valstybinė darbo inspekcija

Artėjant moksleivių vasaros atostogoms, įsibėgėja aktyvi sezoninių darbų paieška: jaunieji darbuotojai planuoja ir ieško laikinų įdarbinimo vietų, norėdami užsidirbti asmeninių lėšų, išbandyti save naujoje srityje. Darbdaviams toks darbo rinkos naujokas padeda užpildyti trumpalaikes sezonines darbo vietas, tačiau darbinantis sezonui gali kilti šiokių tokių pavojų, rašoma Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pranešime žiniasklaidai.

Pagal galiojančias taisykles, Lietuvoje darbuotojams draudžiama kiloti pakuotes, kurių svoris viršija nustatytą ribą. Tačiau realybėje merginos ir moterys jas vis tiek kiloja ir rizikuoja savo sveikata. Prekybininkai tikina, kad ja rūpinasi, bet Valstybinė darbo inspekcija sulaukia skundų iš daugelio prekybos tinklų darbuotojų.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastaruoju metu gauna daugiau paklausimų, susijusių su rizikomis kilti COVID-19 protrūkiams darbovietėse. Darbuotojai susirūpinę saugių darbo sąlygų užtikrinimu: ne tik dėl darbdavių taikomų prevencinių priemonių, bet ir dėl kolegų elgesio.

Lietuvai gyvenant karantino sąlygoms, dalis darbuotojų skundžiasi, kad jų darbdaviai neleidžia dirbti iš namų, nors tam yra visos galimos sąlygos. Tiesa, nors Valstybinė darbo inspekcija (VDI) patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė tikina, kad tokių skundų yra, tačiau jų nėra daug, o kiekvienas atvejis yra skirtingas.  „Valstybinė darbo inspekcija sulaukia skambučių su klausimais apie tokias situacijas, tačiau jų nėra daug.

Įvedus visuotinį karantiną šalyje, vis daugiau įmonių skelbia prastovas. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, šiuo metu prastovas darbuotojams yra paskelbusios 3699 įmonės. Galiojančiose prastovose yra per 30 tūkst. darbuotojų.

Nuo lapkričio 3 d. keičiasi Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atliekamų patikrinimų, darbo ginčų nagrinėjimo, konsultavimo tvarka, siekiant tinkamai organizuoti inspekcijos veiklą dėl kai kuriose savivaldybėse paskelbto karantino, kartu apsaugant inspekcijos darbuotojus nuo užsikrėtimo COVID-19 liga.

Jau beveik metus atlyginimų negaunantys vienos sostinės įmonės darbuotojai priversti minti įvairių institucijų slenksčius. Tačiau pinigų atgauti vis nepavyksta. Įmonei netgi buvo iškelta bankroto byla, tačiau ji nei atleidžia darbuotojus, nei atsiskaito su jais. Į portalą tv3.lt kreipėsi žinomos šarvo durų bendrovės „Plieninis skydas“ darbuotojai ir jų interesams atstovaujanti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) šiais metais gavo 19 prašymų nagrinėti darbo ginčus dėl psichologinio smurto darbe. Dauguma jų susiję su darbdavio spaudimu darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva ir neteisėtu darbuotojo atleidimu iš darbo. Dėl patirto šoko ir baimės darbuotojai dažnai priima skubotus neteisingus sprendimus. Tačiau ir po tokių sprendimų darbuotojai gali ginti savo pažeistas teises, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per pirmąjį pusmetį nustatė beveik 1,5 tūkst. pažeidimų ir už juos skyrė per 160 tūkst. eurų baudų – apie pusantro karto daugiau nei pernai sausį-birželį (111 tūkst. eurų).  Didžiausia bauda siekė per 12 tūkst. eurų, ji skirta už nelegalų darbą, pranešė inspekcija.  Didesnę baudų sumą lėmė ir nuo balandžio padidintos baudos už darbo teisės pažeidimus.

