vert

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) padėjo antrą konsultaciją su rinka dėl pirmojo jūros vėjo parko vystytojo konkurso ir leidimų jam išdavimo tvarkos. Viešą projekto svarstymą numatoma surengti kovo 21 dieną, o pasiūlymų laukiama iki kovo 23 dienos, pranešė VERT.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trečiadienį patvirtino dukart mažesnę visuomeninę elektros kainą maždaug 470 tūkst. vartotojų, priklausančių trečiajam rinkos liberalizavimo etapui ir iki 2026 metų neprivalančių pasirinkti nepriklausomo tiekėjo.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trečiadienį turėtų patvirtinti dukart mažesnę visuomeninę elektros kainą maždaug 470 tūkst. vartotojų, priklausančių trečiajam rinkos liberalizavimo etapui ir iki 2026 metų neprivalančių pasirinkti nepriklausomo tiekėjo. VERT teigimu, atsižvelgusi į tai, kad sausio mėnesį elektros kainos biržoje smarkiai mažėjo, Vyriausybė paprašė tarybos  peržiūrėti ir atnaujinti elektros įsigijimo rinkos kainas bei visuomeninį tarifą pirmajam pusmečiui.

Pamatę, kad biržoje elektra pigesnė nei ją parduoda tiekėjai, žmonės pagrįstai ėmė piktintis verslininkais ir tiesiai šviesiai klausia, kodėl į gyvybiškai svarbią elektros rinką įleisti privatininkai, kuriems svarbu gauti maksimalų pelną. Tuo tarpu ekspertai tvirtina, kad valdžia pridarė klaidų skubėdama atlaisvinti rinką ir dabar už kompensacijas tiekėjams atseikės šimtus milijonų eurų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Lietuvoje pradėjus įrenginėti išmaniuosius skaitiklius, dalis gyventojų įtaria, kad tokie pritaisai gali rodyti netikslius elektros suvartojimo duomenis.

Alytaus mieste gyvenanti Irena būstą, kuriame gyvena su dukra, nuomojasi be sutarties, dalį pajamų gauna į „vokelį“ ir teigia atsidūrusi visiškoje neviltyje, nes nesant būstų pasiūlos mieste savininkai elgiasi kaip nori, o elektros kainos verčia itin taupyti. Moteris netgi įtaria, kad būsto savininkė paima daugiau pinigų už sunaudojamą elektros energiją nei jai priklausytų, nes visuotinai kalbant apie mažėjančias elektros energijos kainas pati Irena sako mokanti tikrai daug.

Didmeninė kaina už elektrą biržoje pradėjo leistis žemyn, o energijos vartotojams patariama peržiūrėti sudarytas sutartis su tiekėjais. Tačiau, stebint kainų skirtumus, kai kuriems gyventojams kyla ir papildomų klausimų. Jie įtaria, kad kai kada visuomeninio tiekimo kainos už elektrą netgi gali būti specialiai padidintos. Visgi elektros tiekėjai tokius įtarimus atmeta.  Naujienų portalui tv3.lt laišką parašiusi Vilma (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.

Vyriausybei svarstant antrąjį šių metų pusmetį keisti valstybės kompensacijų gyventojams už elektrą modelį, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas sako, jog efektyviausia būtų jas mokėti už dalį suvartotos elektros – iki 100 ar 150 kilovatvalandžių (kWh) per mėnesį.  Pasak jo, tokia tvarka būtų palanki ir paprastai mažiau elektros suvartojantiems socialiai pažeidžiamiems vartotojams.

Rinkoje mažėjant elektros kainoms, o nepriklausomiems tiekėjams mažinant fiksuotų planų tarifus, energetikos rinkos reguliuotojas ragina vartotojus peržiūrėti pasirašytas sutartis ir taip padėti sutaupyti kompensacijoms skirtas valstybės lėšas.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turėtų stebėti, ar krentant elektros kainoms rinkoje nepriklausomi tiekėjai į tai reaguoja ir keičia savo kainodarą, sako prezidento vyriausioji patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais. „Mes tikimės, kad VERT stebi rinką ir vertina, kad krentant kainoms rinkos dalyviai atitinkamai reaguoja su kainodara.

