virginijus savukynas

Ką tik pasibaigusiame Liberalų ir centro sąjungos tarybos susirinkime nutarta, kad kandidatu į prezidento postą bus siūlomas Valdas Adamkus. Kaip “Omni laikui” sakė Gintaras Steponavičius, liberalcentristai jau padarė savo pasirinkimą ir kreipsis į kitas partijas, kad jos apsispręstų ir paremtų bendrą kandidatą į prezidento postą. Tačiau tradicinėmis vadinamos partijos gali ir neiškelti bendro kandidato pirmalaikiuose prezidento rinkimuose.

Gerai informuotų "Omni laiko" šaltinių teigimu, šiuo metu socialdemokratai aktyviai svarsto Česlovo Juršėno kandidatūrą į prezidento postą. Manoma, kad su Algirdo Brazausko pagalba, remiamas - nors ir nenoriai - kitų partijų, Č. Juršėnas gali laimėti prezidento rinkimus. Šiandien Andrius Kubilius spaudos konferencijoje pareiškė, kad socialdemokratai kels savo kandidatą į prezidento postą. Ir jis bus Č. Juršėnas.

Vakar balsuojant dėl apkaltos Rolandui Paksui buvo sugadinta 12 biuletenių. Pastebėta, kad jie buvo užbraukti naudojant skirtingus simbolius. Šis faktas sukėlė įtarimų, kad tai galbūt buvo daroma specialiai, siekiant atpažinti biuletenius sugadinusius parlamentarus. Tokiu atveju tai rodytų, kad šie Seimo nariai balsavo vykdydami įsipareigojimus.

Su ekonomiste Margarita Starkevičiūte kalbėjomės apie tai, kaip stojimas paveiks Lietuvos ekonomiką, žmonių gyvenimą, ir, aišku, apie politiką. “Turime būti dėkingi politologams, kurie gąsdindami populizmo baubu jau beveik įtikino, kad rimtas politikas turi nieko arba mažai ką žadėti žmonėms, neva nebūti populistas. Labai patogi pozicija naujų idėjų stokojantiems politikams”, - sako M. Starkevičiūtė.

Prisipažinsime, kad balandžio 1-osios proga vieną kartą tikrai sumelavome. Tai buvo pranešimas, kad Valensijos krepšininkai atsisakė žaisti su “Žalgiriu”. Tačiau toliau mes melavome jau mažiau. Pokalbis su Sauliumi Samajausku “Europos čempionatą rengsime kartu su Estija” (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_26002$z_160526) buvo tikras, o ne išgalvotas. Mūsų krepšinio apžvalgininkas Arūnas Abromaitis kalbino tikrą žmogų Saulių Samajauską. Tik jis nėra Lietuvos krepšinio federacijos sekretorius.

Po ilgų įkalbinėjimų A. Brazauskas šiandien sutiko duoti interviu “Omni laikui”. Vienintelė jo sąlygą - prezidento skandalo fone neklausinėti apie politiką. Tada nusprendėme kalbėti apie kelionių nuotykius. A. Brazauskas prisiminė, kaip jis su “muiline” fotografavo Japonijos imperatorių ir kaip būdamas Maskvoje skolino A. Zuokui, tuomet dar jaunam žurnalistui, drabužius. Kuri kelionė labiausiai įsiminė? Labiausiai įsiminė kelionė į Japoniją dar 1997 metais.

Prezidentas Rolandas Paksas, jo patarėjai ne kartą piktinosi žiniasklaida, esą kai kurie laikraščiai, televizijos stotys nėra objektyvūs, jo atstovė spaudai Jūratė Overlingienė per spaudos konferenciją ne visiems žurnalistams leido paklausti prezidento, iš LNK žurnalisto Petro Lingės buvo atimta akreditacija.

Su “Panoramos” ir “Savaitės” vedėja Rita Miliūtė kalbėjomės apie žurnalistinį objektyvumą, politikų elgesį su žiniasklaida bei kuo stiprus ir silpnas nacionalinis transliuotojas. “Geležine ledi” vadinama žurnalistė “Omni laikui” neišdavė, kuo geležis padeda žurnalistikoje, tačiau paaiškino, kodėl norėtų dirbti už kadro. “Kai dirbi už kadro, nereikia grimuotis”, - sako Rita Miliūtė. Apie principų turėjimą ir žurnalistinį objektyvumą Pradžioje pateiksiu banalų klausimą.

