verslumas

Nors Lietuvoje jaunimo nedarbas vis dar viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį, per praėjusius metus jo rodiklis sumažėjo 4 proc. – daugiausia visoje ES. Verslininkų ir susijusių institucijų atstovų teigimu, dar didesnį pagreitį šiam procesui galima suteikti sudarant kuo geresnes sąlygas jauniems žmonėms patiems pasirūpinti savimi ir ugdant jų verslumą.

SEB bankų Baltijos šalyse užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų nuomonės apklausa rodo, kad įmonių steigimas labiausiai domina Lietuvos gyventojus, tačiau daugiausiai įmonių įkuria Estijos gyventojai. Naują įmonę būtų įdomu įsteigti 54 proc. lietuvių, 49 proc. latvių ir 31 proc. estų, tačiau ta pati apklausa parodė, kad per pastaruosius dvejus ar daugiau metų Estijoje įmones įkūrė 17 proc. apklaustųjų, Latvijoje –13 proc., o Lietuvoje – vos 6 proc. gyventojų.

Mokslo ir technologijų parkas ,,Technopolis“ organizuoja studentų verslo planų konkursą „IDĖJA MANO ATEITIES MIESTUI (IMAM)“, skirtą studentų kūrybiškumo ugdymui, skatinant generuoti naujas verslo idėjas visuomenės gyvenimo kokybei pagerinti. Šis konkursas kasmet sulaukia daugiau nei 100 dalyvių: jaunimo ir akademinės bendruomenės narių. Pateiktus verslo planus vertina verslo sektoriaus atstovai.

Lietuvoje mažėja pirmaisiais gyvavimo metais išregistruojamų įmonių, atsiranda priemonių verslui skatinti, tačiau be geros idėjos ir komandos dauguma pritrūksta finansavimo, kuris, „Ekonomika.lt“ kalbinamų ekspertų tikinimu, sugriauna dalį perspektyvių ir uždirbti padedančių idėjų. Vis dėlto, pašnekovai sutaria, kad pradedantieji verslininkai turi pasikliauti 3 F taisykle (angl. Family, friends and fools, liet.

Kaip niekada didelis naujų smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių skaičius 2012 m. rodo, kad Lietuva stojasi ant kojų ir tampa versli, konferencijos "Gazelė 2012" metu sveikindama sparčiausiai augančias Lietuvos įmones, sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. "Verslumas, kokį jūs parodėte per 2012 metus, kai jūsų atsirado tiek daug - tai ženklas, kad Lietuva jau išsiveržė atgal į augimo trajektoriją ir kad tikrai Lietuva stojasi labai tvirtai ant kojų.

Verslumas – tai revoliucinė veikla. Tai yra troškimas pakeisti pasaulį. Kūrybingumas ir inovacija yra antreprenerystės pagrindas, o šias savybes maitina viskas, kas yra rinkoje: nuo valstybės politikos iki požiūrio į mokslą bei technologijas, nuo teisės ir intelektinės nuosavybės iki demokratijos bei valdžios, nuo ekologijos ir aplinkos iki meno ir žiniasklaidos, rašo „Quartz“. Tad kodėl kai kurios vyriausybės laiko kai kurias kūrybingumo formas palankesnėmis už kitas, tokias kaip menininkai, po...

Pagrindinėmis priežastimis tapti verslininkais dauguma lietuvių įvardija galimybę tapti nepriklausomais ir gebėjimas patenkinti savo finansinius poreikius. Tuo tarpu nuo savo įmonės kūrimo atgraso bankroto rizika bei su tuo susijusios socialinės ir teisinės pasekmės. Tokie rezultatai pateikiami naujausioje Eurobarometro apklausoje apie verslumo skatinimo galimybes Europos Sąjungoje (ES). Didžioji dalis Lietuvos piliečių (58 proc.

Europai reikia daugiau verslininkų, kad ekonomika vėl imtų augti ir didėtų užimtumas. Naujose įmonėse, pirmiausiai mažose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ), sukuriama daugiausiai darbo vietų – kiekvienais metais po beveik 4 mln. Trečiadienį Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas atsakingas už pramonę ir verslumą Antonio Tajani pristatė verslininkų rėmimo veiksmų planą, kuriuo siekiama Europoje pradėti naują verslo kultūros erą.