Darbo ginčų komisijos (DGK) prie Valstybinės darbo inspekcijos per 2020 m. I pusmetį gavo beveik 4000 prašymų nagrinėti darbo ginčus. Pranešime pažymima, kad darbo ginčuose dominuoja reikalavimai dėl darbo užmokesčio, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Tam įtakos turėjo karantinas, stipriai paveikęs darbuotojų ir darbdavių santykius.

Pirmąjį metų pusmetį pranešta apie 14 mirtimi pasibaigusių incidentų darbe – tai 7 atvejais (33 proc.) mažiau nei pernai tuo pačiu metu, praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI).  Per pirmus šešis mėnesius gauti ir 58 pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. Šiemet daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko transporto ir saugojimo, statybos, apdirbamosios gamybos srityse.

Dėl paskelbtos koronaviruso pandemijos nemaža dalis verslų išgyvena sudėtingus laikus, tačiau vien tai nėra priežastis atleisti darbuotojus. Visgi Vilniaus „Akropolyje“ įsikūrusio restorano „Dinner map“ darbuotoja susidūrė su nemalonia situacija: nesutikusi iš darbo išeiti savo noru, galiausiai ji vis tiek buvo atleista. Pati įmonė gavo beveik 10 tūkst. eurų subsidiją dėl prastovose esančių darbuotojų.

Šiuo metu visoje Lietuvoje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) vykdo kontrolės priemones, susijusias su Užimtumo tarnybos teikiamomis subsidijomis dėl prastovų.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gavo 11 pranešimų apie mirtinus įvykius darbe, 30 darbuotojų buvo sunkiai sužaloti. Per šį laikotarpį trys darbuotojai žuvo eismo įvykiuose, darbuotojai žuvo, per sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbus įvyko du mirtini ir penki sunkūs nelaimingi atsitikimai.

Vilniaus miesto savivaldybė rekomenduoja direktoriams susitarti su darbuotojais, kad šie dabar pasiimtų dalį kasmetinių atostogų, nes ir taip jų trukmė yra 40 dienų. Taip būtų sutaupyta darbo užmokesčio. Darbuotojai tai laiko spaudimu ir jų teisių pažeidimu. Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi vieno sostinės darželio pedagogė Ieva (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma), kuri tapatybės nenorėjo viešinti, nes bijo netekti darbo.

Prieš dešimtmetį vykusios finansų krizės metu daugeliui darbuotojų buvo sumažinti atlyginimai, o nemaža dalis ir atleista. Koronavirusas sėja baimę dėl naujos krizės, tad kiekvienam pravartu žinoti savo teises. Nuo 2016 m. Lietuvoje veikia naujas Darbo kodeksas. Jame kitaip nei anksčiau reglamentuojas tiek atlyginimo mažinimas, tiek darbo sutarties nutraukimas.

Už darbo užmokesčio, darbo laiko ir saugumo reikalavimų nesilaikymą darbdaviams skiriamos baudos jau netrukus gali gerokai padidėti. Taip pat gali labiau atsirūgti darbuotojams, kurie darbe pasirodys neblaivūs. Tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas registravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narys Tomas Tomilinas. Pataisų projektą parengė Valstybinė darbo inspekcija, joms taip pat pritaria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) baigė KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialo „KAYI Construction“ ir statybos objekto „S. Dariaus ir S. Girėno“ stadionas“ patikrinimą, kuris buvo pradėtas viešoje erdvėje paskelbus informaciją, kad Turkijos įmonė nemoka atlyginimų darbuotojams, rašoma inspekcijos pranešime žiniasklaidai.

Kai kurie darbdaviai, pasinaudodami keičiama neapmokestinamojo pajamų dydžio apskaičiavimo tvarka, teikia darbuotojams siūlymus pakeisti darbo sutartyse numatytą darbo užmokestį, praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Ji primena, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. keičiama neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) apskaičiavimo tvarka lemia didesnį NPD. Dėl šios priežasties uždirbantiems mažiau, nuo kitų metų turėtų didėti alga į rankas.