Praeitą savaitę “Omni laike” publikavome iškilaus lietuvių kultūros fenomeno, didžiai gerbiamo Palemono Dračiulos kūrybą. Ji sukėlė didžiulį mūsų skaitytojų susidomėjimą. Tad nusprendėme pakalbinti šį paslaptingą, sakytume, šešėlinį veikėją. “Esu ne tik fenomenas, dažnai būnu ir noumenas. Tiesa, supermenu tampu tik ypatingais atvejais”, - kukliai save apibūdina Dračiula. Kaip jautiesi po Knygų mugės? Juk tiek daug naujų knygų, o tu dar neišleidai nė vienos.

Vasario 17 d. 11.05 val. “Žiemos studijoje” – ar išlaikė garbingumo išbandymus spauda ir internetinė žiniasklaida prezidento apkaltos akivaizdoje? Tiesioginėje laidoje - “Omni laiko“ vyriausiasis redaktorius Virginijus Savukynas, “Delfi” vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė, “Respublikos” vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Frederikas Jansonas. Telefonu - “Lietuvos žinių” vyriausioji redaktorė Valė Čeplevičiūtė ir “Kauno dienos” vyriausioji redaktorė Aušra Lėka.

Rudenį buvo paviešinta, kad iš Prezidentūros valdiškų telefonų buvo šimtus kartų balsuojama už Rolandui Paksui palankią poziciją per LTV laidą “Prašau žodžio”. Šioje laidoje dalyvavęs ir tapęs prezidento darbuotojų "sąmokslo" auka Aidas Palubinskas 2003 metų lapkričio 7 dieną kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentą R. Paksą. Šį jo kreipimąsi Prezidentūra ignoravo: jam iki šiol jam nėra atsakyta.

Penktadienį (01.16) 18.10 val. Lietuvos radijo laidoje “Dienos tema” - atkurtasis “Santaros-Šviesos” klubas diskutuoja apie senųjų partijų problemas: ar tradicinės partijos išgyvena krizę? Tiesioginėje studijoje - Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas socialdemokratas Česlovas Juršėnas, kultūrologas dr. Darius Kuolys ir “Omni Laiko” vyriausiasis redaktorius Virginijus Savukynas. Laidą veda Tomas Dapkus. “Dienos tema” transliuojama kiekvieną darbo dieną 18.10 val.

Penktadienį bus apdovanoti Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) skelbtų kasmetinių konkursų laureatai, tarp kurių pirmą kartą yra ir internetinės žiniasklaidos atstovas, “Omni Laiko” vyriausias redaktorius Virginijus Savukynas. Per 2003 metus kūrybiniuose žurnalistų konkursuose "Akiratyje - žmogus", "Reformos žmogaus labui", "Ką pasakytų Temidė?" ir "Kultūros versmėse" dalyvavo daugiau nei 100 autorių, konkursams pateikę apie 500 darbų.

Turime dvi “persona non grata”. Dosniausias ir visokiomis nuodėmėmis kaltinamas Rolando Pakso rėmėjas Jurijus Borisovas yra nepageidaujamas Lietuvoje, o istorikas, XVIII amžiaus specialistas Eligijus Raila - Šiauliuose. Kaip verslininkas ir lakūnas J. Borisovas tapo nepageidaujamas Lietuvoje, žino visi, o “Omni Laikas” papasakos, kaip istorikas ir pedagogas E. Raila tapo nelaukiamas Šiauliuose.

Šių metų sausio 16 dieną bus apdovanoti Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) skelbtų kasmetinių konkursų laureatai, tarp kurių pirmą kartą yra ir internetinės žiniasklaidos atstovų - konkurso “Kultūros versmėse” laureatu tapo “Omni Laiko” redaktorius Virginijus Savukynas. Per 2003 metus kūrybiniuose žurnalistų konkursuose “Akiratyje - žmogus”, “Reformos žmogaus labui”, “Ką pasakytų Temidė?” ir “Kultūros versmėse” dalyvavo daugiau nei 100 autorių, konkursams pateikę apie 500 darbų.

