vilija blinkevičiūtė

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešime žiniasklaidai paskelbė, kad Vyriausybei teiks svarstyti nutarimo projektą „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos padidinimo ir einamųjų 2007 metų draudžiamųjų pajamų naujo dydžio bei maksimalios valstybinės socialinio draudimo neperskaičiuotos pensijos patvirtinimo“.„Noriu pasidžiaugti, kad išaugusios „Sodros“ finansinės galimybės leidžia nuo 2007 m. vasario 1 d. padidinti valstybinę socialinio draudimo bazinę pensiją 36 Lt (nuo 2...

Našlių pensijos nuo šių metų bus skiriamos ne asmenims, auginantiems mirusiojo vaikus, o kiekvienam našlaičiui.Vieno iš tėvų netekusiam vaikui bus skiriama po 50 procentų mirusiojo pensijos dydžio, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.Jei našlaičių, turinčių teisę gauti šią pensiją, yra du ir daugiau - visiems po lygiai, bet ne daugiau kaip 100 procentų mirusiajam apskaičiuotos pensijos dydžio.

Po sausros pagaliau palijo. Dygsta bobausiai, kai kas juos ir valgo. Sako, kad jie net nekirmija. Sužaliavo pievos, žiedais apsipylė sodai. Pavasaris žada puikų derlių, bet kol jį nuimsime, teks palaukti rudens. Politikoje derlius bręsta greičiau. Štai iš Darbo partijos pumpurėlio išaugo nauja šaka – Pilietinės demokratijos partija.

Socialliberalai – buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, užsienio reikalų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai Antanas Valionis bei Vilija Blinkevičiūtė – buvo geresni už savo pirmtakus. Tai rodo savaitraščio „Veidas“ užsakymu atlikta apklausa. Skambučių centro „Fonitel“ gegužės 4-5 dieną atlikto tyrimo metu buvo apklausta 500 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojų. Anot apklausos, trečdalis (33,3 proc.

Jeigu Seimas apsispręstų išsivaikščioti, pirmalaikiai parlamento rinkimai didelių pokyčių šalies valdžioje nežada. Visuomenės nuomonės tyrėjų manymu, pagrindinis jų akcentas būtų ne politikų persigrupavimas, bet itin mažas rinkėjų aktyvumas. Darbiečiai smunka Dabartinei valdančiajai koalicijai praradus realią daugumą Seime, opozicijai suabejojus jos galimybe dirbti, politikai vis atviriau užsimena apie pirmalaikių Seimo rinkimų galimybę.

Darbo partija pastaruoju metu griūva ne dienomis, o valandomis. Atrodo, vos vakar visą tautinę, pilietinę ir patriotinę Lietuvos visuomenę bauginęs „Archangelsko baubas“ išgyvena paskutines dienas. Stambiųjų verslo grupių ir netgi užsienio įtakos grėsmė, kurią daugelis politikos apžvalgininkų – galbūt, ne be pagrindo – įžvelgė Darbo partijos ir jos lyderio veiksmuose, netikėtai atslūgo. Tiek šios partijos iškilimas, tiek nenumaldomas jos griuvimas – vertas, kad į juos įsigilintume.

Prezidentui Valdui Adamkui trečiadienį patvirtinus naujosios Vyriausybės sudėtį, Lietuvoje prasidėjo kokybiškai naujas etapas. Turėjo prasidėti. Mažumos Vyriausybė – kažkas netikėto ir neregėto Lietuvos politinėje padangėje, kažkas neįprasto ir jaudinančio vaizduotę, kažkas, kas reikalauja darnaus valdančiosios koalicijos darbo ir supratingo bendradarbiavimo su kiekybiškai galingesne opozicija.

Kalbant apie juos nestokojama pačių įvairiausių epitetų: chameleonai, pragmatikai, laisvo elgesio politikai. Teigiamų apibūdinimų, vertinant jų elgesį, beveik neįmanoma išgirsti, nebent tik jie patys kaip maldelę išpyškina nestabilų elgesį ir pažiūras pateisinančius argumentus.

