viešieji pirkimai

Daugelis greičiausiai sutiktų, kad įmonės turi rūpintis savo darbuotojais ir suteikti jiems galimybių tobulėti, pvz., įtraukiant juos į įvairius naudingus užsiėmimus, sumokant už reikalingus seminarus ar pan. Vis tik, kai kalbame apie valstybines įmones, į kurias plaukia mūsų visų – mokesčių mokėtojų – pinigai, nesinori, kad jie būtų leidžiami neaiškiems ir daug klausimų keliantiems „mokymams“. Vis tik, patikrinus didžiųjų valstybinių įmonių viešuosius pirkimus, tokių mokymų yra, ir ne vienas.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) kreipėsi į vyriausybinę ginčų komisiją dėl Policijos departamento viešųjų pirkimų metu įsigyto žvalgybinio roboto iš įmonės, kuri, kaip teigia LRT, priklauso net ir karo metais ryšių su Rusija nenutraukusiai verslo grupei „Garant Gruop“. LRT tyrimo duomenimis, Policijos departamento skelbtą viešąjį pirkimą koncerno įmonė „2PM Baltic“, turinti vos vieną darbuotoją, laimėjo šių metų balandį. Skelbiama, kad teisėsaugos institucija už 33 tūkst.

Ketvirtadienį Seime priimtas Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų projektas, kuriuo remiantis įmonės, netiesiogiai remiančios Rusijos karą Ukrainoje, negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Už projektą priėmimo stadijoje balsavo 80, susilaikė 1, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), vienašališkai nutraukusi sutartį su programavimo ir informacinių technologijų (IT) grupės „Novian“ bendrove „Novian Systems“, tai padarė teisėtai ir gali pasinaudoti i 0,4 mln. eurų garantija, o tuo metu „Novian Systems“ sutartį nutraukė neteisėtai, nusprendė teismas.

Ketvirtadienį Seimas priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis numatoma leisti saugumui svarbioms organizacijoms įsigyti bei testavimui naudoti ar kitoms šalims perduoti dronus, kuriuose naudojami gamintojų iš Kinijos komponentai. Už projektą balsavo 77, prieš 3, susilaikė 21 parlamentaras. Siūlyme numatyta, kad organizacijos įsigytus dronus, kuriuose yra kiniškų komponentų, galėtų perduoti kaip paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.

Iniciatyvinė grupė „Stop prekybai rusijoje“ praneša paruošusi Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, kuriais įmonės, netiesiogiai remiančios Rusijos karą Ukrainoje, ar su jomis susijusios įmonės negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Prezidento kanceliarija neseniai sudarė pirkimo sutartį dėl prekių sensorinio kambariui įsigijimo. Prezidentūroje veikiančiam Valstybės pažinimo centrui už beveik 10 tūkst. eurų bus nupirkta gana keistų dalykų: akmenėlių, smėlio gyvatę, paslapčių namelį, kočėlų ir kt. Šios prekės esą reikalingos tam, kad žmonės atsipalaiduotų, atitrūktų nuo įprastos aplinkos ir pasinertų į naują pasaulį.

Seimas leido nuo kitų metų sausio supaprastinti mokslo ir studijų institucijų viešuosius pirkimus. Seimas ketvirtadienį 74 parlamentarams balsavus už, priėmė tokius Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus. Nauja tvarka bus taikoma aukštosioms mokykloms ar mokslinių tyrimų institutams, perkantiems tiesiogiai su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra susijusias prekes, darbus ar paslaugas.

Trys konservatoriai nuo kitų metų gegužės siūlo dar labiau supaprastinti mažos vertės viešųjų pirkimų nacionalinio saugumo ir gynybos srityje procedūras.  Tokias Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pataisas Seime registravo Vilius Semeška,  Andrius Kupčinskas ir Laurynas Kasčiūnas.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) darbuotojams penktadienį surengtas renginys „Auroradream“ centre. Tačiau pramogos vietoj darbo dienos ir likę nepadaryti darbai kai kuriems sukėlė pasipiktinimą. Naujienų portalo tv3.lt šaltinis teigia, kad dieną prieš visi darbuotojai gavo laišką ir negalėjo patikėti tuo, ką pamatė. Esą penktadienį privalomai visi vyksta į renginį, veža autobusu, o vakare viską vainikuos koncertas. Pasak tv3.lt šaltinio, dalyvavimas buvo būtinas.

Valstybės kontrolė (VK) nustatė, jog 66 proc. tikrintų įstaigų 2020–2022 metais nevertino su viešaisiais pirkimais susijusių rizikų. Tuo metu trūkumų nenustatyta ketvirtadalio įstaigų viešuosiuose pirkimuose.  „Dauguma mūsų tikrintų įstaigų nevertino su viešaisiais pirkimais susijusių rizikų, nors būtent rizikų vertinimas ir yra vienas svarbiausių vidaus kontrolės elementų.

Valstybės kontrolė (VK) nustatė, kad dėl viešųjų rangos darbų pirkimų ir sutarčių neatitikimo 2,61 mln. eurų išlaidų yra netinkamos finansuoti europinėmis lėšomis.  Pasak VK atstovės Reginos Lakačauskaitės-Kaminskienės, tai reiškia, kad projektų užsakovai šias lėšas turės gražinti. „Lėšos projektų vykdytojams buvo jau anksčiau sumokėtos, dabar valstybė šiai 2,61 mln.

„Litexpo“ galimai paskleidė klaidinančius teiginius, jog atliekant rinkos vertinimą paslaugų pirkime NATO viršūnių susitikimui neva gavo ir „Bitės“ pasiūlymą, ketvirtadienį pranešė telekomunikacijų bendrovė.

Byloje dėl neskaidrių Plungės ligoninės viešųjų pirkimų teismas nuteistiesiems skyrė baudų už 113 tūkst. eurų, taip pat patenkino 43 tūkst. eurų ligoninės civilinį ieškinį dėl padarytos žalos. Buvęs ligoninės specialistas Edvardas Bierontas antradienį paskelbtu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo ir apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo.

Gynybos resursų agentūra per šiuos metus ketina organizuoti karinių pirkimų už 753 mln. eurų, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pagrindiniai šiais metais planuojami nauji projektai: vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos, trumpojo nuotolio mobilios oro gynybos sistemos M-SHORAD, taktinės nešiojamos ir mobiliosios elektroninės kovos sistemos, mikro klasės bepiločių orlaivių sistemos, pistoletų-kulkosvaidžių įsigijimų projektai.

 Vilniaus apygardos teismas pirmadienį baigė nagrinėti baudžiamąją COVID-19 reagentų pirkimo bylą ir išėjo rašyti nuosprendžio. Jis bus skelbiamas maždaug po pusantro mėnesio, gegužės 11 dieną, rodo teismo informacinės sistemos LITEKO duomenys. Šioje byloje piktnaudžiavimu ir sukčiavimu Lietuvai per pandemiją įsigyjant COVID-19 reagentus kaltinamas Šarūno Narbutas, prokuroras prašė pripažinti jį kaltu ir skirti baudą, tuo metu kaltinamasis ir jo advokatas siekia išteisinimo.

Medicinos banko savininkas Konstantinas Karosas ir jo kontroliuojama įmonė „Western Petroleum“ bei verslininko Mariaus Jakulio Jasono valdoma bendrovė „AAA Capital“ bendru sutarimu nutraukė banko pirkimo-pardavimo sutartį.  Medicinos bankas per biržą pranešė, kad sutarties nutraukimas neturės įtakos banko veiklai ir tolesnei strategijai. Sutartį dėl banko pirkimo-pardavimo šalys pasirašė pernai gruodį, jo vertė nebuvo skelbiama.

Berlynui pradedant leisti didžiules lėšas savo kariuomenei stiprinti, Vokietijos įstatymų leidėjai pritarė keliems viešųjų pirkimų gynybos srityje projektams, įskaitant „Lockheed Martin“ naikintuvų F-35 pirkimą. Kovo viduryje Vokietija paskelbė apie planus senstančius bombonešius „Tornado“ pakeisti 35 naikintuvais „F-35A Lightning II“, galinčiais nešti branduolinius ginklus. Tai buvo vienas iš daugelio projektų, kurių bendra vertė siekia beveik 13 mlrd.

Nuo 2023 metų sausio mažos vertės prekių ar paslaugų viešųjų pirkimų lubos didinamos nuo 58 tūkst. iki 70 tūkst. eurų, o darbų – nuo 145 tūkst. iki 174 tūkst. eurų.   Mažos vertės pirkimų riba padidinta apie 20 proc. atsižvelgiant į kainų kilimą dėl karo Ukrainoje.  Seimas antradienį priėmė tai numatančias Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas: už balsavo 117 Seimo nariai, prieš nebuvo, o du susilaikė.

