vidmantas janulevičius

Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius mano, kad naujasis Seimas savo kadencijos metu turėtų daugiau dėmesio skirti ekonomikos auginimui, o ne vien perskirstymui. Jis tvirtina, kad matant dabartinius koalicijos pažadus, jei šie bus įgyvendinti, Lietuva gali atsidurti panašioje situacijoje kaip ekonomiškai stagnuojanti Estija. „Tai mūsų noras, kad per šią kadenciją Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pasiektų 100 mlrd.

Kol verda aistros dėl koalicijos sudėties, man, kaip Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentui, rūpi ne tik Lietuvos įvaizdis partnerių akyse (visi suprantame, kad tai labai svarbu, bet čia kažką pakeisti gali tik patys naujosios koalicijos nariai), bet koalicijos darbų programa. Šiandien žiniasklaidoje perskaičiau ne vieną tekstą apie naujus mokesčius. Ir kai kurie iš jų kelia didelį nerimą.

Ilgai tvyrojęs neaiškumas baigėsi, vakar gavome atsakymą, ką daugiausiai rinkėjų pasitikėjimo sulaukusi partija iš tiesų siūlo į premjerus. Vertinimų aplinkui daugiau nei pakankamai, o man atrodo svarbiausia, kad dabar prasidės esminiai pokalbiai: apie valdančiąją daugumą ir tai, kokius darbus ji planuoja. Nes kol kas plačiai nušviečiami socialinės srities ir viešojo sektoriaus stiprinimo darbai.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad politikų „eksperimentavimas“ su mokesčių sistema nepadeda šaliai kelti savo konkurencingumo. Verslininkas siūlo apsvarstyti grįžimą prie proporcinės mokesčių sistemos. „Vienas svarbiausių stabilumo ir saugumo elementų yra mokesčių sistema.

Rinkimų metas Lietuvoje atidengia daug visuomenės baubų. Ir būtent šiuo periodu politikai ne tik nevengia, bet sąmoningai kursto visas įmanomas baimes ir mitus. Apie Lietuvą okupavusius „buržujus“, kurių jachtas apmokestinę galėsime per biudžetą perskirstyti papildomus milijardus.

Nuo spalio 1 d. krašto gynybai žmonės ir verslai galės paaukoti kokią tik nori sumą. Pinigai keliaus į gynybos fondą, o vėliau prisidės prie karinės technikos pirkimų. Spalį atsiras galimybė ir įsigyti krašto gynybai skirtų obligacijų. Krašto apsaugos ministras viliasi, kad patriotiški žmonės ir įmonės suaukos šimtus tūkstančių eurų.

Iki rinkimų mažiau nei mėnuo, ir Seime po pateikimo pritarta siūlymui padidinti atostogų dienų skaičių nuo 20 iki 22. Žinoma, toks pasiūlymas patinka ir gyventojams, ir profsąjungoms, bet gal vis dėlto verta pagalvoti ir apie tuos, kurie kuria darbo vietas – verslą. Dabar, kai vis dar kai kuriuose sektoriuose dramatiškai trūksta darbuotojų, atostogų ilginimas – tikrai ne pati geriausia idėja.

Verslo akimis mokesčių reforma jau įvykdyta, o nuo tolimesnių sistemos keitimų reiktų susilaikyti vertina Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. Anot jo, perdėtinio mokesčių didinimo pasekmės matomos Estijoje – susitraukusi ekonomika, paskatinusi dar labiau kelti tarifus ir didelis deficitas. „Manau, kad mokesčių reforma, skirta gynybai, jau įvyko. Nes buvo begalės smulkių pakėlimų.

Nuo 2022 metų I ketvirčio Estijoje iš esmės tęsiasi viena ilga recesija. Taip, mes taip pat turėjome recesijos periodą praėjusiais metais, bet – retas atvejis mūsų su Estija istorijoje – jį įveikėme ir judame toliau. Mes judame, o Estija kažkodėl – ne.

Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) per metus augus 1,4 proc., o per antrąjį ketvirtį – 0,9 proc., analitikai ekonomikos augimo rodiklius laiko gerais, tačiau neatmeta, kad jau trečiąjį šių metų ketvirtį arba kitąmet augimas gali sulėtėti.  Apie tai, kokia ekonomikos situacija Lietuvoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos pramonininkų konfederacija prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas liepą sumažėjo 0,7 punkto ir siekė 45,9 sumažėjo, tuo metu birželio mėn. jis siekė 46,6. Pramonės lūkesčių indeksas rodo bendrovių vadovų nuomonę dėl ateities tendencijų, mažesnis nei 50 punktų įvertinimas rodo pramonės įmonių veiklos apimčių mažėjimą.

Krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui užsiminus apie su Lietuvos pramonės įmonėmis vykdomus pokalbius dėl lietuviškų minų produkcijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad tariamasi dėl minoms reikalingos sprogstamosios medžiagos gamybos. Anot pramonininkų atstovo, tokios žaliavos poreikis yra susijęs ir su Lietuvoje amunicijos gamyklą planuojančia statyti Vokietijos karinės pramonės milžine „Rheinmetall“. „Taip, pokalbiai buvo.

Nuo praėjusių metų balandžio, kai Lietuvos pramonė ėmė gyventi recesijos nuotaikomis, vis laukiame momento paskelbti gerų naujienų. Laukiame ir nesulaukiame. Nedideli svyravimai į pliusą vienoje vietoje, deja, niveliuojami ryškesnių minusų kitoje. Šie svyravimai jau skamba kaip nusibodęs refrenas, bet iš tiesų už jų slypi realios ir labai gilios ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos ekonomikos problemos, kurioms spręsti mes vis pristingame laiko ir ryžto.

Nuo praėjusių metų balandžio, kai Lietuvos pramonė ėmė gyventi recesijos nuotaikomis, vis laukiame momento paskelbti gerų naujienų. Laukiame ir nesulaukiame. Nedideli svyravimai į pliusą vienoje vietoje, deja, niveliuojami ryškesnių minusų kitoje. Šie svyravimai jau skamba kaip nusibodęs refrenas, bet iš tiesų už jų slypi realios ir labai gilios ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos ekonomikos problemos, kurioms spręsti mes vis pristingame laiko ir ryžto.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad antrąjį 2024 m. ketvirtį susitraukęs šalies eksportas paneigia optimistiškas metines pramonės prognozes. Anot jo, pramonės bendrovių kaštai auga greičiau nei našumas, tad joms sudėtinga konkuruoti su dempingą vykdančiomis Azijos valstybių bendrovėmis. „Pirmas šių metų ketvirtis davė galimybę kalbėti su optimizmu, nes atrodė, kad gerėja mūsų situacija ir buvo beveik 2,9 proc.

Plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) generalinis direktorius Dainius Vilčinskas teigiant, kad priemonei „Milijardas verslui“ jau gauta apie 40 paraiškų 1,3 mlrd. eurų sumai, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžia, kad tai, jog vos per 10 dienų nuo starto buvo pateikta daugiau paraiškų finansavimui, nei priemonei skirta lėšų, rodo sudėtingą verslo prieigos prie kapitalo situaciją Lietuvoje.

Plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) generalinis direktorius Dainius Vilčinskas teigiant, kad priemonei „Milijardas verslui“ jau gauta apie 40 paraiškų 1,3 mlrd. eurų sumai, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžia, kad tai, jog vos per 10 dienų nuo starto buvo pateikta daugiau paraiškų finansavimui, nei priemonei skirta lėšų, rodo sudėtingą verslo prieigos prie kapitalo situaciją Lietuvoje.

Jei euro zonos pramonės sektorių pabandytume įsivaizduoti kaip žmogaus organizmą, tai jos širdis būtų Vokietija, į kurią iš kitų euro zonos šalių suteka kraujas – tarpiniai produktai. Šiuo metu euro zonos pramonės širdis patiria permušimus, neretai krenta spaudimas. Panašu, kad nedidelis šių metų pradžios pramonės pagyvėjimas tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje buvo nulemtas eilinio širdies ritmo permušimo, bet, deja, ne sveiko ritmo atstatymo pastangų dėka.

 Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad Vengrijos kapitalo Šveicarijos energetikos bendrovės „MET Group“ planai įsigyti vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Achemos grupės“ kontrolinį akcijų paketą pasirodė logiški. „Man pasirodė logiški jų pamąstymai tuo, kad jie nori vertikalizuoti, nes jie yra dideli prekeiviai naftos ir dujų ištekliais bei elektra.

Vakar EuroposCentrinis Bankas sumažino bazines palūkanų normas 0,25 proc. punkto iki 3,75 procento. Ilgus mėnesius nekantriai laukėme, prognozavome, tikėjome, kad d uotas startas bazinių palūkanų mažinimui įkvėps gyvasties ekonomikoje, ypač investicijų finansavimo planuose. Startas duotas, bet jausmas lyg vietoje šaliko gavai dovanų kaklaraištį, kuris gal puošia, bet nešildo ir nesaugo nuo žvarbaus tiek Vakarų, tiek Rytų vėjo.

