vėjo parkas

Lietuvai kovo pabaigoje ketinant skelbti pirmąjį 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo  parko vystytojo konkursą, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad parkų statyboms neturės įtakos iki šiol neratifikuota Lietuvos jūros siena su Latvija.  „Šitiems parkams tai neturės jokios įtakos – nei pirmam, nei antram konkursui“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė D. Kreivys.

Lietuvai ketinant netrukus skelbti 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo elektrinių parko vystymo be valstybės paramos konkursą, Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė šio parko vietai, aukciono datai bei reikalavimus jo dalyviams.  „Šis nutarimas žymi didelio žingsnio pradžią – šiais metais skelbsime du konkursus jūros vėjui, šis yra pirmasis, palyginimui galiu pasakyti, kad šitie du parkai lygūs vienam Visagino elektrinės bloko, kurį planavome statyti.

Vienos didžiausių Nyderlandų draudimo kompanijų „Achmea“ fondas į Lietuvoje, Akmenės rajone statomą vėjo parką „Windfarm Akmenė One“ investavo 70 mln. eurų.  Pernai lapkritį tapusi viena didžiausių „Windfarm Akmenė One“ akcininkių, „Achmea“ vasarį paskelbė, kad jos fondas „Achmea IM Climate Infrastructure Fund“ į Lietuvoje pradėtą statyti 14-kos turbinų 74,4 MW galios vėjo parką investavo 70 mln. eurų ir turi daugiau nei 35 proc.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ ruošiasi dalyvauti pirmajame 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo elektrinių parko vystymo be valstybės paramos konkurse, sako grupės vadovas Darius Maikštėnas. Jį planuojama skelbti kovo pabaigoje.  Tuo metu, anot jo, ar grupė dalyvaus antrajame, su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcione, lems pirmojo aukciono rezultatas bei finansinės grupės galimybės. Antrą aukcioną ketinama skelbti rugsėjį.

Bendrovė „Ardynas“ bei Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas už daugiau nei 1 mln. eurų parengs Baltijos jūroje planuojamų statyti vėjo parkų jungtims su sausuma reikalingas teritorijas.  Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP) skelbiama, jog sausio 24 dieną Energetikos ministerija ir įmonės pasirašė tai numatančią sutartį.

Estijos valstybės valdomos energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos įmonė „Enefit Green“ Kelmės rajone už maždaug 140 mln. eurų statys 80 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką. Bendrovės direktorius Donatas Celešius sako, kad tai – viena bendrovės suplanuotų investicijų į vėjo parkus Estijoje ir Lietuvoje.

Seimas antradienį balsuos dėl antrojo vėjo parko Baltijos jūroje statybų be valstybės paramos. Teigiama, kad šis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas pagreitins Lietuvos apsirūpinimą savos gamybos elektros energija ir padės amortizuoti kylančias elektros kainas.  Antrasis vėjo elektrinių Baltijos jūroje parkas bus statomas be valstybės paramos, projekto įgyvendinimas truks trumpiau, o šalies elektros gamybą jis padidins ketvirtadaliu.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Vyriausybės siūlymui statyti antrąjį vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje be valstybės paramos. Teigiama, kad ši statyba paspartintų Lietuvos apsirūpinimą savos gamybos elektros energija ir padėtų amortizuoti kylančias elektros kainas.  Už antrojo parko vystymui skirtą įstatymų pataisų paketą balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo devyni, o 18 susilaikė. Pataisas priimti ketinama iki Kalėdų.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ įsigijo neįvardytą Lietuvos bendrovę, kuri Plungės rajone vysto iki 218 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką.  Šiuo metu atliekamos projekto poveikio aplinkai vertinimo procedūros, o numatoma jo komercinės veiklos pradžia – 2026–2030 metai, per „Nasdaq“ biržą pranešė „Ignitis grupė“. Peliminari bendra investicijų suma, įskaitant parko įsigijimą ir statybos sąnaudas, siekia apie 300 mln.

Dėl sutrikimų tiekimo grandinėse energetikos grupės „Ignitis grupė“ Mažeikių rajone statomas vėjo parkas pradės veikti vėliau nei planuota – kitų metų antrąjį ketvirtį, sako grupės vadovas Darius Maikštėnas.  Iki šiol parko komercinės veiklos pradžia planuota 2023 metų pirmąjį ketvirtį.  „Projektų portfelio įgyvendinimas vyksta kaip planuota su keletu išimčių. Nedidelį vėlavimą prognozuojame Mažeikių vėjo parko statybose.

Rinkos dalyviams teigiant, jog antrojo vėjo parko Baltijos jūroje projektas dėl naujų jo sąlygų gali nesudominti potencialių investuotojų, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys sako, jog pakeitimai kaip tik leistų greičiau atlikti jo įgyvendinimui reikalingus parengiamuosius darbus.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino reikalavimus būsimiems jūrinio vėjo elektrinių parko vystytojams, kurie galėtų dalyvauti kitąmet vyksiančiame aukcione. Patvirtinti reikalavimai dalyvių finansiniam pajėgumam, patirčiai vykdant tokio pobūdžio projektus, numatyti įpareigojimai prisidėti prie aplinkos apsaugos bei pajūrio bendruomenės gerovės.

Privataus kapitalo Lietuvos energetikos grupė „E energija“ Telšių rajone baigė statyti 69,3 megavato (MW) galios vėjo parką.  „E energijos“ grupės generalinis direktorius Gediminas Uloza BNS pranešė teigė, jog į 2020 metais  Tryškių seniūnijoje pradėtą statyti 13 vėjo elektrinių parką investuota daugiau nei 70 mln. eurų.  Ketvirtadienį atidaromame parke per metus planuojama pagaminti 230 gigavatvalandžių (GWh) elektros ir 17 proc.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl būsimam vėjo parkui Baltijos jūroje reikalingos infrastruktūros sausumoje vystymo plano.   Energetikos ministerija parengė nutarimo projektą, kuriuo numatoma nustatyti teritorijas būsimo parko jungtims sausumoje ir su tuo susijusiai infrastruktūrai, taip pat pradėti rengti šių teritorijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą.