verslininkai

Sostinėje vyksta atkakli kova tarp miesto savivaldybės ir būstų administratorių. Paaiškėjo, kad namus prižiūrintys verslininkai net perka įžymybių paslaugas, kad šie viešai kritikuotų Vilniaus miesto savivaldybę ir jos vykdomą politiką. Už pinigus viešai, taip kaip reikia administratoriams feisbuke piktinosi net garsus apžvalgininkas Andrius Užkalnis. Sostinėje šiuo metu pats rinkimų įkarštis. Tiesa, miestiečiai renka ne tautos atstovus, o savo daugiabučių administratorius.

Skaičiuojama, kad per kelis šių metų mėnesius, maitinimo įstaigų savininkai jau nuslėpė apie 2 milijonus eurų. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), įvertinusi surinktus duomenis, preliminariai teigia, jog verslininkų nustatytas prekių ir patiekalų antkainis siekia 200 procentų. Tuo metu VMI deklaruojama vos 50 procentų. Štai pavyzdys. Palangos kavinėje patiekalas parduodamas už 12 Eur, o VMI deklaruodamas pajamas verslininkas nurodo, jog patiekalas kainavo vos 3 Eur.

Savaitgalių, kuriuos pratęsia papildoma laisva diena, ypač laukia dirbantieji. Ne ką mažiau ir verslininkai. Mat būtent per ilguosius savaitgalius užsipildo dauguma apgyvendinimo įstaigų. Palangos verslininkai jau trina rankomis ir sako, kad ši vasara – puiki. Poilsiautojų netrūksta, o jų skaičių ypač didina šventinės, nedarbo dienos. Liepos 6-ąją kurorto svečiams ir palangiškiams ruošiama ir ypatinga šventinė programa.

Seimui šeštadienį pradedant pavasario sesiją, BNS pateikia verslui svarbius sprendimus, kurie, tikimasi, bus priimti iki liepos pradžios. Pensijų kaupimo sistemos reforma. Ketinama patvirtinti naują pensijų kaupimo antros ir trečios pakopos fonduose tvarką. Tikėtina, kad bus atsisakyta pervedimų iš „Sodros“ į privačius pensijų fondus, o kaupimas bus skatinamas mokestinėmis lengvatomis gyventojams ir įmonėms, jeigu pastarosios prisidės prie darbuotojų įmokų.

Lietuva – lyderė Europoje pagal kylančias kainas. Dažniausiai komentuojant kainų didėjimą analitikai nurodo objektyvias priežastis, kas tai lėmė, tačiau dabar dalinamasi ir pamąstymais, kad verslininkai kainas padidina labiau nei turėtų. Štai SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad pasiklausius kai kurių verslininkų susidaro įspūdis, jog didėjantis darbo užmokestis ir kitos sąnaudos visa suma perkeliamos ir į galutinę produkto kainą. O taip būti neturėtų.

Didžiosios Britanijos policija sulaikė šešis lietuvių gaujos, žiniasklaidoje skambiai pavadintos „Lietuvių vergvaldžių gauja“, narius, įtariamus laikiusius žmones vergijos sąlygomis ir verčiant juos rinkti aukojamų drabužių maišus. Pareigūnai įtariamus lietuvių nusikaltėlius Niukasle ir Geitšede užklupo ankstyvą pirmadienio rytą, rašoma „Daily Mail“. Manoma, kad šių vyrų išnaudojimo aukomis tapo dvylika žmonių, kurie taip pat buvo išlaisvinti policijos reido metu.

Lietuvoje spartės leidimų laikinai gyventi šalyje bei vizų išdavimas užsienio verslininkams. Registrų centro ir Migracijos departamento susitarimas leis mažinti administracinę naštą užsieniečiams. „Kalbama apie žmones, kurie užsiima ir toliau ketina užsiimti verslu, atvažiuoja investuoti į Lietuvą.

Didelius kiekius cukraus iš Lenkijos ir brangią elektroninę įrangą iš Latvijos pirkę verslininkai įtariami sukūrę sukčiavimo schemas ir nesumokėję daugiau nei 360 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovas sako, jog tokių nusikaltimų daugėja, prekiaujant cukrumi, aliejumi ir kitomis paklausomiomis maisto bei elektronikos prekėmis, taip pat kuru.

