valdovų rūmai

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo atstatant Valdovų rūmus. Tyrimas pradėtas susipažinus su Valstybės kontrolės pateikta audito ataskaita dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atstatymo, įvertinus joje pateiktus faktus ir gavus papildomus duomenis. Atlikti tyrimą pavesta Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 3-iajai valdybai.

Valdovų rūmų statybininkai, projektuotojai ir Seimo nariai vakar vardijo įvairias pinigų sumas, kokių gali prireikti šiai amžiaus statybai pabaigti: 32, 200 ar net 400 mln. litų. Karaliai buvo apgauti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejuje jau daugiau nei metus pluša kelios dešimtys administracijos darbuotojų ir muziejininkų, tačiau kada ši įstaiga atvers duris lankytojams, nežinia.

Premjero teigimu, dar nesvarstyta, kokiais būdais ir ką toliau darys su Valdovų rūmais, ar statiniui bus skirta pinigų. Trečiadienį Valdovų rūmų statybininkai, projektuotojai ir Seimo audito komiteto nariai, apsilankę statybvietėje, įvadino, kad šiai amžiaus statybai pabaigti dar gali prireikti 32, 200 ar 400 mln. litų. Pradiniai skaičiavimai, kad Valdovų rūmų atstatymui užteks 100 mln. litų, buvo nepagrįsti, teigia Premjeras Andrius Kubilius.

Seimo Audito komiteto, TS-LKD frakcijos narė Agnė Bilotaitė teigia pasipiktinusi korupcinėmis Valdovų rūmų statybos schemomis, kurios klestėjo globojamos politinės valdžios. „Išnagrinėjus Valstybės kontrolės medžiagą peršasi išvada, kad Valdovų rūmai – tai tipiškas  „socialdemokratinių statybų“ pavyzdys. Sąmatos išpučiamos, pinigai išleidžiami, o rezultato ir atsakingų asmenų nėra.

Atlikusi Valdovų rūmų statybų auditą, LR valstybės kontrolė nustatė, kad iš viso šių rūmų atstatymo darbų rangovui TŪB „Vilniaus papėdė“ konsorciumui užsakovas VĮ „Vilniaus pilių direkcija“ pervedė 232,194 mln. Lt. Ekonomika.lt paskaičiavo, kad per devynis statybų metus 2001-2009 m. Valdovų rūmų atstatymui panaudota apie 213 mln. Lt, iš jų 70 proc. arba apie 163 mln.

Jau ne vienerius metus aršias diskusijas tarp politikų ir visuomenės įplieskianti Valdovų rūmų statyba – vėl žiniasklaidos dėmesio centre, mat paaiškėjo, jog pačiame sostinės centre esančio pastato statyba ir įrengimo darbai pabrango daugiau nei 250 milijonų litų. Rugsėjo 14-ąją kultūros ministras Arūnas Gelūnas surengė spaudos konferenciją, kurios metu ryžosi atsakyti į keletą aktualių klausimų. Į Kultūros ministerijoje vykusią spaudos konferenciją ministras atskubėjo vienas.

Valstybės kontrolė įvertino, kodėl taip pabrango Valdovų rūmų statybos. „Jei Kultūros ministerija, Vilniaus pilių direkcija ir kitos institucijos, dalyvavusios atstatant Valdovų rūmus 2000-2010 m., būtų tinkamai atlikusios visas joms pavestas funkcijas, rūmų atstatymo kaina nebūtų tiek daug išaugusi“, - teigia valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, įvertinusi Valdovų rūmams atstatyti skirtų biudžeto lėšų panaudojimą. Valstybės kontrolė konstatavo, kad projekto darbų kaina išaugo nuo 114 mln.

Ilgus metus dėl išlaidavimo amžiaus statybai kaltinus prezidentą Algirdą Brazauską staiga paaiškėjo, kad neskaidrūs konkursai vyko šalies ūkį valdant dabartiniam premjerui. Vakar Viešųjų pirkimų tarnyba paskelbė oficialias išvadas, kuriose nurodoma, kad būtent dešimtosios Vyriausybės darbo metais vyko vien neskaidrūs vadinamųjų Valdovų rūmų statybos darbų ir paslaugų pirkimo konkursai.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinius papildė 18 muziejinių vertybių. Jas padovanojo žymus lietuvių išeivijos kultūrininkas, Lietuvos garbės konsulas Arizonos valstijoje (JAV), vienas Valdovų rūmų paramos fondo steigėjų, Arizonos valstybinio universiteto architektūros istorijos profesorius Kęstutis Paulius Žygas.

Išskirtinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo istorija šiuo metu pristatoma Vokietijoje. Liepos pabaigoje Miuncheno technikos universiteto Architektūros muziejus surengė tarptautinę parodą „Rekonstrukcijos istorija – istorijos konstrukcija“ („Geschichte der Rekonstruktion – Konstruktion der Geschichte“), kurioje demonstruojami vertingiausi ir žinomiausi įvairių pasaulio šalių istorijos bei kultūros objektai – praeityje buvę sunaikinti, o vėliau atkurti.

Sekmadienį Vilniuje, Katedros aikštėje, surengtos Valdovų rūmų atkūrimo rėmėjų pagerbimo iškilmės. Šventės svečius sveikino ir visiems rėmėjams dėkojo Valdovų rūmų paramos fondo Valdybos pirmininkas Algirdas Vapšys, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkė Regina Narušienė ir Nacionalinio muziejaus „Lietuvos Didžiosios Kunigaištystės valdovų rūmai“ direktorius dr. Vydas Dolinskas. Per iškilmes buvo pagerbtas Prezidentas Algirdas Brazauskas už indėlį atkuriant Valdovų rūmus.

Šių metų liepos 1 d., ketvirtadienį, 18 val. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Didžiojoje menėje (trečias aukštas) rengiamas poezijos ir muzikos vakaras, skirtas pergalės Žalgirio mūšyje 600-osioms metinėms. Tai Žalgirio mūšio 600 metų minėjimo valstybinės programos renginys.

Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams žymus lietuvių kolekcininkas, antikvariato savininkas ir poetas Edmondas Kelmickas 10 metų perdavė saugoti ir eksponuoti du unikalius ir itin vertingus XVI a. garsių flamandų Renesanso dailininkų Joosto van Cleefo (apie 1520–1556) ir Franso Pourbuso Vyresniojo (1545–1581) tapybos darbus.

Lietuva labai turtinga šalis, nes įgyvendina avantiūristinius projektus, už kurių nesunku įžvelgti stambių aferų. Krizės krečiama Lietuvos vyriausybė skundžiasi biudžeto lėšų trūkumu, atima iš bedarbių ir pensininkų pinigus, kurie ir taip galą su galu vos suduria. Tačiau milijonai litų sukišti ir toliau kišami į avantiūristinius, beprasmius arba sabotuojamus projektus. Nacionalinis stadionas Pinigų maišą surijusio stadiono statybų vietoje - tik armatūros ir betono kalnas.

Valdovų rūmai turėjo būti atidaryti liepos viduryje, tačiau sumažinus finansavimą jie dar nebaigti įrengti. Ekskursijos muziejuje nevyksta, tačiau tai nesutrukdė Valdovų rūmų vadovybei pirkti krovininį automobilį, kuris bus skirtas eksponatų vežiojimui. Anot Valdovų rūmų direktoriaus, automobilis buvo būtinas, o jis nupirktas už pinigus, kurie buvo skirti pastatui šildyti ir eksploatuoti. To neprireikus ir gavus Finansų bei Kultūros ministerijų leidimus, buvo nupirktas automobilis.

2009 m. sausio mėn. pradėjusiam veikti Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams šiais metais mecenatai padovanojo arba perdavė 17 eksponatų, kurių bendra vertė viršija 0,5 mln. Lt. Dovanoti ar perduoti XVI–XX a. eksponatai: graviūros, knygos, metalo, keramikos ir stiklo dirbiniai, tapybos kūriniai, gobelenai, skulptūros. Skaičiuojama, kad iš viso nuo 2003 m. atkuriamiems Valdovų rūmams padovanotų 28 eksponatų vertė siekia 2,2 mln. litų.