vilmorus

Politikų populiarumo lentelės viršūnėje esančių prezidento Valdo Adamkaus ir eurokomisarės Dalios Grybauskaitės reitingai tuputį sumažėjo, bet vis tiek jie stipriai lenkia artimiausius konkurentus. Kaip rodo rugsėjo 4-14 dienomis surengta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvi apklausa, dabar 22,9 proc. apklaustųjų mano, kad geriausiai jų interesams atstovauja prezidentas V.Adamkus. Liepą tokių 24,1 proc. 0,7 proc. punkto iki 15,4 proc.

Lietuvos gyventojams nepakanka informacijos apie Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo renginius. Tai parodė Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu rugpjūčio 21-rugsėjo 2 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Informacijos apie Lietuvos tūkstantmečio minėjimo renginius nepakanka arba jos iš viso negauna 73,6 proc. apklausos dalyvių. Net 89,8 proc. respondentų teigė iš viso nematę Lietuvos tūkstantmečio ženklo. 56,7 proc.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas premjeras Gediminas Kirkilas pareiškė atsistatydinsiąs iš partijos vadovų, jeigu socialdemokratai pralaimės spalį vyksiančius Seimo rinkimus. „Neabejotinai tai yra normalu, ir aišku, kad taip“, - antradienį interviu Lietuvos radijui sakė Vyriausybės vadovas, paklaustas, ar paliktų partijos vadovo kėdę, LSDP pralaimėjus parlamento rinkimus. Kita vertus, G.Kirkilas samprotavo, kad taip neturėtų įvykti.

Įsisiūbuojant Seimo rinkimų kampanijai „Balsas.lt“ toliau kalbasi su visų pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderiais. Mėginsime pasikalbėti su visais, nepaisant reitingų, ideologijų ir turimo mandatų skaičiaus. Šį kartą į portalo spec. korespondento Tomo Čyvo klausimus atsako Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderis Artūras Zuokas. – Gerą pusę kadencijos esate valdančioji partija.

Eligijaus Masiulio vadovaujamas Liberalų sąjūdis, anksčiau kalbėjęs apie galimą bičiulystės su Artūro Zuoko vedamais liberalcentristais atnaujinimą, šeštadienį partijos taryboje savo patvirtino sąrašus savarankiškam ėjimui į rinkimus. Kaip sakė partijos pirmininkas E.Masiulis, partija kels savo kandidatus 68-iose vienmandatėse apygardose.

Šiemet Seimo rinkimuose žmonės nelabai turi už ką balsuoti. Taip tvirtina „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys. Pasak jo, palyginti su ankstesniais rinkimais, gerokai padaugėjo neapsisprendusių ir ketinančių nebalsuoti žmonių. Naujos Arūno Valinsko partijos atsiradimas,anot sociologo, taip pat liudija rinkėjų nusivylimą esamu politiniu pasirinkimu.

JAV kažkas skaičiuoja oficialiai surinktus rinkiminei kampanijai pinigus, Europoje – reitingus, Rusijoje spėlioja, kas bus įpėdinis, – nenusiminkite. Lietuvoje bus dar kitaip. Uždraudus politinę reklamą – taip kaip ji dabar apibrėžta – iš biudžeto skiriamos dotacijos kitokiai (dažniausiai paslėptai) jos atmainai. Tačiau tik toms partijoms, kurios jau anksčiau išsireklamavo ir lėšomis šiaip nesiskundžia.

Lietuvos gyventojai ir toliau aktyviai remia Lietuvos narystę Europos Sąjungoje. Remiantis 2008 metų liepos mėnesio atliktos viešosios nuomonės apklausos rezultatais, šalies narystę ES teigiamai vertina 69,2 proc. gyventojų, neigiamai – 15,9 proc., o aiškios pozicijos neturi 14,9 proc. apklaustųjų. Lietuvos žmonės šalies narystę Europos Sąjungoje nuo pat Lietuvos įstojimo vertina optimistiškai.

Lietuvos gyventojai ir toliau aktyviai remia Lietuvos narystę Europos Sąjungoje. Remiantis 2008 metų liepos mėnesio atliktos viešosios nuomonės apklausos rezultatais, Lietuvos narystę Europos Sąjungoje teigiamai vertina 69,2 proc. šalies gyventojų, neigiamai – 15,9 proc., o aiškios pozicijos neturi 14,9 proc. apklaustųjų. Lietuvos žmonės optimistiškai vertina šalies narystę Europos Sąjungoje nuo pat Lietuvos įstojimo.