Vienkartinė parama kenkia labiau nei padeda, perspėja specialistai, ir kartu džiaugiasi, kad vis dažniau aukojimas tampa įmonių veiklos strategija, o ne vienkartinė gerumo išraiška. Gruodis tradiciškai laikomas gerumo mėnesiu. Ne todėl, kad šį mėnesį būna daugiausiai įvairių gerumo akcijų – jų, žinoma, taip pat netrūksta. Bet ir todėl, kad prieš didžiąsias metų šventes verslininkai suskumba aukoti tiems, kam paramos reikia labiausiai. Dažniausiai prieš Kalėdas „Aukok.

„Swedbanko“ duomenimis, versliausi Baltijos šalyse yra latviai ir estai. Per mėnesį abiejose šalyse vidutiniškai įsteigiama 1600 naujų įmonių, o Lietuvoje – apie 1300 bendrovių.   Verslumą kaimyninėse šalyse lemia kelerius metus iš eilės taikomos mokestinės lengvatos ir palanki įmonių įregistravimo tvarka. Daugiausiai naujai įkurtų įmonių visose trijose šalyse užsiima prekybą.

Siekdama suprasti, kas skatina verslumą Europoje, „Amway“ kartu su Miuncheno Liudviko Maksimiliano universiteto verslumo centru nuo 2008 m. skelbia „Amway“ Europos verslumo ataskaitą. Šioje ataskaitoje kaupiama patikima informacija apie tai, kaip Europos gyventojai žiūri į verslumą, kas traukia juos imtis savarankiškai dirbančių asmenų veiklos ir su kokiomis problemomis jie susiduria.

Prieš 15 metų, audringo mūsų tuometinio sovietinio gyvenimo perversmo laikais, kažkokio humanitarinio universiteto studentei iš užsienio kalbos išverčiau medžiagą su antrašte „Ką reikia žinoti kiekvienam verslininkui“ (autorius Herbertas Kesonas). Vertimas buvo pateiktas kaip kursinis darbas, užskaitytas ir sėkmingai pamirštas šios „jaunos specialistės“. Bet aš nepamiršau.

Jeilio universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad Jungtinėse Valstijose simpatiškas darbuotojas per savo gyvenimą uždirba 230 tūkst. dolerių daugiau, negu neišvaizdus jo kolega. O kaip rodo Harvardo universiteto mokslininkų išvados, vien tik už aukštą ūgį (daugiau kaip 182 cm) stotingam vyrui mokama vidutiniškai 5525 doleriais daugiau, negu pupų pėdui. Na, o ką mokslininkai kalba apie vadovų išvaizdą, klausia „slon.

Kaip per 20 metų keitėsi verslo taisyklės Lietuvoje ir kokių galimybių atsirado? Apie tai renginyje „Versli Lietuva“ kalbėjo „NDX energijos“ valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius, kuris tikina, kad patarimus ir pamokymus galima dalinti tik remiantis savo patirtimi. Kapitalizmo santvarka daug kam atrodė puiki proga pradėti verslą. Tačiau tai, anot I. Staškevičiaus, toli gražu neužtikrino sėkmės.

Penktadienį mokyklas baigiantis Klaipėdos jaunimas renkasi į forumą „IT - tavo rytdienai", kuriame garsios šalies verslo bendrovės, Darbo biržos ekspertai, Klaipėdos universiteto atstovai pasakos, kokių žinių ir gebėjimų reikės moksleiviams, norintiems ateityje sėkmingai baigti studijas ir gauti darbą. Forumas vyks Klaipėdos universitete, surengti jį padėjo Klaipėdos savivaldybė.

Nuo rugsėjo pradžios įsigaliojo naujos teisinės formos įmonė – mažoji bendrija (MB). Aiškinomės, kada ši veiklos forma gali pasiteisinti ir kokie pavojai tyko norinčiųjų jas steigti. Pranašumų yra... MB pranašumas, palyginti su individualiomis įmonėmis (IĮ) ar ūkinėmis bendrijomis (ŪB), yra tas, kad jos yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Tai reiškia, kad MB bankroto atveju jos nariai neatsako asmeniniu turtu, o rizikuoja tik tuo turtu, kurį pervedė į bendriją.

