vilmorus

Kova su koronavirusu didina Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovo sveikatos apsaugos ministro Aureliajus Verygos populiarumą, rodo „Lietuvos ryto“ šeštadienį skelbiama „Vilmorus“ apklausa.   Neseniai vienu nemėgstamiausiu politiku buvęs A. Veryga kovą sulaukė beveik 11 procentinių punktų daugiau teigiamų vertinimų. Vasarį sveikatos apsaugos ministrą palankiai vertino 26,1 proc. apklausos dalyvių, kovą tokių jau buvo 36,8 procento.

Partijų reitingų lentelėse kovą didelių pokyčių neįvyko, jų populiarumas kito daugiausia procentinio punkto ribose, rodo „Lietuvos ryto“ šeštadienį skelbiama „Vilmorus“ apklausa.  Jos duomenimis, toliau pirmauja opoziciniai konservatoriai, antri – valdantieji „valstiečiai“, treti – opoziciniai socialdemokratai. „Niekas nepasikeitė, kaip ir buvo, taip ir stebėtinai liko – apie partijas nelabai dabar kas bekalba“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Dauguma Lietuvos gyventojų yra patenkinti tuo, kaip gyvenimas valstybėje pasikeitė per pastaruosius 30 metų, parodė nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečio išvakarėse naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta apklausa. Bendrovės „Vilmorus“ atliktame tyrime 58,1 proc. apklaustųjų teigė esantys patenkinti pokyčiais, 28,4 proc. nurodė esantys nepatenkinti, o 13,5 proc. neturėjo nuomonės. Apklausa atskleidė, kad labiau patenkinti yra aukštesnio išsimokslinimo, didesnes pajamas gaunantys žmonės.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) sustiprino savo pozicijas visuomenės palankumo reitinge, sumažindama atotrūkį nuo antroje vietoje esančių valdančiųjų „valstiečių“, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiama apklausa. Vasarį už socialdemokratus ketino balsuoti 9,7 proc., o sausį – 8,9 proc. visų apklaustųjų. „Socialdemokratų partija trečia (...): 16,1 proc. nuo balsuojančiųjų ir 9,7 proc. nuo visų. Nuo balsuojančiųjų 16,1 proc.

Pastarąjį mėnesį partijų reitingai didelių permainų nepatyrė, tačiau per metus beveik trečdaliu sumažėjo valdančiųjų valstiečių rinkėjų, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiama apklausa. „Per mėnesį valstiečių padėtis beveik nepasikeitė, bet per metus jų reitingas krito esmingai. Jie prarado apie trečdalį balsų“, – BNS sakė apklausą atlikusios bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Sauliaus Skvernelio ir Gitano Nausėdos kovą dėl susisiekimo ministro viešoje erdvėje pralaimi Vyriausybės vadovas – jo reitingas per mėnesį dar krito, tuo metu prezidento pakilo, rodo šeštadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.  Sausį gyventojų nepalankumas S. Skverneliui išaugo beveik devyniais procentiniais punktais – nuo 29,9 proc. gruodį iki 38,6 proc. sausį.  Palankiai premjerą įvertino 36,4 proc.

Pirmojoje kadencijoje reitingų viršūnėse besišildęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis su nostalgija gali prisiminti tuos laikus. Nors antroji kadencija mero kėdėje tik prasidėjo, laikinosios sostinės šeimininko populiarumas krenta žemyn. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pažymi, kad V. Matijošaitis vis didina įvairių skandalų ir konfliktų bagažą, o Lietuvos rinkėjas nėra tas, kuris būtų lojalus.

