valstybinė kalbos inspekcija

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Kai nekalbame apie ką nors, kas vyksta aukštai, nevartokime vietininko linksnio „aukštame lygyje“. Vietoje to tiktų sakyti „aukšto lygio“ arba vartoti kitas, aiškesnes konstrukcijas.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. „Kas liečia“ – netiektina verstinė konstrukcija, ji keistina „dėl“, „o dėl“....

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodžio „gautis“ reikšmės – „taisytis, vykti“, bet jo nevartokime nusakydami savaiminį veiksmą.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Siūlome vietininko „apimtyje“ nevartoti daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti.

Kalbos specialistai pataria: neveikiamasis būtojo laiko dalyvis nevartotinas savaiminei (t. y. be pašalinio poveikio, specialaus įsikišimo atsiradusiai) ypatybei reikšti. Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija pateikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.

Kalbos specialistai pataria: prieveiksmis „savistoviai“ nevartotinas reikšmėmis „savarankiškai“, „nepriklausomai“. Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Nevartokime prieveiksmio „savistoviai“, tai neteiktinas vertinys.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodžiai su priesagomis -inėti, -dinėti nevartotini kartiniam besitęsiančiam veiksmui reikšti. Šios priesagos tinka kalbant apie pasikartojantį veiksmą.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Daiktavardžio  „įpakavimas“ nevartokime reikšme „pakuotė“.    ...

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Iš būdvardžio abipusiškas prieveiksmis daromas su baigmeniu -iškai, taisyklingas pasakymas – abipùsiškai (ne abipusiai).  ...

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Kai norime pasakyti, kad sportininkai žaidžia kokioje nors rinktinėje, nesakykime, kad jie žaidžia už ką nors. Žodžių junginys „žaisti už“ yra vengtinas žaidimo, dalyvavimo kokioje komandoje reikšme. Vartotina „žaisti kur“ ar pan.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Prieveiksmis „pagrindinai“ vartojamas, kai norima pasakyti, kad kas nors daroma, padaryta iš pagrindų. Jis neturi „daugiausia“, „visų pirma“ reikšmių.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. „Eigoje“ yra verstinis sustabarėjęs laiko vietininkas, vietoj jo vartokime „metu“, „per ką“ arba pusdalyvį, padalyvį.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodis „atidirbti“ nevartotinas reikšme „baigti rengti, kurti, galutinai apdoroti, ištobulinti“. „Atidi̇rbti“ reikšmė – atlikti pareigą dirbant. Visi turime atidirbti už gaunamą atlygį, bet strategiją, metodiką, planą, projektą, sistemą, taktiką ne atidirbame, o galutinai apdorojame, sukuriame, ištobuliname ar pan.

Kiekvieną savaitę Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Vietininkas nevartotinas veiksmo būdui reikšti, todėl vietoje „pagrinde“ sakykime „daugiausia, apskritai, dažniausiai, iš esmės“....

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodis „iššaukti“ nevartotinas ko nors sukėlimo, priežasties sudarymo reikšme, jis keistinas žodžiu „sukelti“.  ...

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Pasakymas „nešti atsakomybę“ su atsakingumu susijusios reikšmės neturi ir yra nevartotinas. Tai pažodinis vertinys iš rusų kalbos.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Žodis „žinutė“ lietuvių kalboje reiškia telefonu siunčiamą trumpąją žinutę arba trumpą spaudos pranešimą. Tokias dvi žodžio reikšmes teikia norminamasis „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“. „Žinutė“ turi mažybinę reikšmę, todėl netinka įvardyti rimtiems pranešimams, pareiškimams, svarbioms žinioms ar net grasinimams, jeigu jie nėra siunčiami telefonu.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodis „praturtinti“ nevartotinas reikšme „papildyti“.    ...

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Daikto būviui, būsenai, požymiui reikšti netinka vartoti vietininko „kame“, lietuviškų pakaitų yra labai įvairių, juos reikėtų vartoti atsižvelgiant į sakymo aplinkybes...

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Nusikaltimas prieš ką (žmoniškumą, žmogų, gamtą) – vengtinas junginys, pažodžiui išverstas iš rusų kalbos junginio su prielinksniu перед. Taisyklingas lietuviškas junginys – ne su prielinksniu „prieš“, o su naudininku: nusikaltimas žmoniškumui, nusikaltimas žmogui, nusikaltimas gamtai.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Įnagininkas nevartotinas būdvardžių (ir būdvardiškai vartojamų žodžių) būviui reikšti vietoj galininko.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Su daiktavardžiu „neapykanta“ prielinksnis „prieš“ nevartotinas veiksmo objektui reikšti.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodis „stebėti“ nevartotinas reikšme „matyti“, neveikiamojo dalyvio formos „stebimas, būti stebimam“ nevartotinos reikšme „būti“....

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Kalbėdami apie laiką nevartokime vertinio „neužilgo“, jį keiskime žodžiais „greitai“, „netrukus“.  ...