Premjeras su ministrais šiandien ketina aptarti susidariusią situaciją, kai parlamentui atstatydinus Seimo vadovą jo socialliberalai nusprendė trauktis iš valdančiosios koalicijos. Posėdyje turbūt bus įteikti dviejų Naujosios sąjungos deleguotų ministrų atsistatydinimo pareiškimai. Premjeras su ministrais šiandien ketina aptarti susidariusią situaciją, kai parlamentui atstatydinus Seimo vadovą Artūrą Paulauską socialliberalai nusprendė trauktis iš valdančiosios koalicijos.

Jaunimo psichologinės paramos centras (JPPC) , minėdamas savanoriškos telefoninės psichologinės pagalbos tarnybos “Jaunimo linija” penkiolikos metų veiklos sukaktį, organizuoja nekomercinį savižudybių prevencijos koncertą “Renkuosi gyvenimą”. JPPC kviečia šalies verslo visuomenę remti šį projektą bei prisijungti prie aktualios bei skaudžios Lietuvoje savižudybių problemos sprendimo.

Pernai atlikto tyrimo duomenimis, vidutinis norimas vaikų skaičius Lietuvoje siekia 2,3, tačiau realiai šeimoje auginamų vaikų vidurkis tėra 1,3. Pagrindinė tokio atotrūkio priežastis – tėvų baimė dėl vaiko ateities. Pagal tarptautinį „Dialog“ projektą atliktas reprodukcinės elgsenos tyrimas, kurį finansavo Europos Komisija, parodė, kad neatitikimas tarp norimo ir realiai turimo vaikų skaičiaus egzistuoja visose 14-oje tirtų Europos valstybių. Tačiau Lietuvoje šis skirtumas vienas didžiausių.

Esame įpratę girdėti, kad mūsų šalies biudžetas yra socialiai orientuotas. Taip ir turėtų būti - juk Vyriausybei vadovauja Socialdemokratų partijos pirmininkas. Tačiau šią savaitę paskelbta "europinė" statistika glumina - Lietuvos išlaidos socialinei apsaugai yra vienos mažiausių tarp visų Europos Sąjungos (ES) valstybių. ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos išlaidos socialinei apsaugai 2002 m. sudarė 15,2 proc.

Rinkos analizės ir tyrimų grupės RAIT gegužės 5-8 dienomis atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad daugiausia piliečių ir toliau labiausiai pasitiki prezidentu Valdu Adamkumi. Paprašyti nurodyti, kuriais politikais labiausiai pasitiki, 35,1 proc. tyrimo dalyvių įvardijo Adamkų. Prieš mėnesį taip galvojančių buvo 33,2 proc.

Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki prezidentu Valdu Adamkumi, ir jo populiarumas vis auga. Kovo 9-13 dienomis atlikta apklausa rodo, kad V. Adamkumi labiausiai 31,5 proc. gyventojų – beveik trigubai daugiau nei antroje vietoje likusiu Darbo partijos lyderiu Viktoru Uspaskichu. Prezidento populiarumas per mėnesį išaugo. Paklausti, kuriuo Lietuvos politiku pasitiki labiausiai, prieš mėnesį V. Adamkų nurodė 29 proc. tyrimo dalyvių Labiausiai pasitikį V. Uspaskichu nurodė 12,3 proc.

04 12 13, pirmadienis Ganyti karves lengva, bet pabandykite ganyti katinų būrį… Būtent tai dabar turi daryti Artūras Zuokas, liberalcentristų vadovas. Pagal prigimtį liberalcentristai yra individualistai, vaikštinėjantys kaip Kiplingo katinai - kur užsigeidžia. Tai gal jiems pakeisti pavadinimą į egocentristus? 04 12 14, antradienis Šaunuolės parlamentarės Irena Šiaulienė ir Rasa Juknevičienė. Jų iniciatyva Seimo nariai netrukus gali gauti po antrą etatinį padėjėją.

Antradienio vakarą Seime prisiekė tryliktosios Vyriausybės ministrai. Šiai Vyriausybei vadovauja socialdemokratas Algirdas Brazauskas. Savo postuose liko keletas ankstesnės A. Brazausko vadovaujamos Vyriausybės narių - Vilija Blinkevičiūtė (socialinės apsaugos ir darbo ministrė), Algirdas Butkevičius (finansų ministras), Arūnas Kundrotas (aplinkos ministras), Antanas Valionis (užsienio reikalų ministras), Zigmantas Balčytis (susisiekimo ministras). Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motu...