Paskutinės apklausos rodo, kad prezidento Gitano Nausėdos reitingai smarkiai smunka. Per vieną mėnesį palankiai vertinančių prezidentą smuktelėjo net 10 procentų. Kas lėmė tokį staigų gyventojų nuotaikų pasikeitimą? Sociologai vardija ne vieną priežastį – prezidento pasyvus elgesys priimant biudžetą, mokesčių kėlimas ir panašiai. Kiek dar gali smukti Nausėdos reitingai kalbame su politikos apžvalgininku Virgiu Valentinavičiumi ir politologu Linu Kojala.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad gyventojų nepritarimą gynybos biudžeto didinimui lemia neišspręstos socialinės problemos ir klaidingas visuomenės įsivaizdavimas dėl krašto apsaugai skiriamų lėšų. R. Karoblis pabrėžė, kad gynybos biudžetą būtina didinti dėl kardinaliai pasikeitusios saugumo situacijos.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatus kitų metų Seimo rinkimuose reitinguos visi partijos nariai, nusprendė šeštadienį posėdžiavusi partijos taryba. Kandidatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje sąrašo reitingavimas tris dienas 2020-ųjų balandį slaptu balsavimu bus vykdomas visuose partijos skyriuose. Kiekvienas partijos narys turės teisę balsalapyje pažymėti nuo dešimties iki 15 kandidatų. „Pagaliau kiekvienas partijos narys turės galimybę pasakyti savo nuomonę dėl kandidatų.

Opozicinių socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas šeštadienį pareiškė, kad valdantieji politikai neteko įtakingų visuomenės grupių pasitikėjimo. „Jiems pavyko suplėšyti į skutelius pasitikėjimo saitus su įtakingomis visuomenės grupėmis“, – partijos tarybos posėdyje Vilniuje sakė G. Paluckas. „Situacija yra tikrai dramatiška ir jau seniai taip nebuvo, kad visos įtakingiausios visuomenės grupės planuotų streikus ir protestus“, – pridūrė jis.

Nė viena politinė partija per mėnesį reikšmingai nepagerino savo pozicijų reitingų lentelėje, joje toliau pirmauja opoziciniai konservatoriai, rodo šeštadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus balsuoti ketina 16,9 proc. apklaustųjų. Spalį jų reitingas siekė 15,6 procento. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą palaikytų 11,1 proc. respondentų – tiek pat, kaip ir spalį.

Prezidento Gitano Nausėdos reitingas lapkritį smuko beveik 10 procentinių punktų, rodo šeštadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Tyrimo duomenimis, G. Nausėdą lapkritį palankiai vertino 72,8 proc. gyventojų. Spalį prezidento palankių vertinimų reitingas siekė 82,5 procento. Nepalankiai G. Nausėdos veiklą vertinančiųjų skaičius per mėnesį išaugo nuo 3,3 proc. iki 8,7 procento.

Visai neseniai įvyko rinkimai į atsilaisvinusias vietas Seime. Juose triumfavo dvi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų remtos kandidatės ir socialdemokratas. Taip pat, pasirodęs Lietuvos partijų reitingas rodo, kad konservatorių ir valstiečių partijų reitingas – beveik lygus.  Apie šias tendencijas TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Vladimiras Laučius ir socialinių mokslų daktaras Vladas Gaidys.

Kitąmet Lietuva turi priimti svarbų sprendimą, kokį laiką paliksime savo šalyje – vasaros ar žiemos, mat jau netrukus Europos Sąjungoje atsisakysime sezoninio laikrodžių persukimo. Nors Lietuvoje svarstyta apie likimą prie vasaros laiko, nuomonės šiuo klausimu išsiskiria ir mokslininkai aršiai ginčijasi, kuris variantas būtų palankesnis mūsų sveikatai.

  Palankiausiai vertinamų Lietuvos politikų sąrašo viršūnėje įsitvirtino prezidentas Gitanas Nausėda. Dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiamais „Vilmorus“ apklausos duomenimis, G. Nausėdą liepą palankiai vertino 73,7 proc. respondentų. Birželį jo reitingas siekė 64,7 proc. „Neigiamų vertinimų tik 5,2 proc., tai tikrai geras rezultatas.

