veidas

Kokiu tikslu buvę KGB karininkai ir Rusijos piliečiai išvogė „Sodros“ centrinę duomenų bazę? Kam ir kokiu tikslu buvo perduodami duomenys apie visus šalies dirbančiuosius ir visas įmones? Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ diskutavo tyrimui vadovavęs Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Paulius Jablonskas, žurnalo „Veidas“ leidėjas Algimantas Šindeikis, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka ir Valstybinės duomenų a...

Lietuvos didžiųjų miestų gyventojai pageidautų, kad praeityje su sovietų saugumu bendradarbiavusių dvasininkų pavardes būtų paviešintos.Tai rodo savaitraščio "Veidas" užsakymu skambučių centro "Fonitel" sausio 13-15 dienomis atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 500 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų gyventojų.Kad būtina paskelbti visų dvasininkų, kada nors bendradarbiavusių su KGB, pavardes, mano 52,9 proc. respondentų.

Šiandien jau baigiame užmiršti svaičiojimus apie Baltijos šalių vienybę, bendrumą, galimybę sukurti jungtines Baltijos valstijas. Daugelyje sričių mes nuo estų atsiliekame maždaug pora metų. O latviai nuo mūsų - apie pusantrų. Kodėl taip atsitiko? – klausia savaitraštis „Veidas“. Penkerius metus šaipėmės iš estų, trejus metus juos vijomės, o jie vis tiek mus paliko. „Šiuo metu Estija neabejotinai pažangiausia šalis tarp Baltijos kaimynių.

Pusė didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai mano, kad lietuviams nutautėjimas negresia.Tai parodė savaitraščio "Veidas" užsakymu gruodžio 14-18 dienomis atlikta skambučių centro "Fonitel" apklausa, kurioje dalyvavo 500 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojų.Anot tyrimo, kad lietuviai niekada nenutautės teigė - 52,7 proc. respondentų. Tačiau 35,1 proc. sako, kad lietuviai nutautės daugiau nei po 50 metų. Dar 12,5 proc. šiuo klausimu nuomonės neturėjo.

Savaitraštis „Veidas“ išrinko dešimtį Lietuvos žmonių, kuriems 2006 metai buvo ypač sėkmingi. Tarp jų premjeras Gediminas Kirkilas, Italijos verslininkas Luigiterzo Bosca, prieš algas vokeliuose sukilusi Dalia Budrevičienė, grupė „LT United“, Kazlų Rūdos gyventojai ir kiti, kuriems praėjusieji metai pažymėti sėkmės ženklu. Pirmasis sąraše – ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Lietuvos didmiesčių gyventojams svarbiausi besibaigiančių metų įvykiai susiję su nafta - naftos perdirbimo, transportavimo ir krovos bendrovės "Mažeikių nafta" pardavimu lenkams bei naftos kainų brangimu pasaulyje.Tai rodo savaitraščio "Veidas" užsakymu skambučių centro "Fonitel" gruodžio 21-22 dienomis atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 500 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojų.Net 39,6 proc.

Socialliberalai – buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, užsienio reikalų bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai Antanas Valionis bei Vilija Blinkevičiūtė – buvo geresni už savo pirmtakus. Tai rodo savaitraščio „Veidas“ užsakymu atlikta apklausa. Skambučių centro „Fonitel“ gegužės 4-5 dieną atlikto tyrimo metu buvo apklausta 500 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojų. Anot apklausos, trečdalis (33,3 proc.

Bendraminčiai Tik paviršutiniškai skaitant balandžio 7 d. „Omni.lt“ portale skelbtą straipsnį „Vežimas pirma arklio“ (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_348347) gali susidaryti įspūdis, kad Egidijus Aleksandravičius lyg ir nerimauja bei kritikuoja „amžinuosius rektoratus“. Detaliau panagrinėjus autoriaus siūlymus, pateiktus jo straipsniuose, kurie skelbti šiame portale, žurnale „Veidas“, paaiškėja, kad rektoriai iš tikrųjų yra autoriaus bendraminčiai.

Dar neseniai, besiginčijant su kolegomis, teko piršti mintį apie neįsisąmonintą ir dėl to labai pavojingą lietuviškosios biurokratijos galią. Argumentų prašėsi vienas teiginys: aukštoji biurokratija iš esmės yra pajėgi korumpuoti politinį elitą ne savais, o mokesčių mokėtojų pinigais.

Klausimas, ar Rusijos imperija skatino lietuvybę, gali pasirodyti absurdiškas. Tačiau žinomas istorijos populiarintojas ir televizijos žvaigždė Alfredas Bumblauskas žurnalui „Veidas“ (2006-02-02) pareiškė, kad lietuvybės skatinimas – sena Rusijos imperinė tradicija. Antai sovietinė valdžia 1947-aisiais leido paminėti Martyno Mažvydo „Katekizmo“ 400 metų jubiliejų, nedraudė minėti ir Kristijono Donelaičio gimimo metinių.