Trims ne pagal paskirtį iš Darbo biržos gautas tikslines subsidijas panaudojusiems Žemaitijos verslininkams ir jiems talkinusiam buvusiam Plungės darbo biržos darbuotojui penktadienį Kretingos rajono apylinkės teismas paskelbė nuosprendį.

Kibernetinis darbuotojų ir verslininkų mulkinimas yra itin kokybiškas ir retas, patyręs tokio tipo psichologinį spaudimą, sugebėtų jį atskirti. Šie būdai iš įmonių išvilioja milijardus siekiančias sumas visame pasaulyje. Tai konferencijoje „LOGIN“ pasakojo SEB banko atstovas Andrius Varnelis. Jis pateikė ir tris populiariausius sukčiavimo atvejus, dėl kurių įmantrumo pasaulio įmonės praranda milijardus.

Tolėliau nuo Vilniaus centro, akylai apsaugos darbuotojų nuo pašalinių saugomas, stūkso Laurų kvartalas. Jis tituluotas prestižiškiausiu rajonu Lietuvoje suteikusiu prieglobstį ne vienam žinomam verslininkui. Kadaise šis kvartalas buvo žinomas kaip „Vilniaus prekybos“ dešimtuko narių namais. Po truputį gyvenvietė plėtėsi, o patys gyventojai keitėsi. Ir dabar norintieji čia gali įsigyti būstą. Tačiau prireiks ne tik 1,5-2 mln. eurų, bet ir geros reputacijos.

Dar niekur prieš tai neskelbtas Lietuvos milijonierių šimtukas parodo, kad sunkiu darbu ir strateginiu vadovavimu verslą Lietuvoje įmanoma taip išvystyti, kad užsidirbtum ne vieną milijoną. Kol vieni milijonieriai su žiniasklaida bendrauti atsisako, kiti mielai dalinasi savo istorijomis kuriant verslą bei negaili patarimų. Štai „Topo grupės“ įkūrėjas Aurelijus Rusteika atsako, jog žmogui sukti į verslą ar ne, parodo asmeninės savybės.

Lietuvos įmonių vadovai kur kas santūriau nei prieš pusmetį vertina ekonominę šalies padėtį bei verslo augimo perspektyvas. Iš visų verslo sričių tik statybų sektorius nusiteikęs optimistiškai, o niūriausiomis nuotaikomis išsiskiria prekybininkai, rodo „Citadele“ banko antrąsyk Lietuvoje atliktas verslo nuotaikų ir pasitikėjimo indekso tyrimas. Naujausiais tyrimo duomenimis, Lietuvos statybos sektoriuje pasitikėjimo indeksas rugsėjo mėnesį siekė 51,44 punkto.

Plintant „Manekenų iššūkiui“, juo užsikrėtė ir „Finnair“. Tiesioginiame reise iš Helsinio į San Franciską po „Slush“ renginio A350 lėktuve Silicio slėnio įžymybės bei garsūs verslininkai ir tokių įmonių kaip „Skype“, „Twitter“, „Spotify“ savininkai bei steigėjai nusifilmavo „Manekenų iššūkio“ vaizdo klipe. Kai žiemą oras lauke nedžiugina, inovatyviausius pasaulio verslininkus į vieną vietą suburia renginys „Slush“, vykstantis pasaulinių technologijų centre Helsinkyje.

Prieš tai pristatytas Lietuvos milijonierių dvidešimtukas – tikrai ne pabaiga. Jų mūsų šalyje yra kur kas daugiau nei pora šimtų. Visgi šį kartą pažvelgsime, kad liko už dvidešimtuko ribos, ir ar į penkiasdešimtuką pavyko prasibrauti naujiems milijonieriams. Visus šių milijonierių verslus sieja bendras bruožas – nei vienas neapsiriboja veikla tik Lietuvoje. ISM Executive School vyr.

Lietuvos žemė gali būti tikra aukso kasykla. Laiku investavę ir pradėję vystyti ūkinę veiklą, šiandien ne vienas lietuvis sukaupė milijoninius turtus. Tokius, kad šiandien jauniesiems ūkininkams pavyti šiuos verslininkus – beveik neįmanoma. Štai grybų auginimo verslą įkūręs, o šiuo metu ekologinių produktų rinką atrandantis verslininkas Kęstutis Juščius įsitikinęs, norint būti sėkmingu, į žemės ūkį sukti nebūtina. Dabar galimybės atsiveria visai kitoje rinkoje nei nepriklausomybės laikais.

