vėlinės
Vėlinės
Tai tradicinė lietuvių šventė, skirta mirusiųjų atminimui, švenčiama lapkričio 1–2 dienomis. Ši šventė sutampa su Visų Šventųjų diena ir Vėlių diena katalikų kalendoriuje. Per Vėlines žmonės lankosi kapinėse, tvarko ir puošia artimųjų kapus žvakelėmis ir gėlėmis, taip pagerbdami jų atminimą. Šiomis dienomis vyksta pamaldos bažnyčiose, kur meldžiamasi už mirusiųjų sielas. Vėlinės yra laikas susikaupimui, apmąstymams apie gyvenimą ir mirtį, taip pat tradicijų ir šeimos ryšių puoselėjimui. Ši šventė atspindi gilias pagoniškas ir krikščioniškas tradicijas, susijusias su pagarba protėviams ir tikėjimu amžinuoju gyvenimu.
Visas šventes, nedarbo dienas, vardadienius ir kitą informaciją rasite tv3.lt kalendoriuje!
Vilniuje lapkričio 1-4 d. ruošiami eismo pakeitimai
Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad 2012 m. lapkričio 1-4 dienomis keisis eismo organizavimas prie Rokantiškių, Saltoniškių, Karveliškių ir Kairėnų kapinių. 2012 m. lapkričio 1 d. ir lapkričio 3-4 d. transporto eismas į Rokantiškių kapines iš Stepono Batoro gatvės bus nukreiptas per Naujosios Vilnios rajoną, A. Kojelavičiaus, Šiaurės, Uosių, Kalno ir Rokantiškių gatvėmis.
Vėlinių metu – policijos pagalba žmonėms
Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis – lapkričio 1-2-ąją – visoje šalyje dirbs sustiprintos policijos pajėgos.
Pareigūnai patruliuos, užtikrins viešąją tvarką, žmonių ir eismo saugumą.
Žmonėms vykstant lankyti artimųjų kapų, keliuose, ypač vedančiuose į kapines, padaugėja transporto priemonių, žmonėms kyla problemų statant automobilius. Keliuose dirbantys pareigūnai vairuotojus nukreips į aplinkkelius, transporto priemonių stovėjimo vietas šalia kapinių.
Vėlinių paradoksas – intensyviausias eismas, bet nedaug eismo įvykių
Vėlinių dienomis eismas šalies keliuose būna intensyviausias metuose, tačiau, skandinavų draudimo bendrovės „If“ duomenimis, šiuo laiku būna palyginti nedaug eismo įvykių. Remiantis 2009–2011 m. bendrovės statistika, mirusiųjų atminimo dienomis pastaraisiais metais eismo įvykių šalies keliuose buvo tiek pat arba net mažiau nei įprastą rudens savaitgalį.
Vėlinių tradicijos: nuo pagonybės laikų iki krikščioniškojo tikėjimo
Lapkričio 1-ąją tradiciškai lankomi artimųjų kapai ir uždegamos žvakės. Šiaulių universiteto kapelionas Rimantas Pranskaitis sako, kad aplankius kapus, uždegus žvakę reikia nepamiršti ir sukalbėti maldos, antraip kapų aplankymas bus labiau gėlių darželio tvarkymas, o ne amžinosios ramybės linkėjimas mirusiems.
Vėlinių orai lemia, kaip bus papuošti kapai
Parduotuvėse išrikiuotos dešimtys rūšių žvakių, kainuojančių nuo 33 centų iki 20 litų. Didelis ir žydinčių chrizantemų, kainuojančių nuo 2,99 iki 19,99 lito, pasirinkimas, rašo „Lietuvos rytas”.
Prekybos tinklo „Norfa” pirkėjai labai mėgsta žvakes su dirbtinėmis gėlėmis stikliniame inde. Čia taip pat mielai perkamos ir dirbtinės gėlės.
VU Kauno humanitarinio fakulteto studentai kviečia prisiminti tuos, kurių nebėra
Jau tradicija tampa lapkričio 1-osios, Visų Šventųjų dienos, vakarą Kaune įžiebti daugybę žvakelių ir taip prisiminti visus iškeliavusius Anapilin.
Šįmet kauniečiai ir miesto svečiai vėl kviečiami prisidėti prie akcijos „Sielų upė“, kurios metu žvakelėmis bus nušviečiamas kelias nuo Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos iki Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios.
Akciją jau 11 metus organizuoja Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto studentai.
Vėlinių proga I. Kazlauskaitė pristato liūdną dainą
LNK šokių projekto „Kviečiu šokti. Pažadinta aistra“ dalyvė Ingrida Kazlauskaitė artėjančių Vėlinių proga nusprendė pristatyti naują, jautrų ir pasmingą kūrinį – dainą „Sūrus vanduo“. Žodžius ir muziką dainai parašė Rūta Lukoševičiute ir Alvidas Kavaliauskas.
„Tai - lyrinė daina, labai tinkanti laikui, kai prisimename savo artimuosius, mylimuosius, kurių netekome... Man nepatinka šis bruzdeys su kaukėmis, moliūgais ir šmėklomis. Tebūnie ši daina atsvara amerikietiškajam Helovinui.
L. Klimka: žmonių rūpestis kapais yra perdėtas
Artėjant lapkričio pirmajai, artimieji suskumba į kapines, darbo padaugėja ir kapų tvarkymo įmonėms. Akmenkaliai pastebi, kad Lietuvoje žmonės daugiau pinigų skiria mirusiųjų kapams negu vaikų mokslams.
Etnologas Libertas Klimka sako, kad kapų priežiūra Lietuvoje yra perdėta.
„Taip mes kompensuojame meilės stoką, kurios trūko gyvam žmogui? Kodėl tada statom didžiulį antkapį, gėlių darželį? Tai yra neskoninga ir net nesmagu žiūrėti„, - “Šiaulių kraštui" sakė L. Klimka.
Moksleiviai vėl uždegs žvakutes ant užmirštų kapų
Vilniaus etninės kultūros centras prieš Vėlines tradiciškai rengia akciją „Žvakutė ant užmiršto kapo“. Ketvirtadienį apleistus ir niekieno nelankomus kapus didžiausiose sostinės Karveliškių kapinėse aplankys ir sutvarkys Vilniaus moksleiviai.
Pasak akcijos vyr. koordinatorės Vilmos Žukauskienės, ši akcija vykdoma nuo 2005 metų, kai Vilniaus etninės kultūros centro rūpesčiu Karveliškių kapinių Beglobių kalvelėje buvo pastatyti ir pašventinti tautodailininkų sukurti du kryžiai bei koplytstulpis.
Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis sostinėje kursuos papildomi autobusai
Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad, artėjant Visų Šventųjų ir Vėlinių šventėms, gyventojų patogumui iki lapkričio 4 d. didinamas autobusų skaičius į Rokantiškių, Karveliškių bei Kairėnų kapines.
Spalio 27–28 d. 38 „Antakalnis–Šilėnai“ maršruto autobusai važiuos kas 13 – 17 min.
Lapkričio 1 d.: 38 „Antakalnis–Šilėnai“ maršruto autobusai važiuos kas 20 min.
REKLAMA
REKLAMA
Pirmieji kolumbariumai Kaune turėtų atsirasti iki ateinančių metų Vėlinių
Ketvirtadienį Kauno miesto taryba turėtų apsispręsti dėl kolumbariumų įrengimo kai kuriose miesto kapinėse. Siūloma kur tik įmanoma, juos kapinių pusėje „prilipdyti“ prie kapines juosiančių tvorų. Planuojama, jog pirmasis kolumbariumas mieste bus pastatytas iki kitų metų Vėlinių, ir taip bus iš dalies sumažinta šiuo metu ypač aktuali laidojimo vietų stygiaus problema Kaune.
