vartojimo paskola

Ne paslaptis, kad norint surengti įsimintiną vestuvių šventę reikia nemažos sumos pinigų. Kai kurie žmonės susitaupo, kai kuriems padeda artimieji, o kiti pasinaudoja paskola vestuvėms ar vartojimo kreditu. Praėjusiais metais Lietuvoje oficialiai buvo registruota 15,6 tūkst. santuokų ir 7,1 tūkst. ištuokų, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. Tačiau tokia statistika neatbaido jaunavedžių – didžiausiai gyvenimo šventei jie yra linkę netgi skolintis nemažas sumas.

Išgyvenę nelengvus pernykščius metus, šiemet natūraliai tikimės mažiau turbulentiškos aplinkos. Ekonomistai ir finansų rinkų ekspertai metų pradžioje mums turi ir gerų, ir blogų žinių, tad panašu, kad tai, kaip atskiri namų ūkiai gyvens šiemet, priklauso nuo jų gebėjimo tinkamai tvarkyti savo finansus.

Dažniausiai tokios situacijos, kuomet prireikia pinigų, yra nenuspėjamos. Juk niekada nežinome, kada suges skalbimo mašina, reikės keisti automobilio padangas arba skubiai apsilankyti pas odontologą. Todėl tokiomis situacijomis papildomų pinigų reikia greitai, čia ir dabar. Tokiu atveju lieka dvi išeitys – kreiptis pas artimuosius arba imti vartojimo paskolą.

Nepaisant padidėjusio neapibrėžtumo, palūkanų normų augimo ir karo keliamų rizikų, įmonės skolinasi sparčiau nei auga ekonomika, teigia Lietuvos bankas (LB). Be to, toliau sparčiai skolinasi ir gyventojai – tiek būsto įsigijimui, tiek vartojimui.  LB vertinimu, nominalus metinis paskolų įmonėms portfelio augimas siekia 21 procentą. „Tokį reikšmingą skolinimąsi pastaruoju metu sustiprina apyvartinių lėšų poreikis dėl didelio žaliavų, tarpinių prekių kainų augimo.

Lietuvoje daugėja bankrotų, per metus jų skaičius šoktelėjo daugiau nei trečdaliu. Tačiau ekonomistai skuba gesinti aistras: esą vyksta natūrali įmonių kaita, o bankrutuojančių įmonių skaičius šalyje vis dar pakankamai žemas. Pinigų trūksta ne tik daliai verslininkų, bet ir gyventojams, kurie beveik dvigubai dažniau gręžiasi į vartojimo kreditus, paskolas su didelėmis palūkanomis. Kovo 5 dieną Joniškyje įsikūręs „Virtienių restoranėlis“ minės 2 metų gimtadienį.

Retas gali sau leisti nusipirkti brangesnį daiktą ar nuosavą būstą be paskolos. Jų palūkanų dydis lemia, kiek papildomai turėsime sumokėti grąžinę pasiskolintą sumą. Nors šiuo metu Lietuvoje siūlomos bene mažiausios palūkanos per pastaruosius metus, jos gerokai didesnės nei vidutinės visoje Euro zonoje. Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, rugpjūtį vartojimo paskolų vidutinė metinių palūkanų norma sudarė 7,78 proc.

Karantino metu sumenkusi vartojimo paskolų paklausa per vasarą grįžo į metų pradžios lygį – šiuo metu vartojimo paskolų suteikiama panašiai tiek pat, kiek ir sausį ar vasarį. Pusė besiskolinančiųjų vartojimo reikmėms šiuo metu tai daro apsidrausdami nuo netikėtų nelaimių ir rinkdamiesi kredito įmokų draudimą. Beveik visi vartojimo reikmėms pasiskolina neiškėlę kojos iš namų – internetu, rodo SEB banko duomenys.

Žiemos metu atvėsus orams, daugeliui iš mūsų norisi atnaujinti turimų drabužių, avalynės spintą. Tai tampa būtinybe, kai oro temperatūra lauke sumažėja ir prireikia šiltų drabužių: striukės, kailinių, pirštinių, šalikų, megztinių ir pan. Šilta avalynė, paltai, striukės ar kailiniai - viso to ir dar daugiau prireikia tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Didesnių pirkinių kaip baldų, buitinės technikos, elektronikos prietaisų įsigijimas pareikalauja plačiai atverti piniginę. Tačiau dauguma šių daiktų yra neatsiejami nuo komfortiškos ir patogios kasdienybės namuose, paprasto maisto gaminimo proceso, o elektronikos priemonės kaip kompiuteriai, mobilūs telefonai, planšetės, jau seniai yra tapusios neatsiejamomis prekėmis kiekvienoje šeimoje.

Nors 86 proc. mūsų šalies gyventojų teigia, kad prieš imdami vartojimo paskolą apgalvoja, kokios tiksliai sumos jiems reikėtų, penktadalis (22 proc.) tokią paskolą ėmusių žmonių yra pasiskolinę daugiau negu iš tiesų reikėjo. Tai parodė visuomenės nuomonės apklausa, kurią vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Tarp teigiančių, kad paskolos sumos sprendimą priimtų gerai apgalvoję, kiek daugiau vyrų nei moterų ir jaunimo (18-29 m.) atstovų.

Ir štai, ilgai laukti nereikėjo. Sunkmetis iš Lietuvos dar nepasitraukė, o pavieniai bankai jau trimituoja apie atsuktą vartojamųjų paskolų čiaupą. Kartu su jais naujus klientus vilioja ir kredito unijos, kurios iki šiol paskolų rinkoje buvo šešėlyje. Tačiau ar Lietuvoje dar yra tokių, kurie gali imti vartojamąsias paskolas? Finansinių sunkumų prispausti žmonės per krizės šėlsmą gelbėjosi rydami greituosius kreditus, tačiau gelbėjimo ratas nemažai daliai tapo inkaru.

Žodis „bankas“ kreditavimo paslaugų įmonės pavadinime gali daryti įtaką potencialaus kredito vartotojo nuomonei apie tai, ar atitinkama įmonė yra, ar nėra bankas, rodo Lietuvos vartojimo kredito asociacijos (LVKA) užsakymu vasario mėnesį atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Iš „bankų“ tikisi daugiau Tyrimas parodė, kad šalies gyventojai kreditavimo įmones, kurių pavadinimuose yra žodis „bankas“, dažniau palaiko bankais.

Greitųjų vartojimo kreditų asociacija (GVKA), siekdama formuoti atsakingą trumpalaikių paskolų rinką, įspėja apie galimą skolinimosi riziką ir stengiasi šviesti visuomenę apie greituosius vartojimo kreditus, jų paskirtį. Ketinančius imti trumpalaikę paskolą GVKA siekia perspėti apie skolinimosi riziką.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis šiandien susitiko su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ir Policijos departamento (PD) prie VRM atstovais pasidomėti, ar vykdoma pakankama kontrolė, kad šalyje sparčiai populiarėjantys greitieji kreditai nebūtų susiję su nelegaliais pinigais.

Lietuvos vartojimo kredito asociacija (LVKA) įspėja vartotojus lengvabūdiškai nepasiduoti „greituosius“ kreditus teikiančių įmonių rinkodaros akcijoms, o nusprendusiems jomis pasinaudoti, pataria pirmiausiai gerai išsiaiškinti visas kreditų teikimo sąlygas.

Išanalizavusi vartojimo kreditus teikiančių įmonių šių metų III ketvirčio pabaigoje turėtus vartojimo kreditų portfelius, Lietuvos vartojimo kredito asociacija teigia, kad ši rinka persiskirsto, keičiasi jos lyderiai.