Prezidentas Valdas Adamkus ir toliau išlieka populiariausiu šalies politiku. Kaip rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" gruodžio 2-5 dienomis atlikta apklausa, 23,8 proc. respondentų mano, jog V.Adamkus geriausiai atstovauja jų interesams. Lapkričio mėnesį taip galvojo 20,3 proc. respondentų. Antroje vietoje yra būsimasis ūkio ministras Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas - 20,7 proc. apklaustųjų mano, kad jis geriausiai atstovauja jų interesams.

Liberalcentristai abejoja, ar karštligiškai rasti nauji pretendentai į ministrus, pakeitę prezidentui nepriimtinus kandidatus, sugebės tinkamai kuruoti jiems patikėtas sritis. "Kai į politiką atėję "švieži" žmonės sako, kad "aš galiu būti visų galų meistru", tai kelia nusistebėjimą”, - sakė Seimo Liberalų ir centro frakcijos narys Gintaras Steponavičius.

Mandatas kai kuriems būsimiesiems Seimo nariams gali kainuoti po keliasdešimt tūkstančių litų - tiek pasiryžę išleisti nemaža dalis kandidatų, kad galėtų likti arba tapti parlamentarais. Bet yra ir taupuolių, kurie rinkimams išleidžia vos kelis tūkstančius. Remiantis Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktomis preliminariomis rinkimų kampanijos finansavimo ataskaitomis, bene didžiausią sumą savo rinkimų kampanijai - 74 tūkst.

Valdančiosios koalicijos rinkėjai vietoj Česlovo Juršėno į sąrašo viršūnę “iškėlė” Seimo pirmininką Artūrą Paulauską, o už Rolando Pakso koaliciją balsavę gyventojai pirmuoju sąraše “įrašė” ne liberaldemokratų lyderį Valentiną Mazuronį, bet radikalą Julių Veselką. Tai paaiškėjo Vyriausiajai rinkimų komisijai suskaičiavus reitingavimo rezultatus.

Į antrąjį Seimo rinkimų turą vienmandatėse apygardose daugiausiai pateko Darbo partijos (DP) ir Tėvynės sąjungos (TS, konservatorių) iškelti kandidatai. Dar penki politikai vienmandatėse apygardose į Seimą išrinkti jau pirmajame ture. Spalio 24 dieną vyksiančiame antrajame rinkimų ture varžysis 49 Darbo partijos kandidatai, 20 Tėvynės sąjungos, 17 Liberalų ir centro sąjungos atstovų, 15 socialdemokratų kandidatų.

Per Europos Parlamento Liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos organizuotą konferenciją Berlyne rugsėjo pradžioje buvęs Ispanijos ministras pirmininkas Jose Maria Aznaras pasakė iškilmingą kalbą vakarienės “Deutchebank” salėje susirinkusiems Europos konservatoriams.

Prezidento posto siekusi Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos lyderė Kazimira Prunskienė rinkimams surinko ir išleido per 1 milijoną 211 tūkstančių litų. Jos įsiskolinimas, tai yra neįvykdyti įsipareigojimai, siekia 138 tūkst. 287 litus. Tai nurodyta antradienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktoje galutinėje politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje.

Ar ši prezidentinių rinkimų kampanija bent kuo nors skyrėsi nuo ankstesniųjų, jei kalbėsime apie kultūros žmones ir jų ateitį? Galima būtų pasakyti – ne. Bet – ir taip. Ankstesni pretendentai į šį postą apie kultūrą bent jau kalbėjo. Šįkart kultūra, kuri, kaip ir Prezidentas, dažnai tiesiogiai atlieka reprezentacinį vaidmenį, liko pamiršta. Ankstesnių kampanijų dalyviai kultūrą paminėdavo, tiesa, nedaug ir labai aptakiai.

Lietuvoje atliktas išorinio įvaizdžio tyrimas parodė, kad daugiausiai rinkėjų balsų pelno “nesolidžiai” atrodantys kandidatai. Bet ir lazdos perlenkti nereikia - gali būti, kad rinkėjų balsus Česlovas Juršėnas prarado ir dėl raudono kaklaraiščio, o Petras Auštrevičius - dėl sekimo mada. “Nesolidumo” strategiją galima sieti su bandymu glaistyti pastaruoju metu itin išryškėjusią atskirtį tarp paprastų žmonių ir elito bei noru įtikti masėms.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė šiandien susitikusi su prezidentu Valdu Adamkumi palinkėjo jam sėkmės antrajame prezidento rinkimų ture. V. Adamkus savo ruožtu padėkojo ministrei už korektišką kovą prezidento rinkimų pirmajame ture. Su V. Blinkevičiūte V. Adamkus šiandien aptarė Lietuvoje susidariusias socialines problemas ir būdus, kaip jas spręsti.

