viktoras juščenka

Ariel Cohen, The Heritage Foundation Olimpinių žaidynių atidarymo metu prasidėjo tragiškas ir grėsmingas konfliktas tarp Gruzijos ir Rusijos. Rugpjūčio 7 dieną, ketvirtadienį, Pietų Osetijos separatistai, remiami Maskvos, suintensyvino Gruzijos pasienio kaimų apšaudymą iš automatinių ginklų ir patrankų. Tą pačią dieną Gruzija užpuolė Tskhinvalį, kad sustabdytų osetinų artilerijos ugnį. Miestas patyrė didžiulę žalą, kas tapo pretekstu ilgai planuotai Maskvos invazijai į Gruziją.

Į Tbilisį išvykstantis Prezidentas Valdas Adamkus žada išreikšti solidarumą su gruzinų tauta bei reikalauti, kad Rusija nutrauktų karo veiksmus. Prezidentas teigia, kad nieko nedarant pasikartotų Miuncheno scenarijus, kai Vakarų valstybės leido Adolfui Hitleriui užgrobti Čekoslovakiją. „Ar pavyks pasiekti taiką, sunku pasakyti.

Šiandien Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui skambino Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka. Prezidento V. Juščenkos teigimu, Ukraina labai susirūpinusi dėl situacijos Gruzijoje ir karinių veiksmų šios valstybės teritorijoje. Ukraina taip pat  siunčia savo delegaciją į Tbilisį, kuriai vadovauja Ukrainos užsienio reikalų viceministras.

Apie Rusijos imperijos atkūrimą ir buvusios galybės susigrąžinimą svajojantys Rusijos politikai savo tikslams naudoja ne tik dujas, naftą bei grasinimus, bet ir religiją. Vis dėlto, regis, ir šioje srityje Maskvos pozicija silpsta. Akivaizdus įrodymas - Ukrainos pastangos vaduotis iš Rusijos Stačiatikių Bažnyčios įtakos. Ypatingos religijos idėja Po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusijoje pradėjo stiprėti trečiosios Romos imperijos kūrimo ideologija.

Lietuvos gyventojai nuo potvynio ir liūčių nukentėjusiai Ukrainai paremti per dvi dienas pervedė 3 765 litus. Taraso Ševčenkos labdaros ir paramos fondo koordinuojama lėšų rinkimo akcija prasidėjo antradienį. Kaip ketvirtadienį popiet BNS sakė fondo direktorė Inga Žilaitytė, ši suma lėčiau ar greičiau didėja kas valandą.

Nuo potvynių nukentėjusi Ukraina paprašė Lietuvos pagalbos. Trečiadienį Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Igoris Prokopčiukas Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretoriui Laimonui Talat-Kelpša įteikė oficialų Ukrainos vyriausybės prašymą suteikti Ukrainai finansinę, humanitarinę, techninę paramą stichinės nelaimės padariniams likviduoti.

Penki prezidentai susirinks antradienį Batumyje į trečiąjį GUAM (Gruzija, Ukraina, Azerbaidžanas ir Moldova) susitikimą, kuris vyks su šūkiu "GUAM vienija Europos Rytus". Kaip pranešė Gruzijos URM, susitikime dalyvaus trys prezidentai: Gruzijos -Michailas Saakašvilis, Azerbaidžano - Ilhamas Alijevas (Ilchamas Alijevas), ir Ukrainos - Viktoras Juščenka.

Ukrainos teritorinio vientisumo problemos šaknys susiformavo labai seniai, o štai potencialaus konflikto dėl Krymo tarp Maskvos ir Kijevo istorija prasidėjo 1954 m., kai minint Rusijos ir Ukrainos „susivienijimo“ 300-ąsias me­tines tuometis SSRS vadovas Nikita Chruščiovas perdavė visą Krymo regioną (anksčiau priklausiusį Rusijos SFSR) Ukrainos SSR kaip „broliškos“ meilės įrodymą. Oficialiai ši „dovana“ buvo patvirtinta SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo sprendimu.