D. Bilevičiūtė prieš teismo nuosprendį konsultavosi su kalinėmis
Jau šiandien 20.30 val. TV3 žiūrovus po ilgojo savaitgalio ir vėl džiugins pikantiškiausia žinių laida „Be komentarų“. Šviežiausias ir aktualiausias įvykis – Vėlinių savaitgalis ir visų mirusiųjų pagerbimo šventė: prekybos užkulisiai, dirbtinai padidintos žvakių ir gėlių kainos bei specialus laidos tyrimas, kiek ši šventė kainavo Lietuvos žmonėms.
„Baisu. Nieko tiems prekybininkams švento nėra net per Vėlines.
Ambasadoriai ir Seimo nariai pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukas
Kudirkos Naumiestyje atidengtas paminklas koncentracijos stovyklos belaisviams ir žuvusiems mūšiuose kariams atminti.
Antradienio rytą į Kudirkos Naumiestį, kur Antrojo pasaulinio karo laikais veikė koncentracijos stovykla, rinkosi šalyje reziduojančių ambasadų atstovai.
Rusijos, Kazachnijos, Ukrainos ir Baltarusijos pasiuntiniai bei Seimo nariai atidengė paminklą belaisviams, visiems žuvusiems ir palaidotiems Kudirkos Naumiesčio kapinėse kariams.
Kardinolas A.J. Bačkis: šių dienų žmonės nemėgsta mąstyti apie mirtį
Šių dienų žmonės nemėgsta mąstyti apie mirtį – jie arba jos bijo, arba renkasi kaip gyvenimo sunkumų alternatyvą, užuot juos išgyvenę. Tai Visų Šventųjų dienos homilijoje pastebi Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis.
Vėlinių išvakarėse aukodamas šv. Mišias sostinės Antakalnio kapinėse, prie memorialo žuvusiems už Lietuvos laisvę, kardinolas kvietė susirinkusius prie mirusiųjų kapų susimąstyti apie žemiškojo gyvenimo baigtį ir amžinojo realybę.
Vėlinės senovėje: vaišės – vėlėms, linksmybės – gyviesiems
Kalendoriaus lapelyje įrašytos šventės kartais ima ir nustebina. Štai spalio 28-oji – Simajudo ir Vėlių paminėklų diena. Iš pavadinimų aišku, kad tai senos šventės, tik ko gero ne kiekvienam girdėtos.
Na, antrasis pavadinimas kaip ir suprantamas – galėtų būti senasis Vėlinių pavadinimas. O pirmoji? Pasirodo, dar gana neseniai pietų Lietuvoje tądien būdavę Simajudo atlaidai ir miesteliuose vykdavę labai dideli turgūs – jomarkai.
Kapai, ant kurių žvakės nedega
Apie 10–15 procentų kapų Lietuvoje yra neprižiūrimi. Kuo senesnės kapinės, tuo daugiau apleistų kauburėlių. O jeigu išlikęs tik kaimo pavadinimas, tikėtina, kad tą iš žemėlapių jau seniai dingusią vietą bemena tik kapinaitės – apleistos, apaugusios tankiais krūmais.
Lietuvos žygeivių sąjungos Panevėžio skyriaus nariai prieš Vėlines sutvarkė apleistas kelių kaimų kapinaites ir uždegė žvakeles vėlėms atminti.
Kapinėse jau sužibo Vėlinių žvakės
Vėlinės – visų mirusiųjų pagerbimo šventė, švenčiama lapkričio 2 dieną. Diena anksčiau, lapkričio 1-ąją, minima Visų šventųjų diena. Tarp šių švenčių nėra aiškios ribos, artimųjų kapai dažniau lankomi lapkričio pirmąją, kuri yra ne darbo diena.
Tikima, kad šiomis dienomis gyvieji turi būti pasirengę atlaikyti mirusiųjų pasaulio paslaptis. Tas dienas gyvųjų ir mirusiųjų bendrija sudaro dvipusę galingą vienybę, nors vieni yra šiapus, kiti – anapus, juos sieja noras mylėti ir bendrauti mintimis.