Seimui ieškant būdų leisti nepriklausomiems tiekėjams siūlyti pigesnius planus, jeigu rinkoje elektros kainos yra mažesnės, tokia tvarka vis dar negalioja aukštesnės fiksuotos kainos sutartis pasirašiusioms stambioms įmonėms, sako pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pramonės lūkesčių indeksas sumažėjo nuo 49,1, buvusio balandžio mėn. iki 47,8 gegužę. LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius mano, kad tokį pablogėjimą nulėmė rinkimų ciklas, vis dar maži užsakymų skaičiai bei žemesnės nei anksčiau palūkanų mažėjimo 2024 m. prognozės. „Viskas labai greitai keičiasi dėl rinkimų ciklo ir vis naujų geopolitinių konfliktų. Tikrai išgyvename lūžio momentą“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė V. Janulevičius.

Šiuo metu skirtingose srityse vykdomos reformos turėtų būti geriau apgalvotos, sako antrajai kadencijai perrinktas prezidentas Gitanas Nausėda. „Norėtųsi, kad reformos, kurios šiuo metu vykdomos daugelyje gyvenimo sričių, vis dėlto būtų geriau apgalvotos, kad jos turėtų labai aiškius galutinius ir tarpinius tikslus ir kartais mes neužsibrėžtume ir nebepradėtume įgyvendinti pernelyg daug reformų tuo pačiu metu“, – porinkiminėje spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo šalies vadovas „Padėtis š...

Antrai kadencijai išrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai teigiant, jog kelių plėtra ir priežiūra turės būti naujos kadencijos Vyriausybės prioritetas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, jog verslas tikisi, kad dalis pinigų iš siūlomo pakelti kuro akcizo bus skirti kelių priežiūrai ir remontui.

 Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) vadovu vos trijų balsų persvara perrinktas Vidmantas Janulevičius sako, kad iš jo pusės buvo „ne viskas gerai padaryta“, jog pergalė būtų iškovota didesniu skirtumu. Anot jo, LPK suvažiavimas parodė būtinybę atnaujinti gyvus susitikimus. „Tai rodo, kad dalis mūsų narių mano, jog ne viskas yra atliepiama. Būtų reikalas šioje vietoje daugiau ieškoti kaip judėti į priekį.

Naujai ketverių metų kadencijai perrinktas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius ketina aktyviau atstovauti šalies pramonei Europos Sąjungos (ES) kuluaruose. Pasak jo, stiprinti Lietuvos pramoninkų balsą Briuselyje būtina, kad europiniai teisės aktai būtų palankesni vietos verslui. „Mums reikia daugiau įtakos Briuselyje, nes 80 proc. įstatymų ateina iš ten ir nugula tiesiog čia kaip faktas.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) suvažiavime antrai, ketverių metų kadencijai, organizacijos prezidentu išrinko Vidmantą Janulevičių. Už perrinkimo siekusį LPK vadovą balsavo 102, už jo oponentą rinkimuose, „Eikos“ valdybos pirmininką Robertą Dargį 99 nariai.  V. Janulevičius LPK prezidentu pirmai kadencijai buvo išrinktas 2020-ais metais, tuo metu R. Dargis vadovavo organizacijai 2012–2020 metų laikotarpiu.

Finansų ministerijai antradienį pasiūlius papildomų lėšų gynybai surinkti vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, jog dėl tokio pasiūlymo ir buvo sutarta. „Buvo tas vienas procentinis punktas (pažadėtas – BNS) ir mes tikėjomės, kad Vyriausybė jį išlaikys, nes mūsų diskusijos ir argumentai nuo pat pradžios buvo tokie.

Lietuvos bankas teigia, kad 2025 metais minimalioji mėnesinė alga (MMA) galėtų augti iki 1070 eurų. Išgirdus tokius siūlymus, peršasi keistos analogijos. Nes 2023 metais ekonomika traukėsi 0,3 proc., tačiau MMA augo 10 proc., o šiais metais prognozuojamas ekonomikos augimas, tada net keista, kodėl tiek mažai didinamas MMA, t. y. tik 16 procentų, kai ekonomika prognozuojama augs kartais greičiau nei 2023 metais? Bet jei rimtai, tai situacija nebejuokinga.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius siūlo ne tik didinti finansavimą gynybai, bet ir siųsti pramonės įmonių darbuotojus į karinius mokymus. Kai kurie verslai tikina jau dabar prisidedantys prie šalies gynybos – dalis jų darbuotojų jau atlieka tarnybą arba priklauso aktyviajam rezervui, o jeigu reikėtų apmokyti visus, įmonės pačios pasiūlytų būdus, kaip tai organizuoti.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas Vidmantas Janulevičius sako, kad „Achemos“ potencialų pardavimą vengrų energetikos įmonei „MET Group“ turėtų patikrinti ir įvertinti Lietuvos institucijos. Anot jos, svarbu, kad išliktų darbo vietos ir konkurencinga įmonė šalyje. „Achemos“ situaciją sunku komentuoti, nes yra smulkių ir vidutinių akcininkų, ir tai yra jų apsisprendimo teisė, ką jie daro su savo akcijomis. Bet mums, ir LPK, ir visai Lietuvai ši įmonė labai svarbi.

