valstybės kontrolė

Valstybės kontrolė (VK) prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2 proc., kitąmet – 2,9 proc., o 2026-2027 metais – po 3,2 proc.   VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė sako, jog šių metų 2 proc. realaus BVP augimo prognozę lėmė palankesni nei tikėtasi pirmojo ketvirčio duomenys.

Lietuvoje keičiant ar priimant naujus teisės aktus skiriamas nepakankamas dėmesys jų poveikio vertinimui, rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas. „Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas būtų rezultatyvesnis, jei būtų atliekami visų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų išsamesni numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimai. Audito metu nustatėme, kad buvo atliktas tik 26 proc. prioritetinių teisėkūros iniciatyvų išsamesnis išankstinis vertinimas, kurį atlikti privaloma.

Valstybės kontrolė (VK) nekeičia šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozės ir mano , kad ekonomika augs 1,8 proc.    Anot jos, mažėjant infliacijai ir augant darbo užmokesčiui gyventojų perkamoji galia turėtų atsigauti ir būti aukštesnė nei iki infliacijos šuolio 2022 metais. Stiprėjanti perkamoji galia turėtų skatinti aktyvesnį vidaus vartojimą. „Sparčiai mažėjanti infliacija leis vidutiniam darbo užmokesčiui atgauti per infliacijos šoką prarastą perkamąją galią.

Valstybės kontrolė šiemet suplanavo 49 auditus visuomenės sveikatos, inovacijų, technologinės pažangos srityse. Bus stebima ir valstybės investicijų grąža, vertinamas šalies pasirengimas atlaikyti išorės grėsmes ir vykdyti struktūrines reformas.    Iš 49 auditų ir vertinimų 34 bus baigti ir visuomenei pristatyti dar šiemet, pranešė Valstybės kontrolė.

Valstybės kontrolė, (VK) kaip ir Finansų ministerija, prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs beveik 2 procentais.  „2024 metais prognozuojame nuosaikų, 2 proc. nesiekiantį ekonomikos augimą. Tarptautinė aplinka vis dar išlieka nepalanki ir tai lemia, kad projektuojamas augimas yra lėtesnis nei 2011–2019 metais, kai ekonomika vidutiniškai augo beveik 4 procentais“, – pranešime teigia VK Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė Rasa Ibelhauptaitė-Duobienė.

Valstybės kontrolė teigia neturinti pagrindo paneigti ir patikslinti savo audito išvadose pateiktą informaciją apie 2018–2021 metais susidariusią vidutinę 88,8 euro vartotojų permoką bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) už elektros skirstymo paslaugas.

Seimo Audito komitetas siūlo Vyriausybei kitais metais numatyti didesnį finansavimą Valstybės kontrolei (VK).   Komitetas bendru sutarimu pirmadienį nutarė siūlyti Vyriausybei rasti VK papildomai 0,406 mln. eurų.   „Mums nepakanka tinkamam funkcijų vykdymui tam tikros pinigų sumos“, – komiteto posėdyje pirmadienį teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas. „Darbuotojų išlaikymas vienas svarbiausių elementų tam, kad užtikrintume tinkamą veiklos funkcionavimą.

Valstybės kontrolė komunikuodama apie atliktą Energetikos sektoriaus auditą pateikė visuomenę klaidinančias išvadas dėl „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) 2016-2021 metais neva neatliktų 160 mln. eurų investicijų. ESO vertinimu, Valstybės kontrolė neatsižvelgė į visas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) tuo metu taikytos kainodaros skaičiavimo metodikos ypatumus.   Aptariamu periodu išsiskyrė ESO ir VERT požiūriai į taikytą metodiką.

Elektros energetikos infrastruktūros būklę ir teikiamų paslaugų kokybę būtina gerinti, o atsinaujinančių energijos išteklių plėtra galėtų būti spartesnė. Tai rodo Valstybės kontrolės atliktas auditas „Elektros energetikos sektoriaus valdymas“. Pasak auditorių, elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra – nepakankama, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pagamina mažiau elektros, nei planuota 2020 m. tokios elektros energijos dalis turėjo pasiekti 30 proc.