Valstybei pernai apribojus komercinių saulės parkų plėtrą, o verslui toliau siūlant atsisakyti dviejų gigavatų (GW) ribos, energetikos rinkos reguliuotojas dabar siūlo parkus vystyti investuotojų norima instaliuota galia – leidimus vystytojams jis suteiktų pagal vadinamąjį pro rata, arba proporcingumo principą taikant ne instaliuotai galiai, kaip siūlyta anksčiau, o elektros gamybai.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šiemet ketina apskaičiuoti bei išieškoti valstybei padarytą žalą iš įsipareigojimų klientams nesugebėjusios įvykdyti ir pernai veiklą sustabdžiusios nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“. Be to, energetikos rinkos reguliuotojas pirmąjį šių metų ketvirtį ketina pradėti tikrinti, kaip nepriklausomi elektros tiekėjai panaudojo praėjusių metų antrąjį pusmetį vartotojams mokėtas valstybės kompensacijas.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad didėjant atsinaujinančių energijos išteklių gamybai tokių atvejų, kai valandinė kaina biržoje bus neigiama, gali pasitaikyti ir dažniau.  „Plečiantis atsinaujinančios energijos išteklių gamintojams tokių atvejų galime matyti dažniau.

Šių metų gruodžio 29 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė naujas UAB ,,Kauno vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, kurios įsigalios nuo 2023 m. vasario mėn. 1 d, rašoma pranešime spaudai. Nors vidutinė bazinė kaina už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą kauniečiams vidutiniškai didėja 1,20 Eur už kubinį metrą, tačiau ji ir toliau išlieka viena žemiausių Lietuvoje ir Kauno regione.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį patvirtino visuomenines elektros ir dujų kainas 2023 metų pirmajam pusmečiui, pranešė „Ignitis“. Populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas nuo sausio su valstybės kompensacija sieks 28 centus už kilovatvalandę (su PVM) – 17 proc. daugiau nei šiuo metu. Be kompensacijos tarifas siekia 56,5 cento. Dviejų laiko zonų dienos tarifas sieks 34,5 cento, nakties – 28 centus.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naujų elektros energijos vartotojų prijungimo prie bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skirstomųjų tinklų įkainius. Lyginant su šiuo metu galiojančiais įkainiais, nuo 2023 m. sausio 1 d. keičiasi visos elektros vartotojų prijungimo įkainių dedamosios, rašoma pranešime spaudai. Nustatant naujus prijungimo įkainius yra vertinamos faktinės operatoriaus išlaidos už praėjusius metus.

Vyriausybei praėjusią savaitę pritarus europinio reglamentavimo, skirto mažinti energijos kainas, perkėlimui į Lietuvos teisę, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) parengė ir rinkos konsultacijai pateikė elektros gamintojų pajamų perviršio skaičiavimo metodiką bei jo deklaravimo tvarką.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovui antradienį pareiškus, jog vienas iš mažųjų nepriklausomų elektros energijos tiekėjų patiria problemų, BNS kalbinti jų atstovai tikino sunkumų nepatiriantys.  „Kai sako ir nepasako ir tai gali traktuoti kaip mus, tai šiek tiek nemalonu. Tai ne mes. Mes nesame gavę jokio pranešimo ar susirūpinimo iš VERT“, – BNS teigė tiekėjos „EGTO energija“ vadovas Egidijus Rutkauskas.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) tiria ar vienas iš neįvardijamų mažųjų nepriklausomųjų elektros energijos tiekėjų susiduria su problemomis, tačiau institucija teigia, kad kol kas dėl to įtakos rinkai ir vartotojams – nėra. „Pirmines rizikas vertiname ir esame kreipęsi į mažąjį tiekėją, kurio dabar nenoriu įvardinti, ar tikrai jis susiduria su sunkumais ir kaip jie galėtų būti sprendžiami“, – antradienį LRT radijui sakė VERT vyriausiasis patarėjas Rimas Volungevičius.