Palankiausiai vertinamu Lietuvos politiku laikomas išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda. Dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiamais apklausos duomenimis, G. Nausėdą palankiai vertina 64,7 proc. respondentų. Jis aplenkė anksčiau reitingų viršūnėje buvusią kadenciją baigiančią prezidentę Dalią Grybauskaitę, jos reitingas šiek tiek sumažėjo: nuo 63,9 proc. balandį iki 61,3 proc. birželį.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) balandį reitingų lentelėje aplenkė prieš mėnesį pirmavusią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS), rodo šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ apklausa. „Konservatorių reitingas siekia 20,8 proc. nuo visų apklaustųjų, o nuo balsuojančių būtų 31 proc., tai arti trečdalio. Tėvynės sąjunga yra viena iš lyderių, daugumą mėnesių jie pirmauja prieš „valstiečius žaliuosius“, kurie surinko 15,8 proc.

Konservatorių kandidatė prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė pakilo į pirmąją reitingų lentelės poziciją, nedidele persvara aplenkusi iki šiol apklausose pirmavusį ekonomistą Gitaną Nausėdą, rodo šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ apklausa.  „Pirma vieta priklauso I. Šimonytei, 22,3 proc., antra vieta – G. Nausėdai, 21,9 proc., tai reiškia, jie abu visiškai tiek pat gauna, skirtumas keturių žmonių nuo tūkstančio.

Įsibėgėja lenktynės dėl sosto Prezidentūros rūmuose. Skirtumai tarp 3 pirmaujančių kandidatų nyksta. Gitaną Nausėdą vejasi, tiek Ingrida Šimonytė, tiek Saulius Skvernelis. Savo favoritus renkasi ir didieji Lietuvos miestai. Gitanas Nausėda į savo rinkiminį štabą žengia su gėlėmis. Būsimas kandidatas praėjusį penktadienį pridavė daugiau nei 40 000 parašų. Nausėda štabo savanoriams už atlikta darbą atsidėkoja rožėmis. Nors parašai surinkti, rinkimų kampanijos tai nelengvina.

Prezidento rinkimų reitinguose smuktelėjo pirmaujančio Gitano Nausėdos populiarumas, o jo pagrindinių konkurentų Ingridos Šimonytės ir Sauliaus Skvernelio pozicijos šiek tiek pagerėjo, rodo „Vilmorus“ apklausa, ją šeštadienį skelbia dienraštis „Lietuvos rytas“. Per šį mėnesį atliktą apklausą už ekonomistą G. Nausėdą per prezidento rinkimus žadėjo balsuoti 23,5 proc. respondentų, kai vasarį jo reitingas siekė 27,3 procento. Konservatorių remiama Seimo narė I. Šimonytė vasarį sulaukė 22 proc.

Dėl kyšininkavimo skandalo Lietuvoje smarkiai smuko pasitikėjimas teismais, rodo nauja apklausa. Kovo mėnesį teismų sistema pasitikėjo 15,8 proc. apklaustųjų – 11,4 procentiniais punktais mažiau nei vasarį, atskleidė „Vilmorus“ apklausa, kurią skelbia „Lietuvos rytas“. Nepasitikinčiųjų teismais išaugo dvigubai – nuo 21 proc. iki 43 proc.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) iniciatyva atlikto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2018“ duomenimis, Lietuvoje gerėja bendras korupcijos situacijos vertinimas, mažėja visuomenės korupcinė patirtis, tačiau matoma antikorupcinio potencialo silpnėjimo tendencija, skelbiama pranešime spaudai. Tyrimo duomenys atskleidžia, kad visos tikslinės grupės (Lietuvos gyventojai, verslo įmonių vadovai ir valstybės tarnautojai) teigiamai vertino korupcijos masto pokyčių tendencijas – 2018 m. 39 proc.

Tarp kandidatų į prezidentus daugiausiai palaikymo sulaukia ekonomistas Gitanas Nausėda, už jo rikiuojasi parlamentarė Ingrida Šimonytė ir premjeras Saulius Skvernelis, rodo šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama gyventojų apklausa. „Vilmorus“ apklausos duomenimis, už G. Nausėdą vasarį balsuotų 27,3 proc. žmonių. Sausį ekonomistą palaikė 23,3 proc. respondentų. „Čia yra jo augimas.