Daugiau nei kas penkta institucija iki šiol nesudaro galimybės vartotojams internetu parsisiųsti įvairių dokumentų, o visuomenei neužtikrinamos kokybiškos elektroninės paslaugos, rodo Valstybės kontrolės (VK) atliktas auditas.  „Kas penkta institucija – 22,9 proc.

Viešųjų finansų stebėseną vykdanti Valstybės kontrolė (VK), šią savaitę pateikusi savąją ekonomikos prognozę, laikosi pozicijos, jog 2024 m. valstybės biudžetas turėtų būti formuojamas pagal pilna apimtimi veikiančias nacionalines fiskalinės drausmės taisykles. Dalis jų pastaraisiais metais buvo „išjungtos“ dėl pritaikytų išskirtinių aplinkybių – COVID-19 pandemijos bei plataus masto karo Ukrainoje ir jo poveikio ekonomikai.

Duomenys apie pedagogų poreikį nėra išsamūs, o vykdomų priemonių pedagogams pritraukti veiksmingumas nevertinamas, pirmadienį pranešė Valstybės kontrolė. „Pedagogų poreikis nėra pagrįstai įvertintas, pedagoginės studijos neužtikrina pakankamo pedagogų parengimo, vykdomų priemonių jiems rengti ir pritraukti veiksmingumas nevertinamas“, – rašoma ataskaitoje. Joje taip pat pabrėžiama, kad šalies, savivaldybių ir mokyklų nustatomas pedagogų poreikis skiriasi.

Slaugos specialistų trūkumas bado akis. Vasltybės kontrolė atliko tyrimą ir nustatė, kad slaugytojų Lietuvoje trūksta penkis kartus daugiau nei įsivaizduoja sveikatos apsaugos ministerija. Penkerius metus slaugytoju dirbantis Vytautas Plučas – vienintelis slaugytojas vyras Vilniaus Šeškinės poliklinikoje. Šią profesiją pasirinko norėdamas padėti žmonėms ir nesigaili, nors darbas ir nelengvas. „Būna 20 pacientų, kitą kartą 40 būna pacientų ir visus turi priimti.

Valstybė, investuodama į laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) teritorijas, nėra numačiusi, kokios grąžos šalies mastu yra tikimasi iš jų, rodo Valstybės kontrolės vertinimas. Skelbiama, jog tarp aktualių LEZ steigimo tikslų – aukštųjų technologijų plėtra, tačiau auditoriai nustatė, kad nė vienai iš septynių šiuo metu veikiančių LEZ valdymo bendrovių nėra nustatyti veiklos rodikliai, susiję su aukštųjų technologijų vystymu ar mokslo pažangos plėtra, o 78 proc.

Valstybės kontrolė (VK) prognozuoja, jog antra šių metų pusė šalies ekonomikai bus palankesnė ir didesnio jos nuosmukio šiemet bus išvengta.  VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė sako, jog darbdaviai stengsis išlaikyti darbuotojus, ekonomiką palaikys investicijos bei viešojo sektoriaus projektai.  „Pandemijos metu išaugus nedarbo lygiui dėl darbuotojų atleidimų vėliau jų surasti darbdaviams nebuvo lengva, kai kuriuose sektoriuose ir dabar jaučiamas trūkumas.

Valstybės kontrolė (VK) ketina vertinti milijardinės vertės europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektą. Šis vertinimas įtrauktas į atnaujintą Valstybės kontrolės 2023 metų veiklos planą, jis bus atliekamas kartu su Latvijos ir Estijos audito institucijomis, pranešė VK. „Šio tarptautinio projekto įgyvendinimas yra labai svarbus Europai ne tik ekonomikos, bet ir nacionalinio saugumo aspektu, ypač dabartinėmis aplinkybėmis.

