valdas lukoševičius

Centralizuotai tiekiamos šilumos gamintojai pagamintų daugiau „žalios“ ir pigios šilumos iš atsinaujinančių išteklių, ypač medienos atliekų, jeigu turėtų tinkamą įrangą, kuriai įsigyti arba atnaujinti reikia didelių investicijų, sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas.  Pasak Valdo Lukoševičiaus, vienintelis kelias tokioms įmonėms išlaikyti stabilias šilumos kainas – skirti joms 30-50 proc. subsidijas pasikeisti katilus – bendra jų suma siektų apie 50 mln.

Brangsta žmonėms ir radiatorių šiluma, nors ir dujos, ir elektra, ir biokuras daug pigesni nei prieš metus. Kodėl artėjant žiemai šildymo tarifai vėl pučiasi ir ar Lietuva jau išnaudojo per kainų piką nusipirktas brangias dujas, už kurias iki šiol moka vartotojai, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius. Žmonėms sąskaitos už šilumą nuo spalio didėja 6 proc.

Dujų ir elektros kainos 2022-uosius užbaigė kosminėse aukštumose, tačiau tikrąsias jų pasekmes pajusime nuo sausio, kai šildymas ir elektra brangsta trečdaliu. Jau dabar dalis žmonių skundžiasi, kad jiems išgyventi nepadeda net valstybės kompensacijos, tačiau energetikos ekspertai sako, kad kainos gali augti dar labiau. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Nors prasidėjus Naujiems metams visuomet tikimės gerų žinių, panašu, kad energetikos fronte jų nebus labai daug.

Dvi Lietuvos: kol vienų savivaldybių gyventojams šildymo sąskaitos problemų nekelia, kitų regionų gyventojai už šilumą moka kartais net ir tris kartus daugiau. Negana to, dalyje didmiesčių smarkiai vėluoja kompensacijos už šildymą – vis dar nagrinėjami 3 mėnesių senumo prašymai. Šilumininkai prognozuoja, kad artimiausių mėnesių sąskaitų dydžiai priklausys nuo orų. Velžio kaime Panevėžio rajone gyvenanti Genovaitė gauna 433 eurų pensiją.

Lietuvos vyriausybė nepatenkinta Europos Komisijos pasiūlyta 275 eurų už megavatvalandę dujų kainų viršutine riba. Šilumos tiekėjai tvirtina, kad esant tokiai dujų kainai šildymas būtų labai brangus, o pramonininkai patenkinti, kad toks ribojimas būtų vis tiek geriau negu jokio. Visgi kai kurie ekspertai kritikuoja šį eurobiurokratų pasiūlymą riboti dujų kainas ir vertina jį labiau kaip populistinį žingsnį.

Lietuvos gyventojai jau gauna pirmąsias sąskaitas už šildymą – šį spalį daugumoje miestų šiluma kainuoja dvigubai ir net daugiau brangiau nei prieš metus. Šiluma išbrango dėl pabrangusio biokuro ir dujų. Tiesa, nuo kosminių sąskaitų už šilumą gyventojus dar gelbsti šiltesni nei įprasta orai ir panaikintas pridėtinės vertės mokestis. Panevėžyje gyvenanti senjorė Aldona su nerimu laukia pirmosios šio šildymo sezono sąskaitos.

Šią savaitę Vilnius ir Kaunas pradėjo šildymo sezoną. Rekordinių šildymo sąskaitų laukiantys gyventojai jau nerimauja ir planuoja veržtis diržus, tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas ragina „nedaryti tragedijos“, nes išgyventi padės kylančios algos ir kompensacijos.

Lietuvos gyventojai vidutiniškai šį spalį už šildymą mokės dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tokią statistiką skelbia tarptautinė biokuro birža „Baltpool“. Ir kaltos ne tik aukštos dujų, bet ir biokuro kainos. Mat šios pagrindinės kuro rūšies Lietuvoje trūksta, verslininkai biokuru jau smulkina ne tik menkavertę, bet ir pramonei ar net baldų gamybai skirtą medieną. Gavę progą, milijoninius pelnus žeriasi medienos savininkai.

Turto bankas ir finansų ministerija taupyti elektrą ir šilumą jau ragina ir visus valdininkus. Taupymo vajų Turto bankas pavadino varžybomis „putinOut“, o laimėtojams žada prizus – atlikti patalpų remontą. Visgi dešimtadaliu susimažinti energijos sąnaudas ne visiems ministrams atrodo įmanoma.  Profsąjungos ragina nepersistengti ir nepažeisti higienos normų, kad darbuotojai neperšaltų ir nesusigadintų regėjimo.

Vilnius jau paskaičiavo, kiek gyventojams kainuos šildymas dujas pakeitus pigesniu, bet taršesniu mazutu. Pirminiai duomenys rodo, kad sąskaitos vilniečiams liks panašios kaip pernai. O nieko nekeičiant ir toliau šildantis dujomis, sumos didėtų gal ir trigubai. Tiesa, ekonomistai ne tokie optimistiški – netrukus gali kilti ir mazuto kaina. O priežastis – vėl sprogstančios dujų kainos. Kaip tik šiandien rinkoje jos pasiekė kone rekordinę – trijų eurų už kubinį metrą – kainą.

Lietuvos gyventojų ir vėl laukia ekstremali žiema – vieniems ji gali būti labai šalta, nes gali tekti prisukti dujų kranelius taupant, o kitus gali išmušti karštis išvydus sąskaitą už šildymą ar dujas. Ekspertai skaičiuoja, kad šildymas visoje Lietuvoje šį sezoną tikėtina kainuos apie 10–20 procentų daugiau nei pernai, o Vilniuje sąskaitos veikiausiai išaugs net trečdaliu ir daugiau. Tiesa, daug kas priklausys nuo Putino energetinių žaidimų, kuriuos jis ir toliau žaidžia.

Prasidėjus šildymo sezonui, sąskaitos už šildymą daliai Lietuvos gyventojų smogė itin skaudžiai. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, vidutinė šilumos kWh kaina 2021 m. gruodžio mėn. didėjo 60 proc., o 2022 m. sausį – beveik 80 proc., lyginant su prieš metus buvusiomis šildymo kainomis. Ekspertų teigimu, kainų mažėjimas artimiausiu metu nenumatomas, todėl belieka tikėtis, kad likę sezono mėnesiai nebus itin šalti ir neprireiks gaminti papildomos šilumos.

Sostinės gyventojus šokiravo už gruodį gautos šildymo sąskaitos – per metus kainos šoktelėjo 1,5 ar net 3 kartus. Ekspertai sako, kad dideles kainas vilniečiai turės kęsti ir toliau, kol miestas nenulips nuo dujų adatos. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Šiandien Lietuvoje yra apie 660 tūkst. renovuotinų pastatų, o iš jų 64 proc. yra D ir žemesnės energinio naudingumo klasės, rodo būstų renovaciją šalyje koordinuojančios Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenys. Norint užtikrinti, kad mažėtų ne tik pastatų sektoriaus tarša, bet ir gyventojų šildymo sąskaitos, Aplinkos ministerija ir APVA jau dabar inicijuoja daugybę pokyčių, padėsiančių suefektyvinti renovacijos procesus.

Dalį nerenovuotų daugiabučių namų gyventojų nuo modernizacijos sulaiko įsitikinimas, kad tokiu atveju pakils šildymo kaina. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) pasitelkė į pagalbą profesionalus, kurie padėjo išaiškinti, kaip yra iš tikrųjų. „Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų.

Šilumininkai prognozuoja, kad šis šildymo sezonas bus vienas pigiausių nuo pat 2012 metų. Tai lėmė rekordiškai žemos biokuro kainos. Tačiau specialistai įspėja, kad neįprastai mažos biokuro kainos žalingos verslui, todėl pigia šiluma džiaugsimės neilgai. „Baltpool“ duomenimis, centralizuoto šilumos tiekimo įmonės, vasaros metu sudarydamos ilgalaikius kontraktus dėl biokuro įsigijimo, jau sutaupė nuo 20 iki 40 proc., palyginus su praėjusiu šildymo sezonu.

Valdžia užsimojo visus jūsų elektros skaitiklius pakeisti išmaniaisiais. Aišku, dėl to truputį pabrangs elektra. Vėliau sektų ir dujų bei vandens skaitiklių pakeitimas. Valdantieji piešia patogesnę ateitį su išmaniaisiais skaitikliais, tuo metu žmonės piktinasi, kad brangstant elektrai, teks dar papildomai mokėti ir už naujus skaitiklius. TV3 žinių kalbintas elektros inžinierius Petras naujos statybos daugiabutyje montuoja modernius ir elektroninius skaitiklius.

Lietuviai toliau klimpsta į energetinį skurdą. Beveik trečdalis Lietuvos taupo ir gyvena šaltame būste, o kompensacijų sulaukia daugiausia tik pensininkai ir bedarbiai. Toliau brangstant elektrai, dujoms ir šildymui, valdantieji jau svarsto kompensacijas mokėti už visas komunalines paslaugas ir elektrą. Daugiabutyje sostinės Šeškinės rajone su žmona gyvenantis aštuoniasdešimtmetis senjoras Anatolijus nesupranta, kodėl per mėnesį tenka mokėti už šildymą net 55 eurus, nors radiatoriai vos šilti.