Vis daugiau gyventojų įsirengia saulės elektrines. Tačiau vien įsigyti elektrinę neužtenka, būtina perprogramuoti ir skaitiklius, tai yra Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) darbas, tačiau gyventojai skundžiasi, kad specialistai to laiku nepadaro, todėl sąskaitos išauga net iki 1 tūkst. eurų. Tuo metu ESO teisinasi, kad šiuo metu rekordiškai didelis skaičius gyventojų įsirengia saulės elektrines, todėl įsivelia klaidų, tačiau permokos gyventojams yra grąžinamos.

Energetikos ministerijai kol kas neplanuojant keisti gaminantiems elektros vartotojams taikomo jos apskaitos modelio, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) sako, jog tokius pokyčius palaikytų jei jie būtų taikomi naujiems vartotojams, rašo portalas lrt.lt.

Nuo kitų metų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą mokės daugiau. Įmonės tvirtina, kad kainos būtų augusios ir daugiau, tačiau to pavyko išvengti, nes pačios gaminasi dalį reikalingos elektros. Didmiesčių vandentvarkininkus vienijanti asociacija ramina ir tikina, kad, net ir padidėjusios, Lietuvoje vandens ir nuotekų kainos – vienos mažiausių Europoje.

Valstybės kompensacijoms už dujas ir elektrą 2023 metams reikalinga suma bei visuomeninė elektros kaina ir dujų tarifai galutinai turėtų paaiškėti gruodžio viduryje, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Pasak jos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pateikti skaičiavimai yra ne galutiniai – tai darbinis dokumentas.

Valstybės gyventojams mokamoms kompensacijoms už dujas ir elektrą vien pirmąjį kitų metų pusmetį reikėtų 369 mln. eurų (su PVM), iš jų 257 mln. eurų – už elektrą, o beveik 112 mln. eurų – už gamtines dujas.  Tačiau kartu su lėšomis, kurias tiekėjams dėl kainų skirtumų būtina padengti už 2022 metus, bendra kompensacijų suma pirmąjį 2023-ųjų pusmetį siektų 719 mln.

Energetikos tarifų dedamąsias nustatanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prognozuoja, kad didžiajai daliai gaminančių vartotojų taikomas vadinamasis pasaugojimo mokestis kitais metais preliminariai galėtų augti apie 1,5 cento už kilovalatvalandę – tai yra padidėtų per 30 proc., praneša portalas 15min. VERT vadovas Renatas Pocius portalui teigė, kad „pasaugojimo“ mokestis 30 proc.

Vartotojams grąžinant 142 mln. eurų šiemet „Litgrid“ gautų vadinamųjų elektros perkrovų pajamų, įmonės perdavimo paslaugos kaina nuo kitų metų mažėja 4 proc. iki 0,654 cento už kilovatvalandę.

Prognozuojama elektros rinkos kaina 2023 metais siekia 32,676 cento už kilovatvalandę (kWh), o pirmąjį pusmetį – 37,698 cento – beveik dukart didesnė nei šiuo metu, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Antrajam šių metų pusmečiui nustatyta rinkos kaina buvo 19,85 cento už kWh. Prognozuojama rinkos kaina naudojama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetui bei visuomeninei elektros kainai apskaičiuoti.

Seimui liepos pradžioje apribojus maksimalią komercinių saulės jėgainių projektų galią bei sustojus jų vystymui, o rinkos reguliuotojui atlikus tyrimą, rezervuotų jų galių bendra apimtis sumažėjo beveik 1 gigavatu (GW), arba ketvirtadaliu, tačiau tai dar nėra galutinis rezultatas, teigia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovai.

Seime skinasi kelią geriamojo vandens tiekimo kainodaros pertvarka, numatanti, kad Energetikos reguliavimo taryba (VERT) koreguotų paslaugos kainą, jeigu elektros bei dujų kainos keistųsi 30 proc. į vieną ar kitą pusę. Tai reiškia, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslauga gali pabrangti dar šiemet.

Saulės parkų vystytojus įpareigojus įrengti bent 20 proc. jų galios atitinkančias baterijas, būtų galima statyti daugiau saulės elektrinių nei dabar numatyta jų bendra galia, sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovui paskelbus naujausias prognozes, kad reguliuojama elektros kaina buitiniams vartotojams 2023 metais gali didėti beveik du kartus, o  dujų kaina –  2,6-2,8 karto, energetikos ministras Dainius Kreivys tikina, kad tokių kainų gyventojams mokėti nereikės.

Energetikos reguliavimo taryba (VERT) su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariais trečiadienį aptars elektros ir dujų kainų pokyčius ir pateiks prognozes 2023 metams.   Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, turėdama maždaug 4 proc.

Lietuvoje fiksuojamos rekordinės elektros kainos, kurios gąsdina gyventojus. Šį kainų šuolį lėmė kelios priežastys, teigė Renatas Pocius. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ VERT pirmininkas tiksliai įvardijo, kokios tai priežastys ir kodėl jos turėjo įtakos.  Pone Pociau, apie aukštas kainas kalbame jau kurį laiką, bet vakar turėjome rekordą – tarp 18 ir 19 val. „Nord Pool“ biržoje, iš kurios įsigyjame elektrą, kaina siekė 4 eurus už kilovatvalandę.

Energetikos ministras Dainius Kreivys prašo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) ištirti, ar biržos kainos apskaičiavimo seka, arba algoritmas, nėra dar viena aukštų elektros kainų Lietuvoje priežastis. Ministras antradienį kreipėsi į VERT, prašydamas ištirti, ar regioninėje elektros prekybos biržoje nėra atmetami Lietuvos  gamintojų pasiūlymai, kurių kaina yra kur kas mažesnė nei galutinė susiformavusi elektros kaina biržoje, pranešė Energetikos ministerija.

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje rugpjūtį siekia 8,25 centro (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 2,1 proc. daugiau nei liepą ir 1,9 karto daugiau nei pernai rugpjūtį. Šilumos kainos pokyčius per mėnesį iš esmės lėmė kuro ir superkamos šilumos kainos, antradienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Anot jos, tarp penkių didžiųjų miestų rugpjūtį už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Vilniaus gyventojai.

Lietuvos bankas (LB) galėtų vertinti nepriklausomų elektros tiekėjų finansinius draudimo instrumentus, sako energetikos ministras.   „Tai finansinės inžinerijos išvestiniai instrumentai, tai manome į šį procesą pajungti Lietuvos banką, kuris galėtų vertinti šių instrumentų rizikingumą ir jų galias“, – antradienį bendrame Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos ir darnios plėtros komisijos bendrame posėdyje, kuriame svarstoma situacija elektros rinkoje, kai nepriklausoma tiekėja „Perl...

Elektros ir dujų kainoms išliekant rekordinėse aukštumose, būtina didinti pagalbą skurdžiausiai gyvenantiems gyventojams. Be to, gruodžio pabaigoje numatytą paskutinį elektros liberalizavimo etapą reikėtų nukelti. Ketvirtadienį vykusiame susitikime apie tai diskutavo šalies prezidentas Gitanas Nausėda ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitinka su Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininku Renatu Pociumi.  Šalies vadovo atstovas spaudai Ridas Jasiulionis BNS teigė, jog susitikime bus aptarta situacija elektros rinkoje. Pasak R. Pociaus, su prezidentu bus kalbama apie nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ situaciją, taip pat energetikos kainų tendencijas.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prokurorų pagalbos paprašė įvertinusi riziką, jog elektros tiekėja „Perlas Energija“ nutraukusi sutartis gali parduoti finansinius instrumentus ir gauti nepagrįstų pajamų, teigia energetikos rinkos reguliuotojo vadovas Renatas Pocius.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trečiadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama inicijuoti viešojo intereso gynimo procesą dėl nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ veiksmų vienašališkai keičiant sutarčių su vartotojais sąlygas. Energetikos rinkos reguliuotojas prašo prokurorų taikyti laikinąsias apsaugos priemones apribojant „Perlas Energijos“ turtą, pranešė VERT.

Už vienašališką sutarčių pakeitimą ar nutraukimą iki 10 proc. metinių pajamų galinti siekti bauda nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlas energija“ reikštų milijoną eurų viršijančią sumą ir dar labiau apsunkintų įmonės situaciją, sako jos vadovas Vilius Juraitis.  „Tai reikštų didelius pinigus. Kalbame apie sumą, kuri gerokai viršija milijoną eurų. (...) Tai tiesiog dar labiau apsunkintų dabartinę situaciją“, – BNS sakė V. Juraitis.

Energetikos rinkos reguliuotojas veiksmų nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas energija“ atžvilgiu imsis gavęs Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) išvadą, teigia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.  VERT pirmadienį pareiškė, jog „Perlas energija“ sprendimas nutraukti fiksuotos kainos sutartis yra neteisėtas ir pažeidžia vartotojų interesus. „Manytume, kad sutartis gali būti pakeista tik esant vartotojo raštiškam sutikimui.

Nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas energija“ sprendimas nutraukti fiksuotos kainos sutartis yra neteisėtas ir pažeidžia vartotojų interesus, pareiškė Energetikos reguliavimo taryba (VERT). „Perlas energija“ išplatinta informacija elektros energijos vartotojams dėl jau sudarytų sutarčių sąlygų pakeitimo yra neišsami, nesąžininga bei klaidinanti“, – pirmadienį pranešė VERT.

Nepriklausomam elektros tiekėjui „Perlas energija“ paskelbus apie fiksuotų kainų planų naikinimą, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teigia, kad rinkoje išaugus elektros energijos produkto kainai, tiekėjai gali teikti siūlymus keisti jau sudarytų sutarčių sąlygas, tačiau tam būtinas vartotojo sutikimas.

Nepriklausomą elektros energijos tiekėją pasirinko 1,2 mln. arba 70 proc. šalies vartotojų, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys.  Rugpjūčio 1 dienos duomenimis, nepriklausomą tiekėją pasirinko 99,1 tūkst. arba 99 proc. pirmojo etapo, 663,5 tūkst. arba 90 proc. antrojo etapo bei 403,2 tūkst. arba 49 proc. trečiojo etapų vartotojų. Iki birželio 26 dienos tiekėjo nepasirinkę antrojo etapo vartotojai gali jį pasirinkti ir vėliau ir pirkti elektrą nuo kito mėnesio.

Bendra saulės elektrinių įrengtoji galia Lietuvoje viršijo įstatyme numatytą 2 gigavatų (GW) ribą, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), remdamasi preliminariu vertinimu.  Dėl to reguliuotojas ketina tikrinti šių projektų įgyvendinimą, taip pat aiškintis, ar teisėtai buvo išduoti leidimai prijungti šias elektrines prie tinklo bei ar pagrįstai rezervuotos jų galios.

Artėjant naujam šildymo sezonui dėl neapibrėžtos situacijos pasaulio dujų ir biokuro rinkose prognozuoti būsimas šildymo kainas sudėtinga, tačiau gyventojai už šilumą mokės ne mažiau nei praėjusią žiemą, sako BNS kalbinti pašnekovai. Kai kurie jų neabejoja, kad šildymas brangs maždaug trečdaliu.    Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys Matas Taparauskas sako, kad kainos būsimą šildymo sezoną išliks bent jau panašios kaip praėjusį.

Trečiojo elektros liberalizavimo etapo vartotojams, kurie nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti iki gruodžio vidurio, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) ekspertai pataria nelaukti ir sutartis pasirašyti jau dabar. Skaičiuojama, kad nepriklausomą tiekėją jau pasirinko daugiau kaip pusė trečiojo etapo vartotojų.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ į 252 megavatų (MW) galios saulės elektrinių parką Jonavos rajone ketina investuoti iki 200 mln. eurų. Tai būtų didžiausia iki šiol grupės plyno lauko investicija. Be to, šioje teritorijoje bendrovė ateityje numato dar plėstis. „Šis projektas svarbus tuo, kad tai didžiausias iki šiol mūsų vystomas plyno lauko investicijos projektas, užsitikrinęs pajungimo į elektros perdavimo tinklą galią.