2018 metų pabaigoje atliktos užsienio lietuvių apklausos rezultatai parodė, kad Lietuvos pažanga ir gerovė yra svarbi absoliučiai daugumai apklaustų užsienio lietuvių (96%), skelbia Užsienio reikalų ministerija.

Kaip byloja Lietuvos Seimo rinkimų istorija, nuo 1996-ųjų rinkimų į parlamentą nugalėtojai rikiuojasi tarsi pagal nerašytą taisyklę – konservatoriai – socialdemokratai – „tautos gelbėtojai“. Ir tada kas kadenciją viskas kartojasi iš naujo. Jei šioje „taisyklėje“ yra bent krislas tiesos, o ne tik sutapimų virtinė, 2020-ųjų Seimo rinkimuose triumfuojant išvysime būtent konservatorius.

Meile namų virtuvei garsėjantys lietuviai vis dažniau užsuka ir į restoranus bei kavines. Tiesa, panašu, kad valgant juose vis labiau įsitvirtina sveikos mitybos įpročiai – greta mėsos atsiranda ir sveikesnių alternatyvų. Kaip parodė „Bonduelle“ užsakymu atliktas „Vilmorus“ visuomenės nuomonės tyrimas, bent kartą per mėnesį ne namuose valgo beveik 70 proc. tautiečių, o valgant restoranuose ar kavinėse kas trečio lėkštėje – žuvies (32 proc.) ir daržovių patiekalai (30 proc.), rašoma pranešime.

Tarp kandidatų į prezidentus daugiausia paramos sulaukia ekonomistas Gitanas Nausėda ir parlamentarė Ingrida Šimonytė, rodo šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama naujausia gyventojų apklausa. Gruodžio 1–9 dienomis „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, už G. Nausėdą balsuotų 23,6 proc. (24,6 proc. lapkritį), už konservatorių iškeltą I. Šimonytę – 19,8 proc. (19,7 proc.

Populiariausiomis tarp partijų išlieka opoziciniai konservatoriai ir valdantieji valstiečiai, rodo šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama naujausia gyventojų apklausa. Gruodžio 1–9 dienomis „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, už Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamą Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus Seimo rinkimuose balsuotų 18,3 proc. gyventojų, kai prieš mėnesį savo balsą konservatoriams žadėjo 17,6 proc. apklaustųjų.

Dėl mokytojų streiko smuko ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio populiarumas – palankiai vertinančių jo veiklą sumažėjo beveik devyniais procentiniais punktais. Gruodžio mėnesį per apklausą premjerą palankiai vertino 36,8 proc. respondentų, nepalankiai – 40 proc. Lapkritį jis turėjo 45,4 proc. palankių ir 32,3 proc. nepalankių vertinimų. „S. Skvernelio reitingas mažėja jau penktą mėnesį. Bet pirmą kartą neigiamai vertinančių premjerą skaičius tapo didesnis už tuos, kurie jį vertina teigiamai.

Prezidento rinkimų kovoje kitais metais svarbiu veiksniu gali tapti didesnes ir mažesnes pajamas gaunančių, regionų ir didmiesčių gyventojų supriešinimas: ekspertai tai pastebi tiek kandidatų retorikoje, tiek elektorato simpatijų pasidalijime. „Kandidatai net nesiruošia, jie kala pleištus tarp skirtingų Lietuvų, pavyzdžiui, apie elitą kalbėdami, paraštėse galvodami, kad reikia pasiųsti žinutę, koks tas elitas blogas.

Vis daugiau gyventojų neigiamai vertina švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės darbą. Spalio 5–14 dienomis atliktos apklausos duomenimis, ministrės darbą teigiamai vertina 10 proc. apklaustųjų, kaip ir prieš mėnesį, tuo tarpu neigiamų vertinimų išaugo beveik dešimčia procentinių punktų – neigiamai jos darbą vertina 49,5 proc. apklaustųjų (40,4 proc. rugsėjį), rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiama apklausa.