Ukraina ketina primygtinai prašyti, kad sprendimas dėl prisijungimo prie NATO narystės veiksmų plano (NVP) būtų priimtas dar šiemet, pareiškė prezidentas Viktoras Juščenka. „Mes puikiai skiriame prisijungimą prie NVP ir narystę NATO. NVP duoda Ukrainai galimybę pereiti nuo paties veiksmingiausio intensyvaus dialogo prie intensyvaus bendradarbiavimo.

Ar Ukraina turi teisę švęsti tai, ką nori? Atrodytų, klausimas absurdiškas, o jei į jį tektų atsakyt, tai galima būtų tik konstatuoti – taip, žinoma turi. Tačiau Rusijos Užsienio reikalų ministerija laikosi kitokios nuomonės.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka įsitikinęs, kad jeigu jo šalis įstos į NATO, Ukrainos teritorija negali būti panaudota prieš Rusiją. Tokią nuomonę valstybės vadovas pareiškė interviu Prancūzijos laikraščiui „La CROIX“, pranešė prezidento spaudos tarnyba.

Ukrainos „oranžinė revoliucija“ jau seniai praeityje, o jos vadovas, prezidentas Viktoras Juščenka, kaip rodo sociologinės apklausos, tapo vienu nepopuliariausių šalies politikų. Kodėl taip yra? Ir ar galėjo būti kitaip? „Oranžinės revoliucijos“ vadovai žadėjo keletą esminių pokyčių šalies vidaus ir užsienio politikoje, dauguma jų iki šiol telieka pažadais. Pradžioje pažvelkime, ką jiems pavyko nuveikti užsienio politikoje.

Šiandienės Rusijos gyvenimo diskurse grėsmės samprata užima svarbią vietą. Ji yra nuolatos aktualizuojama – tiek žiniasklaidos, tiek ir oficialių valstybės pareigūnų. Iš vienos pusės, čia nėra nieko nuostabaus – kiekviena šalis gyvena tam tikrų grėsmių ir iššūkių kontekste. Kaip pavyzdį galima paminėti terorizmo grėsmę, kuri yra aktuali daugeliui valstybių (tarp jų – ir Rusijai). Tačiau, iš kitos pusės, grėsmės sampratos aktualizavimas gali tapti ir manipuliavimo įrankiu.

Jeigu Rusijos karinis laivynas būtų priverstas pasitraukti iš Krymo, o Ukraina ir Gruzija įstotų į NATO, Juodoji jūra faktiškai taptų „vidine“ Aljanso jūra. Šių metų gegužės 20 d. Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka išleido dekretą, kuriame pavedė šalies vyriausybei iki liepos 20 d. parengti įstatymo projektą dėl Rusijos Juodosios jūros laivyno iškeldinimo iš Sevastopolio uosto 2017 metais.

Ukrainos ir Rusijos dialogas neįtikėtinai keblus, lygiai kaip ir neįtikėtinai niuansuotas. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo statiškas, jei nepaisysime ciklais pasikartojančio retorikos „sutirštėjimo“ dėl kokių nors konkrečių veiksmų (pavyzdžiui, gamtinių dujų pabranginimo Ukrainai) ar įvykių. Bet esama ir tam tikros dinamikos, šis tas vis dėlto keičiasi.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir Ukrainos vadovas Viktoras Juščenka apsilankė Genocido aukų muziejuje ir apžiūrėjo muziejaus ekspoziciją bei Holodomoro (badmečio) Ukrainoje aukoms atskirti skirtą parodą.. Holodomoras – bolševikų režimo Ukrainoje dirbtinai sukeltas badas, nuo kurio, įvairiais skaičiavimais, žuvo 7–10 mln. ukrainiečių. Vilniuje atidaryta paroda sudaro tarptautinio labdaros fondo „Ukraina 3000“ vykdomos programos „Istorijos pamokos: holodomoras 1932–1933 metais“ dalį.

