaukiantys advokatai piktinasi dvigubais standartais ir diskriminacija.  Kovo pabaigoje į Sveikatos apsaugos ministeriją besikreipusi Teisėjų taryba sulaukė teigiamo atsako dėl teisėjų ir kitų teismų darbuotojų skiepijimo. Pagal tą patį prioritetą skiepijami ir Generalinės prokuratūros prokurorai bei kiti darbuotojai.

Laisvėjant karantino apribojimams ir Vyriausybės sprendimu daugiau teisių suteikus imunitetą nuo COVID-19 ligos turintiems žmonėms, e.sveikatos sistemoje galima rasti pažymą dėl skiepų nuo COVID-19 arba neigiamą laboratorinio tyrimo dėl šios ligos atsakymą, Šeškinės poliklinika rašo socialiniame tinkle „Facebook“. „Registrų centras informuoja, kad abi šios pažymos yra parengtos lietuvių ir anglų kalbomis. Jas galima išsispausdinti arba išsaugoti skaitmeniniu formatu.

Vilniuje per pirmadienį ir antradienį vakcinuoti 6 tūkst. gyventojų, šiuo metu dar liko dar 9,5 tūkst. laisvų vietų, BNS informavo savivaldybė. Kaip BNS tvirtino sostinės mero atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius, Vilniui pirmadienį gavus 44,9 tūkst. „Pfizer“ vakcinų siuntą, ji pradėta naudoti antradienį – pirmadienį dar buvo skiepijama iš anksčiau turėtomis „Pfizer“ ir „AsraZeneca“ vakcinomis. Beveik 30 tūkst.

Keturi iš dešimties lietuvių norėtų nuo COVID-19 pasiskiepyti kai tik bus įmanoma, dar 21 proc. tai norėtų padaryti šiemet, rodo Eurobarometro apklausos duomenys. Į klausimą, kada norėtumėte pasiskiepyti, jeigu vakcina nuo COVID-19 būtų jums prieinama, 39 proc. lietuvių respondentų atsakė, kad tai padarytų kuo greičiau arba jau yra pasiskiepiję. Europos Sąjungoje (ES) vidutiniškai tuojau pat pasiskiepyti norėtų kiek daugiau – 45 proc. gyventojų. Latvijoje taip teigia 35 proc.

Kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), Lietuvoje per pandemiją sumenko pasitenkinimas gyvenimu, tačiau šalies gyventojai linkę manyti, kad ateinantys metai bus geresni, rodo naujausi Eurobarometro duomenys. Žmonių, kurie teigia esantys patenkinti savo gyvenimu, Lietuvoje nuo 2019 metų rudens sumažėjo trimis procentiniais punktais iki 71 procento. Lyginant su ES vidurkiu, pasitenkinimas smuko mažiau, tačiau išlieka mažesnis: ES vidurkis 2019 metais buvo 84 proc., šių metų žiemą – 79 proc.

Atrodo, jog pagaliau vakcinacija įsibėgėja, ir jos tempai leidžia tikėtis, kad pagrindinius tikslus – visuomenės imunitetą iki rudens, matomai, pasieksime. Kuo daugiau vakcinuojame, tuo daugiau šeimos gydytojų sulaukia įvairių klausimų iš savo pacientų. Didelį nerimą daliai žmonių sukėlė pasiūlymas ilginti tarpus tarp skiepų, tam, kad pirma doze vakcinos galėtume paskiepyti kaip galima daugiau Lietuvos gyventojų, kurie įgytų nors dalinį atsparumą prieš koronavirusą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo Lietuvos kongresų ir parodų centrą „Litexpo“ šiemet faktiškai atleisti nuo dividendų mokėjimo.  Vyriausybei trečiadienį siūloma sumažinti „Litexpo“ dividendų sumą nuo 85 proc. iki 1 proc. bendrovės sukaupto paskirstytino pelno.  Anot ministerijos, toks sprendimas būtinas, siekiant sumažinti bendrovės nemokumo riziką ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Rašte nurodoma, kad „Litexpo“ finansiniai įsipareigojimai siekia 5,934 mln. eurų.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 4 757 testus nustatyti 396 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, be to, pirmąkart per penkis mėnesius nemirė nė vienas anksčiau užsikrėtęs asmuo, trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 459 naujus COVID-19 atvejus ir trijų užsikrėtusiųjų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 422,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį paskelbė, kad pandeminio koronaviruso atmaina, kuri tikriausiai prisideda prie didžiulio COVID-19 atvejų skaičiaus augimo Indijoje, buvo aptikta jau mažiausiai 17 valstybių. Jungtinių Tautų agentūra nurodė, kad koronaviruso atmaina B.1.617, pirmą kartą išaiškinta Indijoje, iki antradienio buvo nustatyta daugiau kaip 1,2 tūkst. sekų, paskelbtų atviroje tarptautinėje duomenų bazėje GISAID.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 10 tūkst. 424 žmonės, antrą – 1147, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 647 tūkst. 483 asmenys, abiem – 250 tūkst. 88. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 48,4 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 62,4 proc. 70–79 metų gyventojų ir 43,2 proc. 60–69 metų gyventojų. Šiuo metu Lietuva iš viso yra gavusi 1 mln. 40 tūkst. 705 vakcinos dozes, 1 mln. 25 tūkst.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 15 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 89-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Aštuoniems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, penkiems – nuo 70 iki 79-erių metų. Po vieną mirusįjį priklausė 50–59 ir 60–69 metų grupėms. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3900 žmonių.

