valdininkai

Atrodo, jog Lietuvoje greitai nebeliks nė vienos savivaldybės, kurioje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nebūtų aptikusi kyšininkavimo ir korupcijos. Kyšio vokeliu ar stambia su viešaisiais pirkimais susijusia suma susivilioja ir eiliniai savivaldybių tarybų nariai, ir merai.

Panevėžys 2012-aisiais gyvens turėdamas mažiau pinigų, bet daugiau valdžios. Jam išgyventi reikia net 100 mln. litų daugiau, nei prognozuojamos šiųmetės pajamos. Galvosūkį, kaip išsiversti su maža kišene, miesto politikai spręs per artimiausias dvi savaites. Dar vienas pavaduotojas Nors ir užsikabinusi elgetos terbą, Aukštaitijos sostinė lieka išdidi – sunkmečiu, kai biudžetinių įstaigų darbo užmokesčiui pinigų užtenka net nebe dešimčiai, o devyniems mėnesiams, padidino valdžios gretas.

Vakar, likus penkioms minutėms iki susitikimo su Seimo nariais ir įvairių sričių energetikos specialistais, Energetikos viceministras Žygimantas Vaičiūnas pranešė, kad atsisako dalyvauti diskusijoje. Nors susitikimo laikas ir svarstomos temos su visais diskusijos dalyviais buvo derinamos beveik mėnesį.

Iš šiuo metu sostinėje esančios 21 seniūnijos ketinama palikti 5, įsikūrusias toliausiai nuo miesto centro, bei įsteigti 11 biurų, kuriuose dirbs savivaldybės departamentams atskaitingi darbuotojai, teikiantys paslaugas gyventojams. Toks seniūnijų pertvarkos planas po savaitės bus teikiamas svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai.

Su valdžios abejingumu tenka susidurti vos ne kiekvienoje valstybės institucijoje. Žmonės, patyrę valdininkų panieką, pirmiausia nustemba, vėliau nusivilia – garbingus postus užimančių veikėjų elgesys niekaip nedera su  televizijos, radijo, kitų žiniasklaidos priemonių skleidžiama informacija, kad valstybė tarnauja žmogui. Gal valstybė ir tarnauja, bet jai atstovaujantys valdininkai, kažkieno elektroninėje erdvėje taikliai apibūdinti valdžiažmogiais, tikrai ne. Tiesa, ne visi.

Kur profesinius įgūdžius geriausiai tobulinti žemdirbius mokantiems valdininkams? Jų manymu, ištaiginguose viešbučiuose ar restoranuose rašo "Lietuvos rytas". Tiesa, pats žemės ūkio ministras tuo abejoja.

Šiaulių miesto savivaldybėje nuo vakar valdininkai pradėjo dirbti viena valanda trumpiau. Algos mažės 14,4 procento. Per metus būtų sutaupyta 1,2 milijono litų. Savivaldybės vadovai biudžeto pinigus „taupys“ eidami nemokamų atostogų.

Šiaulių savivaldybės valdininkai prašvilpė turto daugiau kaip už pusę milijono litų. Gindama kaltuosius administracija prarado dar dešimtis tūkstančių litų, bet teisme konstatavus padarytus pažeidimus ir suskaičiavus šimtatūkstantinius nuostolius – kaltųjų ir vėl nėra. Sutartis pripažinta niekine Iki spalio 3 dienos Šiaulių miesto savivaldybė privalėjo įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo skandalingoji sutartis su bendrove „Vaidva“ pripažinta niekine.

Lyginant su praėjusiais metais Biržų rajono savivaldybėje pastebimas priemokų administracijos darbuotojams augimas. Ką slepia neaiški pinigų dalijimo sistema? Šių metų birželio 11 dieną Biržų rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba pateikė pastebėjimus bei išvadas apie 2010 metų biudžeto naudojimą. Triukšmingai aptarinėta tik ta patikrinimo akto dalis, kurioje buvo išdėstyti faktai apie Sporto mokyklą.

