vandenilis

Vokietijos prabangių automobilių gamintoja „Bayerische Motoren Werke“ (BMW) ketvirtadienį paskelbė kartu Japonijos automobilių pramonės lydere „Toyota“ kursianti varomas vandenilio kuro elementais varomus automobilių modelius.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros kryptis iki 2050 metų ir uždavinius iki 2030 metų.  Pritarus gairėms, ministerija iki spalio 9 dienos turės parengti ir Ministrų kabinetui pateikti svarstyti jų įgyvendinimo veiksmų planą.

Ramiame Kretingos rajono Darbėnų miestelyje – didžiulė sukilimo banga. Vietos gyventojai nebežino, kur kreiptis, ką daryti, kam melstis ir kieno reikalauti, kad jų miestelio pašonėje neatsirastų didžiulė chemijos gamykla, kuri per metus gamintų beveik 20 tūkst. tonų vandenilio ir 100 tūkst. tonų metanolio. Kitaip tariant – metilo alkoholio, kuri yra ypač nuodinga ir sunkiai užgesinama medžiaga.

Lietuva iki 2050 m. siekia naudoti 100 proc. atsinaujinančiąją energiją, o šalies prioritetas – mažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių. Kai šalis agresorė pradėjo karą Ukrainoje, susidurta su energetikos krize ir ES šalių šantažu. Tad tapo akivaizdu, kad būtina plėsti Lietuvos nuosavą elektros energijos infrastruktūrą ir skirti dėmesio žaliųjų degalų gamybai.

Lietuvai siekiant vystyti žaliojo vandenilio gamybą Energetikos ministerija, pasitarusi su šios rinkos dalyviais bei institucijomis, siūlo kelis kartus padidinti pernai pasiūlytą jo gamybos ateityje mastą.    Dabar skelbiama, jog iki 2030 metų šalyje norima įrengti ne mažiau kaip 1300 megavatų (MW) galios elektrolizės įrangos, per metus gaminti 129 tūkst. tonų šio švaraus kuro, o 41 proc. amonio trąšų gaminti iš žaliojo vandenilio.

Klaipėdos uoste ruošiantis gaminti vandenilį laivams ir miesto viešajam transportui, už 3,6 mln. eurų planuojama įrengti du šio kuro pildymo punktus.  Jų įrengimo darbus iš dalies finansuos Europos Sąjunga (ES), skyrusi 1,4 mln. eurų paramos, pranešė Klaipėdos uostas.  „Bendra pildymo punktų įrengimo vertė sieks 3,6 mln. eurų. Už šią sumą planuojama atlikti teritorijos paruošimo darbus ir įrengti viešai prieinamus du vandenilio pildymo punktus“, – teigiama pranešime.

Varšuvos saugumo forume dalyvaujantis energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Europoje būtina didinti investicijas į vandenilį ir šilumos siurblius.  „Europoje turime išlaikyti lyderystę tose technologijų srityse, kuriose jau turime pranašumą, kaip vandenilis ir šilumos siurbliai. Privaloma didinti investicijas į šias sritis ir imtis panašių priemonių, kokių imasi JAV su Infliacijos mažinimo įstatymu“, – antradienį ministerijos pranešime cituojamas D. Kreivys.

Vilniaus miesto tarybai pritarus žaliojo vandenilio gamybos ir panaudojimo transporte vystymui jau pradedami pirmieji darbai.  Anot miesto mero Valdo Benkunsko, įgyvendinus projektą Vilniuje bus visa infrastruktūra tokiam transportui – nuo vandenilio gamybos iki pasipildymo stotelių.  V. Benkunsko teigimu, panašia linkme eina ir kitos Europos valstybės, todėl Vilnius stengsis šį projektą įgyvendinti kuo greičiau.

