vidmantas pumputis

Prie Kauno perėjų jau nuo rudens piešiami rombai. Ir nors tokio ženklo nėra kelių eismo taisyklėse, o Susisiekimo ministerija tai vadina savivale – pašalinti iš Azijos nusižiūrėtos naujovės Kauno savivaldybė nė neketina. Ministerijai netgi išsiųstas pasiūlymas – įteisinti tokį ženklą, kad šis būtų oficialus. O štai miestiečiai ir svečiai tokių ženklų nepastebi, o jei ir pastebi, ką jie tiksliai reiškia – nežino. Štai tokių rombų jau nuo rugsėjo vis daugėja Kauno gatvėse.

Jau kitais metais įsigalioja svarbus Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimas, kuris, anot pokyčių iniciatorių, turėtų ženkliai palengvinti gyvenimą Lietuvos vairuotojams. Viliamasi, kad atitinkami sprendimai svariai prisidės prie transporto spūsčių mažinimo labiausiai automobiliais perpildytose miestų sankryžose.

Naujos taisyklės kelyje pėstiesiems ir vairuotojams dar neįsigaliojo, bet jau kelia didžiulį susierzinimą. Pėstieji nesupranta, kodėl bus baudžiami už paprastą kalbėjimą telefonu. Vairuotojai piktinasi, kad strigs spūstyse, jei turės stovėti prie kiekvieno šalikelėje stovinčio žmogaus. Tačiau vyriausybė laikosi savo – įrodinėja, kad gatvėse bus saugiau. Tuo metu net Vilniaus valdžia prognozuoja, kad naujovės sukels daugiau chaoso gatvėse.

Vyriausybė užsimojo dar labiau saugoti pėsčiuosius ir dviratininkus. Tačiau tokia apsauga reikš papildomus nepatogumus mašinų vairuotojams. Perėjose dėl kiekvieno pėsčiojo teks sustoti, o dėl dviratininko – sukti į kitą eismo juostą. Tuo metu pėstiesiems pareigų ruošiama mažiau – tik prašoma nesinaudoti telefonais perėjose. Kad dviratininkai keliuose nebūtų kliudomi juos lenkiančių mašinų, susisiekimo ministerija siūlo naujovę – mašinos dviratininką turi apvažiuoti mažiausiai metro atstumu.

Alytaus politikui gimusią idėją specialiai ženklinti vyresnio amžiaus vairuotojų automobilius neigiamai pasitiko ir patys pensininkai, ir saugaus eismo specialistai. Nors politikas ginasi, kad tik siekia apsaugoti vairuotojus, senjorai čia įžvelgia diskriminaciją.

Eismo spūstys bene daugiausiai nervų kainuojantis išbandymas vairuotojams. Paskutiniu metu didmiesčių vairuotojai skundžiasi padidėjusiu transporto srautu, dėl kurio susidaro kamščiai. Specialisto teigimu, Vilniuje yra daug pralaidumą gerinančių pavyzdžių, tačiau vis dar yra ko pasimokyti iš užsienio šalių. Pokalbis su Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėju Vidmantu Pumpučiu - Elenos Jančiukaitės reportaže.

Vienas paprasčiausių būdų pėsčiajam apsaugoti savo gyvybę tamsiuoju paros metu – matomumą gerinančių priemonių nešiojimas. Kasdien šalies keliuose įvyksta dešimtys nelaimingų nutikimų, kuriuose nukenčia pėstieji. Dažniausiai tai nutinka tamsiuoju paros metu, nes jie nenešioja atšvaitų, liemenių ar žibintuvėlių. Praėjusią savaitę, rugsėjo 25-ąją, apie 20 val. 27 min.

Vairuotojai ir pėstieji raginami būti itin atsargūs – ruduo labai pavojingas ir pasižymi vienu didžiausių nelaimingų nutikimų kelyje skaičiumi.  Ypač dėmesį turėtų atkreipti pėstieji, vaikštantys tamsiu paros metu: dienoms trumpėjant labai prastėja matomumas, todėl reikėtų nepamiršti nešioti matomumą gerinančias priemones.

