Velykos
Velykos
Tai svarbiausia krikščionių šventė, mininti Jėzaus Kristaus prisikėlimą iš mirusiųjų, kaip aprašyta Naujajame Testamente. Šventės data kinta kiekvienais metais pagal mėnulio kalendorių, paprastai svyruoja tarp kovo pabaigos ir balandžio pabaigos. Velykos apima religines apeigas, įvairias tradicijas ir simbolius, tokius kaip Velykų kiaušiniai, kurie reiškia naują gyvenimą ir atgimimą.
Tai taip pat laikas šeimos susibūrimams, dalijimuisi maistu ir džiaugsmu, atspindintis atsinaujinimą ir viltį.
Visas šventes, nedarbo dienas, vardadienius ir kitą informaciją rasite tv3.lt kalendoriuje!
Vilniaus mokytojų namuose surengta Atvelykio šventė-mugė
LRT televizijos naujienų tarnyba Vilniaus mokytojų namuose Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 10 kartą surengė Atvelykio šventę-mugę, į kurią su savo dirbiniais suvažiavo neįgalūs vaikai iš visos Lietuvos. Jie siūlė pačių sukurtų darbų: namų apyvokos reikmenų, papuošalų, inkilėlių. Visos surinktos lėšos nukeliaus į specialias ugdymo įstaigas ir atiteks patiems auklėtiniams.
Trijų vaikų šeima pusmetį nesirūpins maisto biudžetu
Darbo neturinčiai kėdainiškei Rasai Peleckienei šios Velykos buvo vienos įspūdingiausių – jas sutiko žinodama, kad pusmetį galės aprūpinti trijų vaikų šeimą maistu, nemokėdama iš savo kišenės. Moteris dalyvavo prekybos tinklo „Prisma“ organizuotame žaidime ir laimėjo 6 tūkstančių litų sumą pirkiniams. „Man ta suma prilygsta aukso puodui. Tai pirmas laimėjimas mano gyvenime, padaręs man ir visai šeimai didžiulį įspūdį.
Velykos jaunai šeimai virto tragedija
Velykos, turėjusios tapti gražia šeimos švente, vienai vilniečių šeimai virto tragedija, sodybos tvenkinyje nuskendus dar nė dvejų metukų neturinčiam sūneliui. Sekmadienio popietę į Panevėžio ligoninės Vaikų reanimacijos skyrių paguldytas sunkios būklės metukų ir aštuonių mėnesių mažylis, atvežtas iš viensėdžio Raguvoje. Mažylis įkrito į tvenkinį ir skendo. Iš vandens jis buvo ištrauktas jau be sąmonės.
Kaip Velykinę prekybą paveikė pavasariški orai
Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šiltas Velykų savaitgalis džiugino prekybininkus. Šiemet žmonės gausiau pirko ne tik kiaušinių, bet beveik dvigubai daugiau šviežių daržovių, mėsos ir žuvies. Antradienį Halės turguje Vilniuje ramu, bet prieš ilgąjį savaitgalį prekyba buvo ne tik aktyvi, bet ir neįprasta. Geri orai sukvietė žmones Velykų švęsti į gamtą ir koregavo pirkinių krepšelį.
Kaip atsigauti po Velykų
Velykos, žinoma, ne Kūčios ar Kalėdos: dvylikos patiekalų ant stalo tiekti nebūtina, juolab nebūtina visko paragauti, tačiau tai šventė, suburianti prie stalo visą šeimą, o kartais – ir giminę. Nenuostabu, kad per dvi Velykų dienas pasitaiko persivalgiusiųjų – ne tik kiaušinių su majonezu, bet ir silkių, mišrainių ar mėsos patiekalų. Ir – pergėrusių alkoholio. Po nedidelės puotos neretas jaučiasi prastai: skauda pilvą, skrandį, sutrinka virškinimas arba norisi miego.
Rumšiškėse – senieji Velykų papročiai
Kas vyksta Kaune Antrąją šv. Velykų dieną Lietuvos liaudies buities muziejus pakvietė į atbundančios gamtos – Velykų šventę. „Sveiki sulaukę Velykų šventų, pakajaus, derliaus, metų gerų, pyragų baltų, kiaušinių margų, vaikų mažų…Tikimės, kad kiekvienas jau spėjo atsiprašyti ir atleisti, ir kiekvieną jau aplankė tikras Prisikėlimo džiaugsmas. Teatneša Velykų šventė palaimą ir ramybę kiekvienai šeimai“, kvietė Lietuvos liaudies buities muziejus.