Prieš išeidamas atostogų Seimas nutarė pasitarti su tauta dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo, bet nebūtinai paisyti gauto patarimo. Neprivalomas, o tik patariamasis referendumas reiškia būtent tai ir dar kai kurių politinių jėgų siekį atvilioti prie balsadėžių daugiau žmonių. Komiškiausia, kad pačiam Ignalinos jėgainės darbo pratęsimui žodžiais pritaria bemaž visos Seimo partijos.

Artėjant Seimo rinkimams daugelio partijų lyderiai sprendžia gan savitas problemas. Jei vieniems svarbu tik išvengti vidinio partijų reitingavimo, tai kitų vizitines korteles puošia teistumas, ikiteisminiai tyrimai, teisiniai apribojimai. Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderio Gedimino Kirkilo pagrindiniai priešai – infliacija, lėtėjantis ekonomikos augimas ir kitos šalies problemos, kurias Vyriausybė vis dar mėgina nelabai įtikinamai neigti.

Į Seimą veržiasi ne tik dabartiniai jo nariai bei ten atstovaujamos partijos. Neparlamentinė Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS) į sąrašą priėmė ir kompaniją, ketinančią atkurti konservatorių „suvalgytus“ krikščionis demokratus. Antradienį LSDS valdybos posėdyje buvo diskutuota apie LSDS taktiką Seimo rinkimų kampanijos metu.

Premjeras Gediminas Kirkilas nesiima prognozuoti Seimo rinkimų rezultatų, nors kartu neatmeta, jog po rinkimų vėl gali siekti Vyriausybės vadovo posto. Antradienį interviu Lietuvos radijui G.Kirkilas kartojo tvirtai tikįs, kad jo vadovaujama Socialdemokratų partija po rudenį vyksiančių rinkimų dalyvaus valdančiosios koalicijos formavime.

Susirasti darbą Lietuvos romams trukdo ne tik tautybė, bet ir socialinių įgūdžių, išsilavinimo ar darbo patirties stoka. Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro duomenimis, vos 6 proc. romų turi profesiją ar bet kokio darbo patirties. „Beveik pusė Lietuvos romų yra ne vyresni negu 20 metų. Tai - labiausiai socialinių įgūdžių stokojanti tautinė mažuma.

Lietuvos gyventojų pasitikėjimas Seimu dar labiau sumažėjo, tačiau truputį padidėjo simpatijos partijomis. „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, toliau labiausiai pasitikima ugniagesiais gelbėtojais, „Sodra“ bei Bažnyčia. Ugniagesiais gelbėtojais liepą nurodė pasitikintys 90,2 proc. apklaustųjų, birželį tokių buvo 90,3 proc. Antroje vietoje išliko „Sodra“, pasitikėjimas ja išaugo nuo 69,3 proc. birželį iki 71,6 proc. liepą. Bažnyčia liko trečia, pasitikėjimas ja sumažėjo 1,1 proc.

Dešinioji opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kurios populiarumas nors truputį ir sumažėjo, išlieka populiariausia partija. Tuo metu antrą ir trečią vietas išsaugojusių partijos „Tvarka ir teisingumas“ ir Darbo partijos reitingai išaugo. Kaip rodo viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Vilmorus" apklausa, jei rinkimai į Seimą vyktų dabar, už konservatorius balsuotų 14,7 proc. apklaustųjų. Birželį simpatijas šiai partijai demonstravo 15,1 proc.

Politikų populiarumo lentelėje šoktelėjo šalies prezidento ir eurokomisarės reitingai - jie dar labiau nutolo nuo kitų veikėjų. Kaip rodo liepos 10-13 dienomis surengta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvi apklausa, dabar 24,1 proc.apklaustųjų mano, kad geriausiai jų interesams atstovauja prezidentas Valdas Adamkus. Birželį tokių 21,5 proc.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) partijoje iškilę nesutarimai dėl Tautininkų frakcijos požiūrio į Lisabonos sutartį verčia ieškoti naujų sprendimų, tačiau partijos lyderiai neįžvelgia skilimo grėsmės. Praėjusį šeštadienį vykusiame TS-LKD tarybos posėdyje kilo gana aštrios diskusijos dėl Tautininkų frakcijos lyderio Gintaro Songailos kandidatūros. Tarybos narių, tarp jų ir partijos politikos komiteto pirmininko, europarlamentaro prof.

Lietuva 2013 m. rengiasi pirmininkauti Europos Sąjungai (ES) - šį faktą žino tik 27 proc. šalies gyventojų. Tai parodė viešosios nuomonės tyrimas, kurį Vyriausybės kanceliarijos užsakymu birželio 5-12 dienomis atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Tyrimas taip pat atskleidė, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra už tolesnę ES plėtrą - 59 proc. apklaustųjų teigė, kad į Europos Sąjungą turėtų būti priimamos naujos narės. 13 proc. su tokiu teiginiu nesutinka.

Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius savo iniciatyva atliko tyrimą ir mano, kad nereikėtų rudenį ir pavasarį persukinėti laikrodžių rodyklių, nes taip pažeidžiamos Lietuvos piliečių teisės į saugią ir sveiką aplinką, rašo „Respublika“. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2006 m. atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei 55 proc. apklaustųjų nurodė, kad jie yra neigiamos nuomonės dėl vasaros ir žiemos laiko.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos elektoratas stiprus ir patikimas, tačiau neturi galimybių plėstis, tuo tarpu kitų partijų rinkėjai linkę migruoti ir yra simptomų, kad parems televizijos laidų vedėjo Arūno Valinsko partiją, sako sociologas Vladas Gaidys. Komentuodamas konservatoriams palankius partijų reitingus, kuriuose šį mėnesį Tėvynės sąjunga, pelniusi 15,1 proc.

Lietuvos gyventojų nuostatos nesikeičia - šį mėnesį, kaip ir anksčiau, labiausiai jie nepasitiki partijomis ir Seimu, o pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, „Sodra“ bei Bažnyčia. „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, ugniagesiais gelbėtojais birželio mėnesį nurodė pasitikintys 90,3 proc. apklaustųjų, prieš mėnesį tokių buvo 87,6 proc. Antroje vietoje išliko „Sodra“, ja pasitiki 69,3 proc. respondentų (gegužę tokių buvo 66,2 proc.

Sostinėje penktadienį rengiama akcija bus siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad jos neigiamas nusistatymas užkerta kelią kai kuriems asmenims susirasti darbą. Gedimino prospekte ir kitose Vilniaus gatvėse vidurdienį prasidedančios akcijos „Noriu dirbti!“ metu su įsidarbinimo problemomis susiduriantys žmonės praeiviams dalins informacines skrajutes ir skatins bendrauti, pažinti bei priimti „kitokius“ visuomenės narius, pranešė akcijos organizatoriai.

Nuo tautos atgimimo ir Sąjūdžio laikų Lietuvoje taip ir neužaugo naujų politikų, savo, kaip lyderių, savybėmis ir įtaka visuomenėje galinčių prilygti Vytautui Landsbergiui ir Algirdui Brazauskui, pakaitomis du dešimtmečius vedusių šalį į nepriklausomybę ir Europą, formulavusių pagrindinius vidaus bei užsienio politikos tikslus.

Lietuviai linkę nevienodai vertinti skirtingų teismų darbą - labiausiai jie pasitiki Aukščiausiuoju bei Konstituciniu Teismais, nors bendrąja prasme šalies teismų sistema pasitikima menkai. Tokios tendencijos paaiškėjo šių metų gegužę viešosios nuomonės tyrimų bendrovei „Vilmorus“ Pilietinės visuomenės instituto užsakymu atlikus reprezentatyvią gyventojų apklausą. Teismų sistema apskritai pasitiki tik 19 proc. gyventojų, o 34 proc. sakosi jais nepasitikintys.

Nuo gandų iki realybės - per pastaruosius porą mėnesių pasirodė tiek „ančių“, tiek faktų apie incidentus atominėse elektrinėse. Tačiau Lietuvos gyventojams, rodos, tai nė motais, rašo "Respublika". Sociologai tvirtina, kad po incidentų Slovėnijos ir Ukrainos atominėse elektrinėse Lietuvos gyventojų požiūris į atominę energetiką vargu ar pasikeis. Esą prie atominio milžino alsavimo esame jau įpratę.