Nors institucijos priimdamos karo pabėgėlius iš Ukrainos susitelkė ir vykdė tam reikalingas priemones, integracijos proceso koordinavimas, įtraukimas į darbo rinką ir švietimo sistemą turi būti stiprinami, teigiama antradienį išplatintoje Valstybės kontrolės ataskaitoje. Auditorių pateiktoje ataskaitoje pastebėta, jog „pabėgėlių integracijoje dalyvaujančios institucijos susidūrė su iššūkiu juos priimant“. „Pabėgėliams teikiama socialinė parama, sveikatos priežiūros, švietimo paslaugos.

Valstybės kontrolė (VK) nustatė, jog 66 proc. tikrintų įstaigų 2020–2022 metais nevertino su viešaisiais pirkimais susijusių rizikų. Tuo metu trūkumų nenustatyta ketvirtadalio įstaigų viešuosiuose pirkimuose.  „Dauguma mūsų tikrintų įstaigų nevertino su viešaisiais pirkimais susijusių rizikų, nors būtent rizikų vertinimas ir yra vienas svarbiausių vidaus kontrolės elementų.

Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas kelia kausimą, ar iš viso reikia tikrinti vietos politikų čekius atsiskaitant už išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla.

Valstybės kontrolė (VK) nustatė, kad dėl viešųjų rangos darbų pirkimų ir sutarčių neatitikimo 2,61 mln. eurų išlaidų yra netinkamos finansuoti europinėmis lėšomis.  Pasak VK atstovės Reginos Lakačauskaitės-Kaminskienės, tai reiškia, kad projektų užsakovai šias lėšas turės gražinti. „Lėšos projektų vykdytojams buvo jau anksčiau sumokėtos, dabar valstybė šiai 2,61 mln.

Valstybės kontrolė (VK), atlikusi Lietuvos stabilumo 2023 metų programos vertinimą, pareiškė, kad Finansų ministerijos siūlomi mokesčių pakeitimai galėtų būti dar ambicingesni. Pavyzdžiui, neatsižvelgta į tarptautinių institucijų rekomendacijas suvienodinti pelno mokesčio tarifą visoms įmonėms ar sumažinti ribą, nuo kurios įmonė ar asmuo tampa PVM mokėtoju.

Beveik pusė gyventojų, norėjusių gauti pagalbą dėl priklausomybės, jos nesulaukė, rodo Valstybės kontrolės užsakymu atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. 45 proc. gyventojų, kurie kreipėsi pagalbos dėl priklausomybės, patyrė sunkumų ją gaudami, nes tokios paslaugos neteikiamos ten, kur jie gyvena, rodo bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Ji atlikta pernai lapkritį, apklausta 1 tūkst. gyventojų. Kontrolės duomenimis, 43 proc.

Lietuvos ekonomikos augimui lėtėjant ji turėtų būti skatinama investicijomis, o ne kompensacijomis, teigia Valstybės kontrolė. Įstaigos Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė teigė, kad pastaruoju metu Lietuva tarp Baltijos šalių skyrė mažiausiai lėšų investicijoms, kurios skatintų ekonomikos augimą.

Valstybės kontrolė (VK) teigia, kad rizikos dėl geopolitinės situacijos ir energijos išteklių kainų nemažėja, o šalies ūkio ir viešųjų finansų padėtis gali būti blogesnė nei manoma. Pasak Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento ekonomisto Jaroslavo Mečkovskio, netikėtai geri šių metų trečiojo ketvirčio tarptautinės prekybos rezultatai prisidėjo prie didesnio šalies realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo. Tačiau šiuo metu esama didelio neapibrėžtumo.

37 proc. savivaldybių 2019–2021 metais netaikė proaktyvių priemonių, kad identifikuotų asmenis, kuriems būtina pagalba, antradienį skelbia Valstybės kontrolė. 15 proc. savivaldybių ir 80 proc. specializuotos kompleksinės pagalbos centrų taikė praktiką, kai ieškoma asmenų, galimai esančių krizinėse situacijose, bei analizavo, kam ir kokia pagalba yra reikalinga, rodo krizių įveikimo ir specializuotos pagalbos centrų veiklos audito duomenys.