Ukrainos ir Lietuvos vyriausybės pirmadienį Vilniuje pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo energetikos srityje. Be kita ko, šalys numato bendradarbiauti ir atominėje energetikoje. Dokumentas pasirašytas po Ukrainos ir Lietuvos prezidentų tarybos posėdžio, kuriam vadovavo šalių prezidentai Viktoras Juščenka ir Valdas Adamkus.

Lietuvos ir Ukrainos prezidentai Valdas Adamkus bei Viktoras Juščenka pareiškė susirūpinimą dėl Rusijos sprendimo sustiprinti santykius su separatistinėmis Abchazija ir Pietų Osetija, nes, anot prezidentų, toks sprendimas kvestionuoja Gruzijos teritorinį vientisumą ir didina įtampą regione.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka pirmadienį ryte pradėjo oficialų vizitą Lietuvoje. V.Juščenką su žmona Kateryna Prezidentūros Didžiajame kieme pasitiko prezidentas Valdas Adamkus su žmona, premjeras Gediminas Kirkilas, Vyriausybės nariai, diplomatinio korpuso atstovai. Po sutikimo ceremonijos prasidėjo dvišalis prezidentų susitikimas.

Šiandien į Lietuvą su oficialiu vizitu atvyksta Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka kartu su ponia Kateryna Juščenko ir gausia ministrų delegacija. Prezidentūra pranešė, jog V.Adamkus bei V.Juščenka pirmininkaus Lietuvos ir Ukrainos prezidentų tarybos posėdžiui. Anot „Lietuvos žinių“, labiausiai jaudinantis šio iš anksto planuoto vizito akcentas - parodos, skirtos 1932-33 m. bado aukoms atminti, atidarymas Genocido aukų muziejuje.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka pirmadienį atvyksta į Vilnių oficialaus vizito, kurio metu susitiks su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi ir kitais šalies vadovais. V.Adamkus ir V.Juščenka pirmininkaus Vilniuje rengiamam Lietuvos ir Ukrainos prezidentų tarybos posėdžiui, po kurio pasirašys bendrą deklaraciją ir dalyvaus dvišalių susitarimų pasirašymo ceremonijoje.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka pirmadienį atvyksta į Vilnių oficialaus vizito, kurio metu susitiks su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi ir kitais šalies vadovais. V.Adamkus ir V.Juščenka pirmininkaus Vilniuje rengiamam Lietuvos ir Ukrainos prezidentų tarybos posėdžiui, po kurio pasirašys bendrą deklaraciją ir dalyvaus dvišalių susitarimų pasirašymo ceremonijoje.

Pirmadienį, gegužės 12 d., su oficialiu vizitu į Lietuvą atvyks Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka. Ukrainos vadovą vizito Vilniuje metu lydės pirmoji ponia Kateryna Juščenka ir gausi šios šalies ministrų delegacija. Vizito metu Ukrainos vadovas susitiks su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi, premjeru Gediminu Kirkilu ir Seimo Pirmininku Česlovu Juršėnu.