Kviesdama visus vyresnius nei 55 m. vilniečius registruotis skiepui „Pfizer-BioNTech“ („Comirnaty“) vakcina, antradienio vakarą Vilniaus miesto savivaldybė pastato languose užžiebė užrašą 55+, rašoma pranešime spaudai. Galimybė skiepyti darbingo vyresnio amžiaus gyventojus atsirado šią savaitę Vilniui gavus papildomą vakcinų „injekciją“, kurios užtenka ne tik anksčiau pradėtoms skiepyti prioritetinėms grupėms.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Sveikatos ekspertų tarybos posėdyje. Jame dalyvavo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas, kuris apžvelgė epidemiologinę situaciją šalyje.  Po susitikimo, profesorius socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo savo mintimis apie susiklosčiusią situaciją ir aptarė scenarijus, ko galima tikėtis ateityje.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1585 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 15 žmonių, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 12 tūkst. 842 molekuliniai (PGR) ir 7463 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 545,3 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,5 procento.

Nuo ketvirtadienio Turkijoje įvedamas griežtas karantinas, šalyje sparčiai daugėjant susirgimų COVID-19 liga atvejų, nebus taikomas iš užsienio atvykusiems poilsiautojams, pareiškė šalies turizmo ir kultūros ministras. „Jie galės laisvai keliauti turėdami su savo pasus, lankytis muziejuose ir archeologinėse vietovėse. Turkijoje būti turistu apsimoka“, – Anatolijos naujienų agentūra cituoja Mehmetą Nuri Ersoy.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti grįžti į mokyklas 5-11 klasių moksleiviams. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė išvakarėse teigė siūlysianti, kad šiuo metu nuotoliniu būdu besimokantys 5-8 klasių moksleiviai galėtų grįžti į mokyklas nuo pirmadienio, 10 ir 11 klasių moksleiviai – dar po savaitės, nuo gegužės 10-osios.

Skiepydama žurnalistus Vilniaus miesto savivaldybė galiojančią tvarką interpretavo per plačiai, tačiau taikyti sankcijų sostinės valdžiai neketinama, informuoja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Priskirdama žurnalistus gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas vykdančių asmenų prioritetinei grupei Vilniaus miesto savivaldybė pernelyg plačiai interpretavo gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų sąvoką“, – BNS antradienį ministerijos poziciją perdavė SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialista...

Dėl ypač sudėtingos epidemiologinės situacijos Vilniuje Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė perskirstyti vakcinų siuntas ir net 44 proc. visų gautų vakcinų – 46 512 dozių, skirti sostinės vakcinacijos centrams.

Lietuvoje imunitetą nuo SARS-CoV-2 viruso šiuo metu, tikėtina, turi jau virš 30 proc. asmenų, o naujų atvejų augimas pastarąsias 10 dienų buvo nedidelis, rašoma naujausių Vyriausybės skelbiamų duomenų apžvalgoje. Didžiausias įtampos taškas yra Vilniaus regionas, kuriame užimtų reanimacijos lovų skaičius siekia 2020 m. gruodžio mėnesio skaičių. Lovų užimtumas taip pat didėja ir Kauno regione – kartu abiejuose regionuose nustatyta virš 80 proc. visų Lietuvoje atsiradusių naujų atvejų.

SARS-CoV-2 pandemija sukėlė ne tik daug susirūpinimo ir įvairių iššūkių medicinos priežiūroje, bet ir įvairių pasikeitimų ligų išraiškose. Labai svarbūs pokyčiai, kuriuos stebi viso pasaulio medikai, stebimi ir Lietuvoje — tai ūminių kvėpavimo takų ligų, ypač gripo viruso bei tokių virusų kaip respiracinio sincitinio viruso (RSV) sukeltų infekcijų drastiškas sumažėjimas. Žiemos mėnesiai yra šių infekcijų susirgimų pikas.