Šių metų sausio 16 dieną bus apdovanoti Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) skelbtų kasmetinių konkursų laureatai, tarp kurių pirmą kartą yra ir internetinės žiniasklaidos atstovų - konkurso “Kultūros versmėse” laureatu tapo “Omni Laiko” redaktorius Virginijus Savukynas. Per 2003 metus kūrybiniuose žurnalistų konkursuose “Akiratyje - žmogus”, “Reformos žmogaus labui”, “Ką pasakytų Temidė?” ir “Kultūros versmėse” dalyvavo daugiau nei 100 autorių, konkursams pateikę apie 500 darbų.

Politologas Lauras Bielinis išleido puikiai perkamą knygą “Prezidento rinkimų anatomija”. Teko girdėti, kad kai kurios politinės partijos perka po kelis šimtus egzempliorių ir dalija savo nariams. Nusprendėme pakalbinti “Omni Laiko” apžvalgininką apie knygą, praėjusius rinkimus ir dabartinę situaciją.

Šiandien laidoje – “Infobalt” informacinės visuomenės savaitė jau prasidėjo:svarstymai, siūlymai, lūkesčiai… Kultūros savaitraštyje “Šiaurės Atėnai” filosofas ir politikas Romualdas Ozolas pareiškė, kad internautai pirmoji degradavusios kultūros banga. Virginijus Savukynas nusprendė įdėmiau pažvelgti į šį teiginį rubrikoje “Virtualios realybės”. LR-1 laida “Žinių amžius” transliuojama kiekvieną trečiadienį 16 val. 5 min. irkartojama 20 val. 20 min. per LR-1. Laidos red. Jolanta Jurkūnienė.

Su Atviros Lietuvos fondo (ALF) Interneto programos direktoriumi Kęstučiu Juškevičiumi kalbamės apie tai, kodėl Lietuvos kaimui reikia interneto, kokias svarbiausias problemas reikia spręsti, kad informacinės technologijos greičiau taptų kasdienio gyvenimo realybe. Jūs dažnai įvairiomis progomis kalbate apie interneto reikalingumą kaimui. Tačiau ar yra poreikis? Kokią naudą gali duoti internetas? Poreikis neabejotinai yra.

Ką gali politikoje nuveikti žmonės, daugiau tikintys draugyste, padorumu ir pilietinės visuomenės idealais nei galios ir viešosios opinijos formavimo technologijomis? - diskusija Leonido Donskio laidoje “Be pykčio” antradienį (10.21) 22.00 val. per Lietuvos televiziją. Laidoje dalyvauja kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, jaunas istorikas Linas Venclauskas, žurnalistas ir politikos komentatorius Virginijus Savukynas.

Prezidentūrai sumanius suburti seniūnijų atstovų tarybą - prezidento visuomeninių patarėjų iš provincijos komandą, pasigirdo kritika, kad jie gali tapti naujosiomis "megztomis beretėmis". Prezidento patarėjas Gintaras Šurkus BNS sakė, kad prezidentas Rolandas Paksas būsimoje taryboje norėtų matyti kiekvienos nedidelės seniūnijos atstovą - patikėtinį ar padėjėją - iš kurių galėtų tiesiogiai gauti informacijos apie to krašto bėdas ir problemas.

Kaip per šį laikotarpį paroda atspindėjo ir atspindi informacinės visuomenės plėtros procesus? Laidos svečiai - asociacijos “Infobalt” prezidentas Vytautas Vitkauskas ir direktorius Džiugas Juknys - savitai traktuoja ITT pažangą.

Prezidentas Valdas Adamkus tapo UNESCO geros valios ambasadoriumi žinių visuomenei. Trečiadienį (10.08) “Ryto garsuose” 8 val. 15 min. Virginijus Savukynas klausinės, kaip prezidentas atrado informacines technologijas: kas padėjo nugalėti pradedančiojo dirbti kompiuteriu baimę, kaip atrado internetą, kas pasauliniame tinkle žavi ir kas erzina. Išsamų pokalbį su V. Adamkumi klausykite trečiadienį “Žinių amžiaus” laidoje 16.05 val.

Situacija, mano požiūriu, tokia: snūduriavo ne “socialdemokratijos meškinas”, kaip teigia Virginijus Savukynas (http://www.omni.lt/index.php?rask$9359_70693$z_121672), o dešinioji opozicija, lig šiol niekaip nebaigianti aiškintis tarpusavio santykių, kuri pabudusi staiga pratrūko valdančiosios koalicijos kritikos banga.

Kalbamės su “Lietuvos ryto” vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju Rimvydu Valatka apie priekaištus, kurie sakomi didžiausiam dienraščiui, internetinę žiniasklaidą ir komentarų rašymo meną. “Geri komentarai visada yra bent truputį “šoumenizuoti”, - teigia skiltininkas.

Seimo nariai konservatoriai Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir Jurgis Razma Valstybės kontrolieriui Jonui Liaučiui siūlo pagalvoti apie atsistatydinimą iš pareigų. Išplatintame spaudos pranešime jie abejoja "Valstybės kontrolės veiklos skaidrumu vykdant "sklypų išgrobstymo" prevenciją ir kontrolę”. Pranešime spaudai teigiama, kad Valstybės kontrolei (http://www.vkontrole.

Su gerai žinomais pramogų verslo atstovais Aiste Stonyte ir Jogaila Morkūnu kalbėjomės ne tik apie TV4 transliuojamą jų laidą “Arbatos klubas naktį” (www.arbatosklubas.lt), bet ir apie lietuviškos popkultūros būklę. Tai gerą ar blogą turime popkultūrą? Apie ką jūsų vasaros laida? Jogaila: “Arbatos klubas” naktį išlaiko tą patį formatą, kokį turėjo rytinis “Arbatos klubas”, tik vakarais ir sekmadienio naktį galima pateikti daugiau įvairesnės medžiagos.

Lietuvos bei kaimyninių šalių dailininkai, kultūrologai bei istorikai penktą kartą vyksiančiame tarptautiniame projekte "Soutine dienos" minės 110-ąsias žymaus dailininko Chaimo Soutine'o (Sutino) gimimo metines. "Soutine dienas", kurios prasideda antradienį (07.29), organizuojanti Lietuvos dailininkų sąjunga pranešė, jog šio renginio pastangomis į Lietuvos kultūros kontekstą grąžintas iš Lietuvos kilęs tapytojas Chaimas Soutine'as.

Respublikos prezidentas ryžosi parengti ir įgyvendinti per rinkimus pažadėtą specialią Nacionalinio pasididžiavimo ugdymo programą. Ar šiuolaikinei lietuvių visuomenei tokia programa reikalinga? Ar prezidento rengiama programa gali sustiprinti mūsų tautinį orumą? Šia tema Dariaus Kuolio kalbinami pirmadienį (07.28), 11 val.

Kai mes ruošėmės, o po to iškilmingai šventėme savo vienintelio karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-ąsias metines, Baltarusijoje dailininkas Aleksejus Maročkinas tyliai nupiešė mūsų valstybingumo simbolį šalia Baltarusijos vado Aleksandro Lukašenkos. Niekas to ir nesužinotų, jei valdžia nebūtų uždraudusi jį eksponuoti. Drobėje "Mindaugo ašara" nutapyti du raiteliai juokdariai su kaukėmis, raginantys nusigalavusį arklį bėgti Rusijos sienos link. Pirmojo veidą dengia įtrūkusi kaukė su ūsais.

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie globalizacijos keliamą pavojų mūsų tapatybei. Valstybiniuose mokslo, švietimo, kultūros politikos dokumentuose pabrėžiamas uždavinys - tautos tapatybę saugoti, ginti. Bet kas yra toji lietuviškoji tapatybė? Gal galėtume klausti dar radikaliau: ar turime ką saugoti, ar turime ką prarasti? Su kuo mes, dabarties lietuviai, tapatinamės ar norime tapatintis? Tokie klausimai aistringai svarstyti XX amžiaus pirmojoje pusėje.

Su "Lietuvos žinių" vyriausiąja redaktore Vale Čeplevičiūte - kaip ir su kitų dienraščių redaktoriais - aiškinomės, kokios svarbiausios problemos slegia lietuvišką žiniasklaidą. Kodėl dejuojame, kad neturime rimto laikraščio, tačiau neperkame tų, kurie siekia tokie būti? Esame veidmainiai? Kaip vertinate lietuvišką žiniasklaidą? Joje galima aptikti labai neprastų dalykų: žurnalistai ne tik surenka išsamią informaciją, bet ir įdomiai ją pateikia.

Kalbamės su "ACME kompiuterių komponentai" direktoriumi Regimantu Buožiumi. Jis teigia, kad viena svarbiausių sėkmingo verslo paslapčių - sugebėjimas pelnyti klientų pasitikėjimą. Kaip viskas prasidėjo? Kaip patekai į verslą? 1992 metais atvažiavau į Kauną iš Šiaulių. Pradėjau studijuoti ekonomiką. Nuo pirmo kurso įsitraukiau į studentišką veiklą. Jau po metų tapau studentų atstovybės pirmininku. Studentiškais laikais teko organizuoti daug konferencijų ir renginių.

Ramūnas Garbaravičius - praeityje sėkmingas verslininkas, o dabar aktyvus politikas, kuriam rūpi ne vien tik verslas. Jis vadovauja “Sugiharos fondui - diplomatai už gyvybę”, yra aktyvus “Santaros-Šviesos” klubo narys. “Norint būti geru verslininku, - teigia, jis, - reikia turėti platesnį visuomenės supratimą.

Kodėl kokybiškas radijas Lietuvoje toli lenkia visus kitus konkurentus, o rimto dienraščio vis nėra? Kodėl žiniasklaida yra tokia negailestinga valdžiai? Kokia internetinės žiniasklaidos ateitis? Apie tai kalbėjomės su populiariausio Lietuvoje nacionalinio radijo direktoriumi Rimgaudu Geleževičiumi. Kaip vertinate lietuvišką žiniasklaidą? Sunku atsakyti į šį klausimą, žiniasklaida kaip okeanas: ten visko esama - ir gero, ir blogo.

Lietuvos meno ir kultūros įvykiai savaitraščių “Šiaurės Atėnai”, “Literatūra ir menas” bei “7 meno dienos” puslapiuose. “Šiaurės Atėnuose” (06.14) Sigitas Geda publikuoja straipsnį “Penkiolika vasarų Sąjūdžio saulutėse”, kuriame svarsto apie penkioliktąsias Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimo metines. Be kita ko, S.Geda teigia, kad “mūsų krašte laimėjo žemesnės moralės žmonės.

Pastaruoju metu dažnai kalbame apie globalizacijos keliamą grėsmę mūsų tapatybei. Bet kas yra toji lietuviškoji tapatybė? Ar turime ką ginti ir saugoti? Šia tema pirmadienį (06.16) 11 val. per Lietuvos radiją laidoje "Tarp Rytų ir Vakarų" diskutuos literatūrologė Viktorija Daujotyte, filosofas Vytautas Rubavičius ir kultūrologas Virginijus Savukynas.

Aurelijus Katkevičius - vienas iš prieštaringiausiai vertinamų viešųjų ryšių specialistų. Po nevienareikšmiškai įvertintos Rolando Pakso rinkiminės kampanijos, kurios vienu kūrėju buvo, daugeliui jis tapo tiesiog cinišku demagogu. Tačiau patys “pijarščikai” šią kampaniją įvertino kaip geriausią 2002 metų produktą, o Aurelijus Katkevičius yra pakviestas pasidarbuoti Ukrainos prezidento rinkimuose.

Balsavome už Europą. Ir jau pradėjome verkti dėl savo tapatumo - esą prarasime jį. Man atrodo priešingai. Kaip tik be Europos mes prarastume savo tautinį savitumą ir išnyktume. O Europa mums suteikia šansą išlikti istorijoje. Todėl manau, kad mūsų laukia laikai, kuriuos galėčiau palyginti su Sąjūdžio metais ar XIX amžiaus lietuvišku nacionalizmu.

Skandalingos “VL Vakaro žinios” vis populiarėja. Šio laikraščio redaktorius Raimundas Celencevičius “Omni Laikui” išdavė vieną iš populiarumo paslapčių - reikia rašyti blogai apie valdžią. O kaip svarbiausią lietuviškos žiniasklaidos bėdą įvardija finansinį silpnumą. Kol laikraščiai yra finansiškai pažeidžiami, tol neverta svajoti apie objektyvumą ar analitiškumą Dažnai teigiama, kad visi Lietuvos laikraščiai yra bulvariniai. “Vakaro žinios” neslepia, kad yra bulvarinis laikraštis.

1998 metų gegužės 7 dieną Lietuvos televizijoje debiutavo “Spaudos klubas” ir jo vedėjas Audrius Siaurusevičius. Per tą laiką laida tapo viena įtakingiausių, o A. Siaurusevičius - vienu populiariausių Lietuvos žurnalistų, nuolat šmėžuojančių laikraščių puslapiuose. Laidos penkmečio proga “Omni Laikas” pakalbino A. Siaurusevičių. Kaip jums gimė idėja rengti “Spaudos klubą”? Tai nebuvo mano idėja. Mane tiesiog pakvietė dirbti šios laidos vedėju.

“Verslo žinių” vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas buvo negailestingas lietuviškai žiniasklaidai - suvienodėjusi, neįdomi, todėl prarandanti skaitytojus ir žiūrovus. “Omni Laikui” jis teigė, kad kokybiškos ir analitiškos žiniasklaidos poreikis didės, tačiau norint išvysti kokybišką dienraštį, matyt, reiks sulaukti užsienio investuotojo arba didesnio skaitytojų spaudimo. Kaip apibūdintumėte dabartinę Lietuvos žiniasklaidą? Visuomenės nuomonė apie Lietuvos žiniasklaidą yra per daug gera.

Neseniai LRT generaliniu direktoriumi išrinktas Kęstutis Petrauskis tiki, kad Lietuvos radijas ir televizija taps mėgstamiausiu žiūrovų kanalu. Taip pat viliasi, kad visuomeninis transliuotojas netaps politinių intrigų taikiniu. Ar sutinkate su nuomone, kad Lietuvos žiniasklaida prastėja? Lietuvos rinka yra labai maža ir reklama negali išlaikyti visų žiniasklaidos priemonių, kurios šiuo metu yra.

Su ministro pirmininko patarėju profesoriumi Renaldu Gudausku kalbėjomės apie Lietuvos įvaizdį pasaulyje ir ką būtų galima padaryti, kad apie Lietuva būtų žinoma daugiau, bei apie informacinės visuomenės kūrimą Lietuvoje. Daug kalbama apie Lietuvos įvaizdį. Tačiau ar ne geriau būtų susirūpinti informacijos apie Lietuvą pateikimu pasauliui? Jeigu informacijos pateikimas būtų labiau koordinuotas, gal ir Lietuvos įvaizdis būtų geresnis? Jūs pats jau atsakėte į šį klausimą.

Šiandien madinga svarstyti apie lietuviškos žiniasklaidos būklę - gera ji ar bloga? Madinga klausti, kodėl neturime kokybiško dienraščio? Kokios problemos kankina mūsų žurnalistiką? Apie tai ir pasikalbėjome su Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktore docente Audrone Nugaraite. Šiandien dažnai kalbama apie tai, kad lietuviška periodika prastėja. Ar sutinkate su tokia mintimi? Šalies periodinė spauda pagal rūšis yra įvairialypė.

“Baltic News Service” agentūros pranešimus kasdien skaito radijo, televizijos žurnalistai, jie yra publikuojami laikraščiuose ir interneto naujienų vartuose. Tai viena iš galingų įmonių, kuri formuoja mūsų kasdienį naujienų pasaulį. “Omni Laikas” pakalbino Lietuvos naujienų vyriausiąjį redaktorių Audrių Matonį apie tai, kokia yra dabartinė Lietuvos žiniasklaida, kokios tendencijos.

Lietuvoje kilęs triukšmas dėl neskaidraus specialiosios kaimo plėtros programos SAPARD lėšų panaudojimo pasiekė ir Europos Komisijos (EK) Briuselyje pareigūnų ausis. Kaip penktadienį rašo dienraštis "Lietuvos rytas", šią savaitę aukšto rango Lietuvos pareigūnams EK atstovai užsiminė, kad jei pasitvirtins informacija apie neskaidrų SAPARD lėšų skirstymą, Lietuvai gresia sankcijos.

Kuo dabartinis karas Irake skiriasi nuo karo 1991 metais? Kas svarbu karo žurnalistui? Su Vilniaus meru, buvusiu karo žurnalistu Artūru Zuoku kalbėjome ne tik šiomis temomis. Jis papasakojo, kaip į Bagdadą teko važiuoti naktį automobiliu, apšaudomu iš lėktuvų.

Dar vienas projektas atsirado mūsų valdžios kaktose ir stalčiuose. Netrukus kiekvienas, be išimčių, Lietuvos gyventojas privalės pateikti duomenis apie turimą turtą - apie namus ir žemę, pinigus, net ir pasiskolintus ar paskolintus, banke ar po čiužiniu laikomus. Taip pat apie brangius paveikslus, apie auksą ir brangakmenius, apie vertingas ordinų ar monetų kolekcijas, apie turtą užsienyje ir apskritai apie viską viską, ką turite, jei tik tai vertinga.