valdas adamkus

Artėjanti Kovo 11-oji nejučia paakino atsigręžti į dar nenutolusią Vasario 16-ąją. Žinoma, pirmiausia tai kiekvieno žmogaus savaip suvokiama asmeninė, individuali šventė. Dalis žmonių jaučia vidinį poreikį istorinėse ar tradiciškai su šia diena susietose vietose pabūti drauge su kitais bendrapiliečiais. Tačiau didžiuma gyventojų, dėl vienokių ar kitokių priežasčių nedalyvaujančių viešuose sambūriuose, šiokį tokį šventės dvelksmą gali patirti tik iš radijo ar televizijos laidų.

Politinio elito sąvoka ganėtinai paplitusi, tačiau jos turinys įvairuoja nelygu susikurtas ar įsivaizduojamas to elito modelis ar apskritai visuomenės gyvenimo supratimas. Kadangi elito sąvoka išskiria tam tikrą grupę žmonių ir atskiria ją nuo visuomenės, tai mūsų politikai, vaizduodami demokratiškai išrinktus visuomenės atstovus, linkę apsimesti nesuprantą, kas yra politinis elitas.

Kas sieja keletą, atrodytų, tarpusavyje visiškai nesusijusