valstybės tarnyba

Nuo kitų metų įsigalios valstybės tarnybos pertvarka, todėl Vyriausybė patvirtino bendrąsias ministerijų atlyginimų gaires, kad darbo užmokesčio skirtumai tarp ministerijų nebadytų akių ir kad šios „nekanibalizuotų“ viena kitos, tai yra neviliotų žmonių didesniais atlyginimais.  Ministerijose dirba ne tik valstybės tarnautojai, bet ir darbuotojai pagal darbo sutartis – gairės apima juos visus.

Merų atlyginimai turėtų būti didesni, sako sostinės meras Remigijus Šimašius. Anot jo, atlyginimas buvo vienas iš daugelio motyvų, paraginusių nebesiekti mero posto. Pavasarį vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose R. Šimašius į merus nebekandidatuos – sieks tarybos nario posto. Anot jo, po dviejų kadencijų atėjo laikas „persikrauti“ ne tik jam, bet ir sostinei. „Tikrai nesinori užsibūti.

Valdantieji pagaliau pateikė valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą Seimui, nors prieš tai Seimo teisininkai net kelis kartus buvo pareiškę, jog kai kurie reformos elementai gali prieštarauti Lietuvos Konstitucijai.

Jeigu valdantiesiems pavyks priimti didžiulę valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą, tai atlyginimai pirmiausia kils merams, mat savivaldos rinkimai jau ant nosies, taip pat teisėjams ir valstybės pareigūnams.

Seimo valdantieji pirmadienį paskelbė atidedantys valstybės tarnybos pertvarkos pateikimą parlamente po nepalankios Seimo kanceliarijos teisininkų išvados. Vis dėlto, anot ekspertų, reformų viešąjame sektoriuje reikia, o jų atsisakymas prilyktų nusikaltimui Lietuvai. Apie tai antradienį diskutuota „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Ilgai rengta reforma neateina į Seimą, nes abejojama, ar ji negali prieštarauti Konstitucijai.

Vyriausybė pirmadienį planavo pristatyti Seimui didžiulės apimties valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus pertvarką, kur didžiausias diskusijas kelia sprendimas žymiai padidinti darbo užmokestį valstybės įstaigų vadovams, teisėjams, valstybės pareigūnams ir kitos kadencijos politikams, tačiau palikti panašaus lygmens atlyginimus eiliniams valstybės tarnautojams, darbuotojams pagal darbo sutartis, statutiniams pareigūnams ir prokurorams.  Bet šie planai bent kol kas griūna.

Nors valdantieji planuoja, kad įgyvendinus viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos reformą labai pagerės darbo efektyvumas, bet šios reformos priešininkai beda pirštu į nenuoseklumus. Ypač kritikuojama, kad reformos rėmuose bus stipriai didinamas darbo užmokestis valstybės tarnybos įstaigų vadovams, bet ne eiliniams tarnautojams ar darbuotojams, kai visą darbą vis tiek atlieka būtent pastarieji.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtai valstybės tarnybos reformai, ja siekiama sektorių padaryti lankstesniu, sustiprinti vadovų korpusą. „Turime labai grėsmingą situaciją viešajame sektoriuje ir mums reikalingi pokyčiai. Šiandien apie 50 proc. konkursų į valstybės tarnybą neįvyksta, 60 proc. darbuotojų nepatenkinti savo darbu valstybės tarnyboje. Kalbant apie jaunimą, jaunimas irgi nelabai nori dirbti čia.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtai valstybės tarnybos pertvarkai, kuria siekiama modernizuoti viešąjį sektorių ir pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus. BNS pateikia pagrindinius skirtumus tarp dabartinio valstybės tarnybos reglamentavimo ir siūlomos tvarkos, kuri turėtų įsigalioti nuo sausio, jei jai pritars Seimas ir prezidentas. 1. Bazinis dydis.

Vyriausybė pritarė didžiulės apimties valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus pertvarkai, kur didžiausias diskusijas kelia sprendimas žymiai padidinti darbo užmokestį valstybės įstaigų vadovams, teisėjams, valstybės pareigūnams ir kitos kadencijos politikams, tačiau palikti panašaus lygmens atlyginimus eiliniams valstybės tarnautojams ar darbuotojams pagal darbo sutartis.

Lietuvos valstybės tarnautojus ir statutinius pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos nuogąstauja dėl planuojamos valstybės tarnybos reformos ir sako, kad ji blogins sąlygas, naikins socialines garantijas.