Velykų miestelį sušildė saulė, žaidimai ir šypsenos
Pirmadienį nuo pat vidurdienio Šiaulių bulvare surengta velykinė šventė „Marguok“. Visą savaitę velykiniais kiaušiniais papuoštas miestas antrąją Velykų dieną pakvietė į keturias salas, šeimoms siūlančias įvairias atrakcijas. Daugiausia žiūrovų sulaukė muzikos, žaidimų, dailės ir techninio konstravimo sala prie Kaštonų alėjos.
Antrąjį Velykų rytą – dar viena tragiška mirtis
Tragiškai prasidėjo Antroji šv. Velykų diena – apie 10 valandą ryto Vilniuje vienos įmonės teritorijoje žuvo jaunas, 1985 m. gimęs vyras, informuoja delfi.lt. Pirminiais duomenimis vyriškį prispaudė kaip įtariama girto vairuotojo vairuojamas sunkvežimis. Pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes.
Vilniuje švenčiama Gailestingumo savaitė
Vilniuje nuo Šv. Velykų švenčiama Gailestingumo savaitė, kuri baigsis Dievo Gailestingumo švente Atvelykio sekmadienį. Antrąją Velykų dieną 12 val. šv. Mišias šventovėje aukoja Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Šiemet sukanka 80 metų nuo Gailestingojo Jėzaus paveikslo nutapymo ir 10 metų, kai Dievo Gailestingumo šventovė (Dominikonų g. 12, Vilnius) vėl atvira maldai. Neatsitiktinai Gailestingumo šventė sutampa su palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II kanonizacija.
Geroji Velykų naujiena – kiaušiniai jaunina!
Gera naujiena prieš Velykas – kiaušiniai nekenksmingi, tad tradicinį pavasario šventės valgį bus galima kimšti be baimės, kad užkalkės kraujagyslės ar sustos širdis. Tik įdomu, kodėl tas vajus prieš kiaušinius išvis buvo pakeltas? Kas privertė mus galvoti, kad jie kenkia sveikatai? Ir kiek dar modernių beprotybių bus sukelta be jokios sukėlėjų atsakomybės už savo žodžius ir veiksmus? Tikiuosi, kad gera žinia apie kiaušinius, nėra pritaikyta specialiai Velykoms.
REKLAMA
REKLAMA
Velykinis stebuklas: Holivudo žvaigždutė paskelbė apie savo nėštumą
Realybės šou žvaigždutė ir dainininkė Tila Tequila paskelbė apie savo nėštumą. Socialiniame tinkle „Instagram“ 32-ejų metų moteris įkėlė nuotrauką su apvalėjančiu pilvuku ir užrašu: „Staigmena! Aš 10 savaičių jau kaip nėščia!“ „Dieve mano, aš būsiu mama! Kūdikėli, aš tave taip myliu!“, - rašė moteris.
Ar gyvos Velykų tradicijos?
Nuo seno Velykos buvo švenčiamo kaip mirusiųjų pagerbimo šventė. Tikėta, kad su atbundančia gamta kartu išlenda ir vėlės. Iš šio žodžio kilęs ir Velykų pavadinimas. Žmonės prie kapų atnešdavo margučių. Po pirmojo Perkūno pasirodymo visos vėlės vėl pasislėpdavo. Pagonys Velykas taip pat švęsdavo kaip gamtos prabudimo šventė. Atėjus krikščionybei, Velykos buvo sutapatintos su Kristaus prisikėlimu. neatsiejamas Velykų simbolis – margutis. Kiaušinių marginimas turėjęs magišką reikšmę.
Prezidentės D. Grybauskaitės sveikinimas šalies žmonėms šv. Velykų proga
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino šalies visuomenė su religine švente. „Mielieji, Sveiki sulaukę šventų Velykų - gražiausios pavasario šventės. Šiemet ji ypatinga. Skirtingų konfesijų tikintieji atgimimo ir gyvybės šventę šį kartą švenčia tuo pačiu metu. Velykos sujungia mus visus. Skatina bendrystės ir gerumo jausmą. Suteikia naujų vilčių ir jėgų. Noro dirbti ir kurti. Ši šventė stiprina laisvės pojūtį. Įkvepia tikėti prisikėlimo stebuklu.
