valdžia

Vakar prie Seimo iš visos Lietuvos atvykusių protestuotojų prieš kasos aparatus turguose klausėsi tik jie patys bei keliolika pasireklamuoti rinkėjų minioje atskubėjusių politikų. Simboliška, tačiau protesto prieš Vyriausybės sprendimus dalyviai apie savo bėdas garsiai šaukė tuo metu, kai premjeras Andrius Kubilius apie savo nuveiktus darbus gyrėsi prezidentei Daliai Grybauskaitei. Šiltoje, už tų pačių mitinguotojų pinigus kūrenamoje Prezidentūroje.

Artėjant rinkimams atsiranda iniciatyvų, kaip priversti valdžią tarnauti žmonėms. Pavyzdžiui, viena iš jų – Nepartinio Demokratinio Judėjimo iniciatyva, pareikalaujant iš savivaldybių tarybų narių ataskaitų už nuveiktus darbus. Tokios ataskaitos būtų visai gera iniciatyva demokratinės tvarkos trūkumams šalinti. Šiandien situacija Lietuvoje yra daug rimtesnė. Demokratijos simuliakrai Turime tik demokratinės tvarkos simuliakrą (imitaciją). Valdžia yra pasiskyrusi pati save.

Viešbučių savininkų pažadai, kad jiems įvedus mokesčių lengvatą mažės ir viešbučių kainos, pasirodė visiškas melas. O patys siaurų verslo grupių atstovai ne tik nesiruošia tesėti žodžio, bet ir neslepia sieksiantys dar didesnės „lygiavos" eidami prie valdžios lovio. Tik politikos senbuviai jau įžvelgia tokių veiksmų grėsmę ir taip klibančiai demokratijai.

Valdžios atstovai vėl prabilo apie savo įstaigų iškeldinimą iš sostinės centro. Mat pripažinta, jog valstybė praranda dešimtis milijonų žvėriškomis kainomis besinuomodama patalpas, o juokingomis –ją išnuomodama. Auditoriai tikina kad visos pastangos taupyti valstybės pinigus yra tik imituojamos. Varo į bankrotą Ūkio ministerijos atstovai prabilo apie tai, jog daugybė institucijų, esančių Vilniaus centre, turėtų būti iškeldintos, nes duoda tik nuostolius.

Rusijoje daugėja verslininkų, intelektualų ir netgi biurokratų, kurie pavargo ne tik nuo įsakmaus Vladimiro Putino tono, bet ir (galbūt net labiau) nuo krypties trūkumo jo vadovavime. Vieniems labiausiai nepatinka mokesčių verslui padidinimas, kuris gali turėti neigiamo poveikio lėtam Rusijos atsigavimui, kitiems nerimą kelią sugadinta V. Putino reputacija Vakaruose, kur jo vardas tiesiogiai siejamas su defektyvios demokratijos režimu, užterštu nesuvaldoma korupcija.

Europos Sąjungai pradėjusios pirmininkauti Vengrijos užsienio reikalų ministras Janosas Martonyi pritarė naujoms sankcijoms Baltarusijos valdžios viršūnėms. Naujos sankcijos „Aš asmeniškai pritarčiau tokioms sankcijoms“, – sakė ministras J. Martonyi, prisimindamas žiauriai numalšintą prezidento Aleksandro Lukašenkos priešininkų manifestaciją Minske gruodžio 19 dieną.

Vienoks Kūčių stalas laukia valdančiojo elito ir visiškai kitoks tų, kuriems tenka gyventi žemiau skurdo ribos. Kas labiausiai erzina Lietuvos žmones: dideli Seimo narių, premjerų ir prezidentų atlyginimai ar arogantiškas elegsys, melavimas ir solidarumo stoka? Dėl to esama įvairių nuomonių. Kiek reikia Seimo nariui? Dainininkė Agnė Petravičienė laidoje „Valandoje su Rūta“ kelia klausimą, kodėl Seimo nariai nesutiktų dirbti už 3 tūkst. litų atlyginimą.

