veto

Beveik 40 parlamentarų kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą prašydami vetuoti ketvirtadienį Seimo priimtas Medžioklės įstatymo pataisas, įteisinusias naktinio matymo prietaisų naudojimą medžiojant tam tikrus laukinius žvėris. „Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad naktiniai taikikliai būtų leidžiami naudoti tik medžiojant keleto rūšių invazinius ir užkrečiamąsias ligas platinančius gyvūnus.

Seimui ketvirtadienį nusprendus leisti medžioklėje naudoti naktinius taikiklius, premjerė Ingrida Šimonytė teigia ketinanti pasirašyti kreipimąsi į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl šios įstatymo pataisos vetavimo. „Taip, žinoma“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė premjerė, paklausta, ar pasirašytų kreipimąsi į šalies vadovą, jei toks atsirastų parlamente. Ji taip pat pridūrė neabejojanti, kad kreipimasis į G. Nausėdą atsiras.

Seimui antradienį pritarus kitų metų valstybės biudžetui, tačiau neatsižvelgus į mokytojų reikalavimus dėl atlyginimų augimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovas Andrius Navickas sako besitikintis prezidento veto. „Mes tikimės, kad prezidentas ir taip palaikys mus, nereikia ten vykti ir mitinguoti. Tikimės prezidento palaikymo“, – antradienį žurnalistams sakė profsąjungos vadovas.

Seimas linkęs pritarti prezidento Gitano Nausėdos veto, numatančiam, kad tyrimai dėl merų ir savivaldybių tarybų narių galimus interesų konfliktus liktų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) kompetencija, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Man panašu, kad Seimas yra linkęs pritarti veto, mes Liberalų frakcijoje aptarinėjome šį klausimą, tai tikėtina, kad balsuosime laisvai“, – žurnalistams antradienį Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimui pritarus naujajam bankų pajamų mokesčio, vadinamo laikinuoju solidarumo įnašu, įstatymui, Lietuvos bankų asociacija (LBA) kreipiasi į Prezidentą, prašydama vetuoti šią iniciatyvą. LBA viliasi, kad šitaip valstybės vadovas užkirs kelią atsirasti Konstitucijai prieštaraujančiam teisės aktui ir jo nulemtoms neigiamoms pasekmėms, rašoma asociacijos pranešime.

Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė sako, kad Seimo antradienį įteisintas migrantų apgręžimas yra nemoralus, todėl drauge su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis prašys prezidento vetuoti šias įstatymo pataisas. „Mūsų požiūriu, šitos pataisos prieštarauja ir tarptautinei teisei, ir mūsų pačių prisiimtiems įsipareigojimams.

Atmetęs prezidento veto dėl vienodų sankcijų rusams ir baltarusiams Seimas silpnina tarptautinę Lietuvos poziciją sankcionuoti prieš Ukrainą veikiančius režimus, ketvirtadienį pareiškė šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys. „Atmesdamas prezidento siūlymus Seimas karo metu silpnina Lietuvos tarptautinę poziciją vertinti ir sankcionuoti karinę agresiją prieš Ukrainą vykdančius režimus, – teigiama Prezidentūros BNS perduotame K. Budrio komentare.

Seimas ketvirtadienį atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šalies vadovas norėjo ribojimus suvienodinti, tačiau parlamentarai nutarė palikti išimtis baltarusiams. Norint atmesti prezidento veto, reikia, kad už tai balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys iš 141. Už veto atmetimą ketvirtadienį balsavo 99 Seimo nariai.

Seimo seniūnų sueiga ketvirtadienį gerokai sutrumpino dienos darbotvarkę, nes dėl techninių salės balsavimo sistemos sutrikimų nevyko rytinis posėdis.

Greitai mobilizavusi Seimo opozicija ir valdantieji vienbalsiai sutarė prezidento Gitano Nausėdos vetuotą projektą svarstyti iš naujo. Tai reiškia, kad Seimas po prezidento kritikos dar nepalaidojo įstatymo, numačiusio kur kas griežtesnius ribojimus rusams, bet ne baltarusiams. Prezidentas siekia, kad ribojimai griežtesni turi būti taikomi abejoms tautoms. Vis dėlto parlamentarai prognozuoja, kad savaitės pabaigoje Nausėdos veto bus atmestas.

Valdantieji sieks atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl nacionalinių sankcijų rusams ir baltarusiams, koalicijos partnerių palaikymas šiam sprendimui yra, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. „Taip“, – antradienį prieš Seimo posėdį žurnalistams sakė ji, paklausta, ar turi palaikymą koalicijoje atmesti veto.

Parlamentarai antradienį pradės svarstyti prezidento Gitano Nausėdos praėjusią savaitę vetuotą vadinamąjį nacionalinių sankcijų įstatymą. Šalies vadovas siūlo Seimui vienodus ribojimus nustatyti ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams.

Seimo valdantieji nesutaria dėl prezidento siūlymų dėl karo Ukrainoje suvienodinti ribojimus Baltarusijos ir Rusijos piliečiams: konservatoriai ir „laisviečiai“ svarsto atmesti šalies vadovo veto, liberalai linkę jį palaikyti. Opozicijos atstovai taip pat nevienodai vertina penktadienį Gitanto Nausėdos pateiktą veto vadinamajam nacionalinių sankcijų įstatymui.

Prezidento veto ir teikiami nauji siūlymai dėl rusų ir baltarusių nacionalinių sankcijų „neturi didelių šansų“ Seime, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas. „Reikia susipažinti su tam tikrais pasiūlymais, reikia juos pamatyti. Bet galiu pasakyti, vertinant politologiškai, politikai, kurie priiminėjo įstatymą su pataisomis, kurias aš siūliau, ir kurios buvo, sakykime, nušlifuotos, turi laikytis savo įsitikinimų.

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtą įstatymą dėl nacionalinių ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams ir pateikė savo siūlymus. Šalies vadovas pateikė savo siūlymus. „Priėmiau sprendimą vetuoti įstatymą, kuris dėl karo Ukrainoje numato skirtingas ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Esminė priežastis – įstatyme numatytos skirtingo dydžio ir apimties sankcijos šiems asmenims. Rusijos piliečiams siūlomos didesnės, Baltarusijos – mažesnės.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pirmą kartą pasinaudojo veto teise ir atmetė respublikonų parengtą įstatymo projektą, pagal kurį pensijų fondų turto valdytojams būtų uždrausta atsižvelgti į aplinkosaugos, socialinius ir valdysenos veiksnius. J. Bidenas tviteryje rašė, kad įstatymo projektas keltų grėsmę „pensijų santaupoms, uždraudus atsižvelgti į rizikos veiksnius“, kuriems priešinosi respublikonų kraštutiniai dešinieji.

Seimas priėmė iš naujo svarstyti prezidento Gitano Nausėdos vetuotas Ūkininko ūkio įstatymo pataisas, sugriežtinančias sodybų statybas.  Už tai penktadienį balsavo 102 Seimo nariai, o vienas parlamentaras balsavo, kad prezidento grąžintos pataisos būtų laikomos nepriimtomis.  Šalies vadovo veto pristatęs patarėjas Jaroslavas Neverovičius nurodė, kad prezidentas „sofos“ ūkininkų mažinimo tikslams pritaria, bet ne konkretiems apribojimams.

Seimui teikiamas prezidento Gitano Nausėdos vetuotos Ūkininko ūkio įstatymo pataisos, kuriomis Seimas siekia sugriežtinti sodybų statybas.  Prezidentas tikisi, kad Seimas priims veto ir atsižvelgs į jo pastabas, kuriomis siūloma užkirsti kelią piktnaudžiavimui fiktyviai registruojant ūkininko veiklą bei suteikti galimybę tikriems jauniesiems ūkininkams toliau dirbti ir investuoti regionuose.

Austrijos vidaus reikalų ministras Gerhardas Karneris, dalyvaudamas Europos Sąjungos kolegų susitikime Briuselyje, ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis vetuos siūlymą priimti Bendrijos nares Rumuniją ir Bulgariją į Šengeno erdvę. Tikimasi, kad ES vidaus reikalų ministrų susitikime bus pritarta Kroatijos prisijungimui prie Šengeno erdvės, kuri šiuo metu apima 22 iš 27 ES valstybių narių bei Šveicariją, Norvegiją, Lichtenšteiną ir Islandiją.

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas Mokėjimo įstatymo pataisas, pagal kurias finansų, mokėjimo įstaigoms bei sistemų operatoriams leista tvarkyti specialius asmens duomenis, ketvirtadienį pranešė prezidentūra.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį balsuos dėl rezoliucijos, kuria smerkiami „referendumai“ dėl keturių Rusijos okupuotų Ukrainos regionų aneksijos, ketvirtadienį paskelbė šiuo metu Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija. Nėra jokių galimybių, kad JAV ir Albanijos parengta rezoliucija būtų priimta, nes Rusija Taryboje turi veto teisę, tačiau vėliau tekstas gali būti pateiktas Generalinei Asamblėjai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako nebuvęs nustebintas Seimo sprendimo atmesti jo veto įstatymui, kuriuo buvo sugriežtinti reikalavimai rinkimų komitetams. „Niekas nemėgsta konkurencijos, čia yra konkurencija, ypač savivaldybėse, kur atsiranda ir ryškesni savivaldos lyderiai, ir noras pademonstruoti alternatyvą. Partijoms ta alternatyva atrodo dygi ir jos stengiasi sudaryti tam kliūtis“, – penktadienį žurnalistams Vilniuje sakė prezidentas.

Seimas ketvirtadienį atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto Politinių organizacijų įstatymui ir patvirtino griežtesnius reikalavimus Europos Parlamento (EP) ir savivaldos rinkimuose dalyvaujantiems politiniams komitetams. Už tai, kad šalies vadovo veto būtų atmestas, ketvirtadienį balsavo 97 Seimo nariai, prieš buvo 22 ir susilaikė du parlamentarai.

Seimas antradienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos veto Rinkimų kodeksui, kuriuo buvo sugriežtinta politinių komitetų veikla. Parlamentas priėmė šalies vadovo grąžintą įstatymą su jo teikiamomis pataisomis, kad per 2023 metų savivaldos rinkimus komitetams dar nebūtų taikomas reikalavimas būti įregistruotiems ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos. Už balsavo 119 Seimo narių, vienas buvo prieš, susilaikiusių nebuvo.

Seimas antradienį balsuos dėl prezidento Gitano Nausėdos veto Rinkimų kodeksui, kuriuo buvo sugriežtinta politinių komitetų veikla. Šalies vadovas grąžino įstatymą Seimui siūlydamas nustatyti laikiną išimtį komitetams, kad per 2023 metų savivaldos rinkimus jiems dar nebūtų taikomas reikalavimas būti įregistruotiems ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia esantis užtikrintas, kad Seimas atmes prezidento Gitano Nausėdos veto įstatymui, kuriuo siekiama įteisinti žvalgybos kontrolieriaus institutą. „91 balsas buvo per priėmimą. Nematau kol kas tektoninių priežasčių, kurios pakeistų parlamentarų balsavimą. Manau, kad tie, kurie palaikė šitą įstatymą, tą patį padarys ir balsuodami dėl veto atmetimo“, – BNS trečiadienį sakė parlamentaras.

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo žvalgybos kontrolieriaus institutą įteisinantį įstatymą, siūlydamas laikyti jį nepriimtu, trečiadienį pranešė Prezidentūra. „Naujos, papildomos Žvalgybos kontrolierių institucijos įkūrimas nesustiprina Lietuvos žmogaus teisių apsaugos sistemos. Priešingai, apribojant iš Konstitucijos kylančias Seimo kontrolieriaus kompetencijas, ta sistema iškreipiama ir kuriamos galimos grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui“, – sako Gitanas Nausėda.

Ketvirtadienį Seimui atmestus prezidento veto dėl įstatymo pataisų, numatančių nepasiskiepiję darbuotojai jau nuo gruodžio turės patys susimokėti už privalomus COVID-19 testus, švietimo profsąjungų vadovai įžvelgia politikų politinius siekius. Anot jų, tai niekaip nepagerins epidemiologinės situacijos.

Trijų veto atmetimas vienu ypu, į posėdžių salę susirinkus absoliučiai visiems valdantiesiems – ne tik galios pademonstravimas prieš Prezidentą, bandant eilinį kartą jį be jokių diskusijų ir sutarimo paieškų „pastatyti į vietą“. Vienas iš trijų veto slėpė ir triušį kepurėje, kuris, tris Prezidento veto suplakus į vieną krūvą, nublanko, užsimaskavo ir prasmuko pro visų akis. Taigi, apie viską iš pradžių.

Seimui atmetus prezidento Gitano Nausėdos veto dėl mokamų testų nevakcinuotiems darbuotojams, opozicinių „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad šio sprendimo pasekmės bus „labai graudžios“. „Jie (valdantieji – BNS) mobilizavosi, jie net į komandiruotes nesiuntė žmonių, bet pasekmės, kurios bus, bus labai graudžios.

Seime – seniai regėtas sujudimas. Atšaukus kai kurių komandiruotes, o kai kurias sutrumpinus, į salę susirinko visi koalicijos nariai, o viskas tam, kad valdantieji atmestų prezidento veto ir nuo gruodžio neskiepyti darbuotojai už testus turėtų mokėti patys. Prezidentūra prabilo apie atsakomybę, kurią valdantieji dėl tokio sprendimo ir jo rizikų turės prisiimti.

Seimui atmetus šalies prezidento veto dėl mokamų testų nevakcinuotiems arba koronavirusu nepersirgusiems darbuotojams, profesinės sąjungos apgailestauja dėl tokio sprendimo ir sako, kad dalį darbuotojų tai paskatins išeiti iš darbo arba dirbti nelegaliai. Be to, pasigendama aiškumo.  Tuo metu verslo atstovai tai vadina politikavimu. Jie taip pat teigia, jog yra suinteresuoti išsaugoti darbuotojus, todėl turintieji galimybių darbdaviai testus apmokės.

Tris prezidento veto atmetę valdantieji parodė, kad esant reikalui gali susitelkti, o prezidentui Gitanui Nausėdai tai ženklas geriau argumentuoti savo sprendimus, teigia politikos ekspertai.

Atmetęs veto dėl mokamų testų Seimas prisiima atsakomybę už šio sprendimo pasekmes, ketvirtadienį pareiškė Prezidentūra, taip pat sukritikavusi valdančiuosius dėl prioritetų ir politinių ambicijų prioritetizavimo atmetant kitus veto. „Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas prezidentas vetavo dėl jų keliamų epidemiologinių rizikų.

Prezidento Gitano Nausėdos veto sukėlė nemažai audrų tiek Seime, tiek visuomenėje. Kaip atsakymas į prezidento veiksmus neseniai internete atsirado tinklalapis prezidentoflirtas.lt. Čia rodoma, kiek nepasiskiepijusių asmenų kasdien miršta dėl COVID-19 nuo tada, kai G. Nausėda vetavo įstatymą. Politologų teigimu, tokio tinklalapio nereikėtų priimti už gryną pinigą – tai veikiau išlietos emocijos nei racionalus vertinimas. Savo ruožtu prezidentūra skaičiuoklę vertina kaip chuliganizmą internete.

Valdantieji telkia balsus siekdami atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl mokamų testų nepasiskiepijusiems darbuotojams, patvirtino Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Jos teigimu, pagrindinė priežastis atmesti veto yra siekis suvaldyti pandemiją, o ne noras laimėti politinę kovą. „Taip, šitas klausimas yra svarbus mūsų daugumai, bet svarbus yra pandemijos valdymo klausimas, ir mes stengiamės užtikrinti, kad pakaktų balsų.

Valdantieji telkia pajėgas balsavimui dėl prezidento veto nepasiskiepijusių darbuotojų mokamiems testams: norėdami dalyvauti svarbiame balsavime, kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai atšaukia bei trumpina komandiruotes. Kaip skelbia naujienų portalas „15min“, iš užsienio komandiruočių anksčiau grįžta užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, o Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius atšaukė komandiruotę.

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Užkrečiamųjų ligų įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo siūloma įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams. Šalies vadovo teigimu, įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus.

Seime kryžiuojamos ietys dėl profilaktinių COVID-19 testų. Prezidentui vetavus valdančiųjų priimtas pataisas parlamentarai dar kartą ginčijasi, kas turi mokėti už darbuotojų greituosius antigenų testus: valstybė ar patys darbuotojai. Nausėdos komanda Seime piktinasi, kad profilaktiniai testai gyventojams per didelė finansinė našta ir laido kritikos strėles į Vyriausybę, o Šimonytė pasiduoti neketina: Seimo dauguma ruošiasi atmesti Prezidento veto.