Jungtinėms Valstijoms leidus Lietuvai už numanomą beveik pusės milijardo eurų sumą įsigyti aštuonias raketinės artilerijos HIMARS sistemas su raketomis, BNS apžvelgia dešimt didžiausių ginkluotės ir karinės technikos pirkinių per pastarąjį dešimtmetį. Įsigijimai pateikiami to meto kainomis. Kariuomenės pirkiniai pateikiami, remiantis viešais šaltiniais. HIMARS sistemos.

Vilniaus apygardos teismas paliko galioti baudas už piktnaudžiavimą kaltais pripažintiems buvusiems bendrovės „Alna“ vadovams ir buvusiems „Sodros“ darbuotojams. Antradienį po trijų teisėjų kolegijos priimto verdikto nuosprendis įsiteisėjo – nuteistieji turės sumokėti 11,2 – 14,9 tūkst. eurų baudas bei sumokėti „Sodrai“ daugiau nei 14 tūkst. eurų žalą. Ji atsirado permokėjus už perkamas paslaugas, nes kitos bendrovės viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios bendrovės siūlė mažesnę kainą.

Šiandien Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui net ir nepaprastajai padėčiai galiojant tik tam tikrose teritorijose palikti galimybę iš viešųjų pirkimų konkursų šalinti su priešiškomis valstybėmis susijusias įmones arba nutraukti su jomis jau sudarytas sutartis, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Toks reguliavimas ir toliau išlieka aktualus.

Seimas ėmėsi įstatymų pataisų, kuriomis siekiama supaprastinti viešuosius pirkimus.  Antradienį parlamentas po pateikimo pritarė tai numatančiam įstatymų pakeitimų paketui, už kurį balsavo 80 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš, o 20 susilaikė. Toliau projektai bus svarstomi Seimo komitetuose.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl siūlymo supaprastinti viešųjų pirkimų vykdymą ir koncesijų suteikimą. Pokyčius inicijavusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija nurodo, kad pakeitimai parengti įvertinus dabartinę viešųjų pirkimų sistemą ir siekiant, kad pirkimai būtų efektyvesni.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Statybininkų asociacijos vadovai pareiškė  stabdysiantys valstybinių projektų statybas ir nebedalyvausiantys viešuosiuose pirkimuose, jei valstybė artimiausiu neras sprendimo, kaip indeksuoti didėjančias statybų kainas.

Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtam priešiškų valstybių sąrašui, kuriuo remiantis iš Lietuvoje skelbiamų viešųjų pirkimų konkursų bus galima pašalinti su šiomis valstybėmis susijusias įmones arba nutraukti su jomis jau sudarytas sutartis, rašoma pranešime spaudai.

Seimas ketvirtadienį leido iš Lietuvoje skelbiamų viešųjų pirkimų konkursų šalinti šaliai priešiškų valstybių įmones arba nutraukti su jomis jau sudarytas sutartis. Tai bus galima padaryti ne vėliau kaip iki 2025 metų.  Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatantį kelių įstatymų pataisų paketą. Šie pakeitimai yra dalis iš daugybės iniciatyvų, nukreiptų prieš Rusiją ir Baltarusiją, Maskvai pradėjus karą Ukrainoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ketvirtadienį skelbs sprendimą byloje, susijusioje su naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ publikacija apie viešuosius pirkimus. „Sprendimas bus skelbiamas rašytinio proceso tvarka“, – BNS sakė teismo atstovė Neringa Lukoševičienė. LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Kas šešta įmonė, iš kurios pernai viešojo sektoriaus įstaigos pirko priemones kovai su COVID-19, skelbia, kaip užkerta kelią korupcijai savo veikloje, trečiadienį pranešė apžvalgą atlikęs nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius. Bendras 40 didžiausių COVID-19 priemonių – testų, apsaugos, dezinfekcinių priemonių – tiekėjų atskaitingumo lygis siekė 13 balų iš 100 galimų, rodo surinkti duomenys.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis didinamos mažos vertės viešųjų pirkimų „lubos“ nuo 10 tūkst. iki 15 tūkst. eurų, o žodinių sutarčių – nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų. Be to, savivaldybėms leidžiama lanksčiau centralizuoti pirkimus.  Seimas šias pataisas priėmė rugsėjo pabaigoje.

Po precedento neturinčio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo kyla grėsmė, kad nuo šiol bet kuris visuomenės veikėjas gali užkirsti kelią žurnalistams ir redakcijoms tinkamai informuoti visuomenę apie abejonių keliantį viešųjų finansų naudojimą, organizuojant viešuosius pirkimus, jų procedūras, skelbiant laimėtojus. Taip ribojama ne tik žodžio laisvė, bet ir visuomenės teisė žinoti, kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai.