Gyventojams vardinant pretendentus į prezidentus, populiariausiųjų trejetukas keičiasi – į viršų kyla konservatorių atstovė Ingrida Šimonytė. Spalio 5–14 dienomis atliktos apklausos duomenimis, paprašyti įvardinti geriausią pretendentą į prezidentus gyventojai dažniausiai rinkosi ekonomistą Gitaną Nausėdą – 23 procentai (22,3 proc. rugsėjį), rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiama apklausa.

„Įvairovės chartiją“ trečiadienį pasirašiusios dešimtys įmonių sieks mažinti darbuotojų diskriminaciją ir skatinti įvairovę bei lygias galimybes. Naujausias tyrimas rodo, kad Lietuvoje darbuotojai neretai patiria diskriminaciją dėl amžiaus, negalios ar lyties. Vienas iš „Įvairovės chartijos“ steigėjų Karolis Žibas teigia, kad visuomenėje diskriminacija atpažįstama ne visuomet. „Diskriminacijos kaip pačio proceso neatpažinimas dar yra gajus.

Opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos kirkščionių demokratų (TS-LKD) skyrių keliama kandidatė į prezidentus parlamentarė Ingrida Šimonytė pirmadienį praneš sprendimą, ar dalyvaus šalies vadovo rinkimuose. I. Šimonytė pirmadienį 11.30 val. Seime prie posėdžių salės rengia spaudos konferenciją.

Paprašyti įvardinti geriausius pretendentus į prezidento postą, gyventojai dažniausiai rinkosi šią savaitę apie kandidatavimą paskelbusį ekonomistą Gitaną Nausėdą. Kaip rodo šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama apklausa, 22,3 proc. respondentų mano, kad G. Nausėda geriausiai tiktų vadovauti valstybei. Antras yra apie apsisprendimą kandidatuoti nepranešęs premjeras Saulius Skvernelis su 16,6 proc. palaikymu. Diplomatas Vygaudas Ušackas sulaukė 12,9 proc.

Partijų reitinge valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) po ilgo laiko nežymiai, tačiau aplenkia opozicinę Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD), rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiama apklausa. Už „valstiečius“ Seimo rinkimuose savo balsą atiduotų 14,9 proc. gyventojų (15 proc. liepą), o konservatorių populiarumas sumažėjo nuo 16,7 iki 14,5 procentų. „Pirmą kartą per metus laiko valstiečiai vėl pirmi.

Apklausos rodo, kad rekordiškai išaugo Lietuvos gyventojų pasitikėjimas kariuomene – ja pasitikintys nurodė beveik 60 proc. apklaustųjų. „Kariuomenės rezultatas (apklausose – BNS) aukščiausias per 13 metų, nuo 2005-ųjų“, – BNS sakė tyrimą atlikusios bendrovės „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys. Pasitikintys savo kariuomene nurodė 59,7 proc. apklaustųjų, nepasitikintys nurodė 14,4 proc. respondentų.

Populiariausiomis partijomis šalyje toliau išlieka opozicinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) bei Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. „Partijų rikiuotė mažai pasikeitė – pirmoje vietoje tokia grupė: Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai bei Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Daug mėnesių jie pirmauja“, – BNS sakė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Jei rinkimai į Seimą vyktų dabar, Liberalų sąjūdis nepatektų į Seimą, nes neperžengtų įstatymu numatyto barjero, rodo apklausa. Šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ apklausa rodo, kad už šią partiją, kurios bylą neseniai pradėjo nagrinėti teismas, dabar balsuotų 3,2 proc. rinkimuose ketinančių balsuoti arba 2 proc. visų apklausos dalyvių. „Čia labai mažas skaičius, šokiruojančiai mažas. Pirmą kartą yra paskutinėje vietoje tarp parlamentinių partijų.

Lietuvos gyventojai tradiciškai labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, policija ir kariuomene, o nepasitiki partijomis, Seimu bei Vyriausybe, rodo šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ paskelbta „Vilmorus“ apklausa. Pasak „Vilmorus“ direktoriaus Vlado Gaidžio, pasitikinčių partijomis, parlamentu ir Vyriausybe yra mažiausiai nuo Seimo rinkimų, vykusių 2016 metų spalį.