Karantino sąlygoms laisvėjant, epidemiologai reikšmingų pokyčių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių žemėlapyje nestebi, rašoma pranešime. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, kad praėjusią savaitę aktyvių protrūkių skaičiaus nežymus augimas išliko gamybos sektoriuje. Tuo metu, prekybos sektoriuje, lyginant su savaite prieš tai, stebimas aktyvių protrūkių mažėjimo tendencijos.

Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius sako, kad po vakcinų perskirstymo Vilniaus miestui jo vadovaujama savivaldybė neteko 356 skiepų, kuriais buvo planuota baigti senjorų ir mokytojų skiepijimą. „Aš tai vertinu kaip nesusipratimą, nes mes vakcinuojame visai neblogai, šiandien būtume virš 300 vakcinų suskiepiję ir pabaigę skiepyti senjorus bei mokytojus. Taip negerai, nesidžiaugiu“, – BNS antradienį sakė S. Obelevičius.

Vengiant reguliaraus testavimo dėl koronaviruso, grįžimas į mokyklas bus sudėtingas ir rudenį, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Jeigu mes prie jo neprisipratinsime, jei mūsų kultūroje to neatsiras, mes negalėsime grįžti į mokyklas ir rudenį“, – lrt radijui antradienį sakė ministras.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Sveikatos ekspertų tarybos posėdyje. Jame buvo apžvelgta naujausi vakcinų poveikio Covid-19 infekcijai moksliniai tyrimai. Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė profesorė Auksė Mickienė pristatė naujausius mokslinius tyrimus, susijusius su koronavirusu.  „Pfizer“ veiksmingumas vaikams – 100 proc.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad būdas, kaip sostinei skirta papildomų vakcinų nuo koronaviruso, yra nepriimtinas. „Papildomų vakcinų skyrimas padės valdyti prastėjančią situaciją, tačiau būdas kaip jos buvo skirtos – nepriimtinas. Kažkas iš vidurinės grandies sprendimų priėmėjų „pakišo“ sveikatos apsaugos ministrą ir Vyriausybę“, – antradienį BNS raštu perduotame komentare teigė Vilniaus meras.

Masinė vakcinacija Lietuvoje bus vykdoma etapais, skiepytis žmones kviečiant pagal jų amžių, sako sveikatos apsaugos ministras. „Matyt, tas mūsų darbinis žargonas „masinė vakcinacija“ gal ir nėra pats tinkamiausias. Matyt, ji bus labiau etapinė. Judėjimas link jaunesnių amžiaus grupių. (...) Leisimės amžiaus grupėmis žemyn. Jokia IT sistema negalėtų atlaikyti tokios apkrovos, jei tą pačią dieną jungtųsi prie sistemos visi šalies gyventojai“, – LRT radijui antradienį sakė Arūnas Dulkys.

Praėjusią parą šalyje nustatytas 1031 naujas COVID-19 atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė 13 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 9792 molekuliniai (PGR) ir 9713 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 532,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,1 procento.

 Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad sprendimas Vilniui perskirstyti anksčiau kitiems miestams suplanuotas vakcinų dozes priimtas dėl ypatingai blogos epidemiologinės situacijos. „Vakcinos buvo skirtos todėl, kad Vilniuje šiuo metu yra ypatinga sudėtinga situacija, išskirtinai sudėtinga. (...) Vilniuje pildosi lovos. Reanimacijos (lovos – BNS) jau pasiekė gruodžio situaciją, kada Lietuva pagal sergamumą buvo pirma pasaulyje“, – lrt radijui antradienį aiškino ministras.

Indiją antradienį pasiekė pirmoji pagalbos siunta su būtinomis medicinos priemonėmis, tarptautinei bendrijai pradėjus pasaulinę kampaniją siekiant pažaboti katastrofišką koronaviruso bangą šioje naujausiu pandemijos „karštuoju tašku“ tapusioje valstybėje. Jungtinės Valstijos savo ruožtu pažadėjo eksportuoti milijonus „AstraZeneca“ vakcinos dozių. Indijoje eksponentiškai augant užsikrėtimo ir mirties atvejų skaičiui, ligonines užtvindė pacientai, o krematoriumai dirba visu pajėgumu.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, 2021 m. 14–15 savaitėmis, palyginti su 13–14 savaitėmis, sergamumas Europos Sąjungos, Šengeno erdvės šalyse ir JK 19-oje šalių mažėjo, 12-oje augo, o Danijoje mažai keitėsi.  Apačioje pateikiami situacijos pokyčiai (ECDC skelbiamais duomenimis, sergamumas 2021 m. 14–15 savaitėmis, palyginti su 13–14 savaitėmis), rašoma pranešime.