Per sovietinę  okupaciją rusų kalba vis labiau buvo diegiama į oficialų tuometinės Lietuvos gyvenimą: nuosekliai skatinama dvikalbystė buvo apėmusi visus visuomenės sluoksnius, lietuvių kalba nebuvo draudžiama, bet svarbesniais atvejais pirmenybė teikiama rusų kalbai, rusiškai vykdavo oficialūs posėdžiai, pasitarimai, šia kalba buvo tvarkoma dokumentacija, didžiuosiuose miestuose daugybė žmonių nemokėjo lietuviškai.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Artėjant šaltajam metų sezonui, automobilių akumuliatorius įkraukime, o ne pakraukime.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Žodynuose būdvardis „atbulinis“ aiškinamas kaip į priešingą pusę einantis arba tam skirtas, o „atgalinis“ – kaip einantis atgal arba skirtas buvusiam laikui.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.   Daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti vietininkas nevartotinas.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Nusakydami tikslą su jungtuku „kad“ vietoje bendraties vartokime kitas veiksmažodžio formas.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodį „atstovauti“ vartokime su naudininku, o ne galininku.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Verstinis vietininkas „visumoje“ nevartotinas veiksmo būdui reikšti, jis atsižvelgiant į kontekstą keistinas žodžiais „apskritai, iš viso“....

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Darant išvadą vietoje „reiškia“ vartotini žodžiai „vadinasi“, „taigi“....

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.   Daiktavardis „praėjimas“ nevartotinas reikšme „(į)ėjimas“....

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Verstinis posakis „daugelyje atvejų“ nevartotinas būdui reikšti, jis keistinas žodžiais „dažnai“, „dažniausiai“ „paprastai“, „daugeliu atvejų“.  ...

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Nuolaidos ir priešpriešos reikšme vietoje „vienok“ vartotini lietuviški žodžiai „bet“, „tačiau“, „vis dėlto“.  ...

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Kalbos specialistai pataria: užuot sakę „atstatyti pasitikėjimą“, sakykime „sugrąžinti pasitikėjimą“. Veiksmažodis „atstatyti“ reikšme „grąžinti kokį dalyką į buvusią (nesusijusią su stovėjimu) padėtį“ yra vengtinas vartoti. Vietoje jo vartokime veiksmažodžius „grąžinti“, „atkurti“ ar pan.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Junginys „nuimti draudimą, sankcijas, apribojimus“ nevartotinas. Draudimas, sankcijos, apribojimai yra naikinami.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Dažna klaida – vardininkas vartojamas su veiksmažodžiu „kilti“, kai norima nusakyti neapibrėžtą kiekį. Šiuo atveju turėtų būti dalies kilmininkas.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Junginys su naudininku – „priklausomybė kam“ – reiškia priklausymą kam nors, buvimą kieno nors nuosavybe. Kalbant apie ligas, būsenas reikia junginio su prielinksniu „nuo“ – žmogus negali priklausyti vaistams, narkotikams, alkoholiui, bet gali tapti priklausomas nuo jų,  išgyventi priklausomybę nuo vaistų, narkotikų, alkoholio.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Su priesaga „-ėjas“ nedaromi daiktavardžiai, žymintys įrankius bei kitas darbo priemones ar tam tikras medžiagas.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Su pilnį žyminčiu veiksmažodžiu „pripildyti“ objektas reiškiamas ne įnagininku, o kilmininku.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Atvykę atlikti techninės apžiūros, nepraeikime pro šalį, pereikime ją. Veiksmažodis „praeiti“ reiškia ėjimą pro šalį, pro ką nors (kieno nors atžvilgiu). Kalbant apie techninę apžiūrą, patikrą, kontrolę ir pan.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Naudoti galima tai, iš ko patiriame naudos (gamtos išteklius, trąšas), tai, kas naudojama kaip priemonės ar įrankiai (atšvaitus, prekių ženklus, kompiuterį). Vartojame valgį, vaistus, kalbos dalykus.

Dalis gavusiųjų Valstybinės rinkimų komisijos (VRK) pranešimus apie rinkimus – nustėrę. Pranešimuose beveik dešimt klaidų, pateikti ir klaidinantys teiginiai. Valstybinė kalbos inspekcija smerkia VRK, o ši atsiprašo. Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė ir Lietuvių kalbos draugijos narė Alma Paulauskienė atidariusi savo pašto dėžutę nustėro. Ten ji rado VRK pranešimą apie rinkimus.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Kalbos specialistai pataria: užuot sakę nedėkingas laikas vartokime žodžių junginius netinkamas, negeras, nepalankus laikas.

Ne vieną dešimtmetį bibliotekoje dirbantys asmenys išgirdo reikalavimą – privalote išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą, kitaip neteksite darbo. Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas tikina, kad lietuvių kalbą privalu mokėti visiems su klientais bendraujantiems asmenims, o neturintys lietuvių kalbos lygį nusakančio dokumento, privalo laikyti egzaminą.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodis „užsipilti“ nevartotinas reikšme „įsipilti, prisipilti“, todėl vietoj „užsipilti benzino, kitų degalų (į automobilį)“ vartotina „įsipilti, prisipilti benzino, kitų degalų“....

Kalbos specialistai pataria: veiksmažodis rastis (randasi, radosi) nevartotinas reikšme „būti“. Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Laiko ribai ar momentui reikšti vartokime ne „šiai dienai“, o „šiandien“, „dabar“, „iki šiol“ Naudininkas nevartotinas konkretaus laiko ribai arba momentui reikšti, kai nežymima paskirtis.