Ateities karta dar 40 metų kentės dėl dabartinės valdžios klaidų Kalėdų išvakarėse nesinori skleisti neigiamų emocijų, bet objektyvius faktus verta paminėti, nes skaičiai kalba patys už save. Parašyti šį straipsnį mane paskatino dalyvavimas televizijos laidoje su valdančiosios koalicijos atstovu Eligijumi Masiuliu.

Lietuva – svainių kraštas? Jums dar nenusibodo toks apibūdinimas? Nuo tiesos nepabėgsi. Net jeigu ji ir nuobodi. Na, gerai – pusbrolius, svainius, klasės ir kurso draugus išsiaiškinome, schemas nubraižėme (kada nors reikalai palengvės, kada pradės veikti tinklapiai svainiai.lt ar blatas.lt). Kas toliau? Galbūt Lietuvoje reikėtų panaikinti pavardes, kaip tai padaryta Islandijoje? Žmogus tenai turi vardą ir tėvavardį. Giminystę viešai labai sunku nustatyti.

Baigiasi dar vieneri metai, kuriuos pragyvenome atkurtoje laisvoje Lietuvoje. Tačiau nuotaikos, deja, nėra optimistinės. Dar jaučiame krizės padarinius, išgyvename savos valdžios klaidų pasekmes, praradome pasitikėjimą vieni kitais, o kartu ir viltį, jog gyvenimas mūsų šalyje ims gerėti. Masinė mūsų artimųjų, draugų emigracija tampa kasdienybe, tačiau valdžia, kurios pareiga imtis ekonominių, socialinių priemonių šį procesą stabdyti, bejėgiškai stebi tautos išsikraustymą.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, vykdydamas administracinę reformą, nuo pareigų nušalino 15 ministrų pranešė „RIA Novosti“. Šalyje paskelbtos skausmingos administracinės reformos tikslas – valdininkų skaičiaus sumažinimas 30% ir biudžeto priemonių taupymas. Ministras pirmininkas Nikolajus Azarovas ir dar šeši ministrai, tarp jų gynybos, finansų, užsienio ir vidaus reikalų ministrai, buvo palikti postuose. Šeši ministrai netrukus po nušalinimo vėl buvo paskirti į savo pareigas.

Po kritiškų JAV diplomatų atsiliepimų apie Rusijos vadovus „WikiLeaks“ portalas paskelbė pateiksiantis daugiau dokumentų apie Rusijos valdžios sistemą. „Mes iki metų pabaigos paskelbsime dar tūkstančius dokumentų, kuriuose kalbama ir apie Rusiją“, – pareiškė portalo įkūrėjas Julianas Assange'as pirmadienį rusų televizijos stoties NTV transliuotame interviu. Dokumentuose esą bus kalbama ir apie turtingų oligarchų bei galingiausių koncernų įtaką Rusijoje.

Prieš kurį laiką Rusijoje paskelbtas žinomo šalies kino režisieriaus ir visuomenininko N. Michalkovo manifestas „Teisė ir tiesa“ (jo tekstą galima rasti http://statistic.su/blogfiles/manifest.doc), kurį jis vadina „švietėjiško konservatizmo manifestu“, sukėlė didžiulį rezonansą šalies politikų, politologų, žiniasklaidos, kultūros veikėjų ir eilinių gyventojų tarpe.

Nei demokratija, nei diktatūra pačios savaime nėra nei absoliutus gėris, nei absoliutus blogis. Iš tikrųjų viskas priklauso nuo konkrečių sąlygų ir aplinkybių – tiek vidinių, tiek ir išorinių. Tikroji demokratija nėra daugumos valdžia mažumai (kaip dažnai daugelis suvokia įvairius balsavimus demokratinėse visuomenėse), o daugumos ir mažumos gyvybinių interesų suderinimas. Beje, kaip tik todėl demokratijoje labai sunku ir labai ilgai trunka konkrečių sprendimų priėmimas.