Vandeniliu varomi autobusai ateityje sudarys reikšmingą Vilniaus miesto viešojo transporto tinklo dalį, sako sostinės meras Valdas Benkunskas. Tuo metu „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) direktorius Darius Aleknavičius teigia, kad naujieji autobusai – kurių savivaldybė ketina įsigyti 16 – galės būti panaudami ilgesniems maršrutams. Pasak jo, artimiausiomis dienomis autobusas bus testuojamas realiomis darbo sąlygomis, tačiau nevežios keleivių.

Vandeniliu varomas autobusas nuo antradienio iki penktadienio bus bandomas ir Vilniuje, pranešė Vilniaus savivaldybė. Pirmą kartą jis išbandytas Kaune praėjusį šeštadienį.  Vilniaus savivaldybė rugpjūčio pabaigoje pranešė planuojanti įsigyti 16 vandeniliu varomų autobusų, kurie pakeis dyzelinius – miesto taryba pritarė žaliojo vandenilio gamybos ir panaudojimo tiek viešajame, tiek miestiečių transporte vystymui. Viso projekto vertė viršys 8 mln. eurų.

„Toyota“ įveikė dar vieną etapą kelyje į ateitį be anglies emisijos. Viena didžiausių pasaulyje automobilių gamintojų pristatė vandenilio kuro elementuose sukuriama elektros energija varomo „Hilux“ modelio prototipą. Šis automobilis – plačios „Toyota“ daugiakryptės strategijos dalis. Šioje strategijoje numatytas tikslas – mobilumas be anglies junginių, taikant skirtingas galios sistemas.

Vilniaus savivaldybė planuoja įsigyti 16 vandeniliu varomų autobusų, kurie pakeis dyzelinius – miesto taryba trečiadienį pritarė žaliojo vandenilio gamybos ir panaudojimo tiek viešajame, tiek miestiečių transporte vystymui. Viso projekto vertė viršys 8 mln. eurų, pranešė savivaldybė.  Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigia, kad sprendimas padės siekti tikslo būti energetiškai nepriklausomais.

„Continental“ Hamburge atidarė naują vandenilio technologijų centrą ir jį naudos kaip bendradarbiavimo platformą diegti šios srities naujovėms. Čia bus kuriamos naujos technologijos ir tobulinami esami sprendimai platesniam vandenilio energijos pritaikymui. „Tolygus perėjimas nuo iškastinių žaliavų prie atsinaujinančios energijos yra ne tik vienos energijos formos pakeitimas kita, – atidarymo ceremonijoje sakė dr. Michaelas Hofmannas, „ContiTech“ padalinio vyriausiasis technologijų direktorius.

Automobilių gamintojams investuojant milžiniškas sumas į elektra varomus modelius, vis dažniau pasirodo pranešimai apie įvairių gamintojų troškimą ieškoti alternatyvų, kurios leistų diversifikuoti investicijas bei užtikrintų technologinį progresą ne viename, bet keliuose frontuose.

Oficialiai paskelbtas kvietimas teikti vandenilio pildymo punktų įrengimo projektų įgyvendinimo planus. Iki 2026 m. Lietuvoje planuojama paskatinti 4 viešųjų pildymo stotelių įrengimą. Tam numatyta 3,6 mln. Eur lėšų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF). Tikimasi, kad pirmasis vandenilio pildymo punktas šalyje bus įrengtas jau 2024 m. pabaigoje. Vandenilio pildymo punktų įrengimo projektų finansavimo sąlygų aprašą patvirtino susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ ieško, kas parengs tarptautinio Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus sukūrimo galimybių studiją – bendrovė paskelbė šių paslaugų konkursą.  Pasak bendrovės vadovo Nemuno Bikniaus, pirminiai galimybių studijos rezultatai turėtų paaiškėti iki šių metų pabaigos.