Ne tik dėl to, kad tave kviečia buvęs vadovas prof. Vytautas Landsbergis, tikriausiai vildamasis sustiprinti Lietuvos politikos viršūnėje silpnokai besikapstančius konservatorius, bet daugiau dėl to, kad šiuo laiku esi beveik vienintelė likusi viltis grąžinti valstybės vairą į tautos patriotų idealistų rankas. Tų, kurie anais laikais, iškėlę į dangų rankas, prašė Dievą padėti jiems baigti pusšimtį metų trukusią laisvės kovą ir atkurti lietuvių tautai savo nepriklausomą valstybę.

Lietuvos gyventojų nuostatos nesikeičia - šį mėnesį, kaip ir anksčiau, labiausiai jie nepasitiki partijomis ir Seimu, o pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, „Sodra“ bei Bažnyčia. „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, ugniagesiais gelbėtojais gegužės mėnesį nurodė pasitikintys 87,6 proc. apklaustųjų, prieš mėnesį tokių buvo 92,2 proc. Antroje vietoje išliko „Sodra“, ja pasitiki 66,2 proc. respondentų (balandį tokių buvo 67,5 proc.), Bažnyčia liko trečia, ja pasitiki 66,6 proc.

Gegužę populiariausia Lietuvoje išliko populistinė partija „Tvarka ir teisingumas“, tačiau parama šiai politinei jėgai kiek sumažėjo. Jei rinkimai vyktų dabar, kartu su „tvarkiečiais“ į Seimą iš daugiamandatės rinkimų apygardos patektų ir konservatoriai, „darbiečiai“, socdemai bei valstiečiai liaudininkai. Kaip rodo „Vilmorus“ apklausa, kurios rezultatus šeštadienį skelbia dienraštis „Lietuvos rytas“, už „tvarkiečius“ balsuotų 14,5 proc. respondentų.

Populiariausių Lietuvos visuomenės veikėjų penketuke - rokiruotė. Geriausiai visuomenės interesams atstovaujančiais išlieka prezidentas ir eurokomisarė, tačiau iškart po jų atsidūrė Seimo pirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas, iš trečios į penktąją sąrašo vietą nustūmęs socialinės apsaugos ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę.

Dauguma - 90 proc. - Lietuvos įmonių vadovų laiko save tolerantiškais, tačiau daugiau nei pusė jų nesutiktų įdarbinti romų, buvusių kalinių, sergančių priklausomybės ligomis ar psichikos negalią turinčių žmonių. Pagrindinės to priežastys - baiminamasi kitų darbuotojų nepasitenkinimo (40 proc.) ir nepasitikima šių žmonių sugebėjimais (74 proc.), rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu tyrimų centro "Vilmorus" atlikta gyventojų apklausa. Net 54 proc.

Klaipėdoje šeštadienį posėdžiavusi Liberalų sąjūdžio taryba patvirtintino 47 kandidatus į vienmandates Seimo rinkimų apygardas. Likę 24 kandidatai bus patvirtinti per kitą tarybos posėdį, kuris planuojamas rugpjūčio mėnesį, pranešė liberalsąjūdiečiai. Planuojama, kad partijos pirmininkas Eligijus Masiulis kandidatuos Klaipėdos Marių, buvęs partijos lyderis Petras Auštrevičius Vilniaus Senamiesčio apygardoje.

Vilniuje šeštadienį jungtiniame suvažiavime Tėvynės sąjungos (TS) ir Lietuvos krikščionių demokratų (LKD) vadovai Andrius Kubilius bei Valentinas Stundys pasirašė partijų jungimosi sutartį. Prieš tai vyko atskiri konservatorių ir krikdemų suvažiavimai, kurių dalyviai pritarė dviejų partijų susijungimui. Konservatorių suvažiavime už jungimąsi balsavo 623 delegatai, aštuoni buvo prieš, šeši susilaikė. Krikščionių demokratų gretose už pasisakė 211 delegatų, 40 buvo prieš, 3 susilaikė.