Kultūristo D. Dubino kūnas virto velykiniu margučiu
Europos kultūrizmo čempiono Deivido Dubino kūnas prieš Šv. Velykas priminė išmargintą kiaušinį. Su žmona Edita įsiamžinęs sportininkas šia fotosesija nori priminti, kad nepamirštume savo tradicijų.
„Šios fotosesijos idėja kilo man. Žinote, kultūristas suvalgė visus kiaušinius ir liko pačiam nusimarginti“, – juokėsi jis.
Namams puošti – gamtos turtai
Aušrinė Šėmienė Tradiciškai Velykų stalas puošiamas per žiemą išsilaikiusia žaluma, kuri, manoma, lemia gerą žiemkenčių augimą, greitesnį žolės sužaliavimą, vešlumą. Todėl per Didįjį ketvirtadienį būdavo einama į mišką ir laukus žalumynų: smulkialapių bruknienojų, švelnių šarkakojų šakelių, pataisų, rugių želmenų, išsprogusių beržų vytelių ir kt. Kaip šventėms puošti stalą ir padabinti namus, pataria dizainerė-dekoratorė Lina Ruokienė. Velykos turi tam tikrą simobliką.
Velykos nėra krikščionių šventė
Ar švęsdami krikščioniškas Velykas, ruošdami stalą, dažydami ir ridendami kiaušinius, susimąstote, kodėl tai darote ir kokia šių papročių simbolika bei kilmė? Ar žinote, kad Velykos buvo švenčiamos dar senovės lietuvių laikais ir siejamos su saule, vėliau krikščionys šia šventę susiejo su mėnuliu, todėl šventė tapo keliama. „Ta šventė, kurios velykiniai papročiai dabar siejami su krikščioniška data, seniau buvo be krikščioniško atspalvio.
Margučių dabinimo magija
Vida Tavorienė Prieš Velykas panevėžietė tautodailininkė Birutė Daunoravičienė panyra į palaimingą būseną – į rankas ima adatą, gremžtuką ir valandų valandas dabina sodria tamsia spalva nudažytus kiaušinius. Margučių skutinėjimas jai – tarsi meditacija, kai nutolsta visi rūpesčiai ir išskaidrėja mintys. Sustoja laikas „Praeina valanda, kita, trečia, net penkta, o laikas – tarsi sustojęs.
Ar Velykas junti
Nuo seno Velykų stalui kiekviena šeima išsikepa pyrago, patiekia mėsiškų valgių ir būtinai margučių. Juos muša, ritinėja, dovanoja vaikams, atėjusiems pasveikinti kaimynams. Anksčiau apeiginis Velykų stalas būdavo apkraunamas ir kitais valgiais: kiaulės galva arba paršeliu su žalumynais, žvėriena, sūriu, sviestu, keptu avinėliu. Stalą dažnai puošdavo žalumynų girliandos. Deja, daugelis senovinių Velykų papročių nunyko XX a. 1-ojoje pusėje.
Žiniuonė atskleidė, kokiais Velykų burtais galima privilioti meilę
„Jeigu netekėjusi mergina dovanoja margutį jai patinkančiam vaikinui, tikėtina, kad per metus tarp jų atsiras meilės ryšys. Yra daug burtų ir žaidimų su margučiais, galinčių padėti nuspėti meilės reikalus ir net ją privilioti“, – atskleidžia žiniuonė Judita Kaminskienė. Didįjį penktadienį 20.50 val. laidoje „Pasaulis X“ – būdai, kaip užmegzti ryšį su mirusiais, ir Velykų burtai. „Dar vienas Velykų ritualas – supimasis ant rąsto.
Dažai kiaušiniams – sveikatai nepavojingi
Natūraliais dažais (svogūnų lukštais, ąžuolo ar juodalksnio žievės nuoviru, beržų lapais, raugintais burokėliais, samanomis) marginti kiaušiniai neįgauna tokios sodrios spalvos kaip dažant pramoniniu būdu pagamintais dažais. Tačiau ryškus dažas įsigeria ne tik į lukštą, bet ir kiaušinį.
Kaip švęsti, kad po Velykų nesušlubuotų sveikata?
Per šventes daugelis lietuvių, susėdę prie gausiai įvairiais patiekalais nukrautų stalų, praranda saiko jausmą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad sveikos mitybos principų reikėtų laikytis ne tik kiekvieną dieną, bet ir švenčiant Velykas. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad šventiniai patiekalai greitai genda. Neapkraukite skrandžio Vienu metu suvalgyti skirtingi produktai skrandyje išbūna iki 8 valandų, o žarnyne – net iki 30 valandų.
