virginija baltraitienė

Šalies prekybininkai nesutinka pasirašyti memorandumo su valdžia, pieno perdirbėjais bei gamintojais, kuriame be kitų nuostatų būtų numatomas antkainio ribojimas, sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. „Su prekybininkais dialogas nevyksta. (...) Tai, kas numatyta susitarime, kuris galiotų iki naujų metų, jie sakė kad tokio nepasirašys ir informavo, kad su jais turėtų šnekėti Vyriausybė ir premjeras“, - antradienį interviu Žinių radijui sakė V.Baltraitienė.

 Specialiųjų tyrimų tarnybai sulaikius kyšininkavimu įtariamus Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai, vadovus, Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė „Žinių radijui“ trečiadienį sakė, kad atsistatydinti dėl šios istorijos ji nežada. „Tikrai negalvoju (apie atsistatydinimą – red.), nes nematau savo kaltės. Matau, ką esame padarę per tuos metus, kai dirbu, kiek dalykų išaiškinę – tad tikrai ne.

 Pienas bėga į srutų duobę. Trisdešimt tonų baltojo Lietuvos aukso, šimtamečių tradicijų, sunkaus žemdirbio darbo... Kas negerai su mūsų valstybe ir su mumis, kad galime sau leisti žlugdyti tai, kas kuria pridėtinę vertę ne dienai, ne dviem, ne vieneriems metams? Kiekviena valstybė turi savo strategiją. Mūsų tikslas – išsaugoti Lietuvos kaimą, sukurti čia gyvenantiems žmonėms tokias gyvenimo sąlygas, kad apsimokėtų dirbti savo žemę, o ne skinti braškes už jūrų marių. Čia valstybės logika.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pakartotinai kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją dėl Karo prievolės įstatymo pakeitimo. „Suprantame, kaip svarbu kiekvienam jaunuoliui atlikti privalomąją karinę tarnybą ir ginti savo kraštą, tačiau situacija klostosi taip, kad daliai jaunųjų ūkininkų tą padaryti tampa labai sudėtinga dėl dalyvavimo Lietuvos kaimo plėtros programų priemonėse.

Paaiškėjus milijoninės vertės machinacijoms žemėtvarkos srityje, žemės reformos Lietuvoje stabdyti nenumatoma, o pažeidimus aiškinsis prokurorai. Žemės ūkio ministrė sako, kad sustabdžius darbus, nukentėtų 10 tūkst. žmonių. 2012 metais tuometinė Nacionalinės žemės tarnybos vadovybė pasirašė 36,8 mln. eurų vertės žemėtvarkos sutarčių, nors tam buvo numatyta tik 8,7 mln. eurų. „Ar sutartys teisingai, ar ne sudarytos, vyksta tyrimas.

Seimas ketvirtadienį apsisprendė svarstyti įstatymo projektą, draudžiantį nesąžiningus veiksmus visoje pieno ir pieno gaminių tiekimo grandinėje: pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų santykiuose. Tikimasi, kad jis sutramdys pieno perdirbėjus, drastiškai sumažinusius iš ūkių superkamo pieno kainas iki žemiausių ES. Įstatymo projekte numatyta, kad pieno perdirbėjai turės supirkti visą pieno kiekį iš gamintojo, suplanuotą sutartyje.

Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui steigti žemės ūkio atašė Kinijoje. „Kinija – viena didžiausių ir stipriausių pasaulio ekonomikų. Susitikime su šios šalies ambasadoriumi, kalbėjome apie Lietuvos ir Kinijos partnerystę. Šiuo metu eksportuojame į Kiniją įvairius produktus, bet labiausiai laukiame leidimų pienui ir mėsai.

„Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą pavadinčiau dėlione, kurią dėliojame, ir mes ministerijoje, ir žemdirbiai, ir verslas. O galutinis rezultatas priklauso nuo mūsų pačių. Šiuo metu kuriamos taisyklės, vėliau pagal jas bus skirstoma parama mūsų ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa buvo patvirtinta vasario 13 d. Nuo to laiko intensyviai ruošiamos įgyvendinimo taisyklės ir skelbiami paraiškų šaukimai.