Brangstant biokurui, šilumininkai skambina pavojaus varpais – pasak jų, jei nebus pokyčių, už šildymą teks mokėti dešimtadaliu daugiau. Gali būti, kad atėjus šildymo sezonui, už karštus radiatorius teks mokėti dar daugiau – dabartiniais šilumininkų skaičiavimais – nuo kelių proc. iki dešimtadalio, pirmadienį pranešė LRT laida „Panorama“. „Jei niekas nepasikeis, pagal dabartines kainas augimas gali būti 10 proc.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) lapkričio pabaigoje paskelbė nemalonią žinią – elektros kainos nuo 2013 sausio 1 dienos reikšmingai didėja.

Artėjantis, kaip teigiama, iki šiol pats brangiausias Lietuvoje šildymo sezonas – viena didžiausių daugelio šalies gyventojų nerimo priežasčių pastaruoju metu. Anot buvusio Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko Vyganto Sidzikausko, žmogui svarbiau ne šilumos kaina, o sąskaita. „Manau, kad artėjantis sezonas labai nesiskirs nuo ankstesnių, nes kuro kainos nemažės. Gamtinių dujų kaina priklauso nuo Europos rinkoje esančių kuro kainų.

Kovo 9-ąją Lietuvos socialdemokratų partija surengė ekspertų ir politikų apskritojo stalo diskusiją prieštaringai vertinamos daugiabučių renovacijos klausimais. Seime pranešimus renovacijos tema skaitė makroekonominės politikos ir viešosios ekonomikos ekspertas, socialinių mokslų daktaras, profesorius Raimondas Kuodis, Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertas Valius Serbenta ir Doc. dr. Valdas Lukoševičius, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas.

Lietuva nebegali pasinaudoti išimtimi ir privalo vykdyti Europos Komisijos (EK) direktyvą dėl dujų vamzdynų priklausomybės atskyrimo nuo tiekėjų. Tokią poziciją laiške energetikos viceministrui Romui Švedui išdėstė EK tiekimo saugumo, energijos rinkos ir tinklų direktorato vadovas Heinzas Hilbrechtas. Pirmadienį Vyriausybės pasitarime pritarta ūkio pertvarką numatančiam gamtinių dujų įstatymo projektui.

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) narės, iki 2020 metų turėtų pasiekti, kad energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių teiktų penktadalį visos pagaminamos energijos. Tačiau verslas sunkiai įsivaizduoja, kad tai Lietuvoje yra realu, rašo „Lietuvos žinios“. Manoma, kad sumažinus energijos suvartojimą ir padidinus elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, ES gerokai sumažintų importo apimtį energetikos srityje, o tai reiškia, kad didėtų energetinė nepriklausomybė.

Skaitant „Veide“ publikuojamą E. Grižibauskienės tyrimą paaiškėja, kad stiprios interesų grupės trokšta Kainų komisijoje matyti savus žmones. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimai turi įtakos maždaug 40 mlrd. Lt piniginiam srautui. Dėl cento paklaidos vien tik šilumos sektoriuje šalies mastu bus gautas 84 mln. Lt efektas.

Tėvynės sąjungos pirmininkas  Andrius Kubilius (pasisakymai Seime, balsavimo istorija) ketvirtadienį išreiškė nusistebėjimą dėl stringančios Valstybinės energetikos kainų komisijos skyrimo procedūros. "Susirūpinę stebim naujos Valstybinės energetikos kainų komisijos skyrimo peripetijas ir nesutarimus tarp premjero G. Kirkilo ir prezidento V. Adamkaus dėl būsimosios šios komisijos vadovybės.

Premjeras Gediminas Kirkilas teigia, kad iš naujai formuojamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kandidatų sąrašo bus išbrauktas prezidentui abejonių sukėlęs Valdas Lukoševičius.„Pakeisime komisijos narį, dėl kurio yra iškilę daugiau ar mažiau pagrįstų abejonių dėl jo akcijų energetikos įmonėse.Ūkio ministerija atsižvelgė į visus esamus kriterijus. Be to, kandidatai buvo patikrinti specialiųjų tarnybų. Tad, manau, komisiją reikėtų tvirtinti.

Kainų ir energetikos kontrolės komisija teigia, jog jau artimiausią šildymo sezoną už karštą vandenį ir šildymą kai kuriose savivaldybėse gali tekti mokėti penktadaliu brangiau.Dar vienas šilumos brangimas galimas ir po Naujųjų. Tačiau Seimas po pateikimo pritarė Audito komiteto išvadoms, kad būtų taisomi teisės aktai dėl šilumos kainos nustatymo metodikos, pranešė LTV „Panorama“.Nuo liepos 1 d. laisviesiems dujų vartotojams dujų kaina nebus reguliuojama ir ji kils apie 15 proc.