Visiems, užsimiršusiems Vilniuje, siūlau kuo dažniau iš jo iš ištrūkti. Nes Vilnius – kaip vandens sūkurys. Jei nebūsi atsargus, galima greitai „paskęsti“, t. y. greitai prarasti ryšį su kitų šalies regionų aktualijomis ir nuotaikomis. Ir sėkmingos Lietuvos pramonės žemėlapis diktuoja mums tikrai ne tik vilnietišką darbotvarkę. Net jei Vilniaus regione sukuriama daugiau nei 40 proc. šalies BVP ir apie 30 proc.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad balandžio 25 d. Europos Parlamento (EP) patvirtintas Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas prisidės prie Europos pramonės „išgelbėjimo“. Pasak jo, šis aktas numato, kad Europos Sąjungos (ES) žalioji pramonės transformacija vyktų naudojantis tik Europoje pagamintomis technologijomis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas Vidmantas Janulevičius teigia, kad šalies verslus jungiančios organizacijos pritaria 1 proc. pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) padidinimui gynybos tikslais. Visgi, jis pabrėžia, kad tokie pakeitimai turi būti daromi išsiaiškinus, koks bus planuojamų pokyčių poveikis verslui ir ekonomikai. „Verslas remia iniciatyvą gynybos finansavimui skirti 4 proc. nuo BVP ir dar daugiau.

Penktadienį Vilniaus rotušėje vykusiame „Metų ekonomikos forume. Sumani pramonė“ buvo aptarti svarbiausi iššūkiai pramonės sektoriaus konkurencingumui. LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius, sveikindamas į renginį susirinkusius, pažymėjo, kad šiemet konferencijoje norėtųsi atkreipti dėmesį į dvi Lietuvos pramonei aktualias problemas: kvalifikuotų darbuotojų ir prieigos prie kapitalo stoką. „Mes darome viską, kad sugrąžintume sektoriaus gyvybingumą, bet ne viskas yra mūsų rankose.

Mokesčių didinimas Estijoje lėmė itin suprastėjusius šalies ekonominius rodiklius, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. Pasak jo, mažmeninė prekyba, išskyrus prekybą automobiliais ir motociklais, palyginus šių metų sausį su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, susitraukė 6,7 proc. Lietuvos ekonomistų teigimu, įvesdama naujus mokesčius Estija padarė klaidą. „Mažmeninės prekybos apimtys maisto produktais sausio mėn.

Kai gyventojų klausiama, kokia didžiausia kasdienė Lietuvos problema, dar neseniai pagrindinis atsakymas buvo: kainų šuoliai. Bet kad tuos šuolius lemia tikra atlyginimų pasiutplokė, kažkaip dažnam gyventojui neatrodė problema. Nes loginė grandinėlė atrodo tokia: kyla kainos – turi kelt atlyginimus.

 Lietuvos banko atstovai šią savaitę pristatė atnaujintas Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Lyginant su praėjusiais metais, kai šalies ekonomika susitraukė 0,3 proc., jos turėtų džiuginti, nes prognozuojama, kad šiais metais ekonomika augs 1,6 proc. Dar geresnių žinių pažėrė „Luminor“ banko atstovas, teigiantis, kad šalies ekonomika šiemet augs net 2 procentais. Prognozuojama, kad ekonomikos augimas 2025 metais sieks kone 3 proc.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad dalis didelių chemijos pramonės įmonių galėtų būti perorientuotos sprogmenų gamybai. Tuo metu gynybos pramonės ir kitų  verslo organizacijų atstovai sako, jog norint vystyti Lietuvos gynybos pramonę reikia aiškiai sutvarkytos teisinės bazės – būtina keisti ginklų ir šaudmenų bei kitų strateginių prekių kontrolę.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad atėjus dienai X šalies gamybos įmonės galėtų pagaminti iki pusantro milijono vienetų sviedinių, taip pat sprogmenų ir kitos amunicijos. Apie tai ir dar daugiau laidoje „Dėmesio centre +“ diskutuoja Edmundas Jakilaitis ir Vidmantas Janulevičius.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad esant dabartinei situacijai potencialus susitarimas dėl gynybos mokesčio gali žlugti. Pasak jo, jeigu susitikime dėl gynybos finansavimo nedalyvauja opozicijos atstovai, kalbėti apie minėtą mokestį nėra labai tikslinga. „Kol kas taip atrodo, panašu. Jeigu nėra opozicijos, kalbėti apie visumą, apie bendrą gynybos mokestį, matyt, nėra labai tikslinga.