JAV ir Jungtinė Karalystė skubiai siunčia Indijai dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų ir vakcinų gamybai reikalingų medžiagų, šaliai grumiantis su katastrofiška, rekordus mušančia koronaviruso banga, dėl kurios ligonines užtvindė pacientai, o krematoriumai dirba visu pajėgumu. Indijoje rekordiniu greičiu plintant virusui, nevilties apimti ligonių artimieji socialiniuose tinkluose prašo padėti gauti deguonies ar ieško ligoninių, kur dar esama laisvų lovų.

Praėjusią savaitę policijos pareigūnai surašė 480 administracinio nusižengimo protokolų karantino reikalavimus pažeidusiems asmenims, BNS informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.  Pasak jo, daugiau kaip ketvirtadalis visų pažeidimų – 125 – buvo nustatyti savaitgalį.

Pavasarį sprogstant medžiams ir kitiems augalams, ženkliai padidėja žiedadulkių koncentracija ore, o tai išprovokuoja pavasarinės alerginės slogos simptomus. Deja, šiemet pavasarinės alergijos sezonas sutampa su COVID-19 infekcijos plitimu. Pasak Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovės prof. Brigitos Šitkauskienės, pagrindinį dėmesį pelnytai skiriant grėsmingos infekcijos pažabojimui, reikėtų nepamiršti ir pavasarinės alergijos, kurios simptomai labai panašūs į peršalimo.

Italijoje pirmadienį dalinai atsidaro barai, restoranai, kino teatrai ir koncertų salės, siekiant paremti nuo koronaviruso pandemijos smarkiai nukentėjusį verslą. Tuo metu šalies parlamentas svarsto vyriausybės parengtą 220 mlrd. eurų Europos Sąjungos finansuojamą atsigavimo po pandemijos planą.

Pirmadienį į Lietuvą atvežta iki šiol didžiausia vakcinos nuo COVID-19 siunta – gamintojas „BioNTech ir Pfizer“ atgabeno 105,3 tūkst. dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Iki šios dienos Lietuva buvo gavusi 612,1 tūkst. šio gamintojo vakcinos „Comirnaty“ dozių, gyventojams skiepyti sunaudota 602,9 tūkst. dozių. „Atvykus naujai „Comirnaty“ siuntai, visų keturių gamintojų pristatytų vakcinų skaičius perkopė milijoną ir sudaro 1 mln. 35 tūkst.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 238 žmonės, antrą – trys, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 631 tūkst. 295 asmenys, abiem – 247 tūkst. 129. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 48,2 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 62 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 42,2 proc. 60–69 metų gyventojų. Iš viso Lietuva yra gavusi 930 tūkst.

Per praėjusią parą šalyje nustatyta 514 nauji COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 3953 molekuliniai (PGR) ir 2489 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 538,7 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,3 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 241 tūkst.

Siekiant į galimybių pasą įtraukti ir neigiamo COVID-19 testo rezultatus, būtų galima ne tik plėsti savivaldybių testavimo apimtis, bet ir leisti šiuos testus atlikti vaistinėse, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Šiuos klausimus bei apmokėjimą už tokius testus pirmadienį turėtų aptarti Vyriausybės nariai. Ekonomikos ministrė teigia, kad bent dalis testų galimybių pasui turėtų būti apmokami valstybės.

JAV keliautojai, paskiepyti nuo pandeminio koronaviruso, ateinančiais mėnesiais galės atvykti į Europos Sąjungą, sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sekmadienį interviu dienraščiui „The New York Times“. Šie jos komentarai atspindi reikšmingą ES politikos pasikeitimą, visame pasaulyje intensyvėjant vakcinacijai. U. von der Leyen konkretaus grafiko nenurodė, tačiau „The New York Times“ rašo, kad naujos taisyklės gali įsigalioti šią vasarą.

Pirmadienį Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, pradeda veikti naujas COVID-19 vakcinavimo centras.  Savivaldybės teigimu, tai bus didžiausias vakcinavimo centras šalyje. Didžiausioje „Litexpo“ salėje, pažymėtoje 5-uoju numeriu, dirbs 50 vakcinavimo kabinų, tai leis paskiepyti iki 15 tūkst. gyventojų per parą. Be šio centro ir sostinės poliklinikų, Vilniuje veikia dar du didesni vakcinavimo centrai – savivaldybėje (Konstitucijos pr.