Radviliškis: žinomų ir nežinomų karių kapai
Į kairę nuo Radviliškio kapinių pagrindinio įėjimo yra vokiečių karių kapinaitės. Jie žuvo per Pirmąjį pasaulinį karą.
...
Tarp gyvųjų ir mirusiųjų
Kapinės. Žmonės pulkais tvarko artimųjų amžinojo poilsio vietas. Prie vartų verda prekyba.
Etnologai sako, kad nuo Vėlinių prasideda vėlių ir dvasių laikas, kuris tęsis iki Kalėdų, saulės sugrįžimo. Šiuo ramybės laikotarpiu gyvųjų ir dvasių pasauliai tarsi priartėja.
Kovojusiems už laisvę
Prie Ginkūnų kapinių sustoja miesto autobusas. Daugiau negu pusšimtis žmonių greitai ištirpsta pardavinėjamų krepšelių, gėlių ir žvakių jūroje.
Per Klaipėdą ir Palangą nuvilnijo akcija „Uždek Vėlinių žvakutę"
Šį savaitgalį penki šimtai Vėlinių žvakučių sužibo ant kapų Klaipėdos Lėbartų ir Palangos miesto kapinėse - artėjant Vėlinėms čia vyko vidaus reikalų ministro R. Palaičio inicijuota akcija „Uždek Vėlinių žvakutę“.
„Šios akcijos tikslas - paskatinti prisiminti tuos, kurie užgeso, ir pagerbti jų atminimą simbolišku gestu uždegant Vėlinių žvakutę.
Artėja gyvųjų ir mirusiųjų dvasinio susitikimo dienos
Savaitgalio ir naujosios savaitės pirmosiomis dienomis Lietuvoje vyraus susikaupimo ir rimties nuotaikos.
Lapkričio 1–oji – Visų Šventųjų diena. Tai – didelė katalikų šventė, pradėta švęsti dar viduramžiais, pagerbiant visus mirusius Katalikų Bažnyčios šventuosius.
Per pamaldas bažnyčiose skaitomi aštuoni Kristaus paskelbti palaiminimai – krikščioniškos dvasios programa.
Kapinių plotai šalyje vis didėja
„Žemėj jau ir taip mažai vietos, o kapinės vis plečiasi ir plečiasi. Aš norėčiau, kad mane sudegintų ir pelenus išbarstytų, nes kapas anksčiau ar vėliau vis tiek bus apleistas, o gyviesiems vietos reikia labiau nei mirusiajam. Be to, dar kiek laiko ir pinigų jam prižiūrėti reikia, o juk mirusiajam tas pat“, – sakė Žaslių miestelyje (Kaišiadorių r.) gyvenanti Stefanija Laukminienė.
Tebelaidojama tradiciškai?
Kapinių plotai šalyje vis didėja.
Išvykstantiesiems ilgajam savaitgaliui patariama pasirūpinti būsto saugumu
Saugos specialistai įspėja, kad Visiems Šventiesiems ir Vėlinėms ilgėliau iš namų išvykti nusprendę gyventojai nesaugiai paliktus namus atiduota ilgapirščių valiai, kuriems šiomis dienomis pats darbymetis. Remdamasi atliktais tyrimais saugos rinkos lyderė šalyje „G4S Lietuva“ pataria gyventojams pasirūpinti būsto apsauga ir atkreipti dėmesį į kelis esminius saugumo dalykus.
Vėlinių savaitgalis – vairuotojų kantrybės išbandymas
Per Vėlines, mirusiųjų pagerbimo šventę, šiemet Lietuvos gyventojų laukia 4 poilsio dienos. Tūkstančiai žmonių išvažiuos į gimtąsias vietas, kad aplankytų giminių ir artimųjų kapus, ant jų uždegtų atminimo žvakeles. Į kelius išriedės daug transporto priemonių, visas dienas eismas bus intensyvus, iš vairuotojų pareikalaus ypatingo susikaupimo ir dėmesio. Todėl tarnybos, atsakingos už viešąją tvarką ir saugų eismą keliuose, mirusiųjų pagerbimo dienomis stiprina savo veiklą.
