Vidas Šukys

Lietuvos vairuotojai degalinių švieslentėse išvydo jau seniai matytą vaizdą – dyzelino kainos kai kur perkopė ir 1,70 euro ribą. Analitikai vardija brangimo priežastis ir brėžia miglotą prognozę, ar pavasarį automobiliais keliausite pigiau. Maisto brangimui prislopus, daliai gyventojų, panašu, bent jau kol kas atsikvėpti vis tiek neteks, mat už keliones automobiliu dabar tenka sumokėti daugiau nei ankstesniais mėnesiais.

Nuo sausio padidėjo dyzelino ir suskystintų naftos dujų akcizai. Verslininkai įspėja, kad tai didins infliaciją, o maisto kainos didės. Įžengus naujiems metams, pokyčių sulaukė ir ūkininkai – jeigu paaiškėtų, kad automobiliuose pilatės žymėtą dyzeliną, tokiu atveju grėstų riebios baudos. Ūkininkai dėl tokio įstatymo pakeitimo žeria kritiką valdantiesiems ir atrėžia, kad naštą pajustų ne tik gamintojai, bet ir pirkėjai.

Žaliavinės naftos kainoms pradėjus kopti aukštyn, paskelbta žinia, kad šiemet pirmą kartą buvo viršytas 2022-ujų kainų lygis. Tiesa, ekonomistai ir rinkos ekspertai tokius teiginius vertina atsargiai ir vertina, kokių kainų degalinių švieslentėse gali tikėtis vairuotojai. Lietuvos energetikos agentūra (LEA) pirmadienį paskelbė, kad rugsėjo 11–17 d. energijos ištekliai mūsų šalyje toliau brango: benzinas – 1 proc., dyzelinas – 2,3 proc.

Seimas priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo uždegė žalią šviesą galiausiai pakeisti Akcizų įstatymą ir labiau apmokestinti iškastinį kurą. Jei įstatymas bus priimtas, daliai vairuotojų už kurą reikės mokėti ir 30 centų brangiau nei dabar.

Sumažėjusios dyzelino ir benzino kainos vairuotojus džiugins neilgai – Aplinkos ministerija užsimojo didinti kuro kainas. Ministras Gentvilas siekia didinti akcizą kurui, taip pat įvesti ir naują degalams taikomą taršos mokestį. Jis sako, kad tai dar vienas būdas gyventojus persodinti į elektromobilius. Vairuotojai tokiais ministerijos planais nesidžiaugia: esą trūksta krovimo stotelių, elektromobiliai kainuoja brangiai, o retas iš Vilniaus be papildomo įkrovimo pasiekia pajūrį.

Skambios valdžios frazės, kad Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų, nėra tikslios. Pasaulinė naujienų agentūra „Reuters“ skelbia, kad į Lietuvą rusiškų automobilinių dujų importas karo metu išaugo net 8,5 karto. Statistikos departamentas, nors ir turi kitokius skaičius, bet patvirtina, kad rusiškų dujų importas gerokai išaugo. Tiesa, kam konkrečiai jos skirtos, lieka iki galo neaišku.

Pabrangus degalams beveik pusė lietuvių keičia savo keliavimo įpročius: stengiasi riboti nebūtinas keliones, renkasi viešąjį  transportą, kooperuojasi kelionėms. Tai rodo naujausia gyventojų apklausa. Tiesa, automobilius į kitas transporto priemones daugiausia keičia regionų gyventojai, o didmiesčiuose žmonės degalų sąskaita netaupo ir automobiliu važiuoja ir po vieną.

Lenkija pusei metų sumažino PVM tarifą kurui, tad lietuviai į kaimyninę šalį patraukė ne tik pigesnės dešros, bet ir pigesnio benzino ir dyzelino. Tą jau pajautė pasienio regione esančios degalinės, kurių apyvarta šiomis savaitėmis krito per pusę. Ir nors verslininkai dar nekalba apie uždaromas degalines, tačiau jau imasi trumpinti darbo laiką ir puse lūpų užsimena, kad gali tekti atsisakyti dalies darbuotojų.

Lietuvoje kyla ne tik maisto produktų, bet ir degalų kainos – kai kuriose degalinėse litras benzino kainuoja daugiau nei pusantro euro. Ekspertų teigimu, degalų kainą kelia ir neramus geopolitinis kontekstas bei Rusijos įsiveržimo į Ukrainą grėsmė. Pasak jų, jei Kremlius galiausiai nuspręstų pradėti invaziją, kuro kainos Lietuvos degalinių švieslentėse iškart šoktų į viršų.

Lietuvoje kyla ne tik maisto produktų, bet ir degalų kainos. Kaimyninė Lenkija pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą sumažino ne tik maistui, bet ir kurui, tad neretas tautietis pas kaimynus važiuoja ne tik pigesnės dešros, bet ir pigesnio benzino ir dyzelino.

