vardan lietuvos

Jau šį šeštadienį Palangoje įvyks naujos politinės jėgos – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – steigiamasis suvažiavimas. Tapti būsimos partijos pirmininku(-e) pretenduos keturi jos steigėjai – Seimo nariai Saulius Skvernelis ir Vytautas Bakas, Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė bei Marijampolės moksleivių kūrybos centro vadovė Beata Valungevičienė, rašoma pranešime spaudai.

Ketvirtadienį Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje įsteigta Sauliaus Skvernelio ir jo bendražygių kuriamos naujos partijos frakcija, įvardyta „Vardan Klaipėdos“. Prisijungus uostamiesčio politikams, steigiama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ jau turi savo frakcijas aštuoniose Lietuvos savivaldybėse, rašoma pranešime spaudai.

Seimo narė Vilija Targamadzė iš opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos pereina į kitą opozicinę, Sauliaus Skvernelio vadovaujamą Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“. V. Targamadzė BNS patvirtino trečiadienį parašiusi pareiškimą dėl pasitraukimo iš socialdemokratų, o naujoje frakcijoje ji sako būsianti naudingesnė švietimo sektoriui.

Gruodžio 13-25 dienomis atliktos „Spinter tyrimų“ apklausos rezultatai rodo, kad dar oficialiai neįkurta Sauliaus Skvernelio partija „Vardan Lietuvos“ jau patenka į populiariausių šalies politinių jėgų trejetą.

Ekspremjero Sauliaus Skvernelio sprendimas palikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei įkurti savo politinę jėgą įnešė nemažai sumaišties į Lietuvos politinę padangę. Vienas po kito savo partijas iškeičiantys į naują S. Skvernelio kūrinį pranešė vis daugiau partijų skyrių regionuose.

2021-ieji – neabejotini išbandymų metai Lietuvos valdžiai. Dvi – migrantų ir tebesitęsianti COVID-19 – krizės, aukščiausių šalies vadovų barniai, visuomenės susiskaldymas, mitingų banga ir garsiai riaumojančios Baltarusija ir Kinija – tik dalis šiemet Lietuvos išgyventų sunkumų. Portalas tv3.lt kviečia prisiminti labiausiai 2021 metais dėmesį prikausčiusius politinius įvykius ir skandalus Lietuvoje.

Naują politinę jėgą buriančio ekspremjero Sauliaus Skvernelio bendražygių frakcijos įkurtos Anykščių, Lazdijų, Pasvalio ir Rokiškio rajonų savivaldybių tarybose, pranešė Seimo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija. Trečiadienį frakciją tokiu pačiu pavadinimu pranešė steigiantys Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė ir septyni tarybos nariai. Antradienį tokia frakcija įsteigta Anykščių, o praėjusią savaitę – Pasvalio bei Rokiškio rajonų savivaldybėse.

Steigiamasis naujos partijos – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – suvažiavimas numatytas sausio 29 dieną Palangoje, trečiadienį pranešė šios politikės jėgos frakcijos Seime atstovai. „Vos du mėnesiai praėjo nuo tada, kai paskelbėme kuriantys naują politinę jėgą. Iki dabar jaučiame žmonių palaikymą didžiuosiuose miestuose ir rajonuose.

Lietuva – nedidelė šalis, tačiau mūsų konfliktai su Kinija ir Baltarusija pastaruoju metu yra dėmesio centre. Kinija ne tik paslapčia mums taiko ekonomines sankcijas, kurios vis auga, bet  ir nori padaryti mūsų šalį tarsi raupsuota kitų šalių akyse.

Seimas nesutinka riboti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijų. Pagrindinis dalies parlamentarų argumentas, – kad įvedus kadencijas esą nebeliks kam vadovauti įstaigoms, o šis klausimas itin aktualus rajonų ligoninėse. Analogiškos nuomonės laikosi ir patys gydymo įstaigų vadovai.

Vilniaus miesto savivaldybės taryboje įsteigta nauja frakcija – į ją susibūrė ekspremjero Sauliaus Skvernelio steigiamos partijos rėmėjai. Tarybos nariai Taurimas Valys, Žilvinas Šilgalis ir Romasis Vaitekūnas trečiadienį savivaldybės tarybos posėdyje paskelbė apie įsteigtą Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“. „Tikiu, kad su Demokratų frakcija demokratijos pas mus padaugės“, – pareiškė T. Valys, tapęs frakcijos seniūnu.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) šie metai itin įtempti – vis daugiau valstiečių atskyla nuo Ramūno Karbauskio vadovaujamos politinės jėgos ir nusprendžia jungtis prie kitų partijų. Durimis trenkiant ir ryškiausiems valstiečių veidams, ekspertai įspėja lyderį ne tik apie kitų bendrapartiečių pasitraukimą, bet ir apie galimą rinkėjų atsigręžimą.