Turbūt kiekvienas darbuotojas norėtų turėti vadovą, neskaičiuojantį atostogų laiko, penktadieniais dalijantį alų ir liepiantį darbus baigti anksčiau. Kai taip apie save pasakoja mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė“ generalinis direktorius Chrisas Robbinsas, nejučia svarstai: meluoja ar kraustosi iš proto? Gegužę „Bitės“ generalinio direktoriaus pareigas pradėjusį eiti Ch. Robbinsą sunku būtų pavadinti tipišku vadovu.

Vienintelį savo gyvenime samdomą darbą dirbau 1992-iais metais. Juokinga, kad daugelis žmonių pasiekę tam tikrą amžiaus ribą, tarkim, po studijų baigimo, atkakliai ieško darbo. Tačiau kaip ir daugelis dalykų, kuriuos daro minia, šis nėra pats išmintingiausias. Tiesą pasakius, jei esate sąmoningas ir racionalus, darbo susiradimas gali būti blogiausias jums gyvenime nutikęs dalykas. Yra daug geresnių būdų pragyventi užuot pardavinėjus savo laiką darbdaviams.

49 dienos, 30 uostų, 2000 jūrmylių, 30 studentų – toks iššūkis laukia lietuvių ekspedicijos, susiruošusios į kelionę laivu aplink Juodąją jūrą. Liepos 25 dieną vykusioje spaudos konferencijoje pristatyta Lietuvos studentų verslumo ekspedicija laivu aplink Juodąją jūrą. Į pirmąją Lietuvos istorijoje kelionę laivu aplink Juodąją jūrą atrinkta 30 geriausių studentų, kurie vystys verslo ryšius su Turkijos, Bulgarijos, Rumunijos, Ukrainos, Rusijos ir Gruzijos verslininkais.

Verslininko karjerą dar vaikystėje nuo prekybos pomidorais pradėjęs pokerio žaidėjas Antanas Guoga Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime ragino lietuvius didžiuotis savo šalimi ir mūsų gaminama produkcija, nes ji – viena geriausių pasaulyje. O kai didžiuosimės, mums seksis dar geriau. „Mažas aš buvau kaimo vaikas, turguje pardavinėjau pomidorus, o kai žmonės juos pirkdavo pas kitus, sakydavau, kad mano geresni, – prisiminė A. Guoga. – Ir žmonės pirkdavo pas mane.

„Saulėtekio verslumo mokyklos adVenture“ geriausių verslo planų apdovanojime dalyvaudamas švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius paragino studentus savo idėjas drąsiai vilkti į verslo rūbą. „Studentų verslumo ugdymas yra svarbus mūsų strateginės programos – aukštojo mokslo reformos – siekis. Verslumas – tai kūrybiškumas ir lyderystė, pasirengimas racionaliai planuoti ir nerti į rizikos vandenis, gebėjimas valdyti projektus, prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos.

Kai darbo rinkoje vyrauja neužtikrintumas, norint į ją grąžinti pasitikėjimą svarbus vaidmuo tenka socialinei atsakomybei – socialiai atsakingam darbuotojų ir darbdavių tarpusavio dialogui. Socialinės atsakomybės principais paremti kūrybiški sprendimai gali būti pritaikyti ir sunkmečiu, o kartu atnešti ir greitos finansinės naudos. Apie tai byloja Tarptautinių jaunimo rūmų rengiamo „Jauno kūrybiško verslininko apdovanojimo“ konkurso dalyvių patirtis.

Potencialūs investuotojai pasigenda jaunų žmonių gebėjimo tinkamai pateikti verslo projektus. Tai teigiantis „Verslo angelų fondo I“ partneris, finansininkas A. Variakojis ketina perspektyvių verslo idėjų ieškoti startuojančiame Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) inicijuotame projekte „Septynių jūrų kapitonai“. Šio projekto metu studentai ir dėstytojai, padedami ekspertų, sieks sukurti perspektyvias idėjas, kruopščiai parengti verslo planus šių idėjų įgyvendinimui, pritraukti fina...

Iš visų Lietuvos regionų verslumu labiausiai išsiskiria Vilniaus ir Alytaus regionai. Pastarajame pernai 1000 gyventojų atiteko 5,6 naujai įkurtų įmonių. Pagal šį rodiklį Alytus nusileidžia tik sostinei – Vilniuje 2011 metais 1000 gyventojų teko 12,2 įregistruotų įmonių, rodo „Swedbank“ duomenys. Pasak „Swedbank“ Smulkaus verslo aptarnavimo departamento direktoriaus Sigito Žutauto, jei Vilniaus lyderystė šioje srityje nestebina, tai Alytaus pirmavimas prieš didesnius miestus išsiskiria.

Gyventojų apklausa atskleidė, kad lietuviai verslininkus laiko darbo vietų kūrėjais, tačiau kartu pasigenda etiškos ir skaidrios jų veiklos. Tokie rezultatai paaiškėjo pirmą kartą Lietuvoje atlikus „Verslumo stebėsenos tyrimą“. Kone kas antras apklausoje dalyvavęs gyventojas tvirtino, kad verslininko karjera turi daugiau privalumų nei trukumų. Beveik 70 proc.

Lietuvoje aktyviai diskutuojama apie jaunimo nedarbo problemą, į kurią atkreipti dėmesį paskatino Europos Komisijos pirmininko J. M. Barroso  susirūpinimas jaunimo nedarbu ir pasiūlymas įkurti specialią darbo grupę šiai problemai spręsti. Šiuo metu Lietuvoje kaip ir Latvijoje, Airijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Italijoje jaunimo nedarbas viršija Europos Sąjungos vidurkį.

„Startup“ – pradedančiųjų verslų – bendruomenės grandas Jonathanas Bradfordas mažą Lietuvos rinką vadina pranašumu ir tikina, kad šalis eina tinkamu keliu. Daugiau nei dešimtmetį „startup“ bendruomenėse besisukiojantis, žymiausių akceleratorių Europoje įkūrėjas J. Bradfordas atvykęs į renginio „Startup Monthly Vilnius“ pristatymą sako, kad jo tikslas – padaryti žmones nebeįdarbinamus. Be to, jis giria Lietuvos progresą, o pagrindine naujųjų verslininkų klaida laiko nesidalijimą idėjomis.

Lietuviai bandys pastatyti tiltą tarp Lietuvos ir Silicio slėnio, sukvietę į šalį perspektyviausius naujus technologinius verslus (angl. startup), juos nukreipę reikiama kryptimi ir išsiuntę į Silicio slėnį Kalifornijoje, kur vyks penkių savaičių trukmės verslo akceleravimo programa. „Esame pasaulinio ciklo dalis.

Įvertinus Lietuvą įvairiais pjūviais ryškėja įdomus paveikslas, į kurį pažvelgus kyla dilema: galbūt daliai lietuvių, šiandien besiveržiančių į užsienį, vertėtų viso labo pakeisti gyvenamąjį miestą ar rajoną? Praėjusią savaitę pristatyta „Savivaldybių demografinė charakteristika“ parodė, kad dalis lietuvių, užuot palikę namus Lietuvoje ir emigravę į jau tradicines tapusias šalis, galėtų pasirinkti gyvenimą didžiuosiuose šalies miestuose, kurie gerokai konkurencingesni už mažuosius ir kuriuose ...

Prieš kelis mėnesius savaitraštis „Ekonomika.lt“ rašė apie geriausius verslo seminarų vedėjus Lietuvoje. Tuomet vieną geriausių seminarų vedėjų mūsų šalyje daugelis pašnekovų nurodė verslininką ir lektorių Tomą Bagdonavičių. Su T. Bagdonavičiumi susitinkame iškart po jo vesto seminaro. Jau kitą dieną jis turi išvykti į Prancūziją, kur daugiausia laiko praleidžia su žmona.

Viešoji įstaiga „Lietuvos Junior Achievement“ pristato naują programą – 24 valandų trukmės verslumo ir inovacijų stovyklą. „Verslumo galima mokytis linksmai ir aktyviai“, – skelbia Lietuvos Junior Achievement, organizuojantys jau ketvirtąją tokio tipo stovyklą. Verslumo ir inovacijų stovyklų maratoną šį savaitgalį (lapkričio 19-20 d.) užbaigs Kauno regiono mokiniai.

Didžiausia tarptautinė studentų organizacija AIESEC kartu su partneriais – Saulėtekio slėniu ir Lietuvos marketingo asociacija (LiMA) – pirmą kartą mūsų šalyje organizuoja verslumo skatinimo projektą „The Startup Kitchen“. Projektas skirtas supažindinti jaunus žmones su verslo kūrimu bei padėti jiems realizuoti savo idėjas. Iki gruodžio 1 d. verslo idėjas galima registruoti interneto svetainėje thestartupkitchen.lt.