Populiariausia partija šalyje išlieka opozicinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), jų atotrūkis nuo antroje vietoje esančios valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) padidėjo, rodo šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ apklausa. Pagal balandžio mėnesį atliktą apklausą, dabar Seimo rinkimuose už konservatorius balsuotų 17,6 proc. respondentų (kovo mėnesį – 16,8 proc.), už „valstiečius“ – 11,9 proc.

Pavasarį nutirpęs sniegas atidengia šaligatvius, kiemus ir laukymes, kurie ima panašėti į „minų“ laukus, jei šunų šeimininkai patingėjo rinkti savo augintinių išmatas. Net 69 proc. Lietuvos gyventojų nesurinktas išmatas savo gyvenamojoje aplinkoje laiko aktualia problema, o specialistai perspėja, kad tai - ne vien estetinė problema, o rimtų sveikatos sutrikimų priežastis.  Reprezentatyvioje šalies gyventojų apklausoje, kurią atliko rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“, apie 70 proc.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis išlieka populiariausių šalies politikų trejetuke, rodo šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ apklausa. Jos duomenimis, šalies vadovę kovą palankiai vertina 61,8 proc. Lietuvos gyventojų, o neigiamai – 21,9 procento. Praėjusio mėnesio apklausoje šie rodikliai atitinkamai buvo 65,7 proc. ir 20,8 procento. V. Matijošaitį palankiai vertina 56,6 proc.

Mažumoje dirbantys konservatoriai ir valdantieji „valstiečiai“ išlieka partijų reitingų viršūnėje, trečioje pozicijoje išlieka opozicijoje esantys socialdemokratais, rodo šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ apklausa. Apklausos duomenimis, už pirmojoje vietoje pagal populiarumą esančią Tėvynės sąjungą–Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) balsuotų 16,8 proc. respondentų (vasarį – taip pat 16,8 proc.

Lietuviai mano, kad artimiausiai bendrauti reikėtų su Lenkija ir Baltijos šalimis, nedraugiškiausia valstybe laikoma Rusija, rodo Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Paprašyti nurodyti, su kuriomis šalimis, jų nuomone, Lietuva turėtų bendradarbiauti aktyviausiai, 62 proc. respondentų pasirinko Lenkiją. Latviją ir Estiją pasirinko atitinkamai 57,9 ir 52,3 proc. respondentų. Beveik pusė respondentų taip pat įvardijo Vokietiją, 35 proc. – Baltarusiją ir JAV.

Didėja šalies gyventojų pasitikėjimas policija – ja pasitiki daugiausia žmonių per pastaruosius 20 metų, rodo šeštadienį dienraščio „Lietuvos rytas“ paskelbta „Vilmorus“ apklausa. „Ugniagesiai–gelbėtojai kaip visada – pirmi, policija – antroje vietoje. Naujovė ta, kad policija pasitiki jau 65 proc. Per 20 metų, kiek mes matuojame, tai yra aukščiausias pasitikėjimo policija rezultatas. Rekordiškai aukštas.

Ministrų kabinetas trečiadienį spręs, ar pradėti diskusijas Europos Sąjungos (ES) lygiu dėl laiko sukiojimo. Lietuvos politikai jau ne vienerius metus diskutuoja apie galimybes atsisakyti vadinamojo vasaros laiko, tačiau šįkart jie tikisi didesnio proveržio, nes klausimą dėl laiko sukiojimo pradėjo kelti ir tokios šalys, kaip Lenkija ar Suomija. Pasak ministro pirmininko patarėjo užsienio politikos klausimais Deivido Matulionio, diskusijų metu Lietuva siektų išsiaiškinti ES šalių nuotaikas.

Šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) susiklostė palanki situacija Lietuvai siekti atsisakyti laiko sukiojimo, teigia Vyriausybės atstovai. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis Briuselyje jau pareiškė, kad Lietuva nebenori persukti laiko, o artimiausiu metu Vyriausybė planuoja oficialiai priimti sprendimą kelti šį klausimą ES mastu. „Vyriausybė ketina arba kitą savaitę, arba dar kitą svarstyti tą klausimą, priimti sprendimą ir pradėti procedūrą.