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos vadovai nuogąstauja kad Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūloma valstybės tarnybos pertvarka paskatins nepotizmą. „Kuo mes nesame patenkinti: visas valstybės tarnybos valdymas atiduodamas į vadovų rankas.

Valstybės tarnybos reforma leis lankstesnį darbo užmokesčio mechanizmą tarnautojams, jiems bus mokama „ne už egzistavimą“, o už pasiektus rezultatus, sako vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė. Trečiadienį pristatydama Vidaus reikalų ministerijos parengtus siūlymus, kuriuos rudenį turėtų svarstyti Vyriausybė ir Seimas, S. Ščajevienė tikino, kad bendras darbo užmokestis valstybės tarnautojams nuosekliai didėja ir toliau tai numatoma daryti per bendrus asignavimus įstaigoms.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo iš esmės pertvarkyti valstybės tarnybą, kartu keičiant ir darbo užmokesčio skaičiavimą, politikams su nauja kadencija pakeitimai atneštų gerokai didesnes algas. VRM parengtomis pataisomis siūloma atsisakyti priedų už stažą, taip pat pareiginę algą skaičiuoti pagal koeficientą, susietą su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu.

Valdantieji norėtų įgyvendinti plačią viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos pertvarką, kurios metu ketina didinti darbo užmokestį valstybės įstaigų vadovams, teisėjams, politikams bei valstybės pareigūnams. Kitiems tokia laimė artimiausiu metu tikriausiai nenusišypsos, nes biudžetas ne guminis.  Jeigu viskas seksis gerai, pertvarka turėtų prasidėti jau nuo kitų metų, bet, neabejotina, kad Seime ir visuomenėje ji sukels daug diskusijų.

Valdantieji planuoja itin plačią viešojo sektoriaus įstaigų ir valstybės tarnybos pertvarką, kurios metu bus keičiama ir darbo užmokesčio mokėjimo sistema. Šios pertvarkos metu planuojama padidinti ir valstybės politikų darbo užmokesčius, kurie laikomi gana žemais. Premjerė Ingrida Šimonytė yra minėjusi, kad premjero ir Seimo narių atlyginimai yra nenormalūs, o gyventojai dėl to gauna nupigintą valdžią.

Nuo 2016 metų apie 40 proc. Valstybės tarnybos departamento rengiamų konkursų į laisvas tarnautojų vietas neįvyksta, teigia vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė. Ji tai trečiadienį sakė Vidaus reikalų ministerijos rengiamoje diskusijoje dėl valstybės tarnybos pertvarkos. Anot viceministrės, taip pat neįvyksta daugiau kaip pusė – 55 proc. – konkursų į įstaigų vadovų pareigybes. Pasak viceministrės, didelė dalis konkursų neįvyksta, nes atrankose dalyvauja per mažai tinkamų kandidatų.

Vienas Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės rengiamų pokyčių – valstybės tarnybos reforma. Ji, kaip praneša jos rengėjai, jau finišo tiesiojoje ir Seimui dar rudenį turėtų būti teikiami pirmieji įstatymo projektai, susiję su valstybės tarnautojų užmokesčiais ir kitais svarbiais pokyčiais. Laisvės frakcija pirmadienį kartu su Vyriausybės atstovais aptarė ruošiamą Valstybės tarnybos reformą bei permainas viešajame sektoriuje.

Pensinio amžiaus sulaukę ir dėl to atleidžiami valstybės tarnautojai galės gauti dviejų mėnesių išeitinę išmoką. Seimas šią savaitę priėmė Valstybės tarnybos įstatymo pataisą, kad sukakus 65 metams atleidžiamam valstybės tarnautojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Pakeitimai įsigalioja nuo sausio ir bus taikomi pareigas einantiems valstybės tarnautojams ir valstybės pareigūnams, kuriems 65 metai sukanka po šio įstatymo įsigaliojimo.

Darbo kodeksas numato, kad paliekant darbą sulaukus pensijos, žmogui mokama dviejų mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Tačiau dalis viešojo sektoriaus darbuotojų jos negauna, nors kiti gali mėgautis išskirtinėmis privilegijomis – gauti išeitinių daugiau už kur kas mažesnį darbo stažą. Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė keliems įstatymų pataisų projektams, kuriuos galutinai priėmus kai kurie darbuotojai galės gauti papildomas išeitines išmokas.

Artėjantis jubiliejus – gera proga džiaugtis, bet „Sodros“ darbuotojai nori, kad juos pradžiugintų ne tik kolegos, bet ir darbdavys. Šiaip darbdaviai gali, bet neprivalo skirti piniginį ar kitokį paskatinimą darbuotojui minint jubiliejų. Tačiau „Sodroje“ triūsiantys žmonės siekia, kad ne už gerus rezultatus, o tiesiog sulaukus apvalaus amžiaus, iš mokesčių mokėtojų kišenės jiems privalomai būtų mokama atlyginimo dydžio premija.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pasirašė įstatymus dėl valstybės tarnybos pertvarkos. „Įstatymai pasirašyti šiandien ir išsiųsti į Seimą“, – BNS sakė šalies vadovės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. Baigiantis Seimo pavasario sesijai priimtame įstatymų pakete numatyta, kad nustatant darbo užmokestį konkrečiam valstybės tarnautojui daugiau sprendimo galios turės jo vadovas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateiks įstatymo pataisas, kad pagal darbo sutartis viešajame sektoriuje įdarbinamiems specialistams būtų privaloma skelbti viešas atrankas, trečiadienį pranešė Prezidentūra. Anot prezidentės atstovų, Darbo kodekso pataisų rengimą iš dalies paskatino Vyriausybės planuojama valstybės tarnybos reforma. Prezidentūros teigimu, po jos dalis valstybės tarnautojų gali pereiti dirbti pagal darbo sutartis.

Vyriausybė pasitarime trečiadienį vėl svarstys Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengus projektus dėl valstybės tarnybos pertvarkos. Antradienį pataisas su premjeru Sauliumi Skverneliu aptaręs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas BNS teigė, kad valstybės tarnautojų skaičius turėtų sumažėti jau šiemet – dar prieš kitąmet planuojamą įvesti naują valdininkų darbo reglamentavimą. Anot ministro, Vyriausybė neturėtų atsižvelgti į visas įvairių institucijų išsakytas pastabas.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas ketvirtadienį planuoja registruoti projektus dėl valstybės tarnybos pertvarkos – valdininkų skaičius turėtų sumažėti, o jų atlyginimai augtų. Ministro teigimu, šiuo metu valstybės tarnyba nėra patraukli dėl mažų atlyginimų, sunku išlaikyti gerus specialistus. Anot E. Misiūno, jei prieš keletą metų konkursuose pretenduodavo keturi žmonės į vieną vietą, šiuo metu sulaukiama tik dviejų pretendentų.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausybė dar šiemet svarstys valstybės tarnybos pertvarką, o jos tikslas nebus atpiginti valdžios išlaikymą. „Tikrai jinai neatpigs, bet jinai bus efektyvesnė ir per tą prizmę tikrai mes gausime efektą. Vien 30 proc. sumažinus pačias procedūras – tikėtina, kad taip ir bus padaryta – įvedus naujus vadybos metodus, jau tai duotų naudą, taip sakant, atpiginimą valstybės tarnybos“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras pirmininkas.

Valstybės tarnyba jau dabar yra žlugusi, todėl jai reikia pokyčių, sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, atsakydamas į prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką Vyriausybėje svarstomai valstybės tarnybos pertvarkai.

Po valstybės tarnybos pertvarkos Lietuvoje liktų apie 20 tūkst. tarnautojų, sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Šiuo metu valstybės tarnyboje dirba apie 52,6 tūkst. žmonių. „Išgryninus valstybės tarnautojo sąvoką, jų liks apčiuopiamai mažiau - galėčiau pasakyti, kad kokių 20 tūkstančių. Tikslas yra, kad šie valstybės tarnautojai gautų konkurencingą, gerą, motyvuojantį darbo užmokestį už savo atsidavusį darbą“, - interviu BNS sakė E.Misiūnas.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Valstybės tarnybos įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma mažinti valstybės tarnautojų išeitines išmokas, tačiau didinti jų galimus priedus. Už projektą balsavo 69 Seimo nariai, vienas buvo prieš ir 17 susilaikė. Toliau Vidaus reikalų ministerijos parengtą projektą svarstys Seimo komitetai. Pagal pataisas, valstybės tarnautojų gaunami priedai galėtų siekti visą atlyginimą – siūloma priemokas prie atlyginimo didinti nuo 70 iki 100 procentų.