Kai kuriems politikams ir ekonomistams raginant Vyriausybę imtis žadėtos mokesčių reformos, Valstybės kontrolės (VK) atstovė sako, kad ir be reformos galima įvesti naujų mokesčių ar atsisakyti kai kurių lengvatų.    „Mokestinė reforma būtų idealu, bet klausimas, kada ir kokios apimties ji įvyktų, bet ir be reformos yra tam tikrų tarptautinių organizacijų anksčiau pateiktų rekomendacijų atliepti tas problemas.

Valstybės kontrolė ragina tobulinti kibernetinio saugumo užtikrinimo sistemą – dažniau rengti pratybas įstaigoms, kompleksiškiau stebėti kibernetinio saugumo rizikas. Šias rekomendacijas Valstybės kontrolė pateikė ketvirtadienį, baigiantis Europos kibernetinio saugumo mėnesiui. Valstybės auditoriai atkreipia dėmesį, kad 2019-2021 metais Lietuvoje registruota per 11,6 tūkst. kibernetinių incidentų.

Finansų ministerijai prognozuojant, kad realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 1,6 proc., o 2023 metais dar lėčiau, Valstybės kontrolė (VK) skelbia neatmetanti, kad Lietuvos ekonomika kitąmet galėtų susitraukti, jei toliau išliks įtempta padėtis energijos išteklių rinkose, augs infliacija, prastės verslo ir gyventojų lūkesčiai.

Vyriausybė preliminariai skaičiuoja, kad dujų ir elektros kainos gyventojams 2023 metais galėtų didėti du kartus po 40 proc. – nuo sausio ir nuo liepos, o skirtumą iki rinkos kainų jiems kompensuotų valstybė. Tam 2023 metų biudžete planuojama skirti apie 1,3 mlrd. eurų.  Tai rašoma prezidento Gitano Nausėdos rašte, išsiųstame kai kuriems Seimo nariams. Rašte, kurį matė BNS, surašyti siūlymai, kaip spręsti energetikos kainų krizę.

Klaipėdos uostas sukurtų dar daugiau pridėtinės vertės, jei patobulintų infrastruktūros ir žemės valdymą, skelbia Valstybės kontrolės atlikto infrastruktūros valdymo audito išvados. Uosto vadovas pastabų neneigia ir sako, kad patobulinimams reikia laiko. Uosto krantinių būklė turi būti gerinama, reikia tobulinti uosto žemės valdymą ir kontrolę, neatidėlioti sprendimų dėl rezervinių teritorijų poreikio ir jų prijungimo prie uosto, teigiama Valstybės kontrolės pranešime.

Lietuvos ekonomika išlaiko spartų augimą ir jau yra sugrįžusi į priešpandeminį lygį, todėl reikėtų pradėti diskusijas dėl išskirtinių aplinkybių, kurios leidžia valstybėms narėms nukrypti nuo reikalavimų valdžios sektoriaus biudžetams, taikymo tikslingumo, teigia Finansų ministerijos naujausią 2021–2024 metų ekonominės raidos scenarijų įvertinusi Valstybės kontrolė.

Koronavirusas ir dėl jo sutrikusios medicinos paslaugos jau paveikė Lietuvos žmonių gyvenimo trukmę. Pernai labiausiai – maždaug pusmečiu sumažėjo darbingo amžiaus vyrų vidutinė gyvenimo trukmė, sako Valstybės kontrolė (VK).    „Įdomu tai, kad iš esmės Lietuva turi vieną didžiausių vidutinės gyvenimo trukmės praradimų tarp aukštų pajamų šalių“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Saulė Skripkauskienė.

Seime svarstant su Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansavimu susijusias įstatymo pataisas, dėl kurių turėtų būti apsispręsta artimiausiomis dienomis, Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) ragina kuo greičiau spręsti ir kitą problemą – suderinti su Europos Komisija (EK) nacionalinio transliuotojo finansų kontrolės modelį.