Ukrainoje šeštadienį pagerbtos prieš 22 metus įvykusios didžiausios pasaulyje Černobylio branduolinės katastrofos, kurią Kijevo valdžios atstovai pavadino „planetos masto drama“, aukos. Keli šimtai ukrainiečių, tarp kurių buvo prezidentas Viktoras Juščenka ir kiti aukšti šalies pareigūnai, praėjusią naktį vykusiame minėjime padėjo vainikus prie Černobylio aukų atminimo paminklo Kijeve ir uždegė žvakes tragedijos metinėms skirtose pamaldose, pranešė prezidento spaudos tarnyba.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka interviu laikraščiui „The New York Times“ (JAV) gyrė ekonominius Ukrainos laimėjimus ir Ukrainos rinkos investicinį patrauklumą, ypač Amerikos verslui. „Mes kalbame apie vieną unikaliausių Europos rinkų.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka pirmadienį buvo nuvykęs darbo vizito į Lenkiją. Svarbiausias vizito tikslas buvo pasirašyti bendrą deklaraciją dėl tarpusavio sąveikos stiprinimo ir pasirengimo finalinei Europos futbolo čempionato daliai „Euro-2012“, praneša šalies vadovo spaudos tarnyba. Po dviejų šalių prezidentų susitikimo ir pokalbio akis į akį vyko Ukrainos ir Lenkijos delegacijų derybos.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka žada visada remti ukrainiečių diasporos Lenkijoje iniciatyvas propaguoti nacionalines tradicijas. Konkrečiai, artimiausiu metu ketinama Peremislyje atidaryti Ukrainiečių liaudies namus. Tai V.Juščenka pareiškė pirmadienį Lenkijos prezidentūroje Varšuvoje, susitikęs su ukrainiečių bendruomenės atstovais. Susitikime dalyvavo ir Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, praneša Ukrainos valstybės vadovo spaudos tarnyba.

Pirmadienį Varšuvoje Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka pasirašė deklaraciją dėl bendradarbiavimo 2012 metais abejose šalyje organizuojant Europos futbolo pirmenybes. Atitinkamą susitarimą dėl Euro 2012 organizavimo prieš keletą savaičių Kijeve pasirašė Lenkijos ir Ukrainos premjerai. Planuojama, jog 2012 metų Senojo žemyno futbolo čempionato atidarymas įvyks Varšuvoje, o uždarymas - Kijeve.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo pavaduotojas, Lytvyno bloko frakcijai atstovaujantis liaudies deputatas Serhijus Hrynaveckis mano, kad prezidentas Viktoras Juščenka, taip pat šalies Užsienio reikalų ministerija turi sureaguoti į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimus dėl Ukrainos legitimumo.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo pavaduotojas, Lytvyno bloko frakcijai atstovaujantis liaudies deputatas Serhijus Hrynaveckis mano, kad prezidentas Viktoras Juščenka, taip pat šalies Užsienio reikalų ministerija turi sureaguoti į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimus dėl Ukrainos legitimumo.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka atleido šalies diplomatinės atstovybės Rusijos Federacijoje vadovą Olehą Diominą ir Ukrainos ambasadorių Vokietijoje Ihorį Dolhovą. Atitinkami įsakai penktadienį paskelbti valstybės vadovo oficialiame tinklalapyje nenurodant atleidimo priežasčių. O.Diominas ambasadoriumi Rusijoje dirbo nuo 2006 metų kovo, I.Dolhovas ambasadoriumi Vokietijoje - nuo 2005 metų gruodžio.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka NATO šalių lyderių susitikimo Bukarešte rezultatus vadina savo šalies pergale ir apie tai pareiškė ketvirtadienį spaudos konferencijoje Bukarešte, pranešama tinklalapyje korrespondent.net. „Tai neabejotinai yra pergalė“, - atsakė jis paklaustas, kaip vertina sprendimą iki gruodžio atidėti Ukrainos prašymo prisijungti prie Narystės veiksmų plano (NVP) svarstymą.

 „Prancūzija neduos žalios šviesos Ukrainai ir Gruzijai stoti (į NATO)“, - sakė šalies ministras pirmininkas F.Fillonas interviu radijo stočiai „France Inter“. Kaip vieną motyvų jis įvardijo Rusijos pasipriešinimą ir konflikto vengimą. Tuo tarpu JAV prezidentas George'as W.Bushas  mano, kad Rusija neturi teisės vetuoti sprendimo dėl Ukrainos siekio tapti Šiaurės Atlanto aljanso nare.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pranešė pasiekęs susitarimą su ukrainiečių kompanija „Naftogaz“ ir atnaujinantis pilną dujų tiekimą Ukrainai, skelbia BBC. Atnaujino tiekimą Tiekimas atnaujintas po to, kai „Gazprom“ ir „Naftogaz“ susitarė dėl apmokėjimų už dujas, kurios Ukrainai buvo patiektos nuo 2008 metų sausio iki 2008 metų kovo. Ukrainos premjerė Julija Timošenko paaiškino, kodėl Ukraina nemokėjo už Rusijos tiekiamas dujas ir taip sukaupė pusantro milijono dolerių siekiančią skolą.