Naujienų portalas tv3.lt ir žurnalas TOP 500 pristato išskirtinį projektą - Lietuvos turtingiausiųjų žmonių sąrašą. Jį pradedame nuo daugiausiai turto susikrovusių ir didžiausius verslus turinčių lietuvių dvidešimtuko. Pažvelgę į pirmąjį sąrašą dvidešimtuką pamatytume įvairių verslo šakų atstovus - nuo žemės ūkio ar nekilnojamojo turto iki mažmeninės prekybos.

Naujienų portalas tv3.lt kartu su žurnalu TOP500 skelbia ne tik turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą, bet ir Lietuvos multimilijonierių turtų paveldėtojus.  Šeimų verslo tradicija pasaulyje skaičiuojama dešimtmečiais, o kai kur net šimtmečiais. Tačiau Lietuvoje, kuri gyvena tik 25–uosius laisvės metus, ši tradicija – visiška naujovė. Atžalos, kurios galbūt nebūtų pasukusios į verslą, šiandien skaičiuojama milijonus vien už turimas akcijas.

Šilta ir saulėta rugsėjo pradžia į pajūrį sugrąžino vasarą. Tiesa, poilsiautojų nors ir nėra labai daug, tačiau ir tie patys jaučiasi nebelaukiami. Klientų stoka skundęsi verslininkai sezoną jau baigė: užsivėrė kai kurios kavinės, kioskai. Tad dabar prie jūros džiaugiasi tik ramaus poilsio ir švaraus oro išsiilgę lietuviai ir svečiai.

 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį spręs, ar pradėti tyrimą dėl Panevėžio rajone vykusios vakarienės ir medžioklės. Joje dalyvavo Lietuvos ir Latvijos už žemės ūkį atsakingi politikai ir valstybės tarnautojai bei du verslininkai.

Trisdešimties turtingiausių Lietuvos verslininkų bendra turto vertė šiandien jau didesnė už Kirgizijos, Moldovos ar Mauritanijos metinį bendrąjį vidaus produktą, rašoma žurnale „Veidas“, kuris jau dvyliktą kartą skelbia Lietuvos turtingiausiųjų sąrašą. Jame ir vienintelis Lietuvos milijardierius – Nerijus Numavičius. Bendras žurnalo „Veidas“ turtuolių sąraše esančių verslininkų turtas sudaro 4,8 mlrd. eurų.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) paskelbus politikų, valstybės tarnautojų bei jų sutuoktinių turto deklaracijas paaiškėjo, kad Lietuvoje milijonierių – ne vienas. Tačiau daugumos turtas viršija milijoną tik priskaičiavus nekilnojamojo turto ir žemės sklypų vertę. Portalas tv3.lt šį kartą apžvelgia tuos, kurie deklaravo turintys daugiausia grynųjų pinigų. Šis turtas deklaruotas kaip kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma.

Lietuvos didmiesčiuose bei užmiestyje dirbantys verslininkai dėl netolimos ateities yra nusiteikę optimistiškai, tačiau ekonominis pesimizmas neapleidžia mažesnių šalies miestų ir miestelių, rodo pirmą kartą Lietuvoje atliktas „Citadele“ banko verslo nuotaikų ir pasitikėjimo indekso tyrimas. Šiemet kovą šis indeksas siekė 51,15 punkto, o bendra Lietuvos įmonių nuotaika buvo nuosaikiai optimistinė.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija išaiškino verslininkų porą, kurie negautomis dovanomis ir paskolomis bandė pagrįsti neaiškios kilmės pajamas – apie 400 tūkst. eurų. Pora teigė, neva slėptuvėje po bulvėmis rado močiutės palikimą. Mokesčių inspektoriai priskaičiavo verslininkams sumokėti į valstybės biudžetą beveik 100 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio, delspinigių ir baudų.