Esama tvarka neužtikrina, kad senyvo amžiaus asmenys, turintys slaugos ir socialinių paslaugų poreikių, kuo ilgiau savarankiškai gyventų namuose, teigia Valstybės kontrolė.

Lietuvoje pirmąjį ketvirtį bankrotų buvo mažiau nei pernai sausį-kovą, tačiau milijoninė valstybės pagalba skiriama įmonėms, esančioms ant bankroto slenksčio, teigia Valstybės kontrolė. Jos duomenimis, sausio-kovo mėnesiais pradėtos 157 įmonių bankroto procedūros, dar keturios įmonės pradėtos restruktūrizuoti, o nuo kovo 25-os iki birželio 28 dienos pradėtos dar 181 įmonės bankroto procedūros, iš jų 95 įmonėms 2020 metais buvo suteikta 14 mln. eurų paramos, iš jų 12,6 mln.

Dėl valstybės pagalbos pernai bankrutavo 51 proc. įmonių mažiau nei 2019-aisiais, tačiau neatmetama, kad pasibaigus pagalbai bankrotų skaičius gali didėti, skelbia Valstybės kontrolė.

Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pamainose budi per mažai ugniagesių, pajėgų aprūpinimas neatitinka minimalių reikalavimų, rašoma antradienį Valstybės kontrolės (VK) paskelbtoje audito ataskaitoje.  „Šalyje per pastaruosius ketverius metus kilo 41,6 tūkst. gaisrų, juose žuvo 354 asmenys, sunaikinta ir sugadinta daugiau nei 200 tūkst. kv. m gyvenamojo ir negyvenamojo ploto. Lietuva pagal 100 tūkst.

Valstybės kontrolė šiemet didelę dalį numatomų darbų sieja su koronaviruso COVID-19 pandemijos pasekmėmis ir su tuo susijusiais valdžios veiksmais, teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas. „Sudarydami 2021 metų veiklos planą orientavomės į tris mūsų nusistatytas prioritetines kryptis – ekonomikos skatinimo priemones, įrodymais grįstą valdymą ir saugią aplinką bei sveiką visuomenę.

Lietuvos kelių infrastruktūrai skirtų investicijų panaudojimui trūksta efektyvumo, ne visada kelio darbai planuojami remiantis pakankamais duomenimis, suplanuotų darbų pakeitimai ne visada pagrįsti, o darbų kokybės kontrolės priežiūra nepakankamai užtikrina, kad kelio darbai bus atlikti kokybiškai, teigia kelių infrastruktūros valdymo auditą atlikusi Valstybės kontrolė.

Siekiant užtikrinti biudžeto išlaidų finansavimą, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą, Vyriausybė iki šių metų rugsėjo pabaigos pasiskolino 7,027 mlrd. eurų ir grąžino 2,473 mlrd. eurų ankstesnių skolų, teigia Valstybės kontrolė. Vidaus rinkoje pasiskolinta 2,002 mlrd. eurų, tarptautinėse finansų rinkose – 5,025 mlrd. eurų. Vidaus rinkoje vidutinė svertinė palūkanų norma buvo 0,021 proc.

28 procentų COVID-19 valdymo strategijoje numatytų veiksmų įgyvendinimas vėluoja, rodo antradienį paskelbta Valstybės kontrolės vertinimo ataskaita. Birželį patvirtintoje COVID-19 valdymo strategijoje siekiama suvaldyti ligos plitimą trumpuoju laikotarpiu ir tinkamai pasirengti naujoms galimoms viruso bangoms ateityje. Joje numatyti 126 veiksmai, kuriuos įgyvendina Vyriausybės kanceliarija, devynios ministerijos, jų įstaigos ir savivaldybės.