Po skandalo dėl „Belaruskalij“ ministrams Gabrieliui Landsbergiui ir Mariui Skuodžiui prabilus apie pasitraukimą, Seimo opozicinės frakcijos ragina premjerę Ingridą Šimonytę priimti sprendimą atleisti šiuos ministrus. Pasak opozicijos, Lietuva apsijuokė prieš visą pasaulį. Seimo opozicija ketvirtadienį rengia spaudos konferenciją situacijai aptarti.

Seime svarstant apsaugos nuo smurto orderio įdiegimą, dalis parlamentarų ėmė kelti klausimą, ar įdiegus tokį mechanizmą, Lietuvai vis dar reikės Stambulo konvencijos, kurioje ir numatomi apsaugos nuo smurto mechanizmai. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė nesutinka, kad dokumentai yra tapatūs, ir sako, kad ministerija neturėjo tikslo perkelti Stambulo konvencijos nuostatų į įstatymo pataisas.

Opozicijos narių kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl galimybių paso primena kerštavimą, sako ekspremjeras Saulius Skvernelis, nors ir pripažįsta, kad nustatyti apribojimai kelia diskusijų. Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas sako, kad jų frakcijai nebuvo pasiūlyta prisidėti prie kreipimosi, bet pats nebūtų jo pasirašęs.

Naują partiją buriantis Seimo narys Saulius Skvernelis tvirtina, kad tos pačios lyties asmenų partnerystės klausimas Lietuvoje turi būti sprendžiamas, tačiau ne tokiu keliu, kokį pavasarį siūlė Laisvės partija. Parlamentaras neatmeta, kad jo vadovaujama frakcija balsuos už partnerystės įteisinimą, tačiau tik su keliomis sąlygomis.

Grupė Seimo narių ketvirtadienį įregistravo pataisas, kuriomis siūloma suvienodinti administracinę atsakomybę už greičio viršijimą motociklininkams ir automobilių vairuotojams. Kaip pranešė vienas iš pataisų iniciatorių, konservatorius Mindaugas Skritulskas, šiuo projektu siekiama panaikinti motociklų vairuotojus diskriminuojančias nuostatas ir logiškai tarpusavyje suderinti įstatymo nuostatas.

Seime kelia skinasi atskirų parlamentarų iniciatyvos laisvadienių skirti ir vyresnių vaikų turintiesiems tėvams, taip pat aiškiau nustatyti nuotolinio darbo metu patiriamų išlaidų kompensavimą bei nemokėti išeitinių pašalpų per prastovą iš darbo savo noru išėjusiems darbuotojams. Visiems šiems pasiūlymams parlamentarai pritarė pateikimo stadijoje, toliau juos svarstys Seimo komitetai, vertins Trišalė taryba, Vyriausybė.

Sauliaus Skvernelio suburta demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ siūlo Seime suburti laikiną kontrolės komisiją COVID-19 pandemijos valdymui. Kaip pranešė frakcija, komisiją sudarytų 11 Seimo narių pagal proporcinį Seimo frakcijų atstovavimo principą. Komisijai vadovautų Seimo pirmininkė.

Pirmuoju Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnu taps Seimo narys ekspremjeras Saulius Skvernelis. Ketvirtadienį dėl to sutarė frakcijos nariai. Naujoji 13 narių turinti frakcija ketina seniūną iš naujo rinkti prasidedant kiekvienai naujai Seimo sesijai. Pati frakcija darbą pradės penktadienį, kai per Seimo posėdį bus paskelbta apie jos įkūrimą.

Sauliui Skverneliui pranešus, jog su bendražygiais palieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą ir įkuria naują frakciją „Vardan Lietuvos“, į šias naujienas su humoru pažiūrėjo dainininkas Marijonas Mikutavičius.  Atlikėjas savo socialiniuose tinkluose pasiūlė naujus pavadinimus visoms Lietuvos partijoms, o juos paėmė tiesiai iš pirmųjų „Tautiškos giesmės“ eilučių. „Po S.Skvernelio išmonės visos Lietuvos partijos galėtų vadintis gabalais iš Tautiškos Giesmės.