Pinigų Šiaulių savivaldybė neturi tik pedagogų ir kultūros darbuotojų algoms mokėti. Ateinančiais metais storai užteptą riekę atkiš architektams, mokymų organizatoriams, o dovanai skirtus pinigus jau šiemet grąžina į valstybės biudžetą. Todėl vis garsiau kalbama, kad Šiauliuose ne pinigų striuka, o šeimininko trūksta. Pamaitins architektus Šiaulių savivaldybė ir šiais, ir ateinančiais metais itin dosni architektams.

Buvęs Darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis neilgai krimto bedarbio duoną. Jau netrukus jis turėtų užimti direktoriaus pavaduotojo kėdę, rašo „Lietuvos rytas“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino, kad konkursą eiti Darbo biržos direktoriaus pavaduotojo pareigas laimėjo ministro Donato Jankausko visuomeninis patarėjas M.P. Balašaitis. Jis buvo vienintelis pretendentas į šį postą.

Valdžios perversmo išvakarėse galimai paskutines dienas postuose skaičiuojantys miesto vadovai susirūpino Savivaldybės darbuotojų piniginėmis. Uždirba per daug Valdžios perversmo išvakarėse galimai paskutines dienas postuose skaičiuojantys miesto vadovai sumanė, kaip patikrinti valdininkų dosnumą. Vicemeras Gintaras Šileikis raštu kreipėsi į administracijos direktorę siūlydamas Savivaldybės vadovams ir skyrių vedėjams atsisakyti prie atlyginimų mokamų priedų.

„Norėtųsi tikėti, kad vieną dieną turėsime tokią viešojo sektoriaus darbo kultūrą, kai piliečiai ir verslas, paklausti, kaip jie vertina viešojo sektoriaus darbą, atsakys, jog viešas sektorius supranta jų tikslus ir visapusiškai padeda juos realizuoti, o viešojo sektoriaus darbuotojai didžiuosis, kad dirba viešame sektoriuje ir tarnauja visuomenei“, – tai Saulėlydžio komisijos narės Dovilės Burgienės žodžiai, įrašyti minėtos komisijos ataskaitoje (8 psl. – red. past.

Šiaulių savivaldybė pradeda įgyvendinti taupymo programą. Pirmiausia planuojama atleisti apie pusę tūkstančio sargų. Savivaldybės duomenimis, vien iš 40 švietimo įstaigų bus atleista daugiau nei 300 sargų. Jų darbą atliks elektroninės apsaugos sistemos. Tikimasi, kad taip viena mokykla ar vaikų lopšelis-darželis apsaugai per mėnesį išleis apie porą tūkstančių litų – pusę dabar išleidžiamos sumos.

Šiaulių miesto savivaldybės skyrių vedėjai gauna didžiausias algas iš visų Lietuvos didžiųjų miestų – vidurkis siekia 4691 litą. Panašu, kad didžiausi valdininkų atlyginimai bus išsaugoti – valdininkus gina įstatymai ir politiniai susitarimai. Lenkia ir sostinę Seimo narys šiaulietis Valerijus Simulik sužinojęs, kad Šiaulių miesto valdžia bandys taupyti valytojų ir sargų sąskaita, pasiūlė peržiūrėti valdininkų algas.

Taupi ir „liekna“ Vyriausybė – tai terminas iš „Saulėlydžio komisijos“ ataskaitos, paskelbtos praėjusią savaitę. Joje teigiama, kad per dvejusmetus (2009-2010 m.)7 proc. arbadaugiau kaip 11,6 tūkst. palyginti su 2008 m. sumažėjo valdininkų gretos ir dėl to sutaupyta 882 mln. litų. Deja, 2011 m. bent jau dalį savo pažadų valdžia, atrodo, užmiršo, ir valdininkų armijos mažinimo tendencijos išliko ne visur, nors biurokratų Lietuvoje „Balsas.

Į Portugaliją išvyko Biržų rajono savivaldybės administracijos klerkų bei partnerių delegacija, turinti mokytis, kaip mokyklose kovoti su smurtu ir stabdyti patyčias. Tačiau delegacijos sudėtis kelia minčių apie galimą tyčiojimąsi ir iš ugdymo įstaigų bendruomenės, ir iš pačios projekto idėjos. Atvykęs ministras neras 67 proc. Švietimo skyriaus specialistų. Rajoną valdanti koalicija stengiasi, kad Biržus aplankytų ir čionykštes problemas išvystų šalies Vyriausybės bei ministerijų vadovai.