Vilniuje šeštadienį įvyks Tėvynės sąjungos (TS) ir Lietuvos krikščionių demokratų (LKD) partijų suvažiavimas, kurio metu bus galutinai patvirtintas šių politinių jėgų susijungimas. Po nauju pavadinimu - „Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai“ susiburs apie 14 tūkst. TS narių ir apie 4,5 tūkst. LKD narių. Suvažiavimo metu bus patvirtinta nauja simbolika, partijos veiklą reglamentuojanti jungimosi sutartis, įstatai, nauja programa ir kiti dokumentai.

Daugelis lietuvių netiki, kad gali ką nors pakeisti savo valstybėje, yra nusivylę politika, neturi politinių pažiūrų, šnairuoja į partijas, kratosi nevyriausybinių organizacijų ir kaskart vis vangiau balsuoja rinkimuose. Savaitraščio „Veidas“ apžvalgininkas Aras Lukšas pastebi, kad ir taip menkas mūsų šalies piliečių politinis aktyvumas ir toliau mažėja  – tai liudija naujausių sociologinių tyrimų rezultatai.

Net trečdalis Lietuvos gyventojų išėję į pensiją planuoja išleisti daugiau arba tiek pat pinigų, kiek dirbdami, tačiau realių žingsnių imasi ir ilgalaikiu taupymu rūpinasi tik 13 proc. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, kad lietuviai pensijoje planuoja gyventi prabangiau nei latviai ar estai - kaimyninėse šalyse optimistų mažiau.

Net trečdalis dirbančių lietuvių planuoja, kad išėję į pensiją išleis daugiau arba tiek pat pinigų kiek dirbdami. Esame optimistiškesni už latvius ar estus. Nemažinti savo išlaidų arba pensijoje jas netgi padidinti planuoja 30,8 proc. lietuvių, 29 proc. Estijos ir 26,7 proc. Latvijos gyventojų, rodo gyvybės draudimo įmonės „Sampo Life Lietuva“ užsakymu tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Socialdemokratų partijos reitingai ėmė įtartinai trūkčioti, savaitraštyje „Veidas“ konstatuoja Vladimiras Laučius. Kovo mėnesį „Vilmorus“ atliktų tyrimų duomenimis, ši partija pagal populiarumą smuko į ketvirtą vietą ir atsidūrė greta tų partijų, kurioms teks kovoti dėl 5 proc. barjero Seimo rinkimuose įveikimo. Ir nors balandį socdemai pakilo į antrą vietą, turėdami maždaug 12 proc.

Dešimties metų įkūrimo jubiliejų mininti Naujoji sąjunga pasitvirtino rinkimų programą ir kandidatų sąrašą vienmandatėse apygardose. Kaip BNS sakė parlamentaras Algirdas Monkevičius, sąraše maždaug 60 kandidatų, o dėl likusių bus nuspręsta vėliau. Dėl parlamentaro mandato socialliberalų lyderis Artūras Paulauskas kovos Vilniaus Fabijoniškių apygardoje, pats A.Monkevičius kandidatuos Žirmūnuose.

Šeštadienį įvykusiame Tėvynės sąjungos tarybos posėdyje partijos pirmininkas A. Kubilius atskleidė permainų viziją: „Išsišluokime, išsivalykime, greičiau išlipkime iš duobės ir – visu greičiu pirmyn“. Netrukus konservatorių partija vadinsis Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai. Šeštadienį vykusiame TS tarybos posėdyje nutarta suvažiavimą, kuriame partija galutinai susijungs su krikščionimis demokratais, surengti gegužės 17 dieną.

Vilniuje šeštadienį posėdžiaus Tėvynės sąjungos taryba, o Naujoji sąjunga rengia šventinį suvažiavimą. Kaip pranešė socialliberalai, suvažiavimas skirtas partijos įkūrimo dešimtmečiui paminėti. Jame bus apdovanoti nusipelnę Naujosios sąjungos nariai, pristatyta rinkimų į Seimą programa bei kandidatų sąrašas vienmandatėse apygardose.