Kuro trūkumas Jungtinės Karalystės (JK) degalinėse kaip reikiant įplieskė paniką šalyje, o vairuotojai valandų valandas praleidžia stovėdami eilėse, norėdami įsipilti degalų. Ar panašus scenarijus gali įvykti ne tik JK, bet ir Europos valstybėse, pavyzdžiui, Lietuvoje?  Dar praėjusią savaitę pasirodžiusi žinia apie tai, kad vairuotojai JK degalinėse išvydo pirmuosius pranešimus apie degalų trūkumą, kaipmat įplieskė paniką tarp vietos gyventojų.

Europoje protestuotojai išėjo į gatves priešindamiesi brangiems degalams ir keliamiems akcizams, kai naftos kaina pastaraisiais mėnesiais gana žymiai krenta. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai sako, kad ir lietuviai piktinasi nepingančiais degalais, bet vargu ar kainos dėl to keisis. Naftos kaina šį rudenį pradėjo kristi. Dar spalio mėnesį kaina už barelį buvo apie 80 dolerių ir daugiau, dabar vieno barelio kaina siekia apie 60 dolerių.

Pastarosiomis savaitėms pinganti naftos kaina įvairių šalių rinkose vis labiau atkreipia daugybės ekonomistų dėmesį. Tačiau mažėjančios pagrindinio pasaulio energetikos ištekliaus kainos vairuotojams, tikėtina, pokyčių neatneš. Ekspertai primena, kad benzino kaina dažnai nepriklauso nuo to, už kiek parduodama nafta. 65,31 JAV dolerio už barelį. Tokia populiariausios, „Brent“, rūšies naftos kaina trečiadienį buvo fiksuojama Londono biržoje.

2013 metais kuro kainos Lietuvoje pasiekė aukštumas. Iki jų betrūksta keliasdešimties centų. Visgi ekspertai ramina, kad šiemet tokio didžiulio šuolio kainose nematysime. Naftos kainos po truputį kopia aukštyn, kuomet buvo pranešta apie kritusias JAV degalų atsargas. Prie kainų augimo taip pat prisideda tiekimo sutrikimai Libijoje ir Kanadoje. Tačiau tuo pat metu didesnį kainų augimą riboja kalbos apie naftos gavybos apimčių didinimą Saudo Arabijoje ir Rusijoje.

Valdančiųjų kova griežtinant prekybą alkoholiu atsirūgo – statistika rodo, kad auga šešėlinė alkoholio prekyba. Tai patvirtina ir viešojoje erdvėje aktyvėjantys skelbimai, siūlantys įsigyti alkoholio draudžiamu laiku, bei vis dažniau policijos sulaikomi nelegalaus alkoholio gamintojai. Šiemet įsigaliojo valdančiųjų inicijuotas prekybos alkoholiu griežtinimas – sutrumpintas alkoholio pardavimo laikas bei padidintas pardavimo amžius. Taip pat uždrausta alkoholio reklama.

Sveikatos apsaugos ministerija Seimui pavasarį siūlys leisti prekiauti nereceptiniais vaistais mažmeninės prekybos vietose. Prekybininkus tokia iniciatyva džiugina, bet farmacininkai įspėja, kad labiau prieinami vaistai reiškia ir daugiau problemų.

Nuosavu transportu važinėjantys jau turėjo pastebėti, kad per pastaruosius dvejus metus kaina vis stiebėsi į viršų. Šiais metais taip pat prognozuojama, kad kuro kainos augs. Ne vien dėl naftos brangimo, bet ir dėl padidėjusio akcizo. Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys atskleidė, kad kol kas padidėjusioje degalų kainoje dar nenugulė didesnis akcizas. Mat kol yra atsargų, tol ir sena kaina. Poveikis turėtų pasijausti sausio viduryje ar sausio mėnesio gale.

Jeigu kažkas stengiasi apriboti tam tikrą ūkinę, komercinę veiklą demokratinėje Europos Sąjungos valstybėje, tai, manau, nėra geras ženklas, „Žinių radijui“ sakė Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys. „Vakar Konkurencijos tarybos atstovas tiesiai šviesiai per Sveikatos reikalų komiteto posėdį pasakė, kad yra pažeidžiami konkurencijos įstatymai.

Žinių radijas Naftos rinka nėra tokia stabili, tad taip, kaip staigiai degalai atpigo, taip pat staigiai gali ir pabrangti, „Žinių radijui“ trečiadienį sakė Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys.

Jei nepriklausai stambiesiems tinklams ar esi įsikūręs netoli pasienio, kuo greičiau atsikratyk verslo. Tuo įsitikinę verslininkai, kurių valdytoms degalinėms šiuo metu skubiai dairomasi pirkėjų. Nedidelės konteinerinės degalinės pasmerktos išnykti. Bankrutavus savininkams jų net nepavyksta parduoti - šiandien rašo „Lietuvos rytas“. „Prekiavome tiktai dujomis.

Augančios  degalų kainos lietuviams turės didesnį poveikį nei estams ir latviams, teigia pramonininkai. To priežastis – Lietuvoje taikomas didesnis akcizo tarifas nei kaimyninėse šalyse. Kone pusė degalų kainos – mokesčiai valstybei Kaip pastebi Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitikas Aleksandras Izgorodinas, Lietuvoje beveik pusę benzino kainos (48 proc.) sudaro mokesčiai valstybei. „Lietuvoje išlaidos degalams sudaro 6,6 proc.