Šios savaitės pradžioje „Saulėlydžio komisija“ paskelbė, kad per dvejus metus (2009-2010 m.) vien sumažinus valdininkų armiją sutaupyta 882 mln. litų. Tai esą pasiekta panaikinus 129 įstaigas (maždaug 11 proc. iš 1190 veikusių prieš pradedant reformas įvairių viešojo sektoriaus įstaigų – red. past.) ir 7 proc. arba daugiau kaip 11,6 tūkst. ( nuo 168 749 iki 157 086) palyginti su 2008 m. sumažinus darbuotojų skaičių.

Bankrutuojanti Šiaulių valdžia ištikimiausiems valdininkams pakėlė algas. Šiemet valdininkų priedams mestelta apie ketvirtį milijono litų. Atlyginimų didinimą dabar teks kompensuoti Savivaldybės sargams ir valytojoms, kurios taupymo sumetimais išvaromos į gatvę. Skirtingai nei miesto valdžia J. Janonio gimnazijos pedagogai žada patys savo pinigais remti valytojas.

Biržiečiai dar nepamiršo, kaip buvęs rajono savivaldybės vicemeras Aurimas Frankas ėmėsi iniciatyvos žymėti tarnybinius automobilius. Regis, jis tą darė norėdamas sugriežtinti tarnybinių automobilių naudojimo tvarką. Šį rudenį Biržų rajono savivaldybės vadovybė diskutavo apie Pačeriaukštės seniūno A. Franko norą tarnybinį automobilį laikyti Biržuose. Redakcijos žiniomis, savivaldybėje atsirado palaikančių A. Franko iniciatyvą, tačiau jos įgyvendinimui nepritarė merė Irutė Varzienė.

Šiau­lių mies­to ir ra­jo­no, Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bių sky­rių va­do­vai ir po­li­ti­kai ne tik gau­na al­gas, prie­dus, kom­pen­sa­ci­jas va­di­na­mo­sioms kan­ce­lia­ri­nėms iš­lai­doms, bet ir pa­ke­liau­ja. Ke­lio­nių į už­sie­nį me­tu jiems mo­ka­mi dien­pi­ni­giai, ku­rie nė­ra jau to­kie ma­ži. Val­di­nin­kai juk mėgs­ta ke­liau­ti, mo­ky­tis ir dar pi­ni­gų už tai gau­ti. Na ir kas, kad mies­tas jau ant bank­ro­to ri­bos.

Vyriausybės siekis visus be išimties turgaus prekiautojus aprūpinti kasos aparatais vėl nemaloniai nustebino smulkiuosius verslininkus. Šią savaitę premjeras Andrius Kubilius pranešė, kad nuo kitos gegužės kasos aparatai turės atsirasti ir visose dengtose turgavietėse. Esą taip būtų suvienodinta apskaita ir panaikintas skirtumas tarp prekybos maisto ir ne maisto produktais. Tokia žinia smulkiesiems verslininkams tapo eiliniu perkūnu iš giedro dangaus.

Rengiant publikaciją „Bon voyage, biurokratai“, savaitraštis „Ekonomika.lt“ paklausė Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje, kaip ji vertina valstybinių institucijų poziciją, neva jų darbuotojų vizitai į egzotiškas šalis yra skirti pasirengimui vadovauti ES. Anot ambasadoriaus Raimundo Karoblio, pirmininkavimo sėkmės 2013 m. Lietuva gali tikėtis, tik jei pažins organizacijų koridorius ir darbo metodus.

Nuo šių metų gegužės 3 d. įsigaliojo Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, reglamentuojantys savivaldybių tarybų narių atskaitomybę už darbui su rinkėjais išleistas lėšas. Jie, kaip ir parlamentarai, turi dokumentais patvirtinti, kad tam skirtos biudžeto lėšos yra išleistos pagal paskirtį. Ne visiems šalies savivaldybių tarybų nariams tokia tvarka patinka. Bandyta net inicijuoti įstatymo pataisą, kad atsiskaityti nereikėtų.