„Betgi Lietuva yra namai visiems. Visi turime ne tik sutilpti joje, bet ir realizuoti čia save, savo gyvenimą. Per darbą, veiklą, kūrybą. Mes negalime išsilakstyti po Europas ir Amerikas – kam tada Lietuva, kam nepriklausomybė? Tikru patriotu aš laikau žmogų, sąžiningai dirbantį savo darbą ir netrukdantį kitam dirbti. Gyvenantį iš savo darbo. Daugeliu atvejų sunkiai gyvenantį. Tačiau nevagiantį, neplėšiantį, nežudantį.

Vykdydami jungtiniame Suvažiavime patvirtintą centro dešinės „Protingą ekonominę programą“ ir moralios bei teisingos politikos principus, Krikščionių partijos nariai ir jos programos rėmėjai savivaldybių tarybose ĮSIPAREIGOJA sąžiningai ir kompetetingai tarnauti mokesčių mokėtojams bei visiems miesto ar rajono gyventojams, vadovaujantis šiomis svabiausiomis nuostatomis: 1. Kurti ir stiprinti Pramonės ir verslo parkus su smulkaus verslo veiklai pritaikytomis patalpomis, plėtoti vietos gamybinę ...

Nepriklausomybės aušroje, nuogi, dygliuota  rože pridengę „pasididžiavimus“, du mūsų  politikai „pasirodė“ dienraščių puslapiuose. Šis renkamųjų  striptizas pasiekė mane besikalbančią su svečiu iš Australijos, kurioje išeivijos lietuvis buvo pasiekęs parapsichologinių aukštumų. Ponas Adomas  bendrauja su dvasiomis, skaito pranašiškus ženklus, gydo rankomis, iš veidų atspėja žmogaus  išsilavinimą, praeitį  ir ateitį.

Vis dar sakoma – jis arba ji užaugo be pasakos. Tai apie mokslais ar sportais perkrautą vaikystę. Arba šiaip nykią būtį. Politikoje tokie posakiai nelabai turi prasmės. Valdžia pasirūpins, kad piliečiai neliktų be pasakos. Ką jau ką, o kokią nors pasakaitę tikrai paporins. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė, šiaip jau santūri ir maloni moteriškė, turi pasakų sekėjos talentą. Naujausias jos kūrinys – apie slibiną ir šešėlyje užkastus pinigus. Nedaug ji apie tai šnekėjo, tačiau vaizdžiai.

Visa Europa gina savo teises ir niekas tuo nesistebi. Kai tik pabandoma ką nors panašaus padaryti Lietuvoje, iškart klijuojama marginalų, violetinės minios, šiukšlių etiketė. Ponui R. Valatkai iš „valstybininkų“ klano oficijozo net vaidentis pradėjo, kad minia jau baigia sugriauti valstybę ir demokratiją. Šiaip, šis ponas, pilnas arogancijos ir savęs sureikšminimo, visiškai būtų nevertas dėmesio, jeigu tai nebūtų planingas šio klano atstovų masinis puolimas prieš Lietuvos gyventojus.

Kas yra valstybė, jei paklaustume eilinių piliečių, jie atsakytų, Valstybė – tai mes. Mes išrenkam valstybės (mūsų) valdytojus, kad jie mumis pasirūpintų. Kaip vienas politikas pasakė <...Valstybė yra įpareigojama per visas savo institucijas – parlamentą, vyriausybę ir teismą neišgalintiems savo piliečiams sukurti žmogaus vertą egzistenciją, stiprinti jų gebėjimą gyventi.

Praėjusį kartą rašėme apie Bizantijos epochą ir tuomet pradėjusią formuotis ypatingą kastą - auksinį jaunimą. Šį sykį mūsų akiratyje XVIII - XX a., diktavęs savo papročius ir tradicijas. Jakobinai Restauracijos epochos Anglijoje būrėsi jaunų chuliganų gaujos, kurios darė tą patį, ką ir Bizantijos stasiotai – plėšė ir žudė. Buvo susikūrusios munų, hektorų, mohokų, hokabitų gaujos.