Dviejuose naujuose tyrimuose paskelbta keletas vilčių teikiančių rezultatų, susijusių su SARS-CoV-2, viruso, atsakingo už COVID-19, B.1.1.7 variantu. Ši mutacija, dar vadinama „britiškaja“ atmaina, sukėlė susirūpinimą, nes yra manoma, kad ji greičiau perduodama nei ankstesni variantai ir gali sukelti sunkesnes pasekmes, ilgesnį pasveikimo laiką ir didesnį mirtingumą. Tačiau neatrodo, kad taip yra.

Tarptautinė AIDS vakcinų iniciatyva (IAVI) ir „Scripps Research“ neseniai paskelbė svarbaus I fazės klinikinio tyrimo rezultatus. Mokslininkai išbandė naują vakcinos metodą, skirtą užkirsti kelią ŽIV infekcijoms, stimuliuojant retų imuninių ląstelių gamybą. Šios ląstelės reikalingos norint sukurti tinkamus antikūnus kovai su ŽIV. Tyrimo metu 48 dalyviai buvo suskirstyti į mažų dozių arba didelių dozių grupes. Jiems buvo suleista arba vakcina-kandidatė, arba placebas.

Nors užsikrėtimų skaičius kievieną dieną vis dar didelis, profesorius Mindaugas Stankūnas sako, kad situacija Lietuvoje nėra labai bloga. „Labai noriu tikėtis, kad užsikrėtimų kreivė „nešaus į viršų“ ir mes taip trypčiodami sulauksime, kol vakcinacija mus „išspirs lauk“ iš tos juodosios zonos“, – teigia M. Stankūnas.  Profesorius Mindaugas Stankūnas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įžvalgomis dėl Covid-19 situacijos Lietuvoje.

Nuo šiol prieš sugrįžtant į mokyklas pradinių klasių mokinių namų ūkio nariams nebereikės atlikti tyrimo dėl COVID-19 – išsitirti reikės ugdymo įstaigų darbuotojams ir mokiniams. Taip pat keičiasi tyrimo metodas prieš grįžtant į mokyklas – tyrimas bus atliekamas ne kaupinių metodu, o greitaisiais antigeno testais mobiliuosiuose punktuose.

Kauno regione išliekant sudėtingai epidemiologinei situacijai, nuo penktadienio regiono gydymo įstaigose didinamas COVID-19 lovų skaičius, praneša Kauno klinikos.  Papildomos stacionaro lovos su deguonies tiekimu ir viena reanimacijos lova su deguonies tiekimu bus užtikrintos Prienų ligoninėje, o nuo pirmadienio dar 30 papildomų stacionaro lovų su deguonies tiekimu skiriamos LSMU Kauno ligoninėje.

Vokietija tikisi ne vėliau kaip birželį pradėti skiepyti nuo koronaviruso visus suaugusius piliečius, ketvirtadienį pareiškė sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas. J. Spahnas Bundesrato (parlamento) aukštuosiuose rūmuose sakė, kad Europos didžiausia ekonomika turėtų birželį atsisakyti dabartinių prioritetų sąrašų, pagal kuriuos nustatoma, kurie gyventojai skiepijami pirmiau. Ministras pridūrė, jog atlikti tokį žingsni gali pavykti ir anksčiau.

Lietuvoje nustatyti dar 450 britiškosios ir du Pietų Afrikos Respublikos koronaviruso atmainų atvejai, ketvirtadienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Tyrimų duomenimis, britiškosios atmainos atvejai kai kur sudaro 80 ir daugiau procentų tirtų atvejų. Santaros klinikų laboratorijoje pastarąją savaitę ištirtas 281 ėminys, dauguma jų – 224 – priskirti britiškajai linijai.  Ši atmaina sudaro 77 proc. (68 ėminiai iš 88) Vilniaus, 83 proc.

Anykščiuose išplitus dar nežinomai koronaviruso atmainai vietos gyventojai sunerimę. Vis tik užsidaryti nuo turistų kurortinė savivaldybė neketina. O Lietuvoje aptikta nauja koronaviruso atmaina žaibiškai išplito ne tik Anykščiuose, bet ir kituose miestuose. jai mokslininkai jau suteikė specialų pavadinimą-kodą.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius sako, kad skiepijimui Europos Sąjungoje (ES) iššūkių tebekelia vakcinų tiekimas ir gamybos pajėgumai. Anot jo, Lietuva „ypač remia pastangas didinti vakcinų gamybą ES ir yra pasirengusi pati prisidėti prie jų gamybos plėtros“. „Taip pat svarbu, kad gamintojai laikytųsi savo sutartinių įsipareigojimų.