Kadenciją baigęs valstybės vadovas Valdas Adamkus teigia matąs galimybių, kad jį parems ir Vilija Blinkevičiūtė bei jos laikinai vadovaujama Naujoji sąjunga. "Labai korektiška vienas kito atžvilgiu V. Blinkevičiūtės ir mano rinkimų kampanija suteikia galimybių, kad V. Blinkevičiūtė ir jos vadovaujama partija parems mano kandidatūrą. Mūsų tikslai - bendri", - teigė V. Adamkus.

Pralaimi visi vienodai, laimi - skirtingai. Kas yra bendra pralaimėjusiųjų idėjoms? Viena - Televizija yra Galia. Televizija išties galia, kaip ir radijas, - užgožti, perdėm užgožti kandidatų reklamos, kurios buvo taip tiršta, kad pabodo visiems. Pastebėkime - į antrą turą išėjo asmenys, mažiausiai reiškęsi vaizdo klipuose.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, už 77-erių metų V.Adamkų balsavo 30.58 proc. rinkėjų 2015-ose rinkimų apylinkėse. Iš viso yra 2038 rinkimų apylinkės. VRK duomenimis, už 61-erių K.Prunskienę balsavo - 21.32 proc., buvusį vyriausiąjį euroderybininką 41-erių Petrą Auštrevičių - 19.29 proc., socialinės apsaugos ir darbo ministrę 44-erių Viliją Blinkevičiūtę - 16.88 proc., laikinąjį Seimo pirmininką 66-erių Česlovą Juršėną - 11.93 proc. rinkėjų.

Naujoji sąjunga pripažįsta, kad planai, jog jų pretendentė į prezidentus Vilija Blinkevičiūtė kausis antrajame rinkimų ture, liko neįgyvendinti, ir šią nesėkmę teisina kandidatės nepatyrimu. Nepasisekę rinkimai į Europarlamentą aiškinami tuo, kad juose nedalyvavo partijos lyderiai - Artūras Paulauskas ėjo laikinojo prezidento pareigas, V. Blinkevičiūtė dalyvavo prezidento rinkimuose, Antanas Valionis rinkimams skyrė nepakankamai laiko, nes buvo užimtas kaip užsienio reikalų ministras.

“Omni laikas” paprašė kandidatų į prezidento postą paprognozuoti, kas laimės Europos futbolo čempionatą. Vieni tiksliai įvardijo rinktines - Ispanija, Prancūzija, Italija. Tačiau kiti klausimą suprato plačiau. Štai Vilija Blinkevičiūtė mano, kad laimės visos Europos vyrai. Kandidatai taip pat prognozavo ir šeštadienio bei sekmadienio rungtynių rezultatus, tad greitai sužinosime, kurio prognozės buvo tiksliausios.

Rinkos ir tyrimų centro "Vilmorus" birželio 8-9 dieną atliktos telefoninės apklausos duomenimis, už Valdą Adamkų ir Petrą Auštrevičių žada balsuoti vienodai rinkėjų (16,2 proc.), trečiojoje vietoje būtų Vilija Blinkevičiūtė (9,9 proc.), po to - Česlovas Juršėnas (8,6 proc.). Už Kazimirą Prunskienę žada balsuoti 7,4 proc. apklaustųjų. Neapsisprendusių, už ką balsuos, - 35 proc. Pasiryžusių neiti balsuoti - 6,7 proc.

Dvi skirtingos viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos pateikė ryškiai besiskiriančius apklausų rezultatus. Rinkos ir tyrimų centro “Vilmorus” duomenimis, už Valdą Adamkų ir Petrą Auštrevičių žada balsuoti vienodai rinkėjų. Tačiau pagal kompanijos “Baltijos tyrimai” atliktos apklausos rezultatus, rinkimų maratone įtikinamai pirmauja V. Adamkus.