Parlamentarai ketvirtadienį vėl atmetė elektroninį balsavimą galėjusias įteisinti Seimo rinkimų įstatymo pataisas. Balsavimas internetu neįteisinamas jau antrą kartą, nors daugelis parlamentarų neišreiškė aiškios nuomonės - balsuodami susilaikė. Internetinį balsavimą palaikė 26 Seimo nariai, prieš buvo 9 parlamentarai ir 54 susilaikė. Kadangi nepritariančiųjų ir susilaikiusiųjų skaičius viršijo elektroninio balsavimo šalininkų būrelį, liberalsąjūdiečio Vytauto Grubliausko pataisa buvo atmesta.

Vakar G. Kirkilui pavyko išsaugoti premjero postą. Tačiau neaišku, ar jam reikėtų tuo džiaugtis – ekonominė situacija artimiausiu metu tikrai negerės, o artėjantys rinkimai aštrins partijų retoriką. G. Kirkilui gali trukdyti ne tik opozicija, bet ir savi partiečiai – JAV netgi egzistuoja terminas „raišos žąsies sindromas“, nusakantis, kad artėjant vykdomosios valdžios, prezidento kadencijos pabaigai, ruošdamiesi rinkimams malti jį į miltus pradeda ir jo partiečiai.

Ar lietuviai tolerantiški? Kiek Lietuvoje paplitusi diskriminacija? Atsakymų į šiuos klausimus ateinančią savaitę ieškos Lietuvos televizijos „Labas rytas“, parengęs reportažų ciklą „Atvirkščias barometras“. „Eurobarometro“ tyrimas diskriminacijos tema rodo, kad didelė dalis Europos Sąjungos gyventojų mano, jog šis reiškinys jų šalyje plačiai paplitęs.

Artimiausiu metu Seimas išklausys ministro pirmininko Gedimino Kirkilo atsakymus į interpeliacijoje jam formuluojamas pretenzijas ir spręs, ar pradėti nepasitikėjimo juo procedūrą. Konservatorių bei Tvarkos ir teisingumo frakcijų pateiktos interpeliacijos likimas nemaža dalimi priklauso nuo to, kokį sprendimą priims Darbo partijos frakcija. Iš pradžių pareiškę, kad interpeliaciją rems, vėliau keletą kartų signalizavę, jog gali keisti poziciją, darbiečiai ir šiandien dar nėra apsisprendę.

V. Baltraitienė pirmadienio rytą pareiškė, kad jos vadovaujama Darbo frakcija Seime palaikytų interpeliaciją premjerui G. Kirkilui. Panašu, jog „darbiečių“ frakcijos balsai bus itin svarbūs opozicijai bandant atstatydinti premjerą. „Žinių radijo“ eteryje parlamentarė tvirtino, kad kol kas „darbiečiai“ nemato priežasčių, kodėl jų pozicija turėtų pasikeisti. Anot Virginijos Baltraitienės, frakcija jau yra paruošusi ministrui pirmininkui klausimų sąrašą.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas susilaukė paramos. Tuo tarpu konservatorių lyderiai dabartinę valdžią vadino „bankrotu“. Socialdemokratai: kaltas ne premjeras, o oligarchinės spaudos kritika Kaip Lietuvos radijui sakė viena iš partijos lyderių Irena Šiaulienė, jokių žinių, kad premjeras žadėtų trauktis iš pareigų, ji neturinti.

Penktadienio vakarą po pasitarimo su LSDP skyrių pirmininkais premjeras G. Kirkilas pareiškė, kad sulaukė jų paramos. „Visi parėmė vieningai. Visi, kurie kalbėjo, liepė neatsistatydinti“, – teigė premjeras. „Pats pasakiau, kadangi Vytenis (Andriukaitis – Balsas.lt) čia kelia klausimą ir dar ten kažkas burzgia, tai sakau - pasakykit. Man tai tas pats, aš tik ir laukiu į žvejybą išvažiuoti. Bet sakė dar traukimas lydekų neprasidėjo“, – linksmai pasakojo G. Kirkilas.

Socialdemokratų pirmininko pavaduotojas Vytenis Andriukaitis partijos lyderiui premjerui Gediminui Kirkilui pasiūlė nesivelti į Seime jam rengiamą interpeliaciją. Penktadienį spaudos konferencijoje tai pareiškęs V.Andriukaitis nekonkretizavo, ką turi galvoje, pateikdamas G.Kirkilui tokį siūlymą. Jis neatsakė į klausimą, šį siūlymą reikėtų suprasti kaip raginimą atsistatydinti.