Nuteistieji darbuojasi kapinėse
Artėjant Vėlinėms Marijampolės kapines tvarko ir pataisos namų nuteistieji. Jie tvarko ne tik kapinių teritoriją, bet ir apleistus čia palaidotų nuteistųjų kapus.
Iki Vėlinių Marijampolės kapinėse aštuoni pataisos namų nuteistieji, kuriems suteikta teisė dirbti be sargybos, grėbs lapus, genės krūmus ir medžius, praneša LTV laida „Šiandien“.
„Iš širdies stengiamės, dirbam, tvarkomės, stengiamės padaryt kaip dėl savęs. O ne taip, kad padaryti ,o rytoj perdaryti.
Prekyba Vėlinių gėlėmis turgaus prekiautojams pelno neduoda
Prasidėjusi prekyba Vėlinių gėlėmis turgaus prekiautojus varo į neviltį, esą gyventojai labiau domisi dirbtinėmis gėlėmis. Tuo metu chrizantemas auginantieji šiltnamiuose džiaugiasi prekyba.
Žiežmarių šiltnamiuose – pats darbymetis, prieš savaitę prasidėjo didysis gėlių pirkimas.
„Jeigu kalbėtume apie visą spalį, tai pirmoje spalio pusėje parduodame tik 20 proc., o visus kitus 80 proc. – per paskutines dvi savaites“, – sako Darius Gonsiauskas, bendrovės „Žiežmarių gėlės“ gamybos vadovas.
Gamintojai: žvakes daugiausiai perka pensininkai
Iki Lapkričio 1-osios – šiek tiek mažiau nei mėnuo. Prekybos centruose jau įsivažiuoja tam skirta prekyba. Lietuvos žvakių gamintojai sako kasmet pagaminantys milijonus žvakių vienetų, o daugiausiai jų nuperka – pensininkai. Beje, prekyba žvakėmis, anot įmonių, suaktyvėja ne tik prieš Vėlines, o konkuruoti tenka ir su nelegaliai vežtomis šiomis prekėmis.
Vėlinių žvakių gamyba, pasak tuo užsiimančių verslininkų, pradedama likus geram pusmečiui iki visų šventųjų.
Mirusiesiems pagerbti pritrūkome laiko
Švenčių turime daug. Jei dar įskaičiuotume piliečių priverstinio nedarbo, priverstinio poilsio dienas, valdžia mums įvairių šventimų nepagailėjo.
Tačiau gaila, kad valdžia, iš anksto paskelbianti, kiek dienų bus švenčiama (minima) viena ar kita šventė, tik formaliai baksteli į kalendoriaus datą. Neatsižvelgdama, ką gyventojai švęs (minės). Ar lietuviams ta šventė masinė, ar tiesiog papildoma poilsio diena. Kai lietuviai dums į gamtą kepti šašlykų.
Vėlinės – ir gyvųjų šventė
Lapkritis – vėlių mėnuo. Ilgais rudens vakarais mirusiojo siela sugrįžta susitikti su artimaisiais ir tarsi primena: mirtis yra mūsų kasdienybėje, tik jos nepastebime. Mirusieji glūdi mumyse, nors gyvename skirtingose erdvėse.
Anas pasaulis ir bendravimas su juo – paslaptingas. Jis lydi žmones nuo žilos senovės. Tačiau jaučiame, kad gyvųjų ir mirusiųjų bendravimas mums reikalingas.
Juodas gyvenimas nutiesia kelią į kapų tamsą
„Akistatos“ tyrimas atskleidė, kad Kauno gangsteriai nešykšti kelionei į amžinybę.
Vėlinės – gilaus susimąstymo apie žmogaus būties trapumą laikas prieš didžiąsias ir linksmąsias besibaigiančių metų šventes. Bet mirtis nepripažįsta jokių švenčių.
Per 20 nepriklausomybės metų Kaune žuvo daugiau negu 50 prieštaringos reputacijos, organizuotų nusikaltėlių grupuotėms priklausančių asmenų. Tik keletas iš šių nekokia veikla policijai žinomų kauniečių paslaptingai dingo be žinios.
Uždegant žvakutę
Prieš aštuoniolika metų laisva piliečių valia įgijome svarbiausią Lietuvos Respublikos dokumentą – Konstituciją. Ir jei tuos aštuoniolika metų būtų laikomasi jos nuostatų, šiandien neabejotinai turėtume kitokį valstybės veidą, kitokį žmonių gyvenimą.
Vis dar ginčijamasi dėl laikrodžio rodyklių sukiojimo, o realiai, būtent prieš tuos pačius 18 metų, Lietuvoje buvo atsuktas ir laikas, kuomet į valdžią grąžinta senoji komunistinė nomenklatūra.
Vėlinės – ir gyvųjų šventė
Lapkritis – vėlių mėnuo. Ilgais rudens vakarais mirusiojo siela sugrįžta susitikti su artimaisiais ir tarsi primena: mirtis yra mūsų kasdienybėje, tik jos nepastebime. Mirusieji glūdi mumyse, nors gyvename skirtingose erdvėse.
Anas pasaulis ir bendravimas su juo – paslaptingas. Jis lydi žmones nuo žilos senovės. Tačiau jaučiame, kad gyvųjų ir mirusiųjų bendravimas mums reikalingas.
Neparduotos Vėlinių žvakutės lauks kitų progų
Prieš Visus Šventuosius parduodama daugiausiai kapinių žvakučių. Žvakių fabrikėliai ištisus metus lieja jų šimtus ir vadina šį verslą sezoniniu. Didžiosios parduotuvės įvertino pernykštę patirtį, kai nemaža dalis produkcijos liko neparduota ir tikino šiemet Vėlinių prekybai pasiruošę geriau.
Lentynose – tiek lietuviški, tiek lenkiški įvairiausių dydžių ir pavidalų indai su parafinu, dirbtinės gėlės ir chrizantemos vazonėliuose.
Etnologė: vakarietiškas Helovinas neužgoš tradicinių Vėlinių
Vėlinės – viena seniausių ir autentiškiausių lietuviškų švenčių, kuomet lietuviai lanko artimųjų kapus, juos puošia gėlėmis, uždega žvakutes. Žvakės liepsna, anot etnologų, simbolizuoja ne tik šviesą, kuri parodo pasiklydusioms vėlėms kelią į dangų, bet ir šilumą, kuria gyvieji pasidalija su mirusiais.
„BTA Draudimas": Vėlinių savaitgalį keliuose ramiau, tačiau nelaimių neišvengiama
Visų Šventųjų ir Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dienomis Lietuvos gyventojai aktyviai lankosi kapinėse, todėl šiuo laikotarpiu padidėja transporto priemonių srautai. Atsižvelgiant į tai šalies keliuose sustiprinamas patruliavimas.
Į kapines – atsikratyti senų padangų ir vogti
Prieš Vėlines į Panevėžio kapines nusitaikė ilgapirščiai ir senų padangų atsikratantys vairuotojai. Kol vieni triūsia tvarkydami artimųjų amžino poilsio vietas, kiti nuo kapviečių skuba nurinkti gėles ir padangomis užgriozdinti kapinių patvorius.
Neatsigina krovėjų
„Neišmanom, kaip išvaikyti vagis ir tuos padangų krovėjus. Nebent sovietinių laikų draugovininkus į kapines reikėtų atsiųsti, kad nuolat budėtų.
Draudikai ruošiasi per Vėlines avarijas patyrusių klientų antplūdžiui
Draudimo ekspertai pastebi, kad po Vėlinių registruojama apie 15 proc. daugiau pranešimų apie lapkričio 1–2 dienomis nutikusius draudžiamuosius įvykius. 80 proc. visų užregistruotų įvykių sudaro nelaimės kelyje. Vidutinė transporto žala per Vėlines siekia 1500 litų.
Pasak „PZU Lietuva“ Vilniaus žalų centro vadovo Modesto Žilionio, Vėlinių ir Visų Šventųjų dienomis eismo įvykiai fiksuojami ten, kur yra intensyviausi transporto srautai – keliuose ir stovėjimo aikštelėse prie kapinių.
Per Vėlines Vilniuje – sustiprintos policijos pajėgos
Spalio 29 – lapkričio 1 dienomis Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sieks sudaryti kuo patogesnę ir saugesnę aplinką vykstantiesiems aplankyti artimųjų kapų. Sustiprintos policijos pajėgos veiks pagal viešosios tvarkos palaikymo ir eismo priežiūros Visų šventųjų ir Vėlinių švenčių metu planą.
Viešosios policijos pareigūnai patruliuos prie kapinių, teiks visokeriopą pagalbą vykstantiesiems pagerbti mirusiuosius.
Vilniuje Vėlinių dienomis keisis transporto eismas į kapines
Vėlinių dienomis sostinėje keisis transporto eismas į kapines, vengiant automobilių grūsties, dažniau kursuos maršrutiniai autobusai, informuoja Vilniaus savivaldybė.
Spalio 30, 31 ir lapkričio 1 dienomis, nuo 7 iki 20 val., bus pakeistas automobilių eismas į miesto kapines. Eismas į Rokantiškių kapines iš Stepono Batoro gatvės bus nukreiptas per Naujosios Vilnios rajoną, A. Kojelavičiaus, Šiaurės, Uosių, Kalno ir Rokantiškių gatvėmis.
„Lux Aeterna“: viltingas ir subtilus „Jaunos muzikos“ koncertas
Kaskart, artėjant žiemai bei tamsėjant dienoms, ateina metas, kai prisimename sau brangius ir artimus, anapilin išėjusius žmones. Vienas ryškiausių ir profesionaliausių Lietuvos chorų „Jauna muzika“, vadovaujamas dirigento Vaclovo Augustino, specialiai šiai progai parengė programą „Lux Aeterna“, kuri skambės lapkričio 1 d., pirmadienį, 19 val. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje.
Kapinės sutvarkomos tik prieš šventes
Iki Vėlinių likus mažiau nei savaitei, niekas nesiskubina sutvarkyti vienų seniausių Vilniaus kapinių. Šiemet 200–ąsias įkūrimo metines mininčios Bernardinų kapinės skendi lapuose ir retų lankytojų čia paliktose šiukšlėse. Jubiliejaus proga Bernardinų kapinėms atnaujinti buvo skirti 6 milijonai litų.
Dalį darbų finansavo Lietuva, dalį – Lenkija.
Per Vėlines kviečiama prisiminti užmirštus kapus
Vilniaus etninės kultūros centras prieš pat Vėlines organizuoja akciją „Žvakutė ant užmiršto kapo“, kurioje dalyvauja Vilniaus moksleiviai ir studentai. Ši akcija vykdoma nuo 2005 m., kai Vilniaus etninės kultūros centro rūpesčiu Vilniaus Karveliškių kapinių Beglobių kalvelėje buvo pastatyti ir pašventinti tautodailininkų sukurti du kryžiai bei koplytstulpis.
Lenkijos dienraštis: Vilniuje dingsta su A.Mickevičiumi susijusios istorinės vietos
Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“ piktinasi, kad Vilniaus bazilijonų vienuolynas, kuriame buvo kalinamas garsus poetas Adomas Mickevičius, taps viešbučiu „Pas bazilijonus“.
Anot dienraščio, vienuolynas, kuriame vyko A.Mickevičiaus dramos „Vėlinės“ trečios dalies veiksmas, pereina į privačias rankas, kadangi bazilijonai neturi pinigų jo išlaikymui ir restauravimui.