Nors Karo prievolės įstatymo pakeitimo projektas dar neužregistruotas Seime, politikai laužo ietis ginčydamiesi, koks jis turi būti, o svarbiausia – kas turėtų būti pašauktas į kariuomenę. Didžiajai daliai jaunųjų ūkininkų, regis, nereikės kabinti kareiviškos košės. Nežino kainos Briedis dar miške, o puodą jau kaičia. Taip galima apibūdinti politikų ir kariškių samprotavimus, kiek šalies biudžetui per metus atsieis 3 000–3 500 šauktinių kariuomenė.

 Laikinai vadovauti Darbo partijai grįžęs europarlamentaras Viktoras Uspaskichas vis dar neatskleidžia, kuriuos ministrus siūlys atšaukti iš pareigų, tačiau teigia, kad ketina keisti apie 10 partijos skyrių pirmininkų. „Šiandien išlipus iš lėktuvo jau padariau apie penkioliką susitikimų su kai kuriais ministrais, skyriaus pirmininkais, Seimo nariais.

 Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas sako turintis priekaištų beveik visiems šios partijos deleguotiems ministrams. „Aš galvoju, kad ministrai dirba nelabai gerai. Tikrai dėl Virginijos Baltraitienės nėra kažkokių priekaištų didelių, bet dėl visų kitų ministrų yra, dėl visų kitų ministrų yra“, - TV3 laidoje „Savaitės komentarai“ sakė politikas. Paklaustas, ar toks jo vertinimas reiškia, kad ministrai gali būti keičiami, V.Uspakichas teigė, jog postų gali būti atsisakoma.

 Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė inicijuoja įstatymą, pagal kurį būtų reguliuojamos pieno supirkimo kainos, taip pat būtų draudžiama pardavinėti Lietuvoje pieno produktus, pagamintus ne iš lietuviško pieno, ir būtų reguliuojami antkainiai pieno produktams. Ar toks įstatymas gali būti priimtas Seime? Apie tai pokalbis su žemės ūkio ministre V. Baltraitiene, Žemės ūkio rūmų pirmininku Andriejumi Stančiku ir Prekybos įmonių asociacijos vykdomuoju direktoriumi Laurynu Vilimu.

 Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vadovas Žilvinas Šilėnas pareiškė, kad jį šokiravo žemės ūkio ministrės siūlymas reguliuoti pieno supirkimo kainas. Anot jo, būtų paprasčiau tiesiog uždrausti pirkėjams pirkti užsienietiškus pieno produktus. „Tai yra pageidavimų koncertas vartotojų sąskaita. Aš esu šokiruotas minčių, išdėstytų šiame įstatyme.

Žinių radijas Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė, kad siūlymu reguliuoti ūkininkų, pieno perdirbėjų ir prekybininkų santykius, siekiama skatinti pieno produktų vartojimą. Sumažintas prekybos antkainis esą sumažintų jų kainas.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė įregistravo įstatymo projektą, kuris turėtų padėti sureguliuoti kainų proporcijas ir santykius tarp pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų. „Buvo daug kalbama apie sąžiningas pieno kainas, tačiau dabar turime tokią situaciją, kai prireikė įstatyminio reguliavimo, kad kainų proporcijos būtų sąžiningai nustatomos. Todėl šiandien buvo įregistruotas įstatymo projektas“, – sakė žemės ūkio ministrė, po susitikimo su pieno perdirbėjais.

„Penktadienį buvo patvirtinta naujoji Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa – tai savotiška nauja pradžia žemdirbiams, kad jie toliau modernizuotų savo ūkius, plėstų gamybą, kurtų naujas darbo vietas regionuose, taip pat pritrauktų jaunimą, juk kaimas gali ir turi būti naujoviškas, išmanus, tam ir panaudosime Europos Sąjungos paramą“, – spaudos konferencijoje sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Konkurencijos taryba, šiuo metu atliekanti pernai pieno rinkos tyrimą, teigia, kad kainas pieno sektoriuje turi reguliuoti rinka, o bendrovėms reiškiami kaltinimai turi būti grindžiami konkrečiais įrodymais. „Privalome vadovautis aukščiausiais įrodinėjimo standartais, nes beveik kiekvienas Konkurencijos tarybos nutarimas yra skundžiamas teismams.