Šiemet turim penkis registruotus kandidatus į Lietuvos Respublikos prezidentus ir penkis neregistruotus. Iš pastarųjų įdomiausias buvo Rolandas Paksas. Toks tikras alavinis kareivėlis, visur kartojantis kelias “nuzulintas” tezes. Bet vis surenkantis klausytojų, nes nemenka visuomenės dalis, deja, pajėgia išgirsti ir suprasti tik tai, ką patys žino. Nauja jiems nepasakysi. To ėmė paisyti visi panorusieji į Daukanto rūmus raudonu kilimu įeiti.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį paskelbė partijų ir kandidatų, dalyvaujančių rinkimuose, agitacijos stebėsenos rezultatus. Tarp kandidatų į prezidentus daugiausiai reklamai per televiziją išleido Petras Auštrevičius, tarp į Europarlamentą kandidatuojančių partijų - Naujoji sąjunga. Konservatorių ir Darbo partijų remiamas kandidatas į prezidento postą Petras Auštrevičius, pagal minėtus duomenis, iki šiol galėjo išleisti per 400 tūkst. litų, Česlovas Juršėnas - apie 397 tūkst.

“Omni laiko” skaitytojai gali prognozuoti pirmalaikių prezidento rinkimų pirmojo rato rezultatus (http://www.omni.lt/?i$vote). Rinkos analizės ir tyrimų grupės RAIT atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė (51,5 proc.) Lietuvos rinkėjų mano, kad pirmalaikius prezidento rinkimus laimės kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus; 10,4 proc. mano, kad prezidento rinkimus laimės Česlovas Juršėnas; 6,3 proc. - Vilija Blinkevičiūtė; 5,5 proc.

Vyriausioji rinkimų komisija, vertindama liberaldemokratų rinkiminį klipą, kurį atsisakė transliuoti LRT, nusprendė, kad jame skelbiamas tekstas prieštarauja įstatymams. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas Lietuvos radijui sako, kad vyriausioji rinkimų komisija kol kas nebaigė nagrinėti skundų, ar kandidatai į Prezidentus Petras Auštrevičius ir Vilija Blinkevičiūtė rinkimų agitacijoje naudojo valstybės lėšas. Pasak Z.Vaigausko, šiam tyrimui kol kas trūksta medžiagos.

Artūras Paulauskas neištvėrė - jam liūdna darosi nuo rinkimų kampanijos. Taip, rinkimai nykūs, tačiau jei norėjome, kad jie būtų aistringi, reikėjo, kad juose dalyvautų Rolandas Paksas. Tad gal šie prezidento rinkimai yra normalūs, tik mes jau pripratę prie juodųjų ir dar juodesnių technologijų, sutarčių iš dvidešimties punktų, ūsuotų dėdžių ir adrenaliną varančio šūksnio “Ar manimi tikite”. Rinkimai nuobodūs, bet kas juos laimės? Sunku spėti, nes tai padaryti gali beveik visi.

Penktadienį Lietuvos televizijos (LTV) žiūrovai išvys ne tiesioginius kandidatų į prezidentus Česlovo Juršėno ir Valdo Adamkaus debatus, bet jų įrašą. Iki šiol visos debatų laidos buvo rodomos tiesiogiai. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį išimties tvarka nusprendė leisti transliuoti laidos įrašą, nes abu kandidatai pageidauja dalyvauti tuo pačiu metu vyksiančioje komercinės LNK televizijos rinkimų laidoje.

Artėjant rinkimams valdžia rinkėjus apipylė dovanomis: padidino pensijas, sumažino dujų kainas, pažadėjo sumokėti už sauskelnes bei nemokamai pamaitinti mokyklinukus. Tačiau rinkos ekspertai tokią valdžios malonę vadina politiniu kyšininkavimu. Pigs dujos Nors dujos atpigs tik po mėnesio, apie tai suskubta pranešti per patį rinkimų kampanijos įkarštį.

Pagaliau kandidatai į prezidentus išsirikiavo į rinkimų tiesiąją. Spurtas šįkart turės būti kaip niekad trumpas, tad nebūtų nuostabu, jei pergalę nulemtų kelios akimirkos - fotofinišas. Pasklaidžius laikraščius ir pažiūrėjus pro langą - ramybė. Lengviau atsikvėpė tuometiniam prezidentui Rolandui Paksui saugumo bylas perdavęs Albertas Sereika - jam pareikšti įtarimai padarius nusikaltimą, tačiau jis nebuvo sulaikytas. Lengviau atsikvėpė ir Antanas Sireika - jis lieka "Žalgirio" treneriu.

Nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas, kuriam neleista dalyvauti valstybės vadovo rinkimuose, svarsto galimybę paremti vieną iš likusių penkių kandidatų. Tačiau kuris pretendentas gali pelnyti buvusio šalies vadovo simpatijas, jo bendražygiai neatskleidžia. "Tokia galimybė svarstoma.

Daugiau nei pusė (51,5 proc.) Lietuvos rinkėjų mano, kad pirmalaikius prezidento rinkimus laimės kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, rodo “Omni laiko" užsakymu rinkos analizės ir tyrimų grupės RAIT atlikta apklausa. Tačiau kitų kandidatų šansus rinkėjai vertina daug kukliau. 10,4 proc. mano, kad prezidento rinkimus laimės Česlovas Juršėnas, 6,3 proc. - Vilija Blinkevičiūtė, 5,5 proc. mano, kad didžiausius šansus laimėti turi Petras Auštrevičius ir 3,8 proc.

Politologai Mauzeris su Sūrskiu nusprendė imtis juodųjų technologijų - jie kuria planą, kaip R. Paksas galėtų sugrįžti į Prezidentūrą. Ir svarsto, kuris kandidatas į ką panašus informacinėje visuomenėje. Sūrskis: Žinai, Mauzeri, aš skaitau, kad Paksius dar gali grįžti į Prezidentūrą. Mauzeris: Eik, eik, negali būti... Sūrskis: Gali, kolega, gali. Paklausykit mano minčių eigą.

Antradienį vakare posėdžiavęs opozicinės Tėvynės sąjungos (TS) prezidiumas apsisprendė pirmalaikiuose prezidento rinkimuose remti buvusio vyriausiojo euroderybininko Petro Auštrevičiaus kandidatūrą. "Tėvynės sąjunga kviečia rinkėjus, kuriems svarbi TS nuomonė, pirmajame rinkimų ture balsuoti už P.Auštrevičių. Mūsų nebekausto pavojai, jog gali pasikartoti praėjusių rinkimų nelaimė", - po beveik tris valandas trukusio prezidiumo posėdžio pranešė TS pirmininkas Andrius Kubilius.

Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas negarbingu pavadino Tėvynės sąjungos sprendimą pirmalaikiuose prezidento rinkimuose toliau remti tik buvusio vyriausiojo euroderybininko Petro Auštrevičiaus kandidatūrą. "Tai nėra visiškai garbinga, nes ponas Kubilius ir konservatorių partija nuo pat pradžių dalyvavo diskusijose dėl Valdo Adamkaus kandidatūros kėlimo", - BNS trečiadienį sakė A.Zuokas.

Niekada niekada niekada. Konstitucinio Teismo sprendimas Rolandą Paksą nubloškia už politikos horizonto. KT pasirodė kur kas griežtesnis nei Seimas ir konstatavo, kad pažeidęs priesaiką pareigūnas nebeturi galimybės prisiekti antrą kartą. Taigi R. Paksas iki gyvenimo pabaigos nebegalės tapti ne tik prezidentu, bet ir Seimo nariu, Vyriausybės nariu, teisėju, valstybės kontrolieriumi. R. Pakso šalininkai liko su ilga nosimi.

Prezidento posto siekiantis buvęs valstybės vadovas Valdas Adamkus rinkimų kampanijai jau surinko daugiau kaip 250 tūkst. litų. Pasak V.Adamkaus rinkimų štabo pranešimo spaudai, šios lėšos buvo paaukotos per savaitgalį surengtą kandidato rėmėjų sueigą, kurioje dalyvavo apie 200 asmenų. Rinkimų štabo vadovas Darius Gudelis teigia, jog tokie renginiai užtikrina rinkimų kampanijų skaidrumą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė šį ketvirtadienį žada išeiti atostogų, kol vyks rinkimų kampanija. V. Blinkevičiūtė pirmalaikiuose prezidento rinkimuose dalyvaus kaip Naujosios sąjungos (socialliberalų) kandidatė. "Apie savo laikiną pasitraukimą premjerą Algirdą Brazauską informuosiu trečiadienį", - “Eltai” pirmadienį sakė V. Blinkevičiūtė. Kas pakeis ją ministrės poste, V. Blinkevičiūtė teigė kol kas nežinanti.