Parduotuvių pardavėjų profesija yra antra populiariausia Lietuvoje po sunkvežimių vairuotojų. Tačiau spendžiant iš atsiliepimų, jų darbas tikrai nepavydėtinas, o alga menka. Pardavėjai skundžiasi ilgomis darbo valandomis, pertraukėlių stoka, melaginga darbo laiko apskaita. Portalo tv3.lt redakcija gavo anoniminį laišką. Jame, sprendžiant iš viso turinio, prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ darbuotoja skundžiasi itin prastomis darbo sąlygomis.

Nėščia iš emigracijos grįžusi lietuvė nudžiugo, kad tėvynėje jai greitai pavyko rasti darbą, tačiau liko priblokšta, kai viso labo po dienos sužinojo, kad jos darbo sutartis anuliuojama iškart po to, kai darbdaviai sužinojo, kiek laiko moteris nėščia. Moterį įdarbinusi įmonė ėmėsi tyrimo, kurio metu išsiaiškino, kad moteris nei pasirašė darbo sutarties, nei darbe pasirodė. Darbuotojų teisių sargai taip pat teigia pažeidimo neužfiksavę.

Darbdaviams, nesilaikantiems Darbo kodekso nuostatos, reikalaujančios darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį, pastarosiomis dienomis Valstybinė darbo inspekcija (VDI) jau išsiuntė per 150 elektroninių laiškų, primindama naują prievolę – skelbimuose įrašyti atlyginimo dydį, nurodoma inspekcijos pranešime žiniasklaidai. VDI ėmėsi aktyviau tikrinti viešojoje erdvėje publikuojamus darbo skelbimus.

Artėjant rugsėjo 1-ajai, Mokslo ir žinių dienai, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena tėveliams, kad galima pasinaudoti viena iš Darbo kodekso garantijų asmenims, auginantiems vaikus. Kadangi šiemet rugsėjo 1-oji bus sekmadienį, šia galimybe tėvai galės pasinaudoti rugsėjo 2-ąją, pirmadienį, į kurį nukeliama mokslo metų pradžios šventė.

Nedeklaruoto darbo atvejų Lietuvoje mažėja, tačiau daugėja nelegaliai dirbančių užsieniečių, skelbia Valstybinė darbo inspekcija. Pasak vyriausiojo darbo inspektoriaus Jono Griciaus, kvalifikuotos darbo jėgos stoka, paprastesnis trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas ar komandiravimas suteikia daugiau galimybių uždirbti tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, tačiau nesąžiningi darbdaviai neretai naudojasi pigia darbo jėga, nemokėdami mokesčių.

Vasara – ne tik atostogų metus. Šilčiausiais metų sezonas tampa puikia proga nuo mokyklos laisvo laiko turintiems nepilnamečiams užsidirbti. Tačiau tiek į darbo rinką besiveržiantys jaunuoliai, tiek jų tėvai turi žinoti, kad pilnametystės neturintiems darbuotojams reikia įvykdyti daugybę sąlygų. Portalui tv3.lt Valstybinės darbo inspekcijos patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė sakė, kad nepilnamečius galima įdarbinti nuo 14 metų.

Mažiausiai 28 laipsniai šilumos ir dieną, ir naktį – apie tokias darbo sąlygas pasakoja vieno Vilniaus policijos skyrių darbuotojas, besiskundžiantis sveikatos problemomis. Tuo metu Valstybinė darbo inspekcija kartu su nesitraukiančiais karščiais stebi ir vis augantį skundų dėl netinkamų darbo sąlygų srautą.

Nors prekybos centruose darbuotojai ir taip uždirba vienas mažiausių algų Lietuvoje, tačiau prekybos tinklai vis tiek juos engia ir išnaudoja. Štai Darbo inspekcija nustatė, kad „Grūstės" tinklo parduotuvėse žmonės verčiami ilgiau ir sunkiau dirbti, tačiau papildomai už tai nesumokama.  Anot valstybinės darbo inspekcijos, žmonės skundėsi esą darbą reikia pradėti daug anksčiau, nei nurodyta grafike, o baigiamas jis kur kas vėliau. Už viršvalandžius nemokama.