Viešojoje erdvėje kilus susidomėjimui Sveikatos apsaugos ministerijos pastaruoju metu vykdytais viešaisiais pirkimais, pateikiame viešųjų pirkimų, vykdytų per 2021 m., finansuojamų Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, Vyriausybės rezervo lėšomis ir Sveikatos apsaugos ministerijos biudžeto lėšomis, skirtomis komunikacijai, ataskaitą. Primename, kad ši informacija taip pat yra viešai prieinama visuomenei Viešųjų pirkimų tarnybos tinklalapyje.

Seimas ketvirtadienį priėmė atnaujintą Viešųjų pirkimų įstatymą, leidžiantį institucijoms laisviau spręsti dėl viešųjų pirkimų centralizavimo bei pakėlusį nedidelės vertės pirkimų bei žodinių sutarčių „lubas“.  BNS pateikia dešimt svarbiausių pokyčių: 1. Nuo 2023 metų sausio neskelbiamų mažos vertės viešųjų pirkimų „lubos“ didėja nuo 10 tūkst. iki 15 tūkst. eurų.   2. Nuo 2022 metų tokių pirkimų sutarčių žodžiu riba nuo 3 tūkst. eurų pakeliama iki 5 tūkst. eurų.

Seimas padidino mažos vertės viešųjų pirkimų „lubas“ nuo 10 tūkst. iki 15 tūkst. eurų, o žodinių sutarčių – nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų. Be to, savivaldybėms leista lanksčiau centralizuoti pirkimus.

Karteliniuose susitarimuose savivaldybių viešuosiuose pirkimuose dalyvavusi statybų bendrovė „Biržų ranga“ nubausta teisingai, nusprendė teismas.  Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) atmetė įmonės skundą dėl Konkurencijos tarybos skirtos 368,9 tūkst. eurų baudos sumažinimo. Teismo vertinimu, Konkurencijos taryba visiškai pagrįstai netaikė atsakomybę lengvinančios aplinkybės – sunkios finansinės padėties.

Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų koregavimas, kad būtų galima kuo skubiau pasienyje statyti fizinius barjerus migrantams stabdyti, yra nebūtinas. Kaip parodė per koronaviruso pandemiją išmoktos pamokos, įsigyti tam tikras priemones ir paslaugas galima labai greitai. Procedūros – vos per dieną Nors viešųjų pirkimų procedūros atrodo lėtos, reikalaujančios nemažai laiko ir galinčios trukti net kelis mėnesius, tačiau jau šiandien yra naudingų išimčių.

Vyriausybė trečiadienį nutarė didinti žaliųjų viešųjų pirkimų dalį, kad jau po poros metų jie sudarytų 100 proc. visų pirkimų. Tokiu būdu būtų įsigyjama kuo mažesnį poveikį aplinkai darančių prekių, paslaugų ar darbų.  „Labai svarbu, kad valstybė pirktų tvariai, tai šitie žaliųjų viešųjų pirkimų pakeitimai numato laipsnišką augimą iš perkančiųjų organizacijų nuo dabartinių 5 proc. trejų metų bėgyje iki 100 proc.

 Teisėsaugos tyrime dėl gydymo įstaigų viešųjų pirkimų įtarimai pateikti dar 16  asmenų, antradienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba.  Anot STT, iš viso šiuo metu įtarimai pateikti 51 asmeniui, tarp jų – 29 privačių įmonių atstovams ir 22 gydymo įstaigų darbuotojams, iš jų devyni – gydymo įstaigų vadovai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad viešųjų pirkimų sistema Lietuvoje nėra pakankamai efektyvi ir kuria prielaidas korupcijai, todėl būtina iš esmės ją pertvarkyti.  G. Nausėda, antradienį susitikęs su Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriumi Dariumi Vedricku sutarė, kad būtina daugiau dėmesio skirti pažeidimų prevencijai, didinti viešųjų pirkimų duomenų prieinamumą.

Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) pernai gruodį pradėjęs vadovauti Darius Vedrickas sako, kad didžiausia viešųjų pirkimų problema yra nepakankama dalyvių kompetencija, todėl bus siūloma apmokyti bei atestuoti ir viešuosius pirkimus rengiančius, ir juos kontroliuojančius darbuotojus. Pasak D.Vedricko, reikia iš esmės keisti viešųjų pirkimų DNR, nes šiuo metu orientuojamasi į jų procedūras, o ne rinkos analizę.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) šiuo metu vykdomus viešuosius pirkimus planuoja taip, kad su koronaviruso valdymu susijusių priemonių būtų įsigyta iš karto pusmečiui, sako jos vadovas. „Nauji viešieji pirkimai suplanuoti taip, kad koronavirusui diagnozuoti reikalingų priemonių įsigijimas būtų bent pusės metų laikotarpiui, kad turėtume didesnį rezervą“, – pirmadienį išplatintame komentare teigia NVSPL vadovas Danas Bakša.