Kodėl Šv. Velykoms Irūna kepė kiaulės galvą?
Nors šiandien Didysis Penktadienis ir valgyti mėsiškų patiekalų nevalia, pats metas ruošti šventines vaišes. Todėl LNK laidos „KK2 penktadienis“ vedėja Irūna Puzaraitė pasiraitojo rankoves ir paruošė išties įspūdingą patiekalą. Mergina iškepė milžinišką kiaulės galvą. Kepta kiaulės galva – ne šiaip Irūnos išsigalvojimas. Tai tradicinis dzūkų šv. Velykų patiekalas, apie kurį Irūnai papasakojo liaudies tradicijų žinovė Genovaitė Švabienė.
Policija įspėja: per šventes išvykdami iš namų, pasirūpinkime turto saugumu
Artėjant Velykų šventėms, policija primena iš namų išvykstantiems gyventojams pasirūpinti būsto saugumu ir pataria, kaip apsaugoti savąjį turtą. „Ilgųjų savaitgalių“ metu, palyginti su įprastomis poilsio dienomis, padaroma daugiau nusikalstamų veikų, padaugėja viešosios tvarkos pažeidimų, gerokai dažniau apvagiami išvykusių šeimininkų butai. Siūlome susipažinti su Jūsų turto saugumui skirtomis rekomendacijomis.
Smagios Velykinio stalo idėjos
Artėjant Velykoms pristatome spalvingas Velykinio stalo idėjas paprastai pritaikomas kiekvienam stalui. Pasisemkite įkvėpimo....
Antrąją Šv. Velykų dieną – specialus koncertas iš Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčios
Pirmadienį, antrąją Šv. Velykų dieną, LRT televizija kviečia į vieną gražiausių Lietuvos šventovių – Kauno Kristaus prisikėlimo bažnyčią, iš kur bus transliuojamas specialus šventinis koncertas „Tai darykite mano atminimui“. Koncerto pradžia – 18.30 val.
„Bijola“ cukrainės rekomendacijos Velykų stalo dekoravimui
Velykos – didžiausia pavasario šventė. O kaip žinome, Šventė – tai ne kasdieniškas, visuomeniškas tam tikro įvykio, datos ar individualios datos, ryškaus gamtos virsmo paminėjimas. Lietuviai, kaip ir kitos tautos, kiekvienai šventei turėjo vienokius ar kitokius papročius, vaišes, susijusias su gamtos virsmu ir pramogas, pasilinksminimus: dainas, šokius, žaidimus ir įvairius simbolius. Velykos – pavasario šventė, kai viskas aplinkui pradeda žaliuoti, skleisti naują gyvybę.
Kraupiausi Velykų triušių kostiumai
Jeigu galvojate, kad Velykų triušiai yra mieli ir pūkuoti padarėliai, dar kartą gerai pagalvokite. Pristatome kraupiausius Velykų triušių kostiumus, surastus interneto platybėse.
Iš ko gaminamas kokybiškas majonezas?
Šventinis Velykų stalas sunkiai įsivaizduojamas be majonezo. Dar XVIII a. atsitiktinai iš aliejaus, kiaušinių, acto ir druskos suplaktu padažu esame įpratę gardinti ne tik kiaušinių, bet ir žuvies, mėsos patiekalus, daržovių salotas. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad tai vienas kaloringiausių maisto produktų. Kokybė priklauso nuo aliejaus ir kiaušinių kiekio Valgomajame šaukšte neriebaus majonezo yra apie 80 kilokalorijų, o 80 proc.
M. Stonkus turi itin seksualų kiaušinių marginimo receptą
Kaip ir visada ketvirtadienis - linksmybių diena per BTV, nes 20.30 val. jūsų laukia iš juoko verčiantis BTV humoro šou „Prajuokink mane“. Laidos vedėjas Algis Ramanauskas klaus komisijos narių Violetos Mičiulienės ir Manto Stonkaus kaip šie dažo kiaušinius. Violeta prasitarė, kad turi senos babos receptą: iš vakaro nudažytus kiaušinius nuveža į mišką ir įkiša į skruzdėlyną. Savo ruožtu M. Stonkus teigė, jog kiaušinius slepia bobų pliaže.