Valstybės kontrolė, atlikusi 2021 metų valdžios sektoriaus biudžetų vertinimą, prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 5,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – 0,7 procentinio punkto daugiau nei numatyta biudžeto projekte. Tokias projekcijas labiausiai lemia centrinės valdžios pajamų ir išlaidų bei „Sodros“ biudžeto balanso pesimistiškesnės projekcijos, teigiama Valstybės kontrolės išvadoje.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį pasiūlė suteikti kiek daugiau laiko Valstybės kontrolei atlikti neplanuotą aplinkosaugos auditą – jis turėtų būti baigtas iki gegužės pradžios. Dėl to ketvirtadienį balsuos Seimas. Anksčiau auditą buvo numatyta baigti iki balandžio pradžios, tačiau Valstybės kontrolė, norėdama atlikti kokybišką auditą, siūlė liepos 1-ąją.

Valdžios sektorius po ketverių metų pertraukos kitąmet vėl gali būti deficitinis, nors Finansų ministerija planuoja išlaikyti viešųjų finansų perteklių, teigia Valstybės kontrolė 2020 metų sektoriaus finansinių rodiklių vertinimo ataskaitoje. Joje pažymima, kad 2020 metais gali būti nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.

Lietuvos savivaldybių vykdoma Užimtumo programa veikia neefektyviai, nes tik mažuma programos dalyvių darbo rinkoje išsilaikė ilgiau nei tris mėnesius, nustatė Valstybės kontrolė. Su tokiais rezultatais susipažinę Seimo nariai piktinasi, kad programa patyrė fiasko ir vadina tai lėšų švaistymu. Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina imtis pokyčių, kad bedarbiams į darbo rinką integruotis būtų lengviau.

Socialinės paramos sistema neužtikrina minimalių skurdžiai gyvenančių asmenų vartojimo poreikių, o didelė dalis pašalpos gavėjų tampa priklausomi nuo paramos, teigia Valstybės kontrolė. Įvertinusi savivaldybių teiktą socialinę paramą Valstybės kontrolė konstatuoja, kad pernai pirmą pusmetį nebuvo užtikrinti 86 proc. skurdžiai gyvenusių asmenų ar šeimų minimalūs poreikiai, o 2017 metų antrą pusmetį – 87 procentų. Praėjusiais metais nustatytas minimalių vartojimo poreikių dydis siekė 245 eurus.

Lietuvos valdžios sektoriaus pajamos pernai augo sparčiau nei išlaidos, o jo perviršis buvo didesnis nei planuota, tačiau rezervuose suklauptų lėšų suma 2018 metų pabaigoje buvo mažesnė nei planuota, teigia Valstybės kontrolė, atlikusi Lietuvos stabilumo 2019 metų programos vertinimą. Valstybės kontrolės duomenimis, valdžios sektoriaus perviršis pernai buvo 92,4 mln. eurų didesnis nei 2017-aisiais, o rezervuose sukaupta lėšų suma buvo 38,3 mln.

Kol pedagogai ištisas savaites streikuoja dėl per mažų atlyginimų, o valdantieji atkerta, kad tam stinga lėšų, analitikai beda pirštu į esminę problemą – net ir sparčiai mažėjant moksleivių, Lietuva vis dar taškosi didžiulėmis sumomis mokyklų pastatams tobulinti. Klausimas, kam reikės išpuoselėtų mokyklų fasadų, kai jose nebus nei kam, nei ko mokyti. Iš beveik 10,6 mlrd. eurų, kurie sudaro 2019 metų biudžetą, švietimui keliauja dešimtadalis – 1,48 mlrd. eurų. Iš jų – 938 mln.

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija nusprendė prašyti Valstybės kontrolės atlikti visų iki šiol Lietuvoje rengtų pasaulio jaunimo susitikimų finansinį ir veiklos auditą. „Kreipsimės į Valstybės kontrolę, kad būtų atliktas auditas nuo 2013 iki 2018 metų ir patikrintas susitikimų finansavimas, ar teisingai panaudotas, ar rezultatai pasiekti, ar atitinka kriterijus“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė komisijos pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Smirnovas.