Verslininkai sveikina Vyriausybės siūlymą palengvinti užsieniečių priėmimą į Lietuvą, bet ragina šiomis pataisomis neapsiriboti. Ministrų kabinetas šią savaitę pateikė Seimui pataisas, kurios leistų greičiau leidimus laikinai gyventi Lietuvoje gauti vadinamųjų startuolių kūrėjams, aukštos kvalifikacijos darbuotojams. „Tai yra geras žingsnis į priekį ir precedentas pradedant aktyviau kelti migracijos klausimus bei spręsti Lietuvos ekonomikos iššūkius.

Nutekinti „Panamos popieriai“ bei viešinamos įtakingų asmenų pavardės sukelia atgarsius visame pasaulyje. Islandijos ministras pirmininkas buvo priverstas atsistatydinti, o lietuvis, buvęs bankininkas Liutauras Varanavičius, atsidūrė po padidinamuoju stiklu. Vis dėlto, ne visi tokie įsitikinę, kad šie viešinami dokumentai turės kokią reikšmę ir ką pakeis. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ar viešinami dokumentai paskatins žmones tapti sąžiningesniais mokesčių mokėtojais.

Forumo „Laisva Rusija“ dalyviai ketvirtadienį Vilniuje sprendė klausimą dėl jų gimtosios šalies visuomenės ateities – „ar yra galimybė pasveikti?“. Vyravo nuomonė, kad itin svarbu nepasiduoti „vatnikams“, spausti Rusijos aukščiausiųjų valdžios asmenų sankcijų klausimą. Daugelį dalyvių itin piktina faktas, kad Rusijoje prisivogę ir nusikalstamus įstatymus tvirtinantys atstovai laisvai keliauja po Europą, o jų šeimos – naudojasi europiečių gerbūviu.

VMI 2016 metais įveda nemažai deklaravimo prievolių: bankai turės teikti informaciją apie gyventojų sąskaitas, įmonės – sąskaitų faktūrų registrus ir kt. Verslininkai už Europos Sąjungos pinigus diegiamų deklaravimo sistemų naudos neįžvelgia ir vadina tai administracinės naštos didinimu bei kaltumo prezumpcijos taikymu.

 Pasaulinėje įmonių įsigijimų ir susijungimų rinkoje susidarė palankios sąlygos perspektyvioms pradedančiosioms Lietuvos įmonėms sulaukti savo investuotojo, sako audito, mokesčių ir konsultavimo paslaugų bendrovės „KPMG Baltics“ Įmonių finansų skyriaus vadovas Darius Klimašauskas.

Didžiausi Holivudo žvaigždžių gerbėjai pasirengę mokėti ne tik šimtus, bet net ir tūkstančius JAV dolerių už garsenybių panaudotus ar jų liestus daiktus. Prakąstas sumuštinis, panaudota nosinaitė ar oras, kuriuo kvėpavo žvaigždė – tai aukščiausios „prabos“ daiktai, dėl kurių gerbėjai net pešasi. Scarlett Johansson Viena seksualiausių aktorių pramogų pasaulyje laikoma Scarlett Johansson televizijos laidoje „Tonight Show“ pasirodė gerokai peršalusi.

Šventinis laikotarpis – darbymetis ne tik sąžiningiems prekybininkams, bet ir sukčiams, kurie pasinaudodami itin įtemptu metu gali bandyti išvilioti pinigus arba produkciją. Verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ praktikoje yra ne vienas atvejis, kai pasinaudoję didžiausiomis metų šventėmis sukčiai iš įmonių išvilioja dideles pinigų sumas. Vienas Didžiojoje Britanijoje užfiksuotas atvejis atskleidžia, kaip nusikaltėliai veikia ir kaip būtų galima nuo jų apsisaugoti.

Vidutiniškai apie 1,2 - 1,5 proc. kiekvieno pirkinio sumos už kliento brūkštelėjimą kortele bankams mokėję smulkieji verslininkai gali lengviau atsikvėpti, rašo „Verslo žinios“. Nuo gruodžio 9-osios tarpbankinis mokestis, atsiskaitant debeto kortelėmis, negali būti didesnis kaip 0,2 proc., o kredito kortelėmis - ne didesnis kaip 0,3 proc. operacijos vertės.