Kaip praneša BBC, Rusijos dujų monpolininkas „Gazprom“ dar ketvirtadaliu sumažino dujų tiekimą Ukrainai, o tai reiškia, kad ukrainiečiai šiuo metu gauna vos pusę kasdienės dujų normos. „Gazprom“ neatmeta galimybės, kad, ukrainiečiams ir toliau atsisakant grįžti prie derybų stalo, dujų tiekimas bus dar labiau apribotas. Savo ruožtu Ukraina pareiškė galinti apriboti rusiškų dujų tranzitą į Vakarų Europą.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ vėl prisuko dujų kranelį Ukrainai, skelbia BBC. Rusijos bei Ukrainos valdžios atstovams nepavykus išspręsti su dujų tiekimu susijusių problemų, tiekimas Ukrainai sumažintas ketvirtadaliu. „Gazprom“ teigia, kad Ukraina jam yra skolinga net 1,5 mlrd. dolerių, o visi bandymai išsireikalauti skolos grąžinimą buvo bevaisiai. Dujas Ukrainai „Gazprom“ buvo užsukęs dar 2006 metais.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka bei Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Aleksijus II yra už tai, kad abi šalys bendrai paminėtų Rusijos krikšto 1020-ąsias metines. "Mes kalbėjomės apie Kijevo Rusios krikšto 1020-ąsias metines. Būtų gerai, jei ir pasaulietinės, ir dvasinės programos būtų suderintos", - pareiškė po susitikimo su patriarchu ketvirtadienį V.Juščenka.

Ukrainos premjerės Julijos Timošenko ir Rusijos dujų monopolininkės „Gazprom“ valdybos pirmininko Aleksejaus Milerio derybos, kuriose buvo svarstomi ginčytini klausimai, susiję su Ukrainos ir Rusijos sutartimis dėl gamtinių dujų tiekimo, baigėsi be rezultatų, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“. Ukrainos ir „Gazprom“ derybininkų delegacijų susitikimas truko beveik 5 valandas.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka antrą vizito Maskvoje dieną pažadėjo Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui neleisti Ukrainoje dislokuoti NATO bazių, skelbia „RIA Novosti“. „Jei rusai nerimauna dėl karinių bazių, Ukraina niekada neleis jų steigti“, sakė V. Juščenka susitikęs su ukrainiečių diaspora Maskvoje. Jis taip pat pridūrė, kad Ukraina yra pasiruošusi įtvirtinti tai konstituciškai.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį Maskvoje susitarė dėl Ukrainos įsiskolinimo valstybinei Rusijos dujų kompanijai „Gazprom“, praneša „RIA News“. V. Juščenka pareiškė, kad Ukraina 2008 metų sausio mėnesio įsiskolinimus „Gazprom” padengs pagal iki tol susitartą dujų kainą. Pasak Ukrainos vadovo, skola bus sumokėta artimiausiu metu.

Antradienį Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka vyks į Maskvą. Tikimasi, kad derybų metu bus aptarta, kaip išspręsti Ukrainos įsiskolinimo Rusijos kompanijai „Gazprom“ problemą, skelbia BBC Rusija. Pirmadienį Ukrainos valdžios atstovams nepavyko Maskvoje pasiekti kompromiso, todėl „Gazprom“ pagrasino apriboti dujų tiekimą Ukrainai, jei sprendimas nebus priimtas iki vasario 12 dienos, 18 valandos.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka antradienį pareiškė, kad jo šalis tvirtai remia Rusijos siekius įstoti į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO).„Ukraina visiškai remia Rusijos stojimą į organizaciją ir tikisi, jog tai įvyks kaip įmanoma greičiau“, - sakė V. Juščenka po PPO Generalinės Tarybos susirinkimo Ženevoje, kuriame patvirtinta pačios Ukrainos narystė organizacijose.