Kaip E.  Grižibauskienė, savo straipsnio „Al Caponės verslas lietuviškai" įžangoje rašė, jei projektai nebūtų pelningi, niekas nesiteptų rankų, projektų autoriai ir iniciatoriai turi tik vieną supratimą – kaip uždirbti ten, kur kursuoja sunkiai suskaičiuojami pinigai, o sunkiai suskaičiuojami ten, kur jų daug, o gudriai sudarius tinkamas sąlygas, jie tampa nepaprastai pelningi, kaip šiuolaikiniams al caponėms, taip ir jų talkininkams, kuriems visada garantuotas „atkatas“. Puikiai parašyta, ...

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Mus valdo piniguočiai“. Milijonierių valdžioje daugėja. Jie sako sutvarkysiantys visuomenę taip pat gerai, kaip ir savo reikalus. Deja, tuo tiki ne visi, o Seimo reitingai nekyla. Ar asmeninėje sąskaitoje jau esantis milijonas apsaugo nuo noro turėti antrą? Šiuo metu vyksta derybos su Baltarusija dėl supaprastintos pasienio gyventojų kelionių tvarkos.

Gyvename bankrutavusios ekonomikos griuvėsiuose. Tai akivaizdu. Valdžioje esančios partijos trimituoja kaip tiktai gali, kad blogiausia „sunkmečio“ dalis jau pragyventa, o žodis „krizė“ apskritai dingo iš viešosios erdvės.

Turbūt daugiausia nesusipratimų kapitalizme sukelia finansinės krizės, t.y., tokios, kurios kyla finansų sektoriuje ir per tam tikrus mechanizmus paliečia visas kitas tos šalies ūkio sritis. O jeigu pagal bendrąją produkciją ši šalis yra svarbi ekonomiškai (JAV), tai tos krizės paliečia – nors ir su nevienoda jėga – taip pat ir likusią pasaulio dalį. Tuomet turime reikalų su pasauline finansine ekonomine krize.

Prezidentei pareikalavus galu gale pateikti visą išbaigtą Sodros pertvarkos paketą, vyriausybės atstovai vėl „sučiulbo" – socialinio draudimo sistemą reikia sugriauti iki pamatų ir ant jų pastatyti „naują pasaulį". Kaip tokie valdančiųjų režimo genialūs sprendimai įtakos mažiausias Europos Sąjungoje pensijas gaunančių Lietuvos senjorų gerovę? Ar taps Lietuvos pensininkas laimingesnis? Ar vis dar toliau tęsiant „sunkmetį" galima būtų tikėtis šių garbingų Lietuvos piliečių gyvenimo kokybės gerin...

Koks geriausias būdas numaldyti partijos vedlio rūstybę ir išgelbėti savo kailį? Pranešti apie rezgamą sąmokslą. Šia taisykle vadovaujasi socialdemokratas Andrius Šedžius. Televizijos ekrane nuolat šmėžuojančiam A.Šedžiui gresia iškristi ne tik iš šokių projekto, bet ir iš didžiausios opozicinės partijos. Tačiau tikėdamasis pelnyti socialdemokratų vadovo Algirdo Butkevičiaus malonę ir išsaugoti narystę partijoje 34 metų A.Šedžius jam apskundė visą būrį vyresnių partijos bičiulių.

Šios savaitės žmonės – mūsų išrinktieji, besimėgaudami atostogų malonumais nė nepastebėję Lietuvą suniokojusios stichijos, neišgirdę dzūkų ir suvalkų rypavimų dėl škvalo sugriautų trobų, nuneštų stogų, medžiais užverstų kelių. Nepažeidę įstatymo, liepiančio valdžios vyrams ir moterims ilsėtis. Atostogos – šventas dalykas, jokie kataklizmai nesutrikdė ramaus poilsio premjerui Andriui Kubiliui ir 6 jo ministrams, Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir didžiajai daugumai Seimo narių.

Antikonstituciniai, visuomenę skurdinantys Seimo ir Vyriausybės sprendimai išprovokavo tūkstančius ieškinių teismuose. Kaupiasi daugybė ieškinių prieš valstybę. Vyriausybės sprendimais nepatenkinti žmonės priversti teisybės ieškoti teismuose. Bylinėtis rengiasi tėvai dėl sumažintų motinystės (tėvystės) išmokų, pensininkai, netekę dalies ir taip mažų pensijų, dirbantys pensininkai, kuriems smogta už tai, kad jie dar dirba, policininkai, ugniagesiai, praradę didelę dalį pajamų.

26 metų jurbarkiškė Aušra S. dėl meilės pasmerkė save ir vaikus klajoklės daliai – pasiėmusi savo penkias atžalas ryžosi sekti įkandin policijos pareigūnų ieškomo gyvenimo draugo. Kaip rašo „Lietuvos rytas“, šeštas vaikas gimė, kai pora jau slapstėsi. Balsas.lt jau rašė, jog darbo ir pastogės neturinti 26 metų kaunietė Aušra S. su šešiais vaikais klajojo po miškus, nakvojo žvejų pašiūrėje, kol ją surado giminaičiai. Vakar mažamečiai buvo paguldyti į ligoninę.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštoji tema“ šįkart skirta kontrabandai. Dailius Dargis straipsnyje „Kontrabanda maitina politikus“ svarsto apie valdžios ketinimus įteisinti nelegaliai įgyto turto, kurį kontrabandos kunigaikščiai dažniausiai perrašo savo giminaičiams, konfiskavimą. Kalbant apie kontrabandą retai minimi stambūs vadeivos, kurstytojai ir korumpuoti politikai. Nors yra žinių, kad kontrabandininkai šelpia ne vieną politinę partiją.

Valdžia neslepia rudenį ketinanti priimti dar kelis sprendimus, kurie pasunkins Lietuvos gyventojų ir taip sunkų gyvenimą. Dėl to tikimasi piketų, mitingų ir kitokių protesto akcijų, o kad protestuoti būtų sunkiau, rengiamos Susirinkimų įstatymo pataisos. Susirinkimų įstatymo pataisas parengė sostinės savivaldybė. Tačiau jas priėmus naujovės galiotų visoje Lietuvoje. Tik Vilniui tai aktualiausia, nes mieste yra visos svarbiausios Lietuvos institucijos. Dėl to čia ir susirinkimų daugiausia.

Jei tikėsime „Baltijos tyrimais“, 2010 m. pavasarį septyni iš dešimties apklaustų Lietuvos gyventojų pasisakė prieš dabartinę demokratijos būklę. Politologai – suglumę: ką tai galėtų reikšti? Ar dauguma lietuvių tiesiog atmeta pačią demokratiją, o galbūt – jų požiūriu – demokratijos pas mus per maža arba ji kitokia, nei turėtų būti? Pradėkime paprastu klausimu, atsakymas į kurį toli gražu nėra toks paprastas, kaip dažnai pateikiama.

Ko jau ko, o gebėjimo suprasti bent jau nemažą dalį Lietuvos, kuriai atkurtoji valstybė buvo ir lieka, kaip šuniui penkta koja, velionis Algirdas Mykolas Brazauskas prilaikė. Ja naudotis ir ją telkti į nomenklatūrą bei ištikimus adoratorius - taip pat. Nemėgstu repo, bet gerbiu Eminemą, kaip savo žanro virtuozą. AMB man visada liks etalonas tos politinės pakraipos ir politikavimo stiliaus, kuris man šlykštus.

Šeštadienį Seimas apsisprendė svarstyti Vyriausybės siūlymus ilginti pensinį amžių, mažinti motinystės išmokas, iki 2011 m. pabaigos pratęsti “vaiko pinigų" mokėjimo apribojimus. Gelbsti nuo skolos augimo Prieš pateikiant Seimui nepopuliarius siūlymus, į parlamentarus kreipėsi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. “Nesiimant priemonių, valstybės skola apie 2014 m. priartės prie 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir nenustos augusi toliau.