Talentingiausių žmonių biografijos rodo, kad nėra dviejų vienodų kelių į sėkmę. Vieniems reikia sunkiai dirbti, kitiems tiesiog užtenka gimti turtingoje šeimoje, o dar kitiems likimas pakiša gerą progą, kuria belieka pasinaudoti. Taigi, kaip klostėsi sėkmingų verslininkų karjera, kai šiems tebuvo 25-eri? 1. Warrenas Buffetas Šiandien jis yra legendinis investuotojas, kurį daugelis vadina „Omaho išminčiumi“. Tačiau turtingiausiu žmogumi pasaulyje jis akimirksniu netapo.

Šiemet Kaune kavinę atidaręs Tomas skaičiuoja pirmuosius verslo rezultatus – kiekvieną mėnesį kavinę atranda vis daugiau miestiečių, sparčiai auga pajamos ir galima prognozuoti pirmąjį pelną. Tomo mintyse – asortimento didinimas, naujų darbuotojų priėmimas ir plėtra kituose Lietuvos miestuose.

Panevėžio miškų urėdijos medelyno vadovas jau kelios savaitės intensyviai ieško skubios darbo jėgos. Maždaug po mėnesio čia prasidės didieji medelių rūšiavimo darbai. Pirmiausia visus sodinukus reiks iškasti, surūšiuoti ir sandėliuoti kitų metų pavasario sodinimui. Darbai tęsis maždaug 2 mėnesius. Tokiam sezoniniam darbui reikia apie 40 žmonių. Tačiau nesėkmingos galinčių dirbti paieškos medelyno vadovą varo į neviltį.

„Štai jau metai, kaip aš gyvenu uždaroje erdvėje. Kuri yra apribota moraline, geografine ir ideologine prasme… Štai jau metai, kaip aš Donecke. Iki tol aš čia gyvenau ilgus dešimtmečius. Tačiau anksčiau tai buvo visai kitas miestas – šviesus, švelnus, pilnas perspektyvų man ir mano šeimai. Tas Doneckas tarytum išvyko, liko šis…“, – savo potyrius karo epicentre atsidūrusiame Donecke pasakoja jo gyventoja Natalija Nečajeva. Ir aš bandžiau išvykti. Praėjusią vasarą.

Turbūt dažnas šiandien ryte atsikėlęs pagalvojo: „O pagaliau penktadienis!“ ir pasvarstė, ką nuveiki šį ilgąjį savaitgalį. Pagrindinis mintyse iškylantis sprendimas – keliauti į gamtą, prie ežerų ar jūros. Tad vilniečių pamėgtuose Žaliuosiuose ežeruose verslu užsiimantys jau ruošiasi poilsiautojų antplūdžiui.

Tarptautiniu mastu mažai žinomoms Lietuvos įmonėms užsienio rinkose lengviau konkuruoti susibūrus į klasterius. Naujos galimybės didinti darbo našumą, kartu kurti bendrus produktus ar paslaugas, lengvesnis rinkodaros ir pardavimų organizavimas vis daugiau verslininkų skatina domėtis klasterių veikla ir jų teikiamomis galimybėmis. Pastaruosius keletą metų klasterizacija įgauna vis didesnį pagreitį.

 Po Europos Sąjungos sankcijų Rusijai įvedimo prekių judėjimas per Lietuvos sieną sumažėjo. Pasigirsta nuomonių, jog dėl to sumenko ir į mūsų šalį nelegaliai įvežamos produkcijos apimtys. Tačiau pasienio regionuose esančių seniūnijų vadovų teigimu, džiūgauti dar anksti. Kontrabanda – tarsi devyngalvis slibinas, kaskart atgyjantis vis naujais pavidalais. Pasienio rajonų skaudulys „Esame pasienyje, tad natūralu, kad pastebime iš kaimyninės šalies nelegaliai atgabentų akcizinių prekių.

 Viešojoje erdvėje vis pasirodo informacijos esą kontrabandos mąstai mažėja, nes gyventojai tampa labiau nepakantūs kontrabandai ir dažniau apie tai informuoja atitinkamas tarnybas. Tuo tarpu policija tapo atviresnė visuomenės pranešimams. Štai per beveik dvejus metus uždaryta apie 400 nelegalios prekybos vietų. Ar dėl to vertėtų džiaugtis? Viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ vadovo Kęstučio Kupšio manymu, išvadas daryti dar anksti.

