vida augustinienė

Rytoj, paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną politikai vėl grįš prie bandymo priimti antikonstitucinius Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimus. Antradienį į Seimo posėdžio darbotvarkę įtraukti klausimai dėl draudimo papildomai mokėti už paslaugas, kurių nustatytą bazinę kainą finansuoja Valstybinės ligonių kasos.

Pacientai skundžiasi, kad susiduria su vaistų trūkumu – neranda įprastai vartojamų medikamentų, o ir užsakyti vaistinės neturi iš kur. Atsakingos institucijos aiškina, kad vaistų trūksta ar jų tiekimas stringa dėl kelių priežasčių, tačiau grėsmė pacientams likti be gydymo iškyla toli gražu ne visada. Portalas tv3.lt primena rašęs, kad vaistinės jau kuris laikas susiduria net su antibiotikų ar paracetamolio trūkumo problema.

Pasirodžius informacijai apie Seime planuojamą priimti Sveikatos draudimo įstatymo projektą, kuriuo mėginama ligonių kasoms suteikti baudėjo galias sustabdant ar net nutraukiant sutartis su gydymo įstaigomis ir vaistinėmis, suskubo sureaguoti ir pacientams atstovaujančios organizacijos.

Net ne dienomis ar savaitėmis, o mėnesiais pacientai skaičiuoja, kiek turės laukti vizito pas gydytoją-specialistą. Pacientų organizacijos sako: žmonės moka sveikatos draudimą, o gauti paslaugos laiku negali. Sveikatos apsaugos ministras įsitikinęs: viską išspręs išankstinio registravimo sistema, kai prie jos bus paskatintos prisijungti visos gydymo įstaigos. Respublikinės Šiaulių ligoninės koridoriuje kardiologo konsultacijos ir kardiogramos laukia iš Kuršėnų atvykęs Aloyzas.

Daug kritikos tiek iš pacientų, tiek medikų jau ne vienerius metus sulaukia nueinančio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įtvirtinta pirmojo pigiausio vaisto paskyrimo tvarka. Visgi, panašu, kad nauji valdantieji čia gali įnešti rimtų pokyčių.

Nors pacientai šiuo metu itin aršiai piktinasi dėl sunkumų ne tik patekti pas gydytoją, bet ir prisiskambinant į registratūrą, dalis jų, įbaiminti naujojo koronaviruso ir pandemijos, išvis nesiryžta kreiptis pagalbos. Medikai neslepia, kad tokios tendencijos didina nerimą, mat „iškentėtas“ skausmas ar „išvaikščiotas“ insultas gali dar labiau pabloginti pacientų būklę. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidento Šarūno Narbuto manymu, toks elgesys yra labai žmogiškas.

Jau mėnuo, kaip Lietuvos gydymo įstaigoms leista vėl atverti duris ir dirbti pilnu pajėgumu, jei tik jos turi tokią galimybę. Tačiau realybė tokia, kad vos daugiau nei pusė gydymo įstaigų gali arba sako galinčios teikti planines paslaugas. Tai gąsdina ir pykdo pacientus, kuriems tenka laukti vizito pas specialistus, tačiau medikai sako niekuo negalintys padėti – trūksta specialistų, o per valandą tenka priimti mažiau pacientų.

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė viešai prašo Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos nebeskirti Aurelijaus Verygos Sveikatos apsaugos ministru, rašoma pranešime spaudai.  „Nerimą kelia tai, kad sprendimai Sveikatos apsaugos srityje yra priimami neatsižvelgiant ne tik į pacientams, bet ir įvairių sričių medicinos specialistams, gydymo įstaigų vadovams, kitų sričių specialistams atstovaujančių organizacijų teikiamas pastabas ir nuomonę.

Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai – nauji nemalonumai. Ministras leptelėjo, kad kompensuoti verta tik tuos vaistus, kurie reikšmingai pailgina gyvenimą ir yra nebrangūs. Šią savaitę ministras dievagojasi neteisingai buvęs suprastas. O neteisingai jį supratusius žurnalistus grasina apskųsti. Tuo metu pacientai labai nerimauja, ar ministro žodžiai, kurių jis mėgina išsižadėti, netaps realybe – ir brangesnio nei 30 tūkst.

Sveikatos sistemos reforma jau trečią kartą šioje kadencijoje bandys skintis kelią Seime. Tiesa, šį sykį ji kiek kuklesnė ir apie gydymo įstaigų tinklo perorganizavimą arba paprastai tariant dalies ligoninių uždarymą nebekalbama. Prieš metus Seimo koridoriuose buvo kalbama, kad po sveikatos reformos duris gali užverti kone pusšimtis mažesniuose miestuose ir miesteliuose esančių ligoninių.

Medikai, o kartu su jais ir pacientai, pradėjo ruoštis naujai sveikatos reformai, kuri įsigalios po Naujųjų metų. Pagal ją, lėtinėmis ligomis sergantys ligoniai privalės pas šeimos gydytoją patekti per 7 dienas. O štai pas specialistus siunčiami pacientai negalės laisvai pasirinkti kur nori pakliūti – teks vykti ten, kur bus vietos.