Vokietija ir Norvegija susitarė dėl ilgalaikės glaudžios partnerystės energetikos ir klimato apsaugos srityse, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre ketvirtadienį susitiko Osle, susitartų dėl šio strateginio bendradarbiavimo, kurio pagrindinis elementas – vandeniliui skirto vamzdyno nutiesimas į Vokietiją iki 2030 metų.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ dalyvauja tarptautiniame vandenilio technologijų vystymo projekte.  Lapkričio pradžioje Vokietijoje startavusiame trejų metų trukmės projekte „CarbonNeutralLNG“ bus bendradarbiaujama kuriant hibridinę procesų grandinę, apimančią vandenilio gamybą iš biomasės ir jo konversiją į sintetinį metaną, pranešė bendrovė.

Svarbiu ateities energijos šaltiniu laikomo vandenilio poreikis Lietuvoje iki 2030 metų bus minimalus, tačiau vėliau jis sparčiai augs, todėl būtina investuoti į jo gamybą, sako Energetikos ministerijos atstovas. Pasak Žilvino Danio, iki 2030 metų šios investicijos turėtų viršyti 400 mln. eurų.

Lietuva skatins vandenilio – vienos švariausių alternatyvių degalų rūšių – naudojimą transporte bei žada sukurti tam reikalingą infrastruktūrą, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Lietuva iki 2030 metų planuoja ne tik paskatinti visų rūšių vandenilinių transporto priemonių – lengvųjų, autobusų ir vilkikų – įsigijimą, bet ir sukurti joms reikalingą vandenilio papildymo infrastruktūrą. Tikimės, kad pirmoji vandenilio papildymo stotelė šalyje bus 2024 metų pabaigoje.

Vokietijos pramonės konglomeratas „Siemens“ pradėjo naudoti vieną didžiausių šalyje ekologiško vandenilio gamybos gamyklų. Pasak „Siemens“ pranešimo, 1350 tonų vandenilio per metus gaminsianti gamykla pradėjo veikti Bavarijos mieste Vunzydelyje. 45 proc. jos operatorės „WUN H2“ akcijų valdys „Siemens“ padalinys „Siemens Financial Services“, tiek pat – pramoninių dujų gamintojas „Riessner Gase“, o likusius 10 proc.

Pavasari įregistruota lietuviško kapitalo bendrovė „BI02LT“ iki šių metų pabaigos sieks greta Vilniaus pradėti vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių ir biometano įrenginių statybą. Investicijos gali siekti 10 mln. eurų, rašo „Verslo žinios“. Gamybai Lentvario seniūnijoje iš fizinių asmenų išsinuomoti trys žemės sklypai, iš viso 4,5 hektaro. Pagamintos dujos bus tiekiamos į magistralinį dujotiekį. „Projekto startas planuojamas jau kitais metais.

„Toyota FCV Plus". Automobilis kaip iš ateities. Bet ateitis jau visai šalia. Ir tai ne vienintelis automobilis, varomas vandeniliu, kuris jau netrukus ne tik bus demonstruojamas parodose, bet ir bus prieinamas masėms. Vandens sudedamąja dalimi – vandeniliu varomą automobilį pristatė ir „Honda". „Mes norime sukurti visuomenę, kuri gamina, naudoja ir gyvena su vandenilio energija“, - teigia „Honda Motor“ atstovas Takahiro Hachigo.

Vandenilis yra dažniausiai sutinkamas cheminis elementas Žemėje. Po šio fakto kiekvienas vairuotojas paklaus savęs „kodėl vis dar pilu tą brangią naftą į baką?“ ar „kurių galų turiu ieškoti įkrovimo stotelių savo elektromobiliui?“. Na, viskas ne taip paprasta. Japonijos automobilių gamintoja „Toyota“ šiemet į serijinę gamybą ne tik paleido vandeniliu varomą modelį „Mirai“, bet ir leido naudotis technologijos patentais visiems norintiems. Ir tai dar nepabaiga.

Jau gruodžio mėnesį „Toyota“ pradės pardavinėti pirmuosius automobilius su vandenilio kuro elementais. Kol kas jų bus pasiūlyti tik keli šimtai, ir jie nebus pigūs, bet „Toyota“ ketina pirmoji žengti į naują vandeniliu varomų transporto priemonių rinką. Automobilį, pavadintą „Mirai“ (japoniškai – ateitis), „Toyota pasiūlys JAV rinkai jau nuo gruodžio 15 dienos, o Europoje – nuo 2015 metų vidurio.

Šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdas keičia klimatą – pagrindinės dėl žmonių veiklos išsiskiriančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra anglies dioksidas (CO2). Jis sudaro 82 procentus visų šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų 28 Europos Sąjungos valstybėse narėse. ES įsitikinusi, kad galima mažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekį ir tuo pat metu toliau gerinti žmonių gyvenimo standartus ir kokybę.

„Mercedes-Benz“ jau kuria vandenilinį sedaną, kurio kėbulas bus pagamintas iš anglies pluošto. „E Superlight“ pavadintas automobilis nuo konvejerio riedėti pradės 2015 metais.

„Toyota“ vėl prisiminė vandenilio technologijas – įdomiausia, kad Tokijo automobilių parodoje pristatytas koncepcinis „Toyota FCV“ yra normaliai funkcionuojantis ir serijinei gamybai praktiškai paruoštas automobilis.

Nors vandenilis yra pats švariausias energijos šaltinis, dabartinės jo gamybos ekologiška nepavadinsi: ji vis dar remiasi iškastiniu kuru. Tačiau Kolorado valstijos universiteto (JAV) mokslininkams pavyko sukurti naują vandenilio gamybos būdą, naudojantį vien tik gamtos išteklius. Ši technologija remiasi vadinamaisiais „saulės bokštais“, pusdykumėse ar kitose saulės energijai rinkti gerai tinkamose vietose pastatytais bokšto pavidalo statiniais su sudėtinga veidrodžių sistema.

Jau šį rudenį Tokijo tarptautinėje automobilių parodoje japonų koncernas „Toyota“ žada parodyti savo pirmą serijinį vandeniliu varomą sedaną.

Vokietijos, Graikijos, Nyderlandų, JAV ir Prancūzijos mokslininkų grupė pranešė sugebėjusi nufotografuoti vandenilio atomą. Šiose nuotraukose, padarytose fotojonizuojančiuoju mikroskopu, matomas vandenilio atomų elektronų debesies tankio pasiskirstymas, visiškai sutampantis su teorinių skaičiavimų rezultatais.

Jei reiktų išrinkti XX amžiaus technologiją labiausiai pakeitusią žmonių gyvenimus, tai neabejotinai būtų automobilis. Ši transporto priemonė ir jos gamybos pionieriai, pavyzdžiui Henry Fordas, sukūrė ir ištobulino serijinę gamybą, kuri tuometines prabangos prekes, kaip televizorius, mikrobangų krosnelė ar šaldytuvas, padarė prieinamas kiekvienam. Tačiau kiekviena technologija turi kisti ir tobulėti, nes kitaip ji bus pakeista kažkuo kitu.

Vokietijoje sausio 28 d. bendrovės „Daimler AG“, „Ford Motor Company“ ir „Nissan Motor Co., Ltd,“ pasirašė unikalų trijų šalių susitarimą, kurio pagrindu bus plėtojama bendra vandenilinių kuro celių sistema. Šis susitarimas paspartins nulinės taršos technologijos plėtojimą ir sumažins reikalingas investicijas. Unikalus trijuose žemynuose esančių įmonių bendradarbiavimas padės nustatyti pasaulines specifikacijas ir komponentų standartus.

Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai supažindino su dirbtinio intelekto (DI) taikymu šiuolaikinėse kompiuterinėse sistemose, su DI metodų taikymu nuo žaidimų iki pramonės, filmų statymo. Botanikos sodo mokslininkai vedžiojo augalų paslapčių labirintais. Elektra iš degtinės Gamtos mokslų fakulteto docentas Alfredas Lankauskas stebino visus savo išradimais, demonstruodamas vandenilio galimybes: kaip iš jo pasigaminti elektros, pjaustyti geležį, virinti stiklą.

Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai supažindino su dirbtinio intelekto (DI) taikymu šiuolaikinėse kompiuterinėse sistemose, su DI metodų taikymu nuo žaidimų iki pramonės, filmų statymo. Botanikos sodo mokslininkai vedžiojo augalų paslapčių labirintais. Elektra iš degtinės Gamtos mokslų fakulteto docentas Alfredas Lankauskas stebino visus savo išradimais, demonstruodamas vandenilio galimybes: kaip iš jo pasigaminti elektros, pjaustyti geležį, virinti stiklą.

Visai neseniai išgirdome apie JAV kariškių planus gamintis degalus iš jūros vandens, o dabar D. Britanijos bendrovė pranešė pirmoji pasaulyje susintetinusi juos iš... oro. Nedidelė D. Britanijos bendrovė „Air Fuel Synthesis“ pranešė nuo rugpjūčio mėnesio, kai pradėjo veikti jos išrastas įrenginys, gaminantis skystus degalus iš anglies dvideginio ir vandens garų, tokiu būdu pagaminusi 5 litrus skystų degalų.

JAV mokslininkams pavyko atskleisti kobalto katalizatoriaus, galinčio efektyviai išgauti iš vandens vandenilį, veikimo mechanizmą. Kalifornijos Technologijos instituto (CalTech) mokslininkai, pridėję į kobaltą kompleksinių cheminio junginio dalių – ligandų – rinkinį, sugebėjo sulėtinti vandens skaldymo reakciją, kad galėtų kruopščiai išnagrinėti jos cheminį mechanizmą, pranešė „Physorg.

Panašu, „Toyota“ vadovai neužmigo ant laurų užtikrinę kompanijai hibridinių technologijų lyderio vardą – jau žinoma, kad „Toyota“ Jungtinėse Valstijose bando vandeniliu varomą automobilį. Vandenilinio „Toyota“ sedano gamyba prasidės jau 2015 metais. Tai patvirtino Amerikos „Toyota Motor Sales“ vadovas. Beje, apie tai, kad „Toyota“ gamins vandenilių varomą automobilį, dar pernai užsiminė kompanijos viceprezidentas marketingui Europoje Elianas Juttenhovenas.

Nacionalinė naftos taryba (NPC, National Petroleum Council) skelbia, kad dėl reikalingų didelių investicijų ir technologijų ribotumo vidaus degimo varikliai liks dominuojančiu galios šaltiniu maždaug iki amžiaus vidurio.

Nepaisant augančio žaliųjų alternatyvų tradiciniam kurui pasirinkimo, panašu, kad tradiciniu kuru varomi automobiliai artimiausioje ateityje vis dar neturės atitikmenų, rašo BBC. Per ilgus metus specialistas Stevenas Ashley klausimą dėl alternatyvų tradiciniam kurui uždavė technikos ekspertams, verslininkams, geriausiems inžinieriams, mokslininkams ir ekonomistams, kariūnams ir politiniams lyderiams. Reikia pripažinti, daugelis dabartinių ekspertų yra šališki, nes turi ekonominių interesų.

Viena didžiausių šiuolaikinio mokslo paslapčių – nematoma tamsioji medžiaga, sudaranti 98 proc. Visatos – maždaug kas minutę susiduria su kiekvienu iš mūsų, atominiame lygmenyje veikdama mūsų organizmo ląsteles. JAV ir Švedijos mokslininkai Katherine Freese ir Christopheris Savage'as paskelbė savo tyrimo, kaip tamsioji medžiaga veikia žmogaus kūną, rezultatus.

Mokslininkai kuria medūzos robotą, varomą neišsenkančiu energijos šaltiniu – jūros vandeniu. „Robomedūza“ (angl. „Robojelly“) atkartoja gyvos medūzos judesius. Ši juda sutraukdama cirkuliarinį raumenį, atveriantį ir staigiai vėl užveriantį varpo formos kūną. Šiuo judesiu išstumiamas vanduo ir taip medūza stumiasi į priekį, rašo telegraph.co.uk.