Trys naujai kuriamos Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės siūlo tobulinti apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą – jei siūlymas  būtų priimtas, labiau būtų apmokestintas visas NT, įskaitant ir nebaigtus statyti pastatus. Parlamentarės Laima Nagienė, Rima Baškienė ir Laima Mogenienė parengė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas ir siūlo, kad tokiam NT nebūtų taikomos šiuo metu įstatyme numatytos lengvatos.

Diena, apie kurią žiniasklaida ir kai kurie politikai kalbėjo jau bent kelerius metus, išaušo – Saulius Skvernelis kartu su būriu bendražygių paliko valstiečių gretas Seime ir įkūrė savo frakciją. Tačiau politologai mano, kad šis žingsnis jau gana pavėluotas, o frakcijos pagrindu sukurti sėkmingą partiją jam tikrai nepavyks. Tačiau S. Skvernelio žingsnis neliks nepastebėtas ir atsispindės vėlesniuose valstiečių reitinguose.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma mano, kad nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ strateginių projektų tarptautinių ryšių direktoriaus Dariaus Degučio skyrimas ambasadoriumi Izraelyje yra skubotas ir nenuoseklus. Seimo užsienio reikalų komitetas (URK), kuriam vadovauja J. Razmos partietis Audronius Ažubalis, praėjusią savaitę pritarė siūlymui skirti D. Degutį ambasados Tel Avive vadovu.

Publicistas, rašytojas, kelių dienraščių redaktorius, nuteistas už veiklą viename iš jų, galiausiai politikas Saulius Stoma tvirtina, kad pagrindinė „tautos prisikėlėlių“ misija jau įvykdyta - valdžia atimta iš nomenklatūros ir atiduota žmonėms, turintiems patirties. Rašytojas nuo mažumės. -    Bene 1977-aisiais supratote, kad Jūsų pašaukimas yra rašymas.

Dešinioji koalicija „Vardan Lietuvos“ mano, kad geresnę Lietuvą galima sukurti tik užtikrinus skaidrią ir sąžiningą politiką ir įvykdžius permainas įvairiose mūsų gyvenimo srityse.

Liberalų sąjūdį 2006 metais įsteigė nuo Liberalų ir centro sąjungos atskilę nariai. Partijai pirmininkauja Eligijus Masiulis. Šiais metais Liberalų sąjūdis kartu su nepartiniais  žmonėmis ir kitomis dešiniosiomis politinėmis jėgomis dalyvauja koalicijoje „Vardan Lietuvos“. Partijos lyderiai - Petras Auštrevičius, Gintaras Steponavičius, Arūnas Štaras.

Susijungimas įvyko, turime stiprią, galingą jungtinę partiją, ne tik įregistruotą juridiškai, bet ir sulaukiančią vis didesnio žmonių pasitikėjimo. Esame kartu, esame neišskiriamai kartu ir pergalėse, ir pralaimėjimuose. Mūsų atsakomybė – nenuvilti žmonių tikėjimo ir pasitikėjimo. “Pradėkime” – kvietimas iniciatyvai, kvietimas kaitai ir veikimui kartu su tais, kurie pasiilgę permainų. Norint permainų, norint išbristi iš užsitęsusios stagnacijos, reikia turėti planą.

Dešinioji partijų bei visuomenininkų koalicija „Vardan Lietuvos“, surengusi konferenciją aptarti aplinkosaugos problemoms, drauge pritarė ir Europos Parlamento (EP) komiteto siūlymui netiesti Rusijos ir Vokietijos planuojamo dujotiekio Baltijos jūros dugnu, kol projekto poveikio aplinkai neįvertins ekspertai. Tokį sprendimą EP Peticijų komitetas priėmė antradienį, patvirtinęs specialią ataskaitą.

A. Kubilius sako, kad dar iki rinkimų infliacija šalyje pasieks 17 proc., BVP augimas sulėtės, ir siūlo steigti specialius strateginio planavimo padalinius. „Spėju, kad dar iki rinkimų mes pamatysime ir Lietuvoje, tai ką mato mūsų kaimynai: infliaciją kaip Latvijoje – 17 proc., BVP augimą kaip Estijoje – 2 proc., biudžeto pajamų stygių – taip pat kaip Estijoje.“ Taip pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo opozicijos lyderis, konservatorius Andrius Kubilius.