Žvaigždės apie savo Velykas: M. Mikutavičius
Televizijos laidų vedėjui, atlikėjui Marijonui Mikutavičiui Velykos nepatinka dėl vienos priežasties – kiaušinių. „Esu didis kiaušinių priešas. Man būdavo bloga nuo to acto, kuriame virdavo kiaušinius. Ir būdavo bloga, kad visur voliodavosi tie kiaušinių lukštai. Būtų puiki šventė, jei nebūtų kiaušinių. Bet čia tas pats, kas tikėtis gėjų parado be gėjų“, – sako Marijus MIkutavičius.
P. Gražulis pasiūlė A. Kubiliui prieš Velykas atgailauti
Ketvirtadienio Seimo plenarinis posėdis prasidėjo politikų žodžių karu. „Žinant, kiek yra rūpestingas katalikas Petras Gražulis, tai mums susidaro vaizdas, kad jis ruošdamasis didžiosioms šventėms užmiršo savo kai kurias akivaizdžias atsakomybes“, - svarstant posėdžio darbotvarkę sakė Opozicijos lyderis Andrius Kubilius. „Kalbu apie komisijos, kuri turi apsispręsti dėl prokuroro kreipimosi dėl Viktoro Uspaskicho imuniteto. P. Gražulis jau pametė tą reikalą.
Estiški Velykų žaidimai: žalias kiaušinis tam, kuris nemyli
Šv. Velykų margutis Estijoje – ne tik vaisingumo ir gamtos nubudimo simbolis, tačiau ir meilės laiškas. Jo ankstyvą Velykų rytą tikėkis tiek nuo mylimojo, tiek ir nuo slapto gerbėjo. Tačiau, jei per metus ką nors stipriai nuvylei – nepamiršk turėti atsarginės servetėlės, nes vietoje įprasto kietai virto margučio tau gali atitekti žalias. Margutis be lukšto Estai dažo ne tik kiaušinio lukštą, bet ir kiaušinio baltymą.
Šventinis Velykų stalas: kaip išsirinkti kokybiškus kiaušinius?
LRT.lt Kiaušinis – gyvybės simbolis, todėl per šv. Velykas ridename, daužome ir valgome margučius. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Stanius pataria, ką reikėtų žinoti renkantis kiaušinius, kad šventinį stalą papuoštų kokybiški produktai.
V. Uspaskich: su meile Lietuvos Respublikos Prezidentei D. Grybauskaitei šv. Velykų išvakarėse
Taip, taip, gal ir nepatikėsite, bet aš tai sakau labai nuoširdžiai, nes kitaip šitas palinkėjimas neveiks. Vis galvodavau – kodėl pas mus tiek daug įtarinėjimų, nesantaikos, pykčio? Nagrinėdamas giliau šią temą, perskaičiau daug knygų, išklausiau daugybę seminarų ir noriu pasakyti, kad tai, ką suvokiau – toli gražu ne mano atradimas. Daug anksčiau tai buvo išmąstyta pasaulio mąstytojų.
Žvaigždės apie savo Velykas: V. Baumila
Atlikėjo Vaido Baumilos šeimoje Velykos yra svarbi šventė. „Tai puiki proga pasimatyti su didele gimine: pusbroliais, pusseserėmis, tetomis, dėdėmis, ilgaamžiais seneliais. Tokie susitikimai man svarbūs. Esu keliaujantis žmogus, tad suderinti laiką susitikti su jau vedusiais, turinčiais vaikų ir išvykusiais giminaičiais sunku“, – sako pašnekovas. Atlikėjas stengiasi susiplanuoti laiką taip, kad šventes galėtų praleisti namuose. Vaido teigimu, prisiminimai apie Velykas – patys šilčiausi.
„Maltiečių Velykos“ per šventes pasieks vienišus senjorus
Antrus metus iš eilės Maltos ordino pagalbos tarnyba (MOPT) inicijuoja akciją „Maltiečių Velykos“. Jau tradicija tampanti maltiečių akcija vėl pasieks savanorių globojamus pagyvenusius, vienišus ir sunkiai sergančius Lietuvos žmones. Gausybė šventinių renginių ir apsilankymai senjorų namuose vyks per Šv. Velykas ir Atvelykio laikotarpiu, 25-iuose Lietuvos miestuose, kuriuose aktyviai veikia maltiečiai.