Seimo opozicija, medikai, pacientai ir merai kilo į kovą prieš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) neva sudarytą „juodąjį ligoninių sąrašą“. Pacientų atstovai baiminasi, kad ministerijos inicijuojami pokyčiai atims jų teisę rinktis ir didins eiles pas gydytojus. Tuo metu valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad „juodasis sąrašas“ neegzistuoja.

Sveikata – brangiausias turtas. Dėl to vieningai sutaria ir pacientai, ir medikai, bet dėl šio turto apsaugos požiūriai išsiskiria. Pacientai kaltina medikus dėmesingumo stoka, o šie atkerta, kad jei sergantieji neužsiimtų savigyda internete ir kruopščiai laikytųsi gydytojų nurodymų, sveiktų greičiau. „Valstiečių laikraščio“ kalbinti specialistai sutaria, kad šias problemas padėtų išspręsti abipusė pagarba ir pasitikėjimas.

Vasarą į Lietuvą grįžtantys emigrantai Lietuvoje skuba susitvarkyti ir sveikatos problemas. Apsidraudus privalomuoju draudimu keliems mėnesiams, paslaugomis naudojamasi nemokamai. Dėl to kyla klausimų, ar nelieka nuskriausti nuolatos mokesčius mokantys lietuviai.

Seime Sveikatos apsaugos komiteto posėdyje skambėjo įvairiausi svarstymai, kaip būtų galima mažinti didžiules pacientų eiles. Gydymo įstaigų atstovai tikina, kad didžiulė bėda kyla dėl užsiregistravusių, tačiau neateinančių pacientų, kurie taip dirbtinai prailgina laukiančiųjų eiles. Kovai siūloma pasitelkti arba „simbolines“ baudas, arba bendrą nacionalinę elektroninę sistemą. Trečiadienį Seime Sveikatos apsaugos komitete vyko klausymai.

Stengiantis optimizuoti finansus, jau šiemet bus parengtas gydymo įstaigų tinklo pertvarkos planas. Pagal jį, Lietuvos rajonų ligoninėse bus mažinami kai kurie skyriai. Galiausiai jose veiks tik priėmimo skyrius. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, tai neišvengiama dėl gyventojų provincijoje mažėjimo. Rajonų ligoninėse esantys skyriai po truputį bus uždaromi stengiantis optimizuoti finansus.

Nuo lapkričio 1 dienos iš ne Europos Sąjungos (ES) šalių bus galima įvežti, parsivežti, o taip pat ir parsisiųsti mažiau vaistų. Taip tikimasi mažesnių nelegalios prekybos vaistiniais preparatais Lietuvoje mastų ir dėl to skaidresnės šalies ekonomikos. Tikimasi sumažinti ir rinkoje esantį sveikatai galimai pavojingą vaistų kiekį. Kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerija, dabar iš trečiųjų šalių vienu kartu be recepto galima įsivežti 45 pakuotes skirtingų pavadinimų vaistų.

Nuo liepos 1 dienos 8 procentais padidinus atlyginimus gydytojams bei slaugytojams, pastarieji uždirba apie 50 eurų, o medikai vidutiniškai 100 eurų daugiau. Šias papildomas lėšas algoms, gydymo įstaigos turi užsidirbti pačios. Gydytojai tikina, jog ligonines bei poliklinikas tai klampina į skolas. Maža to, medikų atlyginimai kilo ligonių sveikatos sąskaita. Šiuo metu šalyje vidutinis gydytojų atlyginimas siekia apie 1400 eurų, slaugytojų – 730 eurų, neatskaičius mokesčių.

Rajonų ligoninėms – niūrios prognozės. Jau dabar dalyje ligoninių uždaromi vaikų ligų, chirurgijos ar akušerijos skyriai. Sveikatos apsaugos ministras sako, kad ateityje rajonų ligoninės turėtų apsiriboti tik slaugos ir skubios pagalbos paslaugomis. Pacientai iš kaimo vietovių piktinasi, esą iš jų atimama galimybė gydytis. Radviliškio gyventoja Virginija su kūdikiu ramiai ilsisi parke.

 Konkurencijos taryba prieš kelias savaites išplatino pranešimą, kuriame informavo apie savo tyrimą, po kurio Lietuvos gyventojams sužibo viltis vaistinėse išvysti pigesnius vaistus. Numatoma naikinti apribojimą lygiagrečiam importui – alternatyviam būdui platinti vaistus, neįgyjant rinkodaros teisių. Tai reiškia, kad greitu metu užsukę į artimiausią vaistinę išvysime ne tik mažesnes vaistų kainas, tačiau ir didesnį jų pasirinkimą.

Jau kitąmet gali būti uždaryta apie dešimt ligoninių skyrių. Grėsmė iškilo rajonų ligoninių akušerijos ir chirurgijos skyriams. Jeigu juose priimama mažai gimdyvių ir retai operuojama, skyriai bus perkeliami į kitas ligonines. Maža to, planuojama rečiau gydyti ligoninėse ir skatinti gydymąsi namuose. Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad nenukentės nei pacientai, nei gydytojai. Šiems atrodo priešingai. Radviliškietė Kristina naujagimę dukrytę sūpuoja savo miesto ligoninėje.