Prieš įsibegėjant šios savaitės politiniams įvykiams, siūlome pažvlegti, kokios pagrindinės temos šią savaitę turėtų dominuoti pasaulinės žiniasklaidos puslapiuose. Pirmadienis. Pasibaigus Serbijos prezidento rinkimams, kuriuos laimėjo provakarietiškas kandidatas Borisas Tadičius, laukiama, kad separatistinių nuotaikų kamuojamos ir etninių albanų dominuojamos Kosovo provincijos politikai artimiausiomis dienomis paskelbs vienašališką nepriklausomybės deklaraciją.

Didesnė ukrainiečių dalis nepritaria jų šalies prisijungimui prie NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija), rodo Demokratinių iniciatyvų fondo atlikta apklausa. Jei vyktų referendumas dėl stojimo į NATO, 52,8% respondentų balsuotų „prieš“, 31,8% balsuotų už narystę aljanse, tuo tarpu 15,4% apklaustųjų nėra apsisprendę.Tiek Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, tiek premjerė Julija Tymošenko siekia narystės NATO.„Prisijungimas prie NATO skaldo Ukrainos visuomenę.

Maždaug du tūkstančiai žmonių susirinko antradienį prie paminklo Tarasui Ševčenkai į mitingą, skirtą Ukrainos nacionalistų organizacijos (UNO) vadovo Stepano Banderos gimimo 99-osioms metinėms paminėti, pranešė "Korrespondent.net"."Akcijos "Stepanas Bandera - nacionalinis didvyris" dalyviai ėjo centrinėmis Kijevo gatvėmis su deglais rankose.S.Bandera buvo UNO lyderis, vienas pasiūliusiųjų įsteigti Ukrainos sukilėlių armiją, kurios tikslas buvo kovoti už Ukrainos nepriklausomybę.

Iš politinės suirutės bandanti išbristi Ukraina pagaliau turi naują premjerę. Antradienį Aukščiausioje Radoje ministre pirmininke pagaliau patvirtinta Julija Tymošenko. Už jos kandidatūrą balsavo 226 parlamentarai (iš viso Radoje yra 450 deputatų), praneša „Lenta.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka ir šalies politikos elitas šeštadienį dalyvavo iškilmingose pamaldose, skirtose milijonams ukrainiečių, kurie 1932-1933 metais mirė dėl bado, atminti. "Meldžiame ramybės Dievo varguoliams, kurie žuvo nuo bado Ukrainoje", - auksiniu arnotu vilkintis kunigas pradėjo mišias XI amžiaus Šv.Sofijos katedroje Kijevo centre. Pamaldas tiesiogiai transliavo televizija.

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka pasveikino UNESCO priimtą rezoliuciją dėl 1932 – 1933 m. badmečio Ukrainoje aukų pagerbimo, pranešė „Interfax.by“. Lapkričio 1 d. 34-oji UNESCO generalinės konferencijos sesija vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl badmečio Ukrainoje aukų pagerbimo. Priminusi apie badmetį, dėl kurio mirė milijonai nekaltų ukrainiečių, konferencija išreiškė įsitikinimą, kad badmečio tragedija turi tapti perspėjimu dabartinei ir ateitiems kartoms.

Prezidentas Valdas Adamkus įsitikinęs, kad Lietuvai pavyktų įtikinti ES pratęsti Ignalinos atominės elektrinės veikimą, tačiau pažymi, kad elektros energijos bado bet kuriuo atveju nebus. "Visų pirma reikia įvertinti esamą padėtį, būsimą padėti ir tada argumentų kalba eiti, kalbėtis, derėtis - aš manau, kad čia yra racionalu ir būtina.