Įtarimų piktnaudžiavimu tarnyba sulaukęs Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius išėjo atostogų. Tuo metu aiškėja, kad pačioje tarnyboje karaliauja giminystės ryšiai. Dar kažkodėl čia itin madinga dovanoti arba gauti dovanų šimtatūkstantines sumas. Pati tarnyba nemano, kad įdarbinti gimines yra blogai. Ekspertų toks požiūris nebestebina: nepotizmas valstybės tarnyboje kaip klestėjo, taip ir klesti.

Panašu, kad Vyriausybė, didindama minimalią mėnesinę algą (MMA), senatvės pensijas, įvairias išmokas, pamiršo grupę dirbančiųjų, kurių darbo užmokestis buvo sumažintas dar 2008 m., o apie jų atlyginimų didinimą nekalbama iki šiol. Vyriausybė siūlo kitąmet palikti dar 2008 m. sumažintą politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, siekiantį 450 Lt arba 130,5 Eur.

 Šiandien Seimui pateiktas Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtas Valstybės tarnybos bei susijusių įstatymų pataisų paketas, kuris leistų iš pagrindų pertvarkyti valstybės tarnybos sektorių. Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pabrėžia, jog vienas iš pagrindinių VRM siekių – skaidri, moderni, šiuolaikiška, atvira valstybės tarnyba, kurioje dirbtų kvalifikuoti specialistai, taip pat siekiama juos tinkamai, teisingai bei sąžiningai motyvuoti.

Vilnius, Lietuva, 2015 m. liepos 30 d. Valstybės tarnybos departamentas (VTD) pristato naują informavimo ir komunikavimo įrankį – valstybės tarnybos portalą. Jis skirtas valstybės tarnautojams, įstaigų vadovams ir personalo specialistams bei norintiesiems įsidarbinti valstybės tarnyboje. Portalas išskirtinis tuo, kad leis ne tik gauti informacijos apie valstybės tarnybą, bet ir bus moderni tarnautojų tarpusavio bendravimo, konsultavimo priemonė.

Valstybės tarnybos departamento duomenimis, per pastaruosius keletą metus reikšmingai sumažėjo valstybės tarnautojų kaita. Valstybės tarnybą 2011 m. paliko 1230 tarnautojų, 2012 m. – 1040, 2013 m. – 967, o 2014 m. – tik 910 tarnautojų. Osvaldas Šarmavičius, Valstybės tarnybos departamento direktorius, teigia, kad tam tikras valstybės tarnybos stabilumas yra būtinas norint užtikrinti sklandų valstybės administravimą, viešųjų paslaugų teikimą, taigi šie skaičiai nuteikia optimistiškai.

 Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos ir Seimui teikiamos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma uždrausti valstybės tarnautojams sudaryti papildomas darbo sutartis su savo darbovietėmis, užkirsti kelią pasipinigavimui valstybės tarnyboje ir užtikrinti skaidrų valstybės lėšų naudojimą. Dažniausiai valstybės tarnautojai papildomas sutartis su savo darbovietėmis sudaro dėl darbo prie Europos Sąjungos projektų.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su vidaus reikalų ministru Dailiu Alfonsu Barakausku aptarė viešojo saugumo situaciją šalyje, vadovų rotaciją, valstybės tarnybos reformą ir kibernetinio saugumo užtikrinimą. „Vidaus reikalų ministerijai tenka didelė atsakomybės sritis - nuo gyventojų labui dirbančios valstybės tarnybos iki viešojo saugumo užtikrinimo.

Pagėgių rinktinės pasieniečių demaskuotai buvusiai pareigūnei už piktnaudžiavimą ir tarnybos paslapties atskleidimą skirta 9100 litų bauda. Be to, jai atimta teisė 2 metus dirbti valstybės tarnyboje. Šią savaitę įsigaliojo Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamoji - buvusi Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus jaunesnioji specialistė. Šiuo metu jai yra 26-eri.

„Tai nebuvo jokia naujiena“, – apie šalies vadovės Dalios Grybauskaitės ryžtą ir apsisprendimą kandidatuoti antrai kadencijai sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas, kuris, naujausių apklausų duomenimis, šiuose rinkimuose dabar surinktų nedaug rinkėjų balsų.   Pasak politiko, belieka džiaugtis, kad visi pagrindiniai kandidatai dabar galės konkuruoti atvirai, o ne taip, kaip buvo lig šiol. „Buvo suprantama, kad D. Grybauskaitė kandidatuos.

Šių metų sausio 20 d. Kauno apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu kaltu dėl kyšininkavimo pripažino Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus vedėją V. A. Jam skirta bausmė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas 3 metams ir 26 000 litų bauda. Į bausmę įskaičius laikinąjį sulaikymą ir suėmimą, V. A. skirta galutinė bausmė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas 2 metams ir 1 690 Lt bauda.