Dabartinė infliacija Lietuvoje dėl objektyvių priežasčių yra didesnė nei euro zonoje, tačiau ji galėjo būti trečdaliu mažesnė, teigia Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimundas Kuodis.

Vilniuje penktadienį vykstančioje konferencijoje, kurią organizavo dešinioji koalicija „Vardan Lietuvos“, kalbėdamas finansų analitikas Gitanas Nausėda sakė, kad Lietuva nebankrutuos, tačiau sudėtingų sprendimų tikrai reikėsią. Efektyvius sprendimus naują valdžią, pasak G. Nausėdos, priversiąs atrasti pats gyvenimas.

Parlamentaras Jurgis Razma tvirtina, kad prezidento iniciatyva pirštu parodyti į įpėdinį būtų „nemaloni praktika“. Konservatoriai, anot politiko, pasirinkdami kurį kandidatą remti, į tokias „rekomendacijos“ nesiorientuos. Žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, jog savo „įpėdiniu“ prezidentas Valdas Adamkus norėtų matyti vieną iš savo visuomeninių patarėjų finansų analitiką, SEB banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą, jau susilaukė įvairių komentarų.

Seimo rinkimams besiruošiantys konservatoriai, taip pat į jų partiją įsiliejantys krikščionys demokratai bei tautininkai pradėjo derinti rinkiminę taktiką ir dalintis vienmandates apygardas. Dėl naujos partijos, kuri vadinsis „Tėvynės sąjunga / Lietuvos krikščionys demokratai“ sąrašo daugiamandatėje apygardoje proporcijų, kaip portalą „Balsas.lt“ informavo konservatorius Jurgis Razma, yra praktiškai sutarta.

Ateinančius dvejus metus opoziciniam Liberalų sąjūdžiui vadovaus Eligijus Masiulis, iki šiol ėjęs partijos vicepirmininko pareigas. Šeštadienį vykusiame suvažiavime už 33 metų E.Masiulį iš 535 delegatų balsavo 364 liberalai, 150 balsų buvo atiduota už dabartinio partijos pirmininko Petro Auštrevičiaus kandidatūrą. Trečiasis kandidatas - Vilniaus miesto Naujosios Vilnios skyriaus pirmininkas Lukas Bubulas gavo 9 balsus. Likę biuleteniai pripažinti negaliojančiais.

Opozicinis Liberalų sąjūdis šeštadienį Kaune vyksiančiame suvažiavime rinks vadovą, kuris ves partiją į artėjančius Seimo rinkimus. Rungtis dėl lyderystės ketina dabartinis Liberalų sąjūdžio pirmininkas Petras Auštrevičius ir jo pavaduotojas Eligijus Masiulis, abu - Seimo nariai. Greta partijos lyderio rinkimų numatoma suformuoti naujos sudėties valdybą, taip pat Etikos ir Kontrolės komisijas.

Partijų žaidimai „liūtuko“ šešėlyje pastaruoju metu neteikia didelio džiaugsmo Lietuvos rinkėjams. Deja, valdančioji koalicija nesugeba įtikinti visuomenės, kad privataus investuotojo įtraukimas į šį projektą yra skaidrus ir pagrįstas, todėl dabar, net jei projektas būtų tobulas (jeigu būtų - kol kas mes to nežinome), jis neišvengiamai didins properšą tarp valdžios ir žmonių.

Neseniai įvykęs pokalbis prie dienraščio „Respublika“ apskritojo stalo apie socialdemokratijos raidą Lietuvoje, kuriame savo mintimis pasidalino LSDP garbės pirmininkas A.Sakalas, LSDP vicepirmininkas J.Olekas ir Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius, nors ir neišsklaidė abejonių dėl kairiosios alternatyvos perspektyvų mūsų valstybės valdyme, tačiau paskatino dar kartą iš esmės susimąstyti apie pagrindines socialdemokratijos vertybes bei idėjas.

Penktadienį įvyko pirmoji dešiniųjų koalicijos „Vardan Lietuvos“ konferencija „Kokios permainos šiandien būtinos Lietuvai?“. Susivieniję dešinieji teigė tikintys, jog gali atgaivinti žmonių pasitikėjimo vertą politiką, kuri bus atsakas „šiandieninės politikos chaosui ir  demokratijos erozijai“.„Aš ir noriu visų pirma garsiai pasakyti, kad tikiu, jog Lietuvos politika gali būti kitokia.