valdemaras tomaševskis

Tarptautiniu mastu nepripažįstamo Baltarusijos parlamento abeji rūmai priėmė įstatymo pataisas, kuriomis parlamento nariams draudžiama naudotis vadinamąja Lenko korta. Pataisos numato, kad parlamento nariai neturi teisės iš užsienio valstybių gauti dokumentus, kurie suteikia nuolaidų ar privilegijų dėl politinių ar religinių pažiūrų arba tautinės priklausomybės, taip pat jais naudotis, jei tai nenumatyta tarptautinėmis sutartimis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) gali keisti pavadinimą. Apie savo ketinimą LLRA lyderis Valdemaras Tomaševskis pranešė Vilniaus rajono skyriaus susirinkime , rašo  delfi.lt. Anot V. Tomaševskio, rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose LLRA startuos dabartiniu pavadinimu. Tačiau vėliau jis gali keistis dėl kintančios pačios partijos specifikos – politinio bendradarbiavimo su Rusų aljansu bei siekio parodyti, kad LLRA atstovauja ne vien tautinių mažumų interesams.

„Kauno dienos“ žurnalistas iš arti stebėjo, kaip Lenkijos nacionalistai keliavo į Vilnių. Jokių ginklų ir alkoholio, vengti provokacijų. Tokius nurodymus prieš kelionę į Vilnių palaikyti piketuojančių vietos lenkų autobuse dalijo Lenkijos patriotinio jaunimo sąjungos „Młodzież Wszechpolska“ prezidentas Robertas Vinickis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis sako neatmetąs galimybės atsisakyti europarlamentaro mandato ir grįžti dirbti į Lietuvą, jeigu jo partija sėkmingai pasirodytų rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose ir patektų į valdančiąją koaliciją. „Aš nežinau, kaip ten bus, negaliu tvirtai pasakyti, bet labai rimtai bus svarstomas šitas klausimas ir neatmetu tokios galimybės, kad aš grįšiu“, – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė V. Tomaševskis.

Atšaukti Švietimo įstatymo nuostatas dėl tautinių mažumų ugdymo reikalavo šeštadienį Vilniuje prie Vyriausybės rūmų surengto mitingo dalyviai „Dabartinė liberalų–konservatorių valdančioji koalicija ir toliau atkakliai primeta visuomenei pseudoreformą, griaunančią visą Lietuvos švietimo sistemą, taip pat ir tradicinį tautinių mažumų švietimo modelį mūsų šalyje.

Kovo 16-ąją Seime vyko Europos Parlamento nario Valdemaro Tomaševskio spaudos konferencija „Kodėl mokytojai, tėvai ir jaunimas mitinguoja ir streikuoja? Arba apie vykdomą švietimo pseudoreformą“. Europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis konferencijoje kalbėjo: „Dabartinė valdančioji koalicija primeta visuomenei švietimo reformą, dėl kurios prarasime švietimo sistemą, kurią valdantieji reformuoja taip, kad nieko gero iš to nebus: mokytojai liks be darbo ir dirbs Anglijoje valytojais.

Nemėgstamiausiais politikais didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai įvardija konservatorių lyderį – premjerą Andrių Kubilių, Lenkų rinkimų akcijų vadovą – europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovą – europarlamentarą Rolandą Paksą. Savaitraščio „Veidas“ pirmadienį skelbiami apklausos rezultatai rodo, kad nemėgstamiausiais juos įvardijo atitinkamai 38,4 proc., 15,2 proc. ir 10,4 proc. respondentų.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis neslepia ambicijų dalyvauti valdančiosios koalicijos formavime po šiemet įvyksiančių Seimo rinkimų. Labiausiai LLRA norėtų vadovauti Švietimo ir mokslo, Žemės ūkio bei Susisiekimo ministerijoms, rašo Delfi.lt. „Manau, kad realu turėti ministrus. Mes (savivaldos rinkimuose – red.past.) užėmėme aukštą penktą vietą pagal rinkėjų balsus, gavome 6,5 proc. balsų. Aną kartą mes turėjome 5,2 proc.

Atrodo, politinė situacija vis palankesnė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) gretoms augti. Kaip rodo Vilniaus padėtis, ši politinė jėga gali rasti sąjungininkų, tad ima šmėžuoti „latviškas“ scenarijus.

Vasarą visuomenės veikėjų rikiuotėje niekas nesikeičia. Prezidentė Dalia Grybauskaitė neužleidžia pirmosios pozicijos, Premjeras Andrius Kubilius – paskutiniosios. Vasarą pablogėjo tik vieno politiko vertinimas –po iššūkių prieš lietuvius 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, nepalankiai vertinančių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininką europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį.

Vilniaus meras Artūras Zuokas dabar jau vadovausis krikščioniškomis vertybėmis, nes taip parašyta naujoje valdančiosios koalicijos programoje. Į tas vertybes ne tik jį, bet ir koalicijos partnerius socialdemokratus, taip pat Darbo partijos deleguotus miesto tarybos narius ir visus kitus, kurie bent pirštu čiupinėja sostinės valdžią, atvertė nepaprastasis ir įgaliotasis apaštalas, skriaudžiamų ir ujamų lenkų šventasis užtarėjas Valdemaras Tomaševskis.

Šeštadienį prie JAV ambasados Vilniuje surengę protesto akciją Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovai prašė JAV administracijos palaikymo siekiant atšaukti diskriminuojantį, jų nuomone, Švietimo įstatymą. Mitinge dalyvavo apie 300 lenkų tautinės mažumos atstovų. „Diskriminacijos ir nutautinimo politikai – stop“, „Žemė – ne žemgrobiams, o teisėtiems savininkams“ – tokius ir panašius šūkius lietuvių, lenkų ir anglų kalba laikė mitinguotojai.

Naujos sudėties Vilniaus miesto taryba antradienį po vidurdienio susirinko į pirmąjį posėdį. Sugiedoję himną, 51 tarybos narys iškilmingai davė priesaiką. Jie taip pat slaptu balsavimu išrinko ir sostinės merą – juo tapo Artūras Zuokas. Į Vilniaus merus pretendavo Artūras Zuokas, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Raimundas Alekna ir Valdemaro Tomaševskio vadovaujamo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos bei Lietuvos rusų aljanso deleguotas Jaroslavas Kaminskis. 17:28 val.

Pastaruoju metu žodžiai „lietuviai“ ir „lenkai“ mirgėte mirga žiniasklaidoje. Temų ratas itin platus: nuo lietuvių ir lenkų santykių Vilnijoje iki Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinių reikalų. Diskusijų triukšme nepamirštami Vytautas ir Jogaila. Lietuvoje išrinktas Europos parlamento narys Valdemaras Tomaševskis pareiškė lietuviams kaip Vilnijos lenkas: „Kur mes turime integruotis? Mes čia gyvename visada.

Viešai išsakytas europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio akibrokštas, raginantis lietuvius susimąstyti apie savo padėtį Vilniaus krašte, suteikė puikią progą pažvelgti į valdžios veiksmus. Ji lyg ir turėtų stengtis užgožti ties konflikto slenksčiu atsidūrusią lietuvių ir lenkų tarpusavio santykių problematiką, tačiau nieko kito, išskyrus vangią reakciją ir tylą, įžvelgti nepavyko, mano filosofas Vytautas Rubavičius.

Valdemaras Tomaševskis tvirtina, kad lietuviai, o ne lenkai, Vilnijoje turi integruotis. Lietuviai čia atvažiavo. Čia – lenkų žemė. Jie čia visada gyveno. Ar jis teisus? Mokslininkai neabejotinai įrodė baltų kilmės hidronimijos (upių ir ežerų pavadinimų) išplitimą dideliuose plotuose į rytus, pietus ir vakarus nuo Lietuvos ir Latvijos. Lietuviai gyveno tų plotų viduryje, kitų baltų genčių apsuptyje. Todėl jie išlaikė labai daug senosios indoeuropiečių kalbos elementų.

Skandalas dėl lenkų šovinisto Valdemaro Tomaševskio vis labiau išjudina visuomenę. Vakar viešą laišką paskelbė signataras, filosofas Romualdas Ozolas. „Kelias iš šiandien Lietuvai primestos situacijos yra.

Europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio radikalius pareiškimus, kad lietuviai, o ne lenkai turi integruotis Vilniaus krašto regione, galima traktuoti kaip mažo vaiko, negaunančio pakankamai dėmesio, verkšlenimą ir dėl to imama kalbėti visiškas nesąmones, mano premjeras Andrius Kubilius. „Tuos pareiškimus traktuočiau kaip šiek tiek pavargusio, besikarščiuojančio politiko pareiškimus, kurie kartais man kelia šypseną.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, Vilniuje surengęs Europos Parlamento Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos išvažiuojamąjį posėdį, teigia, kad Lietuvoje situacija lenkų tautinės mažumos švietime „nėra prasčiausia, bet tendencijos yra prastos, yra bandymas mūsų šitą teisę apriboti“. Trečiadienį spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir kitų šalių europarlamentarai, V. Tomaševskis sakė, kad lenkų tautinės mažumos teisės bus dar ...

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis, Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis nelinkęs kalbėti nei apie galimybę jo partijos atstovui užimti Vilniaus mero postą, nei apie galimas koalicijas savivaldoje. „Kol kas mes politika neužsiimame. Paprašiau savo komandą šiandien, rytoj, poryt – iki pirmadienio ilsėtis. Visi pavargo, reikia pailsėti, todėl negalvojame apie jokius variantus“, – trečiadienį atsakydamas į žurnalistų klausimus teigė V. Tomaševskis.

Užsidarius balsavimų apylinkėms, į savivaldybių tarybų rinkimus kandidatavę politikai renkasi partijų štabuose laukti rezultatų. Naujienų portalas Balsas.lt apsilankė  Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso rinkimų štabe. Televizijų transliuojamas laidas štabe stebėjo vos keletas šios partijos narių, bet partijos pirmininko V. Tomašveskio teigimu, kolegos atvyks vėliau. Partijos vadovas  šypsodamasis sakė, kad šiemet savo partijai prognozuoja pergalę Vilniuje.

Antradienį Europos Parlamentas nutarė kreiptis į Europos Komisiją su prašymu užtikrinti ES teisės laikymąsi Lietuvoje ir prireikus pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio privilegijų nepaisymo.

Šiomis dienomis žiniasklaidoje išplatinti Europos Parlamento nario Valdemaro Tomaševskio (Waldemar Tomaszewsky) vieši pareiškimai iš šios institucijos tribūnos. Esą Lietuvoje administracinėmis priemonėmis nukabinami lenkų kalba užrašyti gatvėvardžiai, kurie čia esą kabojo 20 metų. Tiesa yra priešinga – kaip tik nuo šių metų pradžios Vilniaus ir Šalčininkų savivaldybių užsakymu masiškai iškabinti nauji gatvių pavadinimų užrašai lenkų kalba, kurių ten anksčiau iš viso nebuvo.

Etikos sargai po svarstymų nusprendė, kad Lietuvos politiko pasisakymai apie neva pažeidžiamas šalies lenkų bendruomenės teises yra mažų mažiausiai neetiški. Penktadienį VTEK svarstė, ar europarlamentaras V.Tomaševskis kalbėdamas apie lenkų mažumos padėtį Lietuvoje nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso.

15 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių Seimo narių grupė kreipėsi į Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę, prašydama jos iškviesti pasiaiškinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininką dėl veiksmų, kurie, politikų nuomone, kompromituoja Seimo garbę ir autoritetą tarptautinėje arenoje. Šiuo metu laikinai VTEK pirmininko pareigas eina Stasys Vėlyvis.

Europos Parlamento narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis apgailestauja, kad Lietuvoje vilkinamas žemės grąžinimo procesas. "Trūksta geros valios, kad klausimas būtų išspręstas. Turėjome kairiųjų Vyriausybę, dabar dešinieji prie valdžios, deja, problema nesprendžiama, ir procesas nejuda. Atimti iš žmonių pensijas arba padidinti mokesčius - tai galima per naktį priimti sprendimus.

Lietuvos lenkų tautinė mažuma net iš Europos Parlamento tribūnos Briuselyje kurstoma kautis su teisių „smaugėjais“ lietuviais. Vos tik išrinktas į Europos parlamentą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis apskundė Lietuvą Europos Komisijos pirmininkui Žoze Manueliui Barozui dėl pažeidžiamų lenkų mažumos teisių – dėl dvikalbių gatvių pavadinimų lentelių pašalinimo. Įkvėpti V.Tomaševskio smaugiamus mūsų lenkus pasišovė ginti ir Lenkijos europarlamentarai.

Seimo Užsienio reikalų komitetas, dar kartą svarstęs užsienio valstybių tėvynainių kortų dalijimą Lietuvoje, leido suprasti, kad Lenko korta nekelia pavojaus nacionaliniam saugumui. Oficialiai po už uždarų durų vykusio posėdžio, kuriame su Lenko korta susiję klausimai svarstyti trečią kartą, pranešta, kad bus gilinamasi į galimas pasekmes, jei Lietuvoje būtų dalijamos trečiųjų šalių tautiečių kortos.

Lietuvos centro partija ir Tautinė partija "Lietuvos kelias" susivienijo rinkimams į laisvą Seimo nario vietą Šalčininkų apygardoje, kandidate keldami Tautinės partijos "Lietuvos kelias" pirmininkę Lilijaną Astrą.

Kai kurių užsienio valstybių Lietuvos piliečiams dalinamos kortos, kurių turėjimas nėra teisiškai reglamentuotas, yra rimta problema, kuri gali grėsti ir Lietuvos nacionaliniam saugumui, mano Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Audronius Ažubalis. "Problemos yra rimtos, kompleksinės, ir tolesnis jų nesprendimas gali turėti neigiamų pasekmių Lietuvos nacionaliniam saugumui", - sakė A. Ažubalis po penktadienį už uždarų durų vykusio Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdžio.

Rugsėjo mėnesį palankiausiai Lietuvos gyventojai vertino keturis visuomenės lyderius - valstybės vadovę Dalią Grybauskaitę, kadenciją baigusį Prezidentą Valdą Adamkų, Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę ir europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę. Neabejotina šio ketverto ir visos rugsėjo mėnesio viešosios nuomonės apklausos, beje, kaip ir ankstesnių, lyderė - D. Grybauskaitė, kurią palankiai įvertino 88 proc. respondentų. V. Adamkui skirtas 60 proc. palankumas, I. Degutienei - 53 proc.

Lietuvos prezidentės  Dalios Grybauskaitės politinis pažadas jau artimiausiu metu inicijuoti  Lietuvos lenkų pavardžių rašymą gimtąja kalba sukėlė staigų ir  įdomiai surežisuotą kelių lenkų kilmės politikų antpuolį prieš valstybinę kalbą. Antai neseniai išrinktas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, vos atvykęs į Briuselį, iš karto puolė skųstis, kad  lietuviškose valstybinėse įstaigose negalima kalbėti lenkiškai, negalima lenkiškai rašyti vietovių ir gatvių pavadinimų.

Lietuviai europarlamentarai išsirinko komandos narius, ir šie jau rengiasi kelionei į Briuselį. Norinčiųjų dirbti Europos Parlamento (EP) narių padėjėjais buvo daugybė, tačiau darbą gavo tik ištikimiausi arba patyrę. Galimybė įsidarbinti EP vilioja nemenku atlyginimu. Europarlamentarų padėjėjai galės uždirbti nuo 1620 iki 7450 eurų per mėnesį. Visi akredituoti padėjėjai nuo šiol priskiriami atskirai EP darbuotojų kategorijai, jų alga priklausys nuo pareigybės grupės ir suteikto lygio.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) mini 15 metų jubiliejų. Šiai sukakčiai skirtoje šeštadienį Vilniuje vyksiančioje iškilmingoje konferencijoje dalyvaus apie tūkstantį partijos narių ir rėmėjų, kitų Lietuvos partijų atstovai, tautinių mažumų organizacijų atstovai iš Vilniaus, Klaipėdos, Visagino, Zarasų, Kėdainių, taip pat svečiai iš užsienio, Europos Parlamento nariai, Lenkijos senatoriai.

Europos Parlamento (EP) nariu tapęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis nenorėtų, kad tautinių mažumų problemas tektų spręsti EP. „Bet jeigu jos nebus išspręstos čia, Lietuvoje, aš privalėsiu tai daryti“, - interviu Eltos žurnalistei Jadvygai Bieliavskai sakė V. Tomaševskis. Europos konservatorių ir reformatorių politinę grupę pasirinkęs europarlamentaras tikisi, kad jo balsas šioje frakcijoje bus girdimas.

Ketvirtadienio rytą naujosios kadencijos Europos Parlamentas bendru sutarimu patvirtino savo komitetų sudėtį. Iš viso Europos Parlamente veiks 20 komitetų ir du pakomitečiai.

Seimas ketvirtadienį nutarimu patikslino kelių komitetų sudėtis. Iš Aplinkos apsaugos komiteto išbrauktas Konstantas Ramelis ir įrašytas Jonas Pinskus, iš Ekonomikos komiteto išbrauktas Viktoras Uspaskichas ir įrašytas Kęstutis Daukšys. Iš Europos reikalų komiteto išbraukti Donatas Jankauskas, Algirdas Sysas ir įrašyti Marija Aušrinė Pavilionienė, Rūta Rutkelytė.

Trys ketvirtadaliai - 75 proc. - Lietuvos gyventojų yra patenkinti gegužės 17-ąją vykusių valstybės vadovo rinkimų rezultatais. 43 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių yra greičiau patenkinti šių rinkimų rezultatais ir dar trečdalis - 32 proc. labai patenkinti. Šeštadalis - 17 proc. - suaugusių šalies gyventojų Lietuvos Prezidento rinkimų rezultatais yra nusivylę - 14 proc. respondentų nurodė, kad jie greičiau nepatenkinti ir tik 3 proc. - labai nepatenkinti. 8 proc.

Dėl Lenko kortos Seimas į Konstitucinį Teismą (KT) nesikreips. Parlamentarai nepritarė nutarimo projektui, kuriuo buvo siūloma išsiaiškinti, ar tokio užsienio valstybės dokumento turėjimas yra suderinamas su Seimo nario statusu. Už šį nutarimą balsavo 31 Seimo narys, prieš buvo 9, susilaikė 28 parlamentarai.

Seimas ketina svarstyti nutarimo projektą, kuriuo siūloma Seimui dėl Lenko kortos kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Nutarimo projekte pažymima, jog tam, kad rinkimų įstatymuose būtų pakankamai aiškiai ir tiksliai apibrėžta konstitucinė sąvoka "nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei", įstatymų leidėjui svarbu žinoti, ar tokio pobūdžio pasižadėjimas ir tokio pobūdžio užsienio valstybės dokumento turėjimas yra suderinamas su Seimo nario statusu.

Dirbti į Europos Parlamentą išvykus Seimo nariams Vilijai Blinkevičiūtei, Viktorui Uspaskichui, Zigmantui Balčyčiui ir Valdemarui Tomaševskiui, gali keistis Seimo sudėtis. Socialdemokratę V. Blinkevičiūtę pakeistų buvusi Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė. Daugiamandatėje apygardoje išrinktą "darbietį" V. Uspaskichą pakeistų į Seimą nepatekęs buvęs parlamentaras Jonas Pinskus.

Lietuvai Europos Parlamente atstovaus 12 sekmadienį išrinktų europarlamentarų. Daugiausia, keturis, mandatus rinkimuose iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Preliminariais duomenimis, suskaičiavus reitingus, europarlamentaro mandatą gaus prof. Vytautas Landsbergis, Laima Andrikienė, Algirdas Saudargas ir Radvilė Morkūnaitė.

Viena tauta Lietuvoje tikrai yra – tai lenkai. Ir turi jie gimtąją žemę, daugmaž sutampančią su Vilniaus ir Šalčininkų rajonais. Wilenszczyzna ta žemė vadinasi. Netingi lenkai darganotą dieną nueiti iki balsadėžių ir parodyti atsipalaidavusiems lietuviams, ką reiškia regiono konsolidacija tautiniu pagrindu.  Europoje tautiškumas daugeliui yra dzin, bet Lietuvos lenkams – ne.

Vieną mandatą Europos Parlamente (EP) gavusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis, Seimo narys Valdemaras Tomaševskis sako, kad artimiausiu laiku sužinojus partijos kandidatų reitingus bus paskelbta, kas bus deleguotas į EP, tačiau prisipažino, kad pats mokosi anglų kalbos. "Už mus balsavo 46 300 rinkėjų, laimėjome net keturiose apygardose - Šalčininkų, Vilniaus, Trakų ir Švenčionių.

Jeigu dirbti Europos Parlamente apsispręstų, preliminariais duomenimis, ten išrinkti Seimo nariai - Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Zigmantas Balčytis ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis, jų rinkimų apygardose būtų rengiami nauji Seimo nario rinkimai. Šie parlamentarai į Seimą buvo išrinkti vienmandatėse Šilalės-Šilutės ir Vilniaus-Šalčininkų rinkimų apygardose.

Rinkėjai, pasinaudoję teisę reitinguoti partijų sudarytus kandidatų sąrašus į Europos Parlamentą, šiek tiek juos pakoregavo. Tai rodo jau suskaičiuoti pirmumo balsai iš 1 tūkst. 300 rinkimų apylinkių iš 2 tūkst. 35. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko duomenimis, antrojoje vietoje atsidūrusios, 3 mandatus pelniusios Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše pirmoji išlieka parlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, antras - Justas Paleckis.

Bet kurios modernios valstybės pilietinė visuomenė yra įvairiatautė; skiriasi tik skirtingų tautybių atstovų joje proporcijos. Tokia įvairiatautė pilietinė visuomenė kitaip dar vadinama pilietine, arba politine tauta (nacija), taip skiriant šią sąvoką nuo tautos siaurąja žodžio prasme – etnoso. Tautiečiai (vieno etnoso atstovai) gali gyventi skirtingose pasaulio šalyse ir būti skirtingų valstybių piliečiai, tačiau paprastai juos jungia bendro (tikro arba menamo) istorinio likimo suvokimas.

Per gegužės 17 dieną vykusius rinkimus Lietuvos Prezidente išrinkta eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Ją parėmė 950 tūkstančių 407 rinkėjai, o tai sudaro 68,21 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų. Tokius galutinius Lietuvos Prezidento rinkimų rezultatus patvirtino sekmadienį posėdžiavusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Už antrojoje vietoje atsidūrusį Socialdemokratų partijos pirmininką, parlamentarą Algirdą Butkevičių atiduota 162 tūkst. 665 balsai, arba 11, 68 proc.

Sekmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketina patvirtinti galutinius gegužės 17 dieną vykusių Lietuvos Prezidento rinkimų rezultatus. Per šiuos rinkimus Prezidento postą iškovojo eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Išankstiniais duomenimis, ją parėmė 950 tūkstančių 407 rinkėjai, o tai sudaro 68,21 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų. Už antrojoje vietoje atsidūrusį Socialdemokratų partijos pirmininką, parlamentarą Algirdą Butkevičių atiduota 162 tūkst. 665 balsai, arba 11,68 proc.