Šeštadienį Palangoje prasideda visą savaitgalį vyksianti Stintų šventė. Organizatoriai sako, kad kurortas pasiruošęs priimti gausius svečius. Jiems žada pristatyti ne tik Žemaitijos krašto kultūrinį bei kulinarinį paveldą, bet ir naujovių. Palangos verslininkai ir žvejai pasirūpino, kad dvyliktą kartą rengiamoje Stintų šventėje, žuvies nepristigtų. Basanavičiaus gatvėje prekiautojai siūlys paskanauti šviežių, rūkytų, vytintų, keptų ar kitaip pagamintų stintų ir, žinoma, gardžios žuvienės.

Verslininkai, kalbėdami apie euro įvedimo įtaką jų įmonių veiklai, dažniausiai sako, kad bendroji Europos valiuta atnešė daugiau teigiamų pokyčių nei neigiamų. Be to, prekybininkai ir paslaugų teikėjai sutartinai pabrėžia, kad euro įvedimas nepakeitė jų prekių bei paslaugų kainų, nes tam įtakos turėjo kiti veiksniai, pavyzdžiui, pakitusi žaliavų kaina.

 Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Vyriausybės rūmuose dalyvavo Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų konkurso „Lietuvos eksporto prizas 2014“ laureatų apdovanojimų ceremonijoje. Premjeras verslininkus sveikino sėkmingai įveikus geopolitinių sukrėtimų kupinus praėjusius metus ir palinkėjo sėkmės šiemet. „Eksportas – tai barometras, rodantis šalies ekonomikos ir verslo gyvybingumą.

Kasmet kelionės lėktuvais vis populiarėja. Tai puikiai įrodo Tarptautinio Vilniaus oro uosto statistika: 2014 metais keleivių srautas išaugo maždaug 10 procentų. Pasak kelionių organizatorių, didžiąją dalį keleivių skaičiaus sugeneruoja verslo plėtra užsienio šalyse. Remiantis Vilniaus oro uosto duomenimis, praėjusiais metais pagrindinių krypčių penketukas nelabai skiriasi nuo 2013 metų: Frankfurtas, Londonas, Ryga, Kopenhaga, Milanas ir kt.

2015 metų pirmosiomis savaitėmis – sausio 1–15 dienomis – dar bus galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, o grąžą iš prekybininkų ir paslaugų teikėjų gausime eurais. Tačiau bus taikomos kelios išimtys, kurios leis grąžą atiduoti ne tik eurais, bet ir litais. Šios išimtys svarbios labiau smulkiesiems verslininkams, kurie gali neturėti tiek grynųjų eurais, kiek jiems gali prireikti atiduodant grąžą.

 Nuo rugpjūčio, kai Vyriausybėje buvo pasirašytas Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumas, vis daugiau prekybininkų ir paslaugų teikėjų oficialiai pasižada kainas perskaičiuoti sąžiningai. Šiuo metu daugiau nei 4 271 Lietuvos ūkio subjektas, kuriems priklauso 12 354 prekybos ir paslaugų teikimo vietos, viešai įsipareigojo vykdyti šį pažadą.

 Viso gero litui ir labas eurui lietuviai tars jau mažiau nei po mėnesio. Vyriausybės, savivaldybių ir verslo atstovai sukirtę rankomis pasižadėjo nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu branginti prekes ir paslaugas. Vis dėlto ir patys verslininkai, ir ekonomikos ekspertai pripažįsta, kad memorandume sudėti saugikliai – nerealistiški.   Sulaužė susitarimą Viso gero litui ir labas eurui lietuviai tars jau mažiau nei po mėnesio.

Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šaliai rengiantis pereiti nuo lito prie euro, pasigirsta nuogąstavimų, kad apvalindami kainas, verslininkai jas kilstelės į aukštesnę pusę.

Arnas Mazėtis, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Apsaugos ir seifų gamybos įmonės skambina pavojaus varpais – esą verslininkai nesiima net minimalių saugumo priemonių, kad, keičiantis valiutai, išvengtų vagysčių. Smulkiųjų verslininkų teigimu, saugomasi pakankamai ir papildomai išlaidauti nėra reikalo. Ekspertai sako – verslininkai lūkuriuoja, nes turi tam priežasčių. Iš automobilių detalėmis prekiaujančios parduotuvės penktadienio rytą inkasatoriai išvežė nedidelę sumą.