Valdančiųjų frakcijų atstovai sako, kad sieks atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl mokamų testų nepasiskiepijusiems darbuotojams. Didžiausios parlamentinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė BNS sakė, jog konservatoriai nekeis pozicijos dėl mokamų testų. „Mes liekam prie savo pozicijos, kurią Seimas priėmė balsuodamas prieš kelias savaites.

Prezidentas Gitanas Nausėda nesiryžo veltis į konfliktą su valdančiaisiais ir pasirašė Seimo skubiai priimtą įstatymą dėl migrantų. Nors dar vakar per patarėją pareiškė, kad Seimas „žmogaus teises išmetė į šiukšlių dėžę“. G. Nausėda ragina konservatorių ir liberalų valdžią skubiai taisyti priimtą įstatymą ir leisti prieglobsčio prašytojams bent jau normaliai ginti savo teises teismuose. Tiesa, Seimas prie įstatymo žada grįžti tik rudenį.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pirmadienį sakė, kad atskirų Europos Sąjungos šalių teisė vetuoti sprendimus turi būti panaikinta, nes 27 narių blokui negali trukdyti pavienės valstybės.

JAV Kongresas penktadienį pasiuntė žeminamą smūgį prezidentui Donaldui Trumpui paskutiniosiomis jo kadencijos dienomis, triuškinama balsų daugumą atmetęs jo pastangas blokuoti plačios apimties gynybos finansavimo įstatymą. Prezidento veto buvo atmestas pirmąkart per D. Trumpo kadenciją. Per balsavimą respublikonų kontroliuojamame 100 vietų Senate 740,5 mlrd. dolerių (606,2 mlrd.

Dviejų farmacijos specialistus rengiančių universitetų – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Vilniaus universiteto (VU) – fakultetų dekanai prieš pat Kalėdas kreipėsi į LR Prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami nepritarti kai kurių Farmacijos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymui.

Seimas antradienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos veto: privalomų seniūnijų nebus. Parlamentas buvo priėmęs įstatymo pataisas, kurios įpareigojo savivaldybes privalomai steigti savivaldybes. Šalies vadovas įstatymą vetavo argumentuodamas savivaldos autonomijos pažeidimu. Parlamentas antradienį iš naujo balsavo dėl savo priimtų pataisų ir neužteko balsų įstatymui priimti iš naujo, už balsavus 47 Seimo nariams, prieš buvus 48 ir 17 susilaikius.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiausių įmonių, o taip pat kitų valstybės ir savivaldybių bendrovių valdybos nuo šių metų lapkričio keičiamos nebus. Tai bus galima padaryti tada, kai baigsis šių valdybos narių kadencija.  Seimas pakluso prezidento Gitano Nausėdos veto pataisoms, numatančioms pokyčius sudarant tokių bendrovių valdybas.

Seimas iš naujo nesvarstys prezidento Gitano Nausėdos vetuotų Žuvininkystės įstatymo pataisų, leidžiančias žvejybos kvotas verslinei žvejybai vidaus vandenyse suteikti ne aukciono būdu. Seimas persigalvojo ir nutarė laikyti pataisas nepriimtomis. Už tai antradienį balsavo 74 Seimo nariai, o jų svarstymo iš naujo siekė 39 parlamentarai.   Konservatorius Mykolas Majauskas tikino, kad pataisos skirtos „siaurai grupei“.  „Mes tokių pataisų neturėjome priimti“, – sakė jis.

Antradienį Seimas pritarė prezidento Gitano Nausėdos veto pataisoms, kurios leis į valstybės įmonę pertvarkytos Kelių direkcijos valdybos daugumą suformuoti iš valstybės tarnautojų. Be to, kalbama ir apie Vlastybinio plėtros banko steigimą. Į tai sureagavo ir pats G. Nausėda. Savo socialinėje paskyroje prezidentas pasveikino Seimo sprendimą. Šiandien Seimas pritarė mano veto dėl Kelių įstatymo pataisų.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas siūlo Seimui atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto pataisoms, leidžiančioms į valstybės įmonę pertvarkytos Kelių direkcijos valdybos daugumą suformuoti iš valstybės tarnautojų.     Už tai trečiadienį balsavo septyni komiteto nariai, o trys susilaikė.