Žemės ūkio ministrė mano, kad sausį ir vasarį perdirbėjai pieno supirkimo kainas sumažino, nes ūkininkai gavo paramą iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto. Virginija Baltraitienė sako, kad jei paaiškėtų neskaidrūs susitarimai tarp perdirbėjų, savo žodį turėtų tarti Konkurencijos taryba.

 VL žurnalistas Albinas Čaplikas Tarp Žemės ūkio ministerijos ir žemdirbių interesus ginančių organizacijų perbėgo juoda katė – pasipylė abipusiai priekaištai ir grasinimai galimomis akcijomis. Kaip perkūnas iš giedro dangaus žemdirbių padangę sudrebino žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės iniciatyva įregistruoti Akcizų įstatymo pataisą.

Pieno gamintojams, nukentėjusiems nuo Rusijos embargo, laikinoji finansinė parama pradedama mokėti vasario 10 d. ir bus mokama iki balandžio 30 d. Už toną pieno jiems bus mokama 43,76 Eur išmoka: 27, 06 Eur – iš Europos Sąjungos biudžeto, o 16,70 Eur – iš nacionalinio biudžeto. „Po ilgų ir atkaklių derybų praėjusių metų pabaigoje susiderėjome su Europos Komisija dėl 14 mln. Eur tiesioginės paramos mūsų pieno gamintojams, kuriems dėl Rusijos embargo labai sumažėjo pieno supirkimo kainos.

Rinka, kurioje sukasi žemdirbiai, perdirbėjai, prekybininkai ir vartotojai diktuoja vis griežtesnes sąlygas. Tie, kas nori išsilaikyti, turi joms paklusti ir pateisinti vartotojų lūkesčius. O ką daryti smulkiems gamintojams, kurie ne visada yra pajėgūs konkuruoti su rinkos milžinais? Kooperatyvas – viena iš išeičių. „Dažnai girdžiu iš žemdirbių, kad jiems reikalinga pagalba. Mes esame pasiruošę tą pagalbą suteikti, tačiau ne viskas priklauso nuo valdžios.

Nors eurokomisaras Vytenis Andriukaitis tvirtina, kad jokių dvišalių susitarimų su ES valstybėmis dėl maisto produktų eksporto į Rusiją atnaujinimo būti negali, juo abejojantys tvirtina, kad būtent dėl to tariasi arba susitarė jau keletas ES valstybių, o nieko padaryti čia negali pats V. Andriukaitis. Rusijos fitosanitarijos tarnyba paskelbė, kad su Prancūzija susitarta dėl mėsos importo atnaujinimo, bet V. Andriukaitis tikina, kad toks susitarimas būtų atšauktas.

 2014 metai Lietuvai buvo bene patys derlingiausi – nuimtas rekordinis grūdų kiekis, daugiau nei 5 mln. tonų, tokio kiekio grūdų dar nėra buvę per visą Lietuvos istoriją. „Praėjusių metų pavasarį prognozės buvo ganėtinai liūdnos, tačiau pasibaigus metams matome, kad užauginome rekordinį grūdų kiekį, mūsų specialistai prognozavo apie 5 mln. tonų, o skaičiai yra dar didesni, tai absoliutus Lietuvos rekordas ir labai geros naujienos“, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė kreipėsi į ES žemės ūkio komisarą Filą Hoganą (Phil Hogan) dėl galutinės aktyvaus ūkininko sąvokos išaiškinimo. „Vienas pagrindinių naujosios BŽŪP reformos elementų – nukreipti tiesioginę paramą tik aktyviems ūkininkams ir kiek įmanoma užtikrinti, kad parama nebūtų mokama gavėjams, kurie žemės ūkio produkcijos gamybos iš tikrųjų nevykdo arba vykdo ją minimaliai“, – pažymi žemės ūkio ministrė.

 Europos Sąjunga neturi pasiduoti Rusijos bandymui skaldyti bendriją, siūlant kai kurioms valstybėms atšaukti žemės ūkio produkcijos embargą, teigia Lietuvos žemės ūkio ministrė. Pasak Virginijos Baltraitienės, EK turi užtikrinti, kad dalis valstybių dėl dvišalių susitarimų su Rusija nebūtų diskriminuojamos. Tuo metu pasak EK atstovo, tikimasi, jog Rusija artimiausiu metu turėtų panaikinti sanitarijos apribojimus kiaulienai ir bulvėms.

Viena iš galimybių plėsti eksporto rinkas – tarptautinės parodos. Šiomis dienomis Berlyne, Vokietijoje, vykstančioje parodoje „Žalioji savaitė“ savo produkciją pristato stambios pieno ir mėsos gamybos bendrovės ir smulkūs ekologiškos produkcijos gamintojai. Dešimt dienų trunkanti „Žalioji savaitė“ – viena didžiausių maisto ir žemės ūkio parodų pasaulyje. Šiemet joje dalyvauja beveik 70 valstybių atstovai.

Rusijos pareigūnų galimus svarstymus atšaukti maisto produktų embargą kai kurioms Europos Sąjungos (ES) šalims Lietuvos žemės ūkio ministrė vadina politiniu žaidimu. Taip ji komentuoja vakarykštį Rusijos Veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos vadovo Sergejaus Dankverto pareiškimą Berlyne, esą Maskva svarsto atšaukti embargą daliai ES šalių, bet tarp jų nėra Lietuvos. Pasak Virginijos Baltraitienės, taip Rusija nori kirštinti ES valstybes.

Žemės ūkio ministrė, susitikusi su perdirbėjais ir žemdirbiais, aptarė laikinąjį įstatymą, kuris turėtų padėti sureguliuoti santykius tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų, nustatant pieno supirkimo kainų proporcijas ir kitus sutartinius aspektus. „Dabartinė situacija nėra gera, todėl ir norėtume padėti sureguliuoti santykius tarp gamintojų ir perdirbėjų, nepažeidžiant teisės aktų, kad jie būtų sąžiningi ir grįsti abipusiu pasitikėjimu“, – kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Žemės ūkio ministerija ketina įstatymu sureguliuoti pieno supirkimo kainas. Ministrė Virginija Baltraitienė sako, kad po Rusijos paskelbto embargo padėtis šalies žemės ūkyje vis dar yra sudėtinga, todėl norima parengti laikinąjį įstatymą ir sureguliuoti pieno supirkimo kainas.

 Mūsų žemdirbiai, prisimindami sovietmetį, kratosi bet kokios minties apie kooperatyvus. Dažnai tenka išgirsti, kad burtis ir dirbti kartu nėra prasmės, juolab dalytis pelnu, kuris ir taip nėra didelis. Tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse žemdirbiai noriai prisijungia prie kooperatyvų ir sako, kad tai nesumažina, atvirkščiai – padidina jų pelną.

 Murmansko teismas areštuoto Lietuvos žvejybinio laivo „Jūros vilkas“ kapitonui penktadienį skyrė 4 mln. rublių (204 tūkst. litų) litų baudą, BNS informavo laivą valdančios bendrovės „Arctic Fishing“ atstovai. Šis sprendimas administracinėje byloje dėl žvejybos taisyklių pažeidimo gali būti skundžiamas per 10 dienų. Spalio 23 dieną po Murmansko teismas sumažino pradžioje paskirtą 113 mln. rublių (5,7 mln. litų penktadienio kursu) užstatą už laivo paleidimą iki 36,6 mln. rublių (1,8 mln.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sustabdė konkursą dėl maisto pirkimo nepasiturintiems, suabejojusi jo skaidrumu. Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą prašydama detalaus išaiškinimo dėl itin aukštų kokybės reikalavimų miltams, kurių nepasiturintiems ketinama nupirkti už 2,4 milijonų litų. Lietuva nuo 2006 metų dalyvauja programoje ir dalija maistą nepasiturintiems.

Egiptas patvirtino, kad lietuviška jautiena atitinka visus reikalavimus, todėl galės būti įvežama į šią valstybę. Žemės ūkio ministerija pranešė, kad Lietuvos Veterinarijos tarnyba artimiausiu metu ketina pasikviesti Egipto pareigūnus ir aptarti procedūras, kurias dar reikia atlikti. „Šiuo metu gyvulininkystė – tai viena iš prioritetinių žemės ūkio šakų, todėl daug dėmesio skiriama galvijų auginimui.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė siūlys įteisinti tipines žaliavos supirkimo sutartis, kurios buvo panaikintos prieš dvejus metus. Tačiau pieno gamintojai netiki, kad pastarosios pažabos perdirbėjų savivalę. Ūkininkas Sigitas Razvadauskas sakė, kad galiojusiomis sutartimis jis buvo nusivylęs. „Visiems yra aišku, kad ką bedarytų valdžia, perdirbėjai visada ras būdų, kaip sutartis apeiti“, - apgailestavo pašnekovas.

Būna momentų valstybės gyvenime, kai, rodos, net patys didžiausi politiniai oponentai turi suprasti, kad tai laikas ne pigiam partiniam kapitalui krautis, o sutelktai dirbti, nes nuo to darbo rezultatų priklausys ne vienos ar kitos politinės partijos, o visos valstybės ateitis.

Europos Komisija priėmė sprendimą grąžinti žemdirbiams beveik 21 mln. litų. Kompensacijos žemdirbiams bus išmokėtos iki kitų metų spalio mėnesio. „Šiuo metu parama žemdirbiams yra ypač svarbi, būtina juos palaikyti ir užtikrinti, kad nepaisant nepalankiai susiklosčiusios situacijos žemdirbiai neatsisakytų ūkininkavimo. Šių išmokų grąžinimas nėra susijęs su embargu, tačiau žinia apie lėšų grąžinimą mus pasiekė laiku“, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Molėtų rajone atidarytas mėsinių viščiukų auginimo kompleksas. Į jį investuoti 8 milijonai litų. Plėstis kooperatyvui priklausančią įmonę „Agvika“, anot jos atstovų, verčia augantis vištienos suvartojimas. Jis Lietuvoje per dešimtmetį padvigubėjo. Naujas paukštynas Antagaluonėje atsirado vietoje apgriuvusių kiaulidžių. Atstatytos ir modernizuotos trys senosios fermos, dar dvi paukštidės – visai naujos.

 Žemės ūkio ministrė siūlys vėl įteisinti nuo 2012 metų panaikintas tipines žaliavos supirkimo sutartis. „Galvojame grįžti prie jų ir teikti Vyriausybei, kad tokias patvirtintų - kas turėtų matytis sutartyje. Turėtų ta tipinė sutartis būti, kad garantuotų, kokios sutarties sąlygos turi būti numatytos privalomai“ - ketvirtadienį Seime BNS sakė Virginija Baltraitienė. „Kuo stambesnis ūkininkas, tuo ta sutartis yra tikslesnė - ir aiškesnė, ir konkretesnė, o su smulkiaisiais.

Europos Komisija Lietuvos pieno gamintojams, kurie bene labiausiai ES nukentėjo nuo Rusijos embargo, ketina skirti 14 mln. eurų (48,3 mln. litų) - parama kompensuos pieno supirkimo kainų skirtumą. „Mūsų šalis bene labiausiai nukentėjo dėl Rusijos paskelbto embargo, o kai kuriuose rajonuose drastiškai krito pieno supirkimo kaina.

 Europos Komisija ketina tesėti Baltijos šalims duotą žodį ir kompensuoti dėl Rusijos embargo didelius nuostolius patyrusiam šių šalių pieno sektoriui. Biudžeto komisarė Kristalina Georgieva Taryboje viešai pareiškė, kad su Rusijos importo draudimu susijusioms kompensacijoms išmokėti nebesiūlys panaudoti lėšų iš Krizių fondo, lėšos bus paimtos iš žemės ūkiui skirtų asignavimų.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė kartu su Latvijos, Estijos ir Suomijos ministrais Briuselyje susitinka su Bendrijos žemės ūkio komisaru dėl pagalbos pieno sektoriui. V. Baltraitienė sako, kad dėl užsidariusios Rusijos rinkos pieno supirkimo kainos labiausiai nusmuko Lietuvoje, todėl siekiama, kad būtų kompensuota dalis nuostolių. Dėl Rusijos embargo Lietuvos pieno sektorius patyrė vienus didžiausių nuostolių Europos Sąjungoje.

Jeigu išgirsite gaudžiant medžiotojų ragą, žinokite, kad lapkričio 3 d. per šv. Huberto medžiotojų globėjo vardadienį, minima Medžiotojų diena. Anksčiau medžioklė – tai buvo kasdienis užsiėmimas ir medžiojo bene visi: nuo kunigaikščių iki kaimo gyventojų. Šiandien medžioklė jau nebėra būtinybė, tačiau vis dar populiarus pomėgis, laisvalaikio praleidimas, galimybė susitikti su bendraminčiais, pabūti gamtoje.

Europos Sąjunga turėtų padengti iki 75 proc. Lietuvos išlaidų kovoje su afrikiniu kiaulių maru, teigia žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Pasak jos, bendrijos narių atstovai neformalioje žemės ūkio ministrų taryboje pritarė, kad Lietuvai turi būti padidintas finansavimas.

 Rusijos sulaikyto žvejybos laivo aplinkybes Lietuvai aiškintis padedanti Europos Komisija nesulaukia jokio Rusijos atsako į užklausas, sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Apie tai ministrę trečiadienį informavo už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga eurokomisarė Marija Damanaki. „Ji atsiuntė laišką, jog Europos Komisija dar kartą kreipėsi į Rusiją dar kartą prašydama suteikti informaciją.

Laivo kapitonas Rusijoje patrauktas administracinėn atsakomybėn Rusijoje sulaikytas Lietuvos žvejybinis laivas areštuotas, jo kapitonas patrauktas administracinėn atsakomybėn, o advokatai paprašė paleisti laivą už užstatą, ketvirtadienį pranešė Lietuvos diplomatai. Sprendimą dėl užstato teismas priims kitą savaitę, BNS sakė Lietuvos užsienio reikalų ministro atstovė spaudai. „Ikiteisminio tyrimo institucija šiandien nusprendė areštuoti laivą, kapitonas patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Šiuolaikiniame technologijų ir inovacijų pasaulyje, nepaisant nuolatinių pastangų, vis dar esama vietovių, kur žmonės kenčia nuo alkio. Aprūpinimas maistu – tai klausimas, kuris apima visą pasaulį. Rugsėjo pabaigoje Europos žemės ūkio ministrai susitiks Milane, neformaliame žemės ūkio ministrų susitikime, kur kalbės apie pagalbos priemones alkstantiesiems. „Žvelgdami plačiau, tikrai negalime ignoruoti pasaulinio apsirūpinimo maistu klausimo.

Žemės ūkio ministerija ketina užsakyti tyrimą, per kurį mokslininkai suskaičiuotų, kiek Lietuvoje kainuoja primelžti litrą pieno. Taip pat bus bandoma nustatyti, kokio dydžio yra šalies pieno sektorius. „Užsakysime tyrimą, kad mokslininkai galėtų suskaičiuoti, kiek realiai kainuoja primelžti litrą pieno. Nėra ir normalios analizės, kokio dydžio pieno sektorius, kiek jis sukuria darbo vietų, koks eksportas, jei skaičiuotume ne tik pagamintus produktus, bet ir, pavyzdžiui, transporto paslaugas.

 Lietuva išsikovojo teisę prekiauti kiaulių mėsa ir jos produktais iš griežčiausiai saugomų zonų, kur nustatytas afrikinio kiaulių maro užkratas. „Tai iš tiesų geros naujienos. Afrikinis kiaulių maras skaudžiai smogė mūsų kiaulių augintojams, todėl žinios apie skerdienos eksportą yra itin laukiamos“, – pranešime spaudai sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

ES ilgą laiką neleido teikti paramos veisliniams gyvuliams įsigyti, tačiau Lietuvos ir kitų šalių narių atkaklumas davė rezultatų – pasiekta, kad vėl būtų iš dalies kompensuojamos veislinių gyvulių įsigijimo sąnaudos. Žemės ūkio ministerija jau rengia Veislinių ūkinių gyvūnų įsigijimo administravimo, finansavimo ir kontrolės taisyklių projektą ir visus kvies aktyviai dalyvauti diskusijose.