Lietuvoje sparčiai mažėja įmonių bankrotų. Bet kitąmet vis tiek ketinama padvigubinti mokesčius, skirtus padengti žlugusių įmonių skolas darbuotojams, rašo ,,Lietuvos rytas”. Mūsų šalies darbdaviai 2012 metais greičiausiai mokės dvigubai didesnes įmokas į Garantinį fondą. Jis yra skirtas atsiskaityti su bankrutavusių bendrovių darbuotojais, jeigu jiems darbdaviai liko skolingi. Praėjusią savaitę Ūkio ministerija įregistravo įstatymo pataisą, kuri didina darbdavių įmokas nuo 0,1 proc.

„Transparancy Interational“ kasmet atlieka pasaulinio korupcijos indekso tyrimus. Šių tyrimų metu paaiškėjo, kad iš dešimties mažiausiai korumpuotų pasaulio valstybių net šešios yra Europoje, rašo „Business Insider“. Tiesą sakant Europoje nėra nė vienos valstybės, kurią būtų galima įvardinti kaip itin korumpuotą, tačiau tai nereiškia, jog mūsų žemyne visi yra šventieji. Pasauliniame „Transparancy International“ tyrime dalyvauja 178 valstybės.

Valstybės tarnautojus netylėti ir pranešti apie galimai daromas korupcines ir kitas neteisėtas veikas institucijose, siūloma paskatinti užtikrinant visišką jų anonimiškumą. Šiuo metu įstatymai numato priemones, leidžiančias pranešusį apie korupciją ar apie kitus padarytus šiurkščius pažeidimus tarnautoją apsaugoti nuo neteisėto atleidimo ar kitų sankcijų, tačiau nėra numatyta garantijų, kad bus išlaikytas tokio asmens anonimiškumas.

Nenumaldomai artėjantis šildymo sezonas sunkiau besiverčiančius panevėžiečius gena į Savivaldybę kompensacijų. Neprognozuojama, kad šie metai papildys gyventojų pinigines, tad savivaldybės netiki sulauksiančios mažiau kompensacijų prašytojų. Gali nutikti atvirkščiai: jei būtų pakeisti dabartiniai teisės aktai, jų pagausėtų.

Išmokomis iš savivaldybės biudžeto pasinaudojo 11 Biržų rajono tarybos narių. Tarp jų – trys opozicijos nariai, balsavę prieš išmokų didinimą. Net 77 proc. išmokų skirta politikų automobilių kuro priežiūros išlaidoms apmokėti. Vienuolika Biržų rajono savivaldybės tarybos narių dirbdami rinkėjų labui per trečiąjį ketvirtį paprašė 9865 Lt išmokų. Gavo 8664 Lt – ne daugiau kaip 810 Lt kiekvienas.

Brangi Aplinkos ministerijos valdininkų kelionė į Pietų Korėją kovoti su besiplečiančiomis Afrikos dykumomis – tik kukli įžanga į kitąmet prasidėsiančius Lietuvos biurokratų įspūdingus vojažus po visą pasaulį, kurie kainuos dešimtis milijonų, rašo „Lietuvos rytas“. Apie planuojamas gausias valdininkų išvykas vakar prakalbo pats premjeras Andrius Kubilius. Jo tvirtinimu, tai neišvengiama rengiantis pirmininkauti Europos Sąjungai.

Klaipėdoje iki šiol nerimsta aistros dėl mokesčių už komunalinių atliekų išvežimą. Uostamiesčio gyventojai reikalauja, kad kiekvienas gyventojas pats galėtų pasirinkti mokėjimo būdą – nuo būsto ploto ar atliekų kiekio. Tačiau valdininkai permainų nežada, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.Klaipėdoje ir kai kuriuose kituose miestuose prie savivaldybių gyventojai rinkosi paremti antradienį Seime planuojamas svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas.

Anot Premjero Andriaus Kubiliaus, ruošiantis pirmininkauti Europos Sąjungos vadovų tarybai valdininkų kelionių į iš pažiūros egzotiškose šalyse vykstančias konferencijas gali ir daugėti. Taip Vyriausybės vadovas pirmadienį pakomentavo sprendimą į Pietų Korėjoje vykstantį seminarą dykumų smėliui stabdyti siųsti du Aplinkos ministerijos valdininkus.

Buvęs užsienio reikalų ministras ekonomistas Povilas Gylys sako, kad formalus Lietuvos politinis elitas negina valstybės interesų ir dėl to šalis tapo nereikšminga pėstininke Lenkijos rinkimų kampanijos kovose.