Susisiekimo ministerija sako, kad Seime svarstomas siūlymas drausti pėsčiųjų perėjose naudotis mobiliaisiais telefonais, jeigu jais naudojamasi rankomis, yra nepagrįstas eismo įvykių tyrimų analize. Ministerija, siūlanti Vyriausybei nepritarti pataisoms, be kita to, atkreipia dėmesį, kad apribojimų nenumatoma muzikos klausymuisi ar kitam dėmesį blaškančiam elgesiui, taip pat naujas draudimas negaliotų kertant gatvę ne per pėsčiųjų perėją.

Valstybinė eismo saugumo komisija siūlo priemonę, kuri neleistų užvesti automobilio, jei prie vairo sėda neblaivus žmogus. Įranga būtų montuojama kartą jau prasižengusių vairuotojų automobiliuose. Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis sako, kad apgauti šį alkoholio matavimo prietaisą sunku: „Prietaisas prašys kas pusvalandį, kas valandą vairuotojo pakartoti įpūtimą. Jeigu vairuotojas įpūs daugiau negu nulį, tada prietaisas bėgimą.

Susisiekimo ministerija Seimui siūlo keisti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir įtraukti galimybę registruoti Lietuvoje dešiniavairius automobilius.

Lietuvos lengvųjų automobilių parke nauji tesudaro tik 5 proc., visi kiti - išmaišę Vakarų Europos kelius. Didžioji jų dalis, prieš patekdami į rinką, pereina per auksarankių meistrų rankas, kurie kruopščiai paslepia defektus: ne tik nupoliruoja šonus, sumažina ridą, bet ir moka aibę gudrybių, kaip prekei suteikti laikiną patrauklią, bet deja, apgaulingą išvaizdą.

Pastaruoju metu padaugėjus kraupių avarijų skaičiui Susisiekimo ministerija rengia priemonių planą, kuris turėtų užtikrinti didesnį eismo saugumą keliuose ir sugriežtinti vairutotojų atsakomybę. „Pastebėjome, jog per šį mėnesį įvyko daug skaudžių avarinų dėl jaunų nepatyrusių vairuotojų kaltės. Galiu patvirtinti, kad šiais metais bus įvestas papildomas vairuotojų mokymas. Šį mokymą plačiau pristatys Susisiekimo ministerija maždaug po mėnesio.

Kasmet trečiąjį lapkričio sekmadienį minima Pasaulinė žuvusiųjų eismo įvykiuose atminimo diena. Skaičiuojama, kad keliuose žuvusiųjų pėsčiųjų palaipsniui mažėja, tačiau ši problema ir toliau išlieka eismo priežiūros tarnybų galvos skausmu. Automobilių ekspertai nesuvokia, kodėl žmonės nesugeba savęs apsaugoti tamsiu paros metu, ir nurodo būdų, kaip galima padaryti save matomu ir be atšvaito.

19 vaikų – beveik visa mokyklinė klasė – būtent tiek nepilnamečių Lietuvos keliuose žuvo praėjusiais 2011 metais. Per pirmus 10 šių metų mėnesių eismo įvykiai nusinešė dar 12 vaikų gyvybių. Artėjant Pasaulinei žuvusiųjų eismo įvykiuose atminimo dienai (ji minima trečiąjį lapkričio sekmadienį), Susisiekimo ministerija inicijuoja akciją „Žaislai, kurių nebereikės“ ir kviečia visus gyventojus atkreipti dėmesį į mažųjų eismo dalyvių saugumą.

2014 m. įsigaliojus naujoms Europos Komisijos direktyvoms visi laikantys vairavimo egzaminą turės pademonstruoti ir ekovairavimo įgūdžius. Kaip pažymi srities ekspertai, per likusį trumpą laiką sudėtinga bus pakeisti ne tik vairuotojų rengimo tvarką, bet ir požiūrį į ekologišką vairavimą.

Lietuvoje ką tik baigta dar viena  tarptautinio projekto „Ekovairavimo diegimas besimokančiųjų ir teisę vairuoti turinčių vairuotojų mokymuose“ (ECOWILL) dalis – 500 vairuotojų dalyvavo trumpos trukmės praktiniuose ekovairavimo mokymuose vairuotojo pažymėjimą turintiems asmenims. Mokymų metu pasiekta vidutinė degalų ekonomija sudarė 13-15 proc. 2011 - 2012 metų sandūroje projekto ECOWILL ribose ekovairavimo mokymo metodikos Lietuvoje buvo apmokyti pirmieji vairavimo instruktoriai.

Padangų gamintojos „Goodyear" iniciatyva atlikto tyrimo duomenys rodo, kad 93 proc. Lietuvos vairuotojų mano, kad nustatytas mažiausias leidžiamas padangų protektoriaus gylis yra mažesnis nei oficialiai leistinas. Tyrimas, kurį „Goodyear„ užsakymu atliko tyrimų kompanija „GfK“ Skandinavijos ir Baltijos šalyse, parodė, kad dauguma lietuvių nežino, koks yra oficialus mažiausias leidžiamas vasarinių ir žieminių padangų protektoriaus gylis. Tik 18 proc.

Artėjant šaltajam metų sezonui, vairuotojams patariama iš anksto pasirūpinti automobilio priežiūra. Rudenį, staiga pasikeitus orams, neparengtas automobilis sukelia daug nepatogumų, o dažnai tampa ir skaudžių nelaimių kelyje priežastis. „Valstiečių laikraštis“ domėjosi, kokius darbus privalo atlikti kiekvienas vairuotojas, neabejingas savo ir aplinkinių saugumui.

Siūloma dalį atsakomybės už eismo nelaimes Lietuvos keliuose prisiimti ir kai kurioms vairavimo mokykloms - tos, kurių auklėtiniai dažnai prastai pasirodo egzaminuose, turėtų atsisveikinti su licencija. Tiesa, toks scenarijus dar tik svarstomas, tačiau gali tapti realybe jau kitąmet. Oficiali statistika skelbia, kad "žali", t. y. mažą patirtį turintys vairuotojai sukelia daugiausiai avarijų, kuriose nukenčia žmonės. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia.

Per keturis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, žuvusiųjų per avarijas Lietuvos keliuose sumažėjo 28,1 proc. - tai yra iki 133 žmonių. Tai buvo konstatuota ketvirtadienį Vilniuje įvykusiame Saugaus eismo komisijos posėdyje.

Pavasario pradžioje pagerėjus eismo sąlygoms ir padidėjus leidžiamam važiavimo greičiui, eismo nelaimių ir nukentėjusiųjų jose stipriai padaugėja. Todėl visą balandžio mėnesį policija labiau kontroliuos visus eismo dalyvius. Policijos departamentas praneša, kad kiekviena balandžio mėnesio savaitė bus skirta vis kitiems eismo dalyviams.

Nuo ketvirtadienio Lietuvoje leidžiama važinėti automobiliais su dygliuotomis padangomis. Susisiekimo ministerija taip pat primena, kad lengviesiems automobiliams automagistralėse nuo lapkričio 1 iki balandžio 1 dienos galima važiuoti ne didesniu kaip 110 kilometrų per valandą greičiu. Nuo kitos savaitės šeštadienio, t.y. lapkričio 10 dienos, Lietuvoje bus draudžiama važinėti su vasarinėmis padangomis tiems automobiliams, kurių masė maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 tonos.

Nuo ketvirtadienio Lietuvoje leidžiama važinėti automobiliais su dygliuotomis padangomis.Susisiekimo ministerija taip pat primena, kad lengviesiems automobiliams automagistralėse nuo lapkričio 1 iki balandžio 1 dienos gali mavažiuoti ne didesniu kaip 110 kilometrų per valandą greičiu.Nuo kitos savaitės šeštadienio, t.y. lapkričio 10 dienos, Lietuvoje bus draudžiama važinėti su vasarinėmis padangomis tiems automobiliams, kurių masė maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 tonos.

Siekiant sumažinti nukentėjusiųjų pėsčiųjų ir dviratininkų skaičių perėjose, rekomenduojama mažinti leistiną automobilių greitį iki 30 km/val., sutvarkyti transporto priemonių statymą ties pėsčiųjų perėjomis, didinti baudas vairuotojams, kurie nepraleidžia pėsčiųjų, įrengti saugumo saleles ir kelio susiaurinimus, apšviesti pėsčiųjų perėjas.