Viso pasaulio žmonės turi polinkį skųstis esama padėtimi. Tai nėra bloga savybė, ji verčia nuolat judėti pirmyn, tobulinti save ir aplinką. Tik kažin ar visada sugebame adekvačiai įvertinti visas aplinkybes. Objektyvi ekonominių, politinių ir socialinių realijų kritika turėtų suteikti postūmį pozityvių pokyčių linkme.

Daugiau nei trečdalis pirmo kurso studentų nori ir planuoja pradėti savo verslą. Šiek tiek mažiau - beveik 28 procentai − apklaustųjų savo ateitį įsivaizduoja bankų ir finansų srityje. Tuo tarpu tradicinės pramonės sritis, energetikos sektoriaus įmonės šiuolaikiniam jaunimui atrodo mažiausiai patrauklios. Dirbti šiose srityse pageidautų vos vienas kitas studentas. Tai rodo apklausos, kuri buvo surengta Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) pirmo kurso studentams, duomenys.

Apie verslą ir su juo susijusius dalykus, tokius kaip verslo plano sukūrimas, jo plėtojimas, verslo valdymas turėtų būti kalbama jau mokykloje – tuo įsitikinęs Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) direktorius Julius Niedvaras. Jo teigimu, jauni žmonės paprastai turi daugybę nuostabių, originalių idėjų, tačiau nežino, kaip jas įgyvendinti, dažnai pritrūksta ir kantrybės pastarąsias paversti pridėtinę vertę teikiančia preke ar paslauga.

„Lietuvos patrauklumas ir investuotojams, ir verslininkams auga. Ši šalis pasižymi ne tik besivystančia mažų kainų ekosistema ir daugiakalbės darbo jėgos gausa, bet ir tuo, kad yra geriausiai pasirengusi išnaudoti Rusijos bei Europos rinkų galimybes“ – taip apie Lietuvą skelbia vienas iš 10 įtakingiausių pasaulyje „blog'ų“ „TheNextWeb.com, kurį rašo ir redaguoja 24 ekspertai iš įvairių pasaulio šalių.

Lietuva, lyginant su kitomis Baltijos regiono valstybėmis, pagal palankumą verslui yra kiek žemiau už vidurkį. Lenkdama Rusiją, Ukrainą ir Lenkiją, Lietuva yra panašiame lygyje su Latvija, tačiau atsilieka nuo Šiaurės valstybių, Vokietijos ir Estijos.

„Žinome, kiek yra nepasitikėjimo verslu ir vienas kitu. Tačiau jaunoji karta, kuri dabar ateina iš universitetų, mokyklų, pozityviai žiūri į verslininko karjerą ir tai rodo, kad mūsų visuomenėje vyksta lūžis ir matysime draugiškesnę verslui aplinką“, – penktadienį komentuodamas naujo tyrimo rezultatus sakė ūkio ministras Rimantas Žylius. Tyrimas rodo, kad 83 proc. jaunuolių ne tik svajoja, bet ir ketina kurti savo verslą.

Rinkos tyrimai ir statistika atskleidžia augantį verslumo potencialą Lietuvoje. Ketinančių išbandyti nuosavą verslą per artimiausius 12 mėn. yra dvigubai daugiau palyginti su praėjusiais metais. Nuo 91 proc. iki 80 proc. sumažėjo skaičius tų, kurie tikrai neketina užsiimti nuosavu verslu, rodo viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausos duomenys. Pasak VšĮ „Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus Pauliaus Lukausko, jeigu nors 5 proc.

Nuo kitų metų Finansų ministerija žada griežtinti darbo su verslo liudijimais tvarką bei atsisakyti dalies veiklų. Tokie planai sulaukė smulkiųjų verslininkų kritikos. Mat įteisinus naują tvarką daliai šiandien su verslo liudijimais dirbančių verslininkų tektų pradėti verstis individualia veikla ar steigti bendrovę. Naujieji apribojimai paliestų populiarias veiklas, kurioms plėtoti nemažai gyventojų yra išsiėmę verslo liudijimus. Tai statybos darbai, patalpų nuoma, vertimo paslaugos.

Diegti mokslo pasiekimus versle trukdo nepakankamas mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimas, jų pastangų koordinavimo stoka, įvairios biurokratinės priežastys. Tai pažymi valstybiniai auditoriai, vertinę, kaip skatinama mokslo ir verslo sąveika. Pasak valstybės kontrolieriaus pavaduotojos Nijolės Mickuvienės, Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) programos, nesant patvirtinto slėnių valdymo modelio, gali būti vykdomos neefektyviai.

Buvimas verslininku yra užkoduotas žmogaus DNR ar to galima išmokyti? Naujas Babsono koledžo atliktas tyrimas parodė: jei verslo studentai yra dalyvavę bent dviejose pagrindinėse paskaitose apie verslą, tai gali turėti „teigiamą įtaką“ pradedant savo verslą ir kuriant naujas kompanijas. Masačusetso valstijoje esančio koledžo profesoriai apklausė daugiau kaip 3,7 tūkst.

Lietuviška patarlė apie devynis amatus ne itin pozityvi, tačiau tuos devynis amatus išbandęs bendrovės „Vesiga“ direktorius Saulius Grinkevičius šypsosi. Jo vadovaujama įmonė sėkmingai veikia jau 20 metų, „Daumantų“ prekių ženklas – vienas žinomiausių Lietuvoje. Į verslo platybes S. Grinkevičius žengė likus penkeriems metams iki sovietų griūties.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad pirmąjį 2011 m. pusmetį buvo naujai įregistruoti 5262 ūkio subjektai. Palyginti su pirmuoju 2010 m. pusmečiu, kai buvo įregistruota 4512 ūkio subjektų, jų skaičius padidėjo 16,6 procento. Daugiausia ūkio subjektų įregistruota Vilniaus apskrityje, mažiausiai – Tauragės apskrityje. Per pirmąjį 2011 m. pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, Lietuvoje buvo išregistruota 45,7 procento mažiau ūkio subjektų.

Pasibaigus mokslams ne visi jaunuoliai planavo atostogas leisti dykaduoniaudami. Tačiau ekonominė situacija jau keletą metų pasisukusi nugara į juos, o ne į darbdavius. Tad ar dar reikia kam nors dirbančio jaunimo? Pačių jaunuolių požiūris šiuo klausimu skiriasi.

Rizikos kapitalo investicijų bendrovė „Antigravity Ventures“, Lietuvoje investuosianti į inovacijų verslų plėtrą, prognozuoja, kad artimiausiais metais tokių verslo iniciatyvų Lietuvoje daugės. Vis labiau matomos yra jų skatinimo iniciatyvos, atsiranda daugiau finansavimo galimybių ir naujų idėjų turintys jauni žmonės noriau imasi verslo rizikos.

Per pirmąjį 2011 metų ketvirtį Lietuvoje įsteigta rekordiškai daug – 2604 naujos įmonės. Tai – net 35 proc. daugiau nei per pirmąjį 2009 metų  ketvirtį ir 17 proc. daugiau nei  per tą patį laikotarpį 2010 metais. Dar 6 tūkst.  potencialių būsimų verslininkų apsilankė Ūkio ministerijos ir VšĮ „Versli Lietuva“ organizuotuose verslo skatinimo renginiuose, kuriuose išdalinti 707 nemokami pirmųjų verslo metų paslaugų čekiai.

Tarptautinio tyrimo duomenimis, lietuvių jaunuoliai beveik 5 kartus verslesni už lenkus: net 30 proc. lietuvių studentų įgauna darbo patirties įkurdami savo įmonę, o Lenkijoje tam pasiryžta tik 6,4 proc. jaunuolių. Lenkijoje 75,5 proc. studentų ar absolventų pradėdami karjerą renkasi darbą ar praktiką, susijusius su jų studijų specializacija, kai tuo tarpu Lietuvoje šį kelią renkasi vos 24,4 proc. jaunimo.

Savus pinigus išleisti – užduotis nesudėtinga, tačiau kaip uždirbamas pajamas protingai paskirstyti, kad jos neviršytų išlaidų, geba toli gražu ne kiekvienas. Verslas miršta pabandžius tik kartą Finansinis raštingumas žmogui reikalingas kiekviename gyvenimo etape: nesvarbu, ar esi tik mokyklinukas su 2 litais kišenėje, ar pradedantysis verslininkas, turintis kelis šimtus tūkstančių banke.