Šių metų birželio 1 dieną įsigaliojusi nauja atrankos į valstybės tarnybą sistema užtikrina, kad valstybės tarnautojais taptų ne vien teisės aktus gerai išmokę, bet ir analitiniu mąstymu bei kitais gebėjimais pasižymintys kandidatai. Valstybės tarnautojų atrankos sistema iki šiol neretai sulaukdavo kritikos: esą ji nepakankamai efektyvi, jai stinga skaidrumo, o į valstybės tarnybą ne visuomet priimami tie, kurie to labiausiai verti.

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos ir šiandien Seimui teikiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pataisos. Jomis siekiama didinti valstybės tarnybos skaidrumą, atskaitomybę ir užkirsti kelią neteisėtam praturtėjimui. Prezidentė teikiamomis pataisomis siūlo viešai skelbti visų valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačių interesų deklaracijas ir šių asmenų sudaromus sandorius.

Krašto apsaugos ministerija informuoja, kad krašto apsaugos ministro patarėjo viešiesiems ryšiams pareigas pradėjo eiti Vaidotas Linkus. V. Linkus turi 10 metų patirtį valstybės tarnyboje, taip pat yra dirbęs viešųjų ryšių agentūros V.R.A. projekto direktoriumi. Klaipėdos universitete V. Linkus įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį.

Nuo šių metų vasaros įsigaliojusi nauja dviejų etapų atrankos į valstybės tarnybą sistema turėtų padėti sumažinti išsikerojusį biurokratijos aparatą ir tuos atvejus, kai pareigos atitenka giminaičiams bei artimiesiems.

Ūkio ministrės postą paliekančios Birutės Vėsaitės politinio pasitikėjimo komandai gali tekti išmokėti apie 35 tūkst. litų išeitinių kompensacijų, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Pasak dienraščio, kompensacijos bus išmokamos, jei per mėnesį buvę B. Vėsaitės pavaldiniai nebus paskirti į naujas pareigas valstybės tarnyboje. Ministrės komandą sudaro trys viceministrai ir dvi patarėjos. Penktadienis yra paskutinė B. Vėsaitės kaip ūkio ministrės darbo diena.

Per ketverius Saulėlydžio komisijos darbo metus neliko 166 įstaigų, darbo užmokesčiui sutaupyta 700 mln. litų, o darbuotojų valstybės tarnyboje sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu. Tokius rezultatus trečiadienį Vyriausybėje pateikė Valstybės valdymo tobulinimo – Saulėlydžio – komisija savo veiklos ataskaitoje.

Premjeras Andrius Kubilius valstybės valdymo tobulinimo komisijos – Saulėlydžio komisijos – darbo 2009–2012 m. nevertina vien tik finansine prasme, nes jos pertvarka buvusi skirta ne tik mechaniniam taupymui. „Aš tikrai nesiimu Saulėlydžio komisijos darbo vertinti tik pinigais. Buvo nemažai sutaupyta, visų pirma – sustabdant tas tendencijas, kurias mes paveldėjome 2008 m. – nuolatinį valstybės tarnybos augimą ir vis naujų institucijų kūrimąsi.

Apie kovą su korupcija nuolat kalbantis premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Gintaras Kalinauskas galimai nusižengė deklaruojamiems principams, rašo „Lietuvos rytas“. Teigiama, kad jam už mokslinį darbą įmonė Registrų centras atseikėjo daugiau kaip 17 tūkstančių litų. Ar gaudamas pinigų iš valstybinės įmonės G. Kalinauskas nepažeidė kai kurių Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatų, dabar bando išsiaiškinti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos prevencijos valdyba.

Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnas Saulius Jesinas kaltintas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei  iššvaistęs operatyvinei veiklai skirtus 32 tūkstančius litų. S. Jesinui skirta 26 tūkstančių litų bauda, jis negalės dirbti valstybės tarnyboje trejus metus, areštuotas jo turtas.

Seimas antradienį dar kartą mėgins atleisti iš pareigų Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovą Žimantą Pacevičių iš pareigų. Rugsėjo 18 dieną Seimo nariai nepritarė Ž. Pacevičiaus atleidimui iš STT direktoriaus pareigų, pasibaigus kadencijai, primena ELTA. Ž. Pacevičiaus kadencija baigiasi šių metų spalio 17 dieną.