vandenilis

Paukščių Takas, skrodžiantis dangaus gelmę, švyti dėl milžiniškų dujų debesų, esančių pakankamai arti, kad galėtų susiformuoti naujos žvaigždės. Maždaug viena Saulės dydžio žvaigždė kasmet gimsta Paukščių Tako žvaigždžių diske. Tai procesas, kuriam reikia nuolatinio kuro šaltinio. „Dujos, reikalingos žvaigždžių formavimuisi, būtų jau seniai pasibaigusios, jei ne tarpgalaktinėje erdvėje esantis jų šaltinis“. – sako Christopheris Howkas iš Notre Dame universiteto Indianoje.

Kai mūsų Saulei ateis paskutinioji, ji „išspjaus“ daugumą savo kometų į tarpžvaigždinę erdvę, rašo NewScientist.com. Po apytiksliai 5 milijardų metų, nebelikus vandenilio, degančio jos šerdyje, Saulė išsiplės ir taps didžiule raudona žvaigžde. Raudonoji milžinė nusipūs savo amosferą ir beliks tik į karštus pelenus panėšėjanti šerdis, vadinama baltąja nykštuke.

Vandenilinių „Mercedes-Benz“ automobilių žygį aplink pasaulį sutrikdė avarija. Kazachstane nukentėjo vienas iš trijų vandenilinių „Mercedes-Benz F-Cell“. Tai buvo tik techninė avarija, žmonės šio incidento metu nenukentėjo. Žygio „Mercedes-Benz F-Cell World Drive" organizatoriai buvo suplanavę, kad neskubi kelionė aplink pasaulį truks 125 dienas, tačiau šis incidentas gali pridėti dar keletą dienų prie numatyto plano.

Los Alamo nacionalinės laboratorijos (Los Alamos National Laboratory) mokslininkai sukūrė būdą, leidžiantį nebenaudoti brangaus platinos metalo vandenilio kuro elementuose. Naujasis aplinkai draugiškas prietaisas tikriausiai pakeis dabartinius energijos šaltinius visur – nuo personalinių duomenų saugojimo įrenginių iki automobilių.

Branduolinės jėgainės Fukušima-1 kompanija-operatorė Tokyo Electric Power pasiekė dviejų rezultatų. Į Fukušima-1, kurioje kilo naujo sprogimo grėsmė, buvo pripumpuota azoto. Primename, kad kritinis vandenilio kiekis susikaupė pirmajame reaktoriuje, kurio kuro elementai išsilydė 70%. Laiku atliktas dujinio azoto pripumpavimas padėjo išvengti naujo sprogimo. Likviduotojams teko dirbti visą naktį, kad galėtų pripumpuoti dujų, kurios išstūmė vandenilį, praneša Reuters.

„Mokslininkams pavyko „apmulkinti“ vandenilio atomus taip, kad šie saviškiu palaikė helio atomą!“ Tai – ne trumpas anekdotas iš chemikų tinklaraščio, o gana alchemiška nūdienos chemijos mokslo realybė. Pasirodo, „užmaskuotas“ helio atomas chemiškai elgiasi taip, tarsi tai būtų įprastas vandenilio atomas, nors už tokį yra sunkesnis net 4 sykius. Tokia helio maskuotė provokuoja „skyrybas“ vandenilio molekulėse.

Didžiosios Britanijos mokslininkams pavyko sukurti dirbtinį benziną, kurio kaina yra vos 19 pensų (76 centai) už litrą, skelbia britų dienraštis „The Daily Mail“. Mokslininkų teigimu, nauja degalų rūšis komerciniam naudojimui gali būti pateikta jau po trejų metų. Degalai, kurių pagrindą sudaro vandenilis, o ne anglis, degimo metu į aplinką neskleis jokių kenksmingų dujų, tad jie ne tik nereikalaus iš vairuotojų plačiai atverti savo pinigines, tačiau ir nedarys žalos aplinkai.

Didžiąją mums pažįstamos Visatos dalį sudaro vandenilio atomai, labai dažnai veikiami itin didelio slėgio – kartais dešimtis milijonų kartų viršijančio įprastinį atmosferos slėgį Žemėje. Pasak Tošijakio Itakos (Toshiaki Iitaka), dirbančio RIKEN Pažangiųjų mokslų institute (Japonija), jeigu pajėgsime pažinti tokioje ekstremalioje aplinkoje vykstančius fizikinius procesus, nekyla abejonių, jog kur kas geriau suprasime, kaip susiformuoja planetos arba kas lemia aukštatemperatūrį superlaidumą.

Pernai Mėnulyje rastas vandens kiekis yra pakankamas kosmoso degalų papildymo stočiai statyti, teigia naujausi mokslininkų skaičiavimai. Žurnalas „Science“ praneša, kad Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija ištyrusi kraterio „Cabeus“ uolienas nustatė, kad Mėnulyje yra 5,6 proc. vandens. Tai daugiau vandens negu Sacharos dykumoje, kur vandens tėra 2–3 proc.

JAV bendrovės „Boeing“ tyrimų padalinys „Boeing Phantom Works“ pradėjo surinkinėti pirmojo nepilotuojamo orlaivio (UAV, unmanned aerial vehicle), varomo vandenilio dujomis, prototipą, pranešė „Bizjournals.com“. Pranešama, kad pirmasis tokio orlaivio, pavadinto „Phantom Eye“, skrydis planuojamas 2011 m. pradžioje. Šiame UAV bus įrengtas vandenilio kurą naudojantis „Ford“ bendrovės variklis. „Phantom Eye“ galės nenusileisdamas iki 4 parų patruliuoti dideliame aukštyje.

Nors kvantiniai kompiuteriai kol kas egzistuoja tik pradinėje tyrimų stadijoje, mokslininkai nepailsdami plečia jų galimybes. Neseniai tyrinėtojų komanda panaudojo dviejų kvantinių bitų (kubitų) sistemą vandenilio molekulės energijoms modeliuoti ir nustatė, jog šiuo būdu skaičiavimai atlikti labai tiksliai. Eksperimento metu naudojant iteracinius algoritmus buvo skaičiuojamas fazinis  poslinkis.