Praėjusiais metais gauti 36 pranešimai apie mirtinus įvykius darbe. Šis skaičius patvirtina, kad žūčių darbe mažėja, konstatuoja Valstybinė darbo inspekcija (VDI). 2016 metais fiksuoti 45 nelaimingi atsitikimai, pasibaigę darbuotojo mirtimi, 2015 metais – 44 atsitikimai, 2014 metais – 56 tokie atsitikimai. Mirtinų nelaimingų atsitikimų labiausiai sumažėjo apdirbamosios gamybos įmonėse, šiek tiek – statybos, žemės ūkio ir miškininkystės įmonėse.

Išvažiavę dirbti ir ten buvę apgauti tautiečiai ne visada drįsta prabilti apie savo patyrimus. Dažniau tai būna būtent dėl to, kad patys sutinka su neaiškiomis, ne visada sąžiningomis sąlygomis. Šiuo atveju, portalo tv3.lt skaitytojas Dainius J. nenorėjo palikti tyloje jį ir kelis kolegas apgavusią įmonę. Primename, kad portale tv3.lt pirmoji šios istorijos dalis buvo publikuota dar rugsėjo pabaigoje. Dabar tyrimą jau baigė Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius ir pateikė išvadas.

  Lietuvoje darbo metu žmonės vis dar patiria įvairias traumas. Kiekvienais metais Valstybinė darbo inspekcija surenka ir analizuoja duomenis. Tiesa, daugumos specialistų teigimu, jie neatspindi tikrosios padėties. Per praėjusius metus, darbo metu patirtų sunkių traumų skaičius didėjo. Tuo tarpu lengvos traumos dažnai net nebūna registruojamos ir taip atskleidžia netinkamą darbuotojų ir  darbdavių požiūrį į situaciją.

 Antradienį minima Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, sudėtingiausia situacija – statybų sektoriuje. Šios įmonės išskiriamos kaip vienos pavojingiausių dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir nelegalaus darbo naudojimo masto.

Žinių radijas Daugiau kaip trejus metus kasmetinių atostogų neišsiruošę darbuotojai sutaupytomis poilsio dienomis gali pasinaudoti tik iki gruodžio pirmosios. Vėliau, pasak buvusio Valstybinės darbo inspekcijos vadovo Viliaus Mačiulaičio, viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms pasinaudoti sukauptomis atostogų dienomis bus nebeįmanoma, jos paprasčiausiai išgaruos, o privataus sektoriaus darbuotojai turės viltis į darbdavio geranoriškumą.

„Šįryt direktorė nusiuntė mane nupirkti jai pieno. Nežinau, kuo jai netiko tas, kurį parnešiau, bet, rėkdama, kad ne tą nupirkau, sugriebė pakelį ir tiesiog sviedė jį į mane. Gerai, kad į veidą nepataikė“, – ašarodama portalo balsas.lt žurnalistams pasakojo vilnietė. 22-ejų metų mergina, pavadinkime ją V. V. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) sakė, kad vadovė ją dažnai siųsdavo į parduotuvę su tokiomis užduotimis. „Manau, kad taip neturėtų būti, bet iki šiol taiksčiausi.

 Valstybinė darbo inspekcija (VDI), pastaruoju metu gaunanti verslininkų skundų dėl juos užplūdusių įvairių firmų pasiūlymų už mokestį užpildyti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimyną, darbdavius ragina prieš pasirašant sutartį tokiai paslaugai bent jau peržvelgti jame pateikiamus klausimus. „Visi darbdaviai ir susitvarkyti įmonėse, ir užpildyti klausimyną gali patys, – neabejoja Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pareigūnai toliau vykdo šių metų birželį pradėtą akciją „Statybvietėse – saugus darbas“, aktyviai tikrindami, kaip statybvietėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Antrajame tikrinimų etape rugpjūčio mėnesį pagrindinis inspektorių dėmesys bus kreipiamas į asmenines apsaugos bei paaukštinimo priemones.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ir Lietuvos darbo birža (LDB) pasirašė susitarimą, pagal kurį kartu ugdys registruotų bedarbių, tarp kurių nemaža dalis jaunimo, saugaus ir teisėto darbo įgūdžius. LDB teritoriniuose padaliniuose bus nuolat rengiami darbo inspektorių seminarai, susitikimai, konsultacijos darbo ieškantiems žmonėms suteikiant žinių, reikalingų sėkmingai ir tvariai integracijai į darbo rinką.