Lietuvoje verslininkai nėra itin sužavėti svarstymais įvesti 4 darbo dienų savaitę už tą patį atlyginimą ir tuo pačiu darbo krūviu, nors Europoje šalys ir įmonės po truputį išbando šitą modelį ir žiūri, kas gero arba blogo nutiks. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius mano, kad tai reiktų palikti spręsti pačioms įmonėms, mat viskas priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio.

Vakar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kiek ukrainiečių gyvybių nusinešė jau 2 metus trunkantis plataus masto karas su Rusija. 31 tūkst. žmonių aukų. Kiek prarado per tą laiką Rusija? Manau, tiksliai niekada nesužinosime, ir Rusijos gyventojai taip pat nesužinos, kiek gi kainuoja šis „pergalingas“ Vladimiro Putino žygis. Kiek Rusija jau metė savo žmonių į kruviną mėsmalę? Per 400 tūkst.

Toliau ieškome sprendimų, kaip greitai ir efektyviai padidinti gynybos finansavimą. Visos verslo organizacijos šiuo klausimu vieningos – didinti reikia, ir kuo greičiau. Tačiau mano akcentas, kad bedidindami turime nepakenti Lietuvos ekonomikai, kurios bene sparčiausiu augimu Europoje džiaugiamės ne vienus metus. Tam pagrįsti turiu du svarius argumentus. Pirmas: kai per pandemiją Lietuvos ekonomikai gaivinti buvo investuoti 6 mlrd.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius tvirtina, kad Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ perėmus Arvydo Avulio valdomai nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Hanner“, atsiranda tikėjimas šio projekto sėkme. Jis taip pat tikino, kad statybų brangimas per pastaruosius metus 20–25 proc. yra normalus.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad nors Š. Stepukonio galimai pasisavintos ir praloštos pinigų sumos yra išskirtinai didelės, Lietuvoje pasitaiko šimtai panašių incidentų, apie kuriuos nėra kalbama. Todėl, anot jo, priežiūrą vykdančios institucijos turėtų atidžiau tikrinti ir stebėti finansines įmonės, o pačios bendrovės neturėtų slėpti tokių incidentų, taip parodant, kad tokių vagysčių netoleruos. „Daugelyje įmonių pasitaiko tų vagysčių.

Europos Komisija kas mėnesį skelbia įvairių išankstinių ekonominių indikatorių sąrašą. Šie indikatoriai leidžia daryti išvadas apie esamą situaciją ekonomikoje ir jos perspektyvas. Siūlau atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kokioje keblioje situacijoje atsidūrė mūsų kaimynės Estijos ekonomika. Estijos, kurią, neslėpsiu, dar visai neseniai laikiau aiškios ir suprantamos mokesčių sistemos pavyzdžiu. Ir ne kartą siūliau jos keliu eiti mūsų politikams, svarstant naujas mokestines reformas.

Kitais metais gyvenimas finansine prasme lengvės – tokią išvadą daro Lietuvos bankas. Nors Europos centrinis bankas (ECB) sumažino kitų metų BVP prognozę, vis dėlto pabrėžia, kad pramonė atsigauna. O atlyginimų augimas jau gerokai viršys infliaciją ir sieks vidutiniškai 9 proc. Tiesa, pramonės atstovai nėra tokie optimistiški, esą kaip tik žiema bus labai sunki.  Vienos didžiausių stiklo paketų gamintojų Baltijos šalyse prezidentas neslėpė – šie metai buvo sudėtingi.

Lietuvos pramonė galėtų gaminti dvigubos paskirties produkciją, pavyzdžiui, ir karinei gynybai tinkamus dronus. Tokių įmonių sąrašą Pramonininkų konfederacija ketina pateikti Nacionalinei gynybos tarybai, kuri Prezidentūroje rinkosi į pirmąjį posėdį. Ši ekspertinė grupė kurs planą, kaip kuo didesnę visuomenės dalį įtraukti į pasirengimą šalies gynybai. Kursams nusiteikti turėtų ir valstybės tarnautojai.