Biržų rajono valdžios deklaruota skaidrumo ir viešumo politika realybėje subliūško kaip muilo burbulas. Viešumo išbandymo neatlaikė viešuosius ryšius kuruojanti mero pavaduotoja. Mero pavaduotoja Stasė Eitavičienė, atsakinga už savivaldybės viešuosius ryšius, penktadienį pateko į keblią padėtį. Penktadienį vyko tradicinis rajono ugdymo įstaigų vadovų pasitarimas.

Politikai nesužavėti pasiūlymo keleriais metais sumažinti amžiaus cenzą kandidatams į Seimą, todėl parlamente greičiausiai nebus surinkta užtektinai balsų, kad būtų priimta tokia Konstitucijos pataisa. Šią savaitę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas planuoja svarstyti dar prieš beveik trejus metus įregistruotą Konstitucijos 56-ojo straipsnio pataisą, numatančią, kad kandidatuoti į Seimą galėtų Lietuvos piliečiai, kuriems rinkimų dieną sukako ne 25 metai, kaip nustatyta dabar, bet 21 metai.

Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai be sa­vo tie­sio­gi­nių už­duo­čių nuo šiol pri­vers­ti at­lik­ti pa­pil­do­mą – smul­kiai ap­ra­šy­ti, ką jie vei­kia dar­be. Fik­suo­ti ten­ka ne tik nu­veik­tus dar­bus, bet ir kiek­vie­ną iš­ger­tą ka­vos puo­de­lį bei ap­si­lan­ky­mus tu­a­le­te. To­kia pa­tik­ra vyks dau­giau kaip mė­ne­sį. Nuo šio pir­ma­die­nio vyk­do­mos pa­tik­ros ini­cia­to­rius – ra­jo­no vi­ce­me­ras Re­gi­man­tas Ba­ra­vy­kas.

Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, yra numatyta kompensacija, kuri išmokama už patirtas išlaidas tarnaujant juos išrinkusiems žmonėms. Išmokos suma per mėnesį šios kadencijos politikams svyruoja nuo 300 iki 450 Lt. Galimybe gauti išmoką ir taip kompensuoti savo patirtas išlaidas kol kas nepasinaudojo tik du Savivaldybės tarybos nariai iš 23, kuriems ji priklauso.

Ketvirtadienį Kauno politikai rinksis į pirmąjį po atostogų tarybos posėdį. Naujasis politinis sezonas žada būti spalvingas. Mažumoje likę konservatoriai jau ruošia staigmeną valdantiesiems. „Nusprendėme, kad verta inicijuoti interpeliaciją. Kreipsimės į kitas frakcijas palaikymo“, – likus porai dienų iki tarybos posėdžio Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos poziciją pateikė jų lyderis Andrius Kupčinskas.

Klaipėdos rajono meras Sigitas Karbauskas ir jo pavaduotojas Egidijus Skarbalius gali netekti savo kėdžių. Rajono savivaldybės Tarybos opozicija – 14 Tarybos narių – pareiškė nepasitikėjimą rajono vadovais ir visa dabartine valdančiąja dauguma, rašo „Vakarų ekspresas“. Nepasitikėjimą rajono vadovais pareiškę Tarybos nariai taip pat savo pareiškime pabrėžė siekiantys, kad rajono savivaldybėje būtų atstatytas įstatymo viršenybės prieš asmenines arogantiškas ambicijas principas ir aukšti politi...

Per pastaruosius du dešimtmečius traukiantis miestui Savivaldybės administracija išsipūtė bemaž dvigubai. Tačiau, ar mažėjant miesto gyventojų neturėtų mažėti ir valdžia? Pavyzdžiui, trečdaliu. Užsidirbo kėdę Miesto Tarybos opozicija prabilo apie tai, kad reikėtų atsisakyti vieno Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo.

Tik už dvi darbo valandas per dieną – beveik tūkstančio litų atlyginimas. Taip plačiai gyvena viešoji įstaiga „Sportas visiems“, organizuojanti 5-ąsias „Sportas visiems“ (TAFISA) žaidynes, kurias jau spėta prilyginti aferai. Į viešąją įstaigą susibūręs gausus būrys buvusių valdininkų ir politikų melžia ne tik apskrities savivaldybių biudžetus – nusitaikė ir Europos Sąjungos paramą.

Prieš pat rudenį gyventojai suskubo tvarkytis dokumentų dėl kompensacijų už šildymą. Valdininkai sako, kad besidriekiančios eilės – kasmetis reiškinys. Jie dėl to kaltina sistemą. Štai Klaipėdoje socialinės paramos skyriuje, norintieji į jį atvykti dėl kompensacijos, priėmimo gali tikėtis tik lapkričio mėnesį. Klaipėdos socialinės paramos skyriuje norintiems susitvarkyti dokumentus, kad prasidėjus šildymo sezonui mažiau mokėtų už šildymą, eilėse tenka stovėti net po keletą valandų.

Panevėžio miesto savivaldybės pusė darbuotojų turi sukaupę nepanaudotų atostogų nuo kelių iki kelių dešimčių dienų. Tokie klerkai gali ne tik sutrikdyti Savivaldybės darbą, bet ir gerokai paveržti jos kaklą pastaruoju metu apjuosusią finansinę kilpą. Seime įregistruotas Darbo kodekso pataisų projektas, kuriame siūloma, kad darbuotojas vienoje darbovietėje galėtų neatostogauti ne daugiau kaip dvejus metus. Už šį laikotarpį jis išeidamas iš darbo dar galėtų gauti kompensaciją.

Tautą vis raginusi veržtis diržus pati Lietuvos valdžia to daryti, atrodo, visai neketina. Dar ne taip seniai klestėjo politinis, o dabar viršų ima valdininkų turizmas.

Žiniasklaidai paskelbus, kad Ministro Pirmininko tarnyboje bręsta naujos valdininkų priedų schemos, Premjeras Andrius Kubilius šio siūlymo nekomentuoja, tačiau pabrėžia būtinybę reformuoti valstybės tarnautojų atlyginimų sistemą. „Nesiimu ko nors komentuoti, kadangi tikrai nesvarstėme Vyriausybės pasitarimuose ar posėdžiuose.

Po Panevėžio savivaldybės stogu atšvęstos Antaninės puotoje nedalyvavusios, bet pavaldinių nekontroliavusios administracijos direktorės Kristinos Vareikienės piniginę paplonino tik simboliškai. Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius Savivaldybės vadovę nubaudė 500 litų bauda. Skyriaus viršininko Rimanto Trotos teigimu, K.Vareikienei nuobauda skirta už tai, kad nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti.

Per du dešimtmečius įsteigta 80 verslą kontroliuojančių įstaigų, Vyriausybei prižadėjus jų skaičių sumažinti, dabar tam prireiks ne mažiau kaip dešimties metų. Ekonomikos krizės įkarštyje valdžia į kairę ir į dešinę švaistė visuomenei pažadus. Vienas jų – palengvinti dalią naktinės mokesčių reformos prispaustam verslui ir iki 2011 m. sumažinti verslą kontroliuojančių institucijų nuo 150 iki 8–9 įstaigų. Tačiau kol kas neatrodo, kad šie pažadai greitai bus ištesėti.

Už Europos Sąjungos paramos lėšas netrukdomai pramogauja valdininkai. Tai, kad už Europos paramos Lietuvos kaimo plėtrai pinigus galima nerūpestingai ir netrukdomai turistauti po svečias šalis, įrodinėja vadinamosios vietos veiklos grupės (VVG). Į šias grupes susibūrę provincijų valdininkai, politikai ir verslininkai sumanė itin paprastą triuką.

Į 2012–2016 metų kadencijos Seimą nepateksiantys politikai neliks nuskriausti. Seimo kanceliarija jiems ir politinio pasitikėjimo pareigūnams išmokės apie 5,5 mln. Lt išeitinių kompensacijų ir išmokų. Daugiau nei pusė neperrenkami Artėjantiems Seimo rinkimams Vyriausybė pasirengusi skirti 23 mln. litų – šiek tiek mažiau, nei pageidavo Vyriausioji rinkimų komisija. Pirmas rinkimų ratas kainuos 17 mln. Lt, o antras – 6 mln. Lt. „Planavome skirti dar 2 mln.