Augant šalies gyventojų susidomėjimui darbu pagal paslaugų kvitus, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad miškininkystė ir žemės ūkis, kur leista taip įforminti darbą, yra potencialiai pavojinga ekonominė veikla; čia darbuotojų sunkių ir mirtinų traumų tikimybė yra gerokai didesnė nei dirbant kitokius darbus. „Nors pagal paslaugų kvitą leidžiama teikti pagalbines paslaugas, kurioms nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija ar pan.

Paskelbusi karą nelegaliam darbui, Valstybinė darbo inspekcija grasina naudoti ne tik taikias poveikio priemones, bet ir jėgos struktūras. Nelegaliai įdarbinusieji žmones turi gyventi nuolatinėje baimėje, kad atvykę tikrintojai už tai skirs dideles baudas. Tačiau net ir jos nuo tokio žingsnio nesulaiko. Nelegalaus darbo atvejų žemės ūkio įmonėse ir ūkininkų ūkiuose kasmet daugėja. Štai 2011-aisiais nelegaliai dirbančiųjų ūkiuose užfiksuota net 2,5 karto daugiau nei 2009-aisiais.

Beveik metus laiko teismuose nagrinėta byla dėl 14 nelegaliai dirbusių asmenų baigta - Alytaus bendrovės „Niky“ direktorius Vidmantas Kokarevas turės sumokėti 63 tūkstančių litų baudą. Tokią nutartį, patvirtinančią Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą, priėmė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. „Tai - viena didžiausių iškeltų bylų dėl nelegalaus darbo ir viena didžiausių skirtų baudų.

Valstybinė darbo inspekcija, kad ir kiek daug dėmesio nelegaliam darbui skyrusi, skaičiuoja išaugusį pažeidimų skaičių. Inspektoriai tikina norintys pagelbėti verslui, todėl nenuolaidžiausiantys samdantiesiems nelegalus. Valstybinė darbo inspekcija pasiryžusi iš baubo tapti patarėja verslininkams. Tačiau primena, jog vis dėlto liks kontroliuojančia institucija – netaps konsultacine bendrove.

Valstybinė darbo inspekcija praneša, kad per pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo skundų dėl darbo apmokėjimo. Panevėžiečiai, kaip ir visos šalies darbuotojai, taip pat mažiau skundžiasi dėl pavėluotai mokamo atlyginimo. Valstybinė darbo inspekcija – viena iš tų įstaigų, į kurią žmonės beldžiasi ieškodami pagalbos, užtarimo, teisybės. Skundai į Valstybinės darbo inspekcijos skyrius plūsta vis gausiau, nors kai kurie, paaiškėja, turėtų būti skirti visai kitoms instancijoms.

Teismai per penkis šių metų mėnesius skyrė beveik 600 tūkst. litų baudų už nelegalaus darbo naudojimą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) išplatinto pranešimo duomenimis, už inspektorių atlikto tikrinimo metu miško kirtavietėje nustatytus keturis nelegaliai dirbusius asmenis Varėnos rajono apylinkės teismas nelegalų darbą naudojusiam A. Mačiulio individualios įmonės savininkui skyrė 3 tūkst. 350 litų baudą.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, kad būtų leista įdarbinti žmones per laikinojo įdarbinimo įmones. Toks įdarbinimo būdas užsienio šalyse dar yra žinomas darbo nuomos pavadinimu, kai laikiniems darbams ar projektams įmonės gali samdyti kvalifikuotus specialistus iš laikinojo įdarbinimo įmonės, kuri yra tiesioginė jo darbdavė, o sutarčiai pasibaigus darbuotojas į ją grįš.