Artėjančių Šv. Velykų proga – M. Martinaičio margučių paroda
Lietuvos dailės muziejus balandžio 17 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaro parodą „Marcelijaus Martinaičio margučiai“, kuri veiks iki gegužės 18 dienos. Parodoje eksponuojamą autorinę kolekciją Lietuvos dailės muziejui padovanojo poeto našlė dailėtyrininkė dr. Gražina Marija Martinaitienė.
Poilsiautojus iš Vilniaus į Antaliją skraidins turkų avialinijos „Corendon“
Per Velykas, balandžio 20-ąją, iš Vilniaus tarptautinio oro uosto kils pirmasis užsakomasis kelionių organizatoriaus „Plius Travel“ lėktuvas, skrisiantis maršrutu Vilnius – Antalija. Kiekvieną sekmadienį „Plius Travel“ skrydžius į Turkiją ir atgal vykdys turkų avialinijos „Corendon“. Po poros savaičių, gegužės 4 d., „Plius Travel“ pradės skrydžius į Graikiją, Kretą.
Velykų proga – specialus grupės „Studentės“ sugrįžimas į TV ekranus
Filmų premjeros, „Studenčių“ velykinis koncertas, „Šokių ant ledo“ pusfinalis – tai pagrindiniai šventinės LNK programos akcentai. Antrąją Šv. Velykų dieną žiūrovų lauks muzikinė premjera, koncertas „Smagios Velykos su „Studentėmis“. „Studentės“ šiuo metu ne taip aktyviai dalyvauja koncertinėje veikloje, nes baigia mokslus, todėl prioritetai šiek tiek pasikeitė. Tačiau merginos visgi suranda laiko savo gerbėjams. Koncertas nufilmuotas jų gimtojoje Marijampolėje.
Žvaigždės apie savo Velykas: T. Rimgaila
Renginių vedėjui, profesionaliam šokėjui Tadui Rimgailai labiausiai įsiminė Velykos iš jo vaikystės. „Turėjau didžiulį žąsies kiaušinį, kuris, savaime suprantama, buvo stipriausias. Labai tuo džiaugiausi. Po to dar jį saugojau lentynoje apie porą metų”, – pasakoja pašnekovas, dabar Velykų nesureikšminantis. „Tiesą sakant, Velykos nėra ta šventė, kurios labai laukiame ar kaip nors ypatingai ruošiamės. Turbūt kaip ir daugelis žmonių, nusiperkame kiaušinių ir dažų.
Velykos Lietuvos liaudies buities muziejuje
Balandžio 21-ąją (antrąją šv. Velykų dieną) Lietuvos liaudies buities muziejus visus kviečia į atbundančios gamtos – Velykų šventę! Jus linksmins ansambliai ir kapelos, lauks įvairūs žaidimai su margučiais, lalautojų linkėjimai, konkursai, Velykės dovanėlės bei kitos smagios pramogos! „Sveiki sulaukę Velykų šventų, pakajaus, derliaus, metų gerų, pyragų baltų, kiaušinių margų, vaikų mažų.
Kiaušinių marginimas dažais iš gamtos pagal B. Nicholson
Dalijamės naujausiu Beatos tinklaraščio įrašu: Na ką gi, mielieji, Velykos jau ant nosies, galima sakyti, tai kviečiu pasiraitoti rankoves. Praėjusią savaitę jums jau užsiminiau, kad praėjusiais metais žinių sėmiausi iš liaudies, kai etnologė ir marginimo meistrė mane ir jus mokė ,kaip marginti vašku, šiais metais dažysiu kiaušinius naturaliai. Tai štai kokie to natūralaus dažymo rezultatai bei iš eksperimentų cecho gimę patarimai jums.
Žvaigždės apie savo Velykas: O. Pikul
Artėjant vienai gražiausių metų švenčių, Velykoms, dalijamės Lietuvos žvaigždžių pasakojimais, kaip jos švenčiamos jų namuose. Dainininkė ir televizijos laidų vedėja Oksana Pikul teigė, kad jos šeimoje Velykos yra svarbi šventė. Kaip žvaigždė leidžią šią, savo pačios žodžiais pavadintą „gamtos nubudimo“, šventę? „Einame į bažnyčią, paruošiame namie stalą, marginame kiaušinius. Kai esame Lietuvoje, lankome gimines. Šiais metais Velykas praleisiu dirbdama.
Aktorė G. Ryškuvienė pirmą kartą išmėgino margučių marginimą vašku
Artėjant svarbiausiai pavasario šventei Šv. Velykoms būrys žinomų aktorių ir pramogų pasaulio atstovų sėmėsi šventinio stalo dekoravimo idėjų. Kartu su savo mažaisiais atvykę garsūs svečiai buvo įtraukti margučių marginimo dirbtuves. Tradicijas ir kulinarinį paveldą puoselėjanti „Bernelių užeiga” kartu su Lietuvos liaudies kultūros centru pristatė tradicines Velykų stalo vaišes.
Į Vilnių „atriedėjo“ didžiausias šokoladinis margutis
Vakar sostinės gyventojai ir naujojo prekybos parko „Domus Pro“ lankytojai turėjo galimybę paragauti neįprasto margučio. Artėjančių Velykų proga šiame prekybos parke įsikūrusios RIMI parduotuvės komanda pastatė rekordinį trijų metrų aukščio ir 85 kg svorio šokoladinių keksiukų velykinį kiaušinį Lietuvoje. Šio margučio „statybos“ - mažmeninės prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ balandžio 11-13 d. organizuojamos Velykų mugės programos dalis.
Dzūkas artėjančioms Velykoms ruošėsi varydamas naminukę
Balandžio 9 dieną apie 9 valandą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai sodyboje Leipalingyje, Druskininkų savivaldybėje, rado daiktų visumą, panašią į aparatą naminei degtinei gaminti. Šalia pareigūnai aptiko ir 20 litrų skysčio, turinčio naminės degtinės kvapo. 45-erių metų sodybos šeimininkas naminę degtinę virė matomoje vietoje, už ūkinio pastato. Degtindaris prisipažino, kad naminukės ketino pasigaminti artėjančioms Velykoms ir savo gimtadieniui.
Paskaičiuokime, kiek per metus pabrango Šv. Velykos
Velykų stalas daugumai lietuvių neįsivaizduojamas be margintų kiaušinių, žinoma, taip pat be krienų, majonezo, įvairios duonos, paukštienos ar kitos mėsos, žuvies, lietuviškos mišrainės, salotų, konditerinių gaminių. Pažvelkime, kaip per metus pasikeitė pagrindinių Velykų stalui reikalingų maisto produktų – pieno, miltų, sviesto, kiaušinių, krienų, majonezo, duonos, daržovių, mėsos, žuvies ir konditerinių gaminių kainos.
Velykos – gyvybės triumfo šventė
Velykos – viena gražiausių švenčių, minima pirmąjį pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Ji unikali ne tik persipynusiu krikščionybės ir žemdirbišku pradu, bet ir savo ryškiais regioniniais savitumais. Aukštaitijoje ir dabar Velykų rytą mušamas būgnas, o vaikai laukia Velykų bobutės. Gyvybės ir atgimimo šventė Velykos lietuviams visada buvo labai svarbi ir didelė šventė. Ji turi gilias tradicijas, atneša žinią apie Kristaus prisikėlimą ir amžiną gyvenimą.
Kaip Europoje švenčiamos Velykos
Vieni senoviniai Velykų papročiai pasiekė ir mūsų dienas, kiti amžiams pasitraukė į nebūtį. Šiais laikais Velykos daug kur yra įgijusios pasaulietinį ir net komercinį atspalvį. Vis dėlto krikščioniškose šalyse tai labai džiugi ir šilta pavasario šventė. Lenkijoje velykinės apeigos labai panašios į mūsų, lietuvių. Rengiamos šventinės procesijos, skamba bažnyčių varpai, jiems atliepia altoriaus berniukų varpeliai, oras pakvimpa smilkalais, giedamos giesmės, prasideda šv. Velykų mišios.
J. Tymošenko šalininkai ortodoksų Velykų proga padovanojo jai jos portretą iš grūdų
Maždaug 100 Ukrainos buvusios premjerės Julijos Tymošenko šalininkų, tarp jų – jos partijos „Tėvynė“ Charkovo organizacijos atstovai, pasveikino savo lyderę su Kristaus prisikėlimo švente. Kaip pranešama „Tėvynės“ interneto svetainėje, aktyvistai prie 5-osios centrinės klinikinės ligoninės Charkove, kur buvusi premjerė yra gydoma, susirinko su Ukrainos vėliavomis, partijos simbolika ir J.Tymošenko portretais.