Beveik visos galaktikos, taip pat ir mūsų Paukščių Takas, turi palyginti silpnus magnetinius laukus, tačiau kosmoso masteliais jie gali lemti, kaip sparčiai gimsta žvaigždės. Mūsų galaktikos magnetinį lauką mokslininkai pastebėjo stebėdami nutolusių kosminių objektų šviesos poliarizaciją. Galaktikų magnetinio lauko egzistavimo faktu jau niekas neabejoja, tačiau iki šiol jo atsiradimo priežastis vis dar dengė paslaptys. Žinoma, hipotezių būta įvairių.

Galingi lazeriai padeda mokslininkams aiškintis, kaip ankstyvojoje Visatoje susiformavo galaktikų magnetiniai laukai. Beveik visos galaktikos, taip pat ir mūsų Paukščių Takas, turi magnetinius laukus, kurie gali lemti, kaip sparčiai gimsta žvaigždės. Tačiau kaip šie laukai atsirado – vis dar paslaptis, rašo SPACE.com.

Kaune, Vandenilio energetikos technologijų centre atliekami ypatingo tikslumo reikalaujantys tyrimai ir kuriamos naujos technologijos. Lietuvos energetikos institute veikiantis Vandenilio energetikos technologijų centras yra vienas moderniausių tokio pobūdžio mokslo centrų Europos Sąjungoje, garsėjantis naujų konkurencingų technologijų kūrimu. Vandenilio energetikos vystymasis ypač svarbus, sprendžiant ekologines bei energetinės nepriklausomybės problemas.

Išradėjas iš Kinijos suprojektavo transporto priemonę, galėsiančią įveikti kelią, smėlį, ledą ir vandenį, rašo „Daily Mail“ Naujasis išradimas skirtas judėti praktiškai visais paviršiais. Transporto priemonė galės išvystyti iki 100 km/val greitį, šis įtaisas tiesiog sklęs ore. Jaunajam dizaineriui Yuhanui Zhangui vos 21 metai, tačiau ji sukūrė nuostabų koncepcinį projektą „Volkswagen Aqua“, kuris drauge su kitais varžysis Vokietijos automobilių gamintojo surengtame konkurse.

Matyti, kaip skaidrų Karibų jūros vandenį teršia juose plaukiojančių katerių ir kitų laivų išmetamas kuras, yra labai nemalonu. Tačiau panašu, kad Prancūzijos kompanija „Luxury“ atrado puikią išeitį, rašo portalas „Gizmag“. Kompanijos sukurtas kateris „MIG 675“ yra 6,7 metrų ilgio, gali pasiekti 110 km/h greitį ir nenaudoja jokių degalų. Šis kateris yra varomas vandeniliu.

Du Makso Planko instituto (Vokietija) mokslininkai įsigudrino vandenilį paversti metalu. Išmanantiems chemija galbūt iš pirmo žvilgsnio pasirodys – anoks čia stebuklas! Juk iš esmės vandenilis, kuris priskiriamas šarminių metalų grupei, tam tikromis sąlygomis turėtų pasižymėti metalo savybėmis. Tiesa, to pademonstruoti su cheminiu elementu, kurio Visatoje yra daugiausiai, kol kas dar niekam nėra pavykę.

Astronomai aptiko du dujų debesis, kurie susiformavo praėjus vos kelioms akimirkoms po Didžiojo sprogimo, per kurį gimė mūsų Visata. Tai pirmas kartas, kai šie dujų debesys pastebėti. Be to, šis atradimas dar labiau sutvirtina ir taip plačiai paplitusią teoriją, aiškinančią, kaip atsirado visata, teigia mokslininkai. Nustatyta, kad šiuose pirmykščiuose dujų debesyse yra tik lengviausi elementai – vandenilis ir helis.