Aršios kritikos audrą savo pasiūlymais, kaip reformuoti sveikatos apsaugos sistemą, sukėlęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis pagaliau nusprendė išklausyti ir antrąją pusę. Kaip rašė naujienų portalas balsas.lt, antradienį ministerijoje jis susitiko su Lietuvos poliklinikų vadovais ir išklausė jų nusiskundimų bei pasiūlymų, susijusių su valdiškų ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų santykiais.

Kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Jos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į šią ligą, komplikacijas ir kontrolę. Šiurpinanti statistika Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė kalbėdama apie sergamumo diabetu statistiką sakė: „Ir Lietuvoje, ir pasaulyje sergamumas diabetu auga. 2010-aisiais šia liga Lietuvoje sirgo daugiau nei 76 tūkst. žmonių, o praėjusių metų duomenys rodė, kad nuo diabeto kenčia jau daugiau nei 80 tūkst.

Lietuvos pacientams atsiveria galimybės saugiai ir kokybiškai gydytis bet kurioje iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių. Tačiau laisvę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis be sienų   garantuojanti pacientų teisių direktyva – tai išbandymas tiek sveikatos politikams, tiek pačioms gydymo įstaigoms. Todėl Lietuva jau pradėjo ruoštis Europos Parlamento ir  Tarybos direktyvos dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas  (Direktyvos) įgyvendinimui.

Įgyvendinus sveikatos sistemos pertvarką, ne viena rajono ligoninė tikriausiai virs tik slaugos ar globos įstaiga, dar labiau nutolinančia medicinos pagalbą nuo kaimo žmonių.Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas tikina, kad Lietuvos sveikatos sistemos pertvarkos metmenyse numatytos kryptys turėtų išgelbėti pinigus valgančią, bet neefektyviai veikiančią sistemą ir tarnauti žmonėms. Tačiau rajonų medikai nuogąstauja, kad po šios pertvarkos gydymo paslaugos gerokai nutols nuo kaimo žmonių.

Pacientus ir vaistų gamintojus vienijančios organizacijos ragina kuo skubiau įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą Vaistų prieinamumo ir kainų mažinimo priemonių planą, tačiau įspėja, kad šios priemonės tik iš dalies pagerins prastą šalies sveikatos priežiūros sistemos situaciją. Šiuo metu Lietuvoje žmonės gyvena trumpiausiai visoje ES, o naujausiame Europos ir Kanados sveikatos priežiūros sistemų paslaugų tyrime Lietuva atsidūrė 25-oje vietoje tarp 32 valstybių.

Gydytojai nuogąstauja, kad, nurėžus gydymo paslaugų finansavimą, bus išklibinti sveikatos priežiūros sistemos pagrindai, žmonėms teks gerokai primokėti už gydymą. „Nevyniokime situacijos į vatą: jeigu valstybė negali sumokėti už gydymo paslaugas, tai teks padaryti patiems žmonėms“, – teigia medikai. Jie tvirtina, kad, Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) 11 proc. sumažinus gydymo paslaugų finansavimą, bus teikiamas tik būtiniausias gydymas.

Lietuvos žmonės sukrėtė dar viena gąsdinanti žinia - kai nedarbas didėja, vaistai ir pragyvenimas brangsta, o atlyginimai mažėja, pavojinga bus net susirgti, nes gali tekti mokėti už apsilankymą poliklinikoje, gulėjimą ligoninėje ar recepto išrašymą.

Keturis mėnesius dirbsiančiam sveikatos apsaugos ministrui ir Vyriausybei parlamentarai siūlo suktis greičiau, kad jau kitąmet būtų galima skaičiuoti atskirą sveikatos draudimo mokestį. Nemažėjančios eilės poliklinikose, nepatenkinti pacientai, medikų trūkumas provincijos ligoninėse, didelis darbo krūvis ir jo neatitinkantis atlyginimas, padėkos vokeliai gydytojams, baigiantys numarinti papildomo sveikatos draudimo idėją.

Mirtingumo rodiklis Lietuvoje dėl visų mirties priežasčių 2005 m. buvo vienas iš didžiausių visoje ES – 1082/100 000 gyventojų. Viena iš šią kritinę padėtį lemiančių priežasčių yra nepakankamas sveikatos apsaugos finansavimas.

Patvirtinusi naują kompensuojamųjų vaistų kainyną, vasaros pradžioje Sveikatos apsaugos ministerija žadėjo, kad daugiausiai vaistams išleidžiantys gyventojai sulauks kompensacijų.

Padėti pacientui yra vienas pagrindinių Sveikatos apsaugos ministerijos tikslų. Tai pareiškė sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas ketvirtadienį (04.17) per susitikimą su Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos nariais. Ministerijos svečius J. Olekas pakvietė aktyviai bendradarbiauti, sprendžiant aktualias sveikatos priežiūros problemas.