Prezidentas naujuoju Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovu paskyrė ligšiolinį Centrinės perkančiosios organizacijos vadovą Darių Vedricką. Naujas VPT vadovas skiriamas ketverių metų kadencijai, pranešė prezidentūra. Pasak Gitano Nausėdos, profesionali, atspari įvairių suinteresuotų asmenų spaudimui VPT yra viena esminių sąlygų užtikrinant skaidrų ir racionalų viešųjų lėšų naudojimą, skatinant konkurenciją bei mažinant prielaidas korupcijai.

Lietuvą užklupus pandemijai ir valstybei skubant vykdyti viešuosius reagentų, apsaugos priemonių ir medicininės įrangos pirkimus, ne viena įmonė galėjo taip pasipelnyti, o valstybė – permokėti. Teisėsaugai pradėjus vykdyti tyrimus dėl Covid-19 priemonių pirkimų įvairios institucijos konstatuoja – viešųjų pirkimų procedūros supaprastinimas pandemijos metu buvo klaida. Besiruošiant galimai antrajai Covid-19 bangai svarstoma, kaip tokių klaidų nebekartoti.

Aplinkos ministerija dėl gegužę kritusių stumbrų stabdo stumbryno įrengimo projektą Varėnos rajone – stabdomi viešieji pirkimai ir prašoma paaiškinti, kodėl nugaišo stumbrai. „Ministras pavedė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai sustabdyti visas viešųjų pirkimų procedūras, susijusias su stumbrų perkėlimo projekto įgyvendinimu, ir ištirti, dėl kokių priežasčių trys iš penkių stumbrų nugaišo vykdant projekto veiklą perkėlimo metu“, – BNS sakė aplinkos ministro patarėjas Justas Jaskonis.

Valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis teigia abejojantis bet kokiu LRT tyrimu, taip jis vertina ir LRT ketvirtadienį paskelbtą informaciją apie susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių.  „Aš abejoju bet kokiu LRT tyrimu, šiuo taip pat“, – žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Prezidentas Gitanas Nausėda į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę siūlo įtraukti devynias teisėkūros iniciatyvas, tarp jų – viešųjų pirkimų reformą, miškų plynų kirtimų mažinimą, papildomą laisvą dieną tėvams, auginantiems vieną vaiką iki 12 metų. Šalies vadovas siūlo pertvarkyti viešųjų pirkimų sistemą, centralizuojant perkančiųjų organizacijų tinklą ir supaprastinant mažos vertės pirkimus.

Kauno auksinis tualetas, Vilniaus auksiniai šaukštai ir Telšių auksinė stotelė: nepagautas – ne vagis, bet pripažinkime, kad 93 tūkstančiai eurų už vieną autobusų stotelę Telšių pakraštyje skamba neįtikėtinai. Dar įdomiau tai, kad, pasak vietinių, joks autobusas pro tą stotelę net nevažiuoja. Tai kodėl, kam ir kaip nuspręsta ją statyti? Tai bandė išsiaiškinti laidos „Prieš srovę“ žurnalistai. „Mūsų rajone tokių „auksinių“ daiktų yra daug.

Įvairūs tyrimai rodo, kad sveikatos apsaugos sektorius vis dar kenčia nuo korupcijos, tačiau veikiausiai gatvės praeivio paklausus, kokia korupcijos forma jame yra labiausiai įsišaknijusi, dažnas atsakytų, kad kyšininkavimas tarp pacientų ir medikų. Korupcijos prevencijos specialistai tai vadina smulkiąja korupcija.  „Paminėta smulkioji arba, kaip aš ją pavadinčiau, tiesioginė korupcija, turbūt tikrai yra labiau suprantama visuomenei nei korupcija viešuosiuose pirkimuose.

Kuo daugiau gydymo įstaigų joms reikalingus viešuosius pirkimus atliks ne pačios, o įgalios tai daryti viešąją įstaigą CPO LT, tuo geriau bus visai sveikatos priežiūros sistemai ir pačiai valstybei. Kodėl? Nes tokiu būdu bus skatinama masto ekonomika ir sutaupoma daugiau lėšų, kurias bus galima panaudoti kitoms reikmėms.  Taip tvirtina Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovo patarėjas Danas Bakša.