Lietuvos politikai stebina akibrokštais siekdami dalykų, kurių kitos šalys nori atsikratyti. Dalis Europos jau svarsto atsisakyti euro arba jo neketina įsivesti, tik Lietuvos premjeras Andrius Kubilius negirdi tarptautinių ekspertų rekomendacijų ir toliau tvirtina, kad Lietuva jo aktyviai sieks. Šis atvejis - ne vienintelis.

„Ar kada nors susimastėte, kodėl Europos valstybių vadovai Briuselyje arba G8 susitikimuose demonstruoja išskirtinę ramybę, nors tuo pat metu pasaulyje netyla kalbos apie Graikijos pasitraukimą iš euro zonos ir artėjantį ekonomikos armagedoną?“, klausia CNBC apžvalgininkas Patricas Allenas. Viena vertus, tikėtina, kad tokiu būdu politikai ramiomis kalbomis ir santūriomis veido išraiškomis stengiasi numalšinti skandalų ištroškusią žiniasklaidą ir panikos priepuolių krečiamas rinkas.

Pensijos sulaukę menininkai - visiškoje neviltyje. Kiek kūrėjams pasiseka uždirbti honoraro, tiek valdžia atima iš pensijos. Tokią “tvarką" garantuoja nuo sausio 1-osios įsigaliojęs įstatymas. Jį skaitydami menininkai gali pasidaryti tik vieną išvadą: išėję į pensiją jie tegali rašyti romanus, tapyti paveikslus iš idėjos arba savo malonumui. Įstatymų leidėjai sumąstė, kad užsidirbti daugiau, nei jų gaunama vargana pensija, kūrėjams nevalia.

Savo vasaros poilsį jau planuojantys išrinktieji “pamiršo", kad atostogos būtinos ir socialiai remtinų šeimų vaikams. Šiemet jie vasarą leis ant asfalto. Mat Švietimo ir mokslo ministerija nusprendė vasaros stovyklų nefinansuoti, o menkas lėšas, kurių tikimasi iš europinių fondų, stabdo biurokratiniai formalumai.

Metai iš metų situacija "Jūros" upės pakrantėje nesikeičia. Nors Tauragė negali pasigirti poilsio vietų gausumu, tačiau miesto valdžia nesugeba pasirūpinti populiariausia vieta – "Jūros" krantine. Vasarą Tauragės paplūdimys pasitinka prišnerkštu tualetu, į kurį įėjus taip ir norisi suraukti nosį ir kuo greičiau iš ten dingti. Krantinė prie "Jūros" nuo 1976 m., kada ji buvo įrengta, nebuvo rekonstruota. Buvo atliekami tik neatidėliotini remonto ir tvarkymo darbai.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ - žurnalisto Tomo Šyvo straipsnis „Sudeginti milijonai“. Lietuva labai turtinga šalis, nes įgyvendina avantiūristinius projektus, už kurių nesunku įžvelgti stambių aferų. Rubrikoje „7 dienos“ skaitykite straipsnį „FNTT vadovas pasitraukė. Kas toliau?“ Galandami dalgiai: po Romualdo Boreikos pasitraukimo iš posto prabilta apie teisėsaugos šienapjūtę.

Istorija rodo: keičiasi žmonių gyvenimas, požiūris, santvarkos, bet karai, nesutarimai, konfliktai išlieka. Žmonija yra tiesiog linkusi naikinti save: ko nepadaro ginklai padaro ligos, o ko nepadaro ligos dabar daro ekonominis nuosmukis. Vienoje Yann Martelio knygoje buvo aprašomas zoologijos sodas, kuriame buvo siena su ryškiu užrašu: „Baisiausias gyvūnas šiame zoologijos sode“, ir rodyklė vedanti prie nutampytų užuolaidėlių, ją patraukus išvysdavai... veidrodį.

Periodiškai skelbiamas valstybės vadovų bei institucijų populiarumas pastaruoju metu smunka, įvairūs protesto piketai ir mitingai prieš priimamus sprendimus padažnėjo, liaudis savo aktyvumą prieš „ponų“ valdžią kartais išreiškia jau nepriimtinais būdais.