Iškart atvirai pasakysiu, kad savo pažiūromis nesu nei nuoseklus kairysis, nei toli siekiantis dešinysis. Esu nepartinis žmogus ir daugiapartinę politiką laikau būtina demokratijos sąlyga bei instrumentu. Sykiu atvirai pareiškiu, kad nėra tokios politinės partijos, su kuria galėčiau iki galo politiškai tapatintis. Balsuoju už tą, kuri, mano akimis, nuosekliausiai gina laisvę ir individą. Partinės politikos požiūriu esu moderatas ir plačios demokratinės koalicijos rėmėjas.

Saulė dar vis triumfuoja. Kino teatruose apstu premjerų ir įdomių renginių. Namų kino reikalai – ne tokie saulėti, bet dar ne beviltiški. Šeštadienis Tenka pradėti nuo komplekso „be kaltės kaltas“. Mat aną sykį, kiek nustebęs, kad ukrainiečiai ištraukė iš skrynios italų klasiką „Trys broliai“, dar pasitikrinau STB svetainėje: taip, Francesco Rosi, tas pats filmas, kurį norėjau prisiminti darsyk.

Rusijos naujienų vartai „Regnum.ru“ paskelbė Viktoro Olžyčiaus analitinį straipsnį apie Rusijos ir Lietuvos santykius. „Regnum.ru“ leidus, skelbiame šio komentaro vertimą „Omni laike“. Kaip ir reikėjo tikėtis, kategoriškas atsisakymas sutikti su Pabaltijo reikalavimais, kuriuos jis kelia Rusijai, paskatino realizmo augimą keleto Pabaltijo politikų ir politinę mąstyseną formuojančių politologų protuose.

Bendros išminties lobynui priklauso posakis, kad dažniausiai žmonės nesusišneka tada, kai tą patį sako skirtingais žodžiais arba kai vartoja tokias pat kategorijas, bet joms suteikia skirtingas reikšmes. Norėdami to išvengti, susitarkime dėl žodžių. Per keletą pastarųjų metų Lietuvos politiniame gyvenime gerokai sutirštėjo nesusikalbėjimo ir nesusipratimo košė. Žinia, tokia košė yra beveik privalomas patiekalas bet kurios laisvos visuomenės meniu. Tačiau košė nelygu košei.

"Mus vertins teigiamai", – pasigirdo optimistiškas parlamentaro balsas. "Mes apsijuokėme", – burbtelėjo pralaimėjęs oponentas. "Mes apsivalėme", – palingavo galvą atsargumo religiją išpažįstantis seimūnas. Tada pribėgo išdegusių akių pilietis ir ryžtingai šūktelėjo: "Mes nepasiduosime!" Visa tai būtų baigęsi nei pergale, nei pralaimėjimu – visų laukė tikrų tikriausias apsinuodijimas. Uždusimas. Dusulys. Nuodingų išmetamųjų dujų koncentracija pasiekė pavojingiausią sveikatai laipsnį.

Lietuviai tolerantiškiausi juodaodžiams ir kitataučiams, bet ne itin tolerantiški čigonams ir seksualinėms mažumoms, liudija sociologinis tyrimas. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" atliktos apklausos apie toleranciją ir netoleranciją rezultatai, kuriuos skelbia savaitraštis "Veidas", rodo, kad lietuviai skelbiasi esantys itin tolerantiški juodaodžiams. Teigiamai juos vertina 30 proc. respondentų, 58,1 proc. apklaustųjų požiūris į juos yra neutralus.

Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius vienu svarbiausių prezidento skandalo iškeltų, bet iki šiol neatsakytų klausimų vadina prezidento Rolando Pakso ir dosniausio jo rinkimų kampanijos finansuotojo Jurijaus Borisovo santykius. Interviu savaitraščiui "Veidas" VSD vadovas teigė, kad pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, kokio pobūdžio santykiai sieja R. Paksą su J. Borisovu. "Tai esminis klausimas.

Beveik kas trečias statistinis lietuvis palankiausiai iš visų savo šalies kaimynių vertina Latvija ir Lenkija. Per apklausą, kurią atliko bendrovė "Spinter", paaiškėjo, kad geriausia kaimyne laikoma Latvija, kurią tokia pavadino 30,6 proc. Lietuvos piliečių, antroje vietoje atsidūrė Lenkija (27 proc. teigiamai vertinančiųjų). Palankiausiai Lenkiją vertina jaunimas - 18-25 metų žmonės. Rusiją gera kaimyne laiko 7,7 proc. respondentų, Baltarusiją - tik l,2 proc. apklaustųjų.

Lietuviai labiausiai nenorėtų kaimynų narkomanų, alkoholikų ir homoseksualų, rodo viešosios nuomonės tyrimas. Per apklausą, kurią savaitraščio "Veidas" užsakymu atliko bendrovė"Spinter tyrimai", 22,4 proc. respondentų nurodė, kad labiausiai nenorėtų gyventi kaimynystėje su narkomanais, 18,8 proc. - su alkoholikais, 15,2 proc. - su homoseksualais, 11 proc. - su asmenimis, grįžusiais iš įkalinimo, 10,7 proc. - su sergančiais AIDS, 5,6 proc.

Lietuviai teigia esantys abejingi turtingiems žmonėms, o vargstančiuosius užjaučia ir norėtų jiems padėti, tačiau beveik trys ketvirtadaliai norėtų būti labai turtingi. Kaip rodo viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter" tyrimas, 43,2 proc. respondentų teigia esantys abejingi turtingiems žmonėms, 34,9 proc. teigia juos gerbiantys, 7,5 proc. - jais besižavintys. 2,1 proc. respondentų teigė užjaučiantys turtingus žmones.

Nors dauguma Lietuvos gyventojų laiko save katalikais, beveik pusė jų nė karto nėra buvę išpažinties, rodo apklausa. Niekada išpažinties nebuvo 43,9 proc. apklaustųjų, 41,6 proc. išpažintį atliko seniau nei prieš pusę metų. 5,2 proc. teigė nenorintys sakyti arba neatsimenantys, 3,7 proc. respondentų teigė išpažinties buvę prieš Velykas, 2,5 proc. - prieš pusę metų, 1,8 proc. - prieš tris mėnesius, 1,3 proc. - prieš savaitę ar mėnesį.

Dauguma Lietuvos gyventojų šiais metais atostogas ketina praleisti kolektyviniuose soduose ir kaimuose, nors turėdami pakankamai pinigų, jie mieliau vyktų į užsienį. Kaip rodo viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter" atliktas tyrimas, 45,3 proc. apklaustųjų ilsėsis kolektyviniame sode ar kaime, 14,1 proc. - namuose, 13,8 proc. - Lietuvos kurortuose, 8,5 proc. - prie ežerų ar upių. 6,6 proc. apklaustųjų pareiškė neturėsiantys atostogų, 7,5 proc. - nežinantys. Tik 4,2 proc.

Trečdalis Lietuvos gyventojų pasisakytų už tai, kad tranzitu per šalį vykstantiems Rusijos piliečiams būtų įvestos vizos, tačiau dauguma yra abejingi šiam klausimui ir mano, jog dėl jo turėtų susitarti Briuselis su Maskva. Tai rodo ketvirtadienį (04.24) žurnale "Veidas" paskelbti visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter" balandį atliktos reprezentatyvios apklausos rezultatai.

Lietuvos gyventojai iš esmė nepritaria žmogaus klonavimui, tačiau jei tai būtų daroma, trečdalis mano, kad jie patys yra labiausiai verti atkartojimo. Per apklausą, kurią atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė "Spinter", žmogaus klonavimui nepritarė 79,1 proc. respondentų, klonavimui išimtinai moksliniais tikslais pritarė 11,2 proc. ir klonavimui be išlygų pritarė 3,4 proc. respondentų. Tačiau paklausus, kokį lietuvį reikėtų klonuoti, net 37,5 proc. apklaustųjų nurodė save. 5,3 proc.

Dauguma gyventojų mano, kad reikia gerokai sumažinti Seimo narių skaičių, o Konstitucijoje įtvirtinti rinkėjų teisę atšaukti susikompromitavusį Seimo narį. Visuomenės nuomonės tyrimo bendrovės "Spinter" apklausos duomenimis, kuriuos ketvirtadienį (03.06) skelbia savaitraštis "Veidas", daugiau kaip penktadalis - 23,7 proc. - respondentų pritaria turtingiausio parlamentaro Viktoro Uspaskicho siūlymui mažinti parlamentarų skaičių nuo 141 iki 131. Dar 35,1 proc.

Daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos gyventojų neigiamai vertina Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklą, tačiau daugiau kaip trečdalis gerai vertina Specialiųjų tyrimų tarybos (STT) ir Generalinės prokuratūros darbą. Kaip rodo viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter" atliktas tyrimas, neigiamai Mečio Laurinkaus vadovaujamo VSD veiklą vertina 27,1 proc., o teigiamai - 24,3 proc. apklaustųjų. 36,8 proc. apklaustųjų neturi nuomonės.

Nors mūsų šalyje atlyginimai yra keliskart mažesni nei Vakaruose, Lietuva jau gali pasigirti, kad kai kurios prekės kainuoja brangiau nei užsienyje. Pigiau nei Lietuvoje elektrotechnikos prekių galima įsigyti Vokietijoje, trijų žvaigždučių viešbučio paros kaina irgi beveik tokia pat kaip ir Vokietijoje, drabužių pigiau nei Lietuvoje galima nusipirkti Danijoje, Ispanijoje, Olandijoje ir daugelyje kitų Europos šalių.

Lietuva vis dar priklauso ne itin išsivysčiusių šalių grupei - maistui čia skiriama daugiausiai pajamų, mažiausiai paliekant kultūrai, savišvietai ar pramogoms. Tokią išvadą daro žurnalas "Veidas", publikuojantis viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų studijos "Spinter" apklausos rezultatus. Per mėnesį Lietuvos gyventojai maistui išleidžia 42,8 proc. savo pajamų. Dar 24,8 proc. skiriama būstui išlaikyti. Drabužiams ir avalynei mėnesio išlaidos sudaro 7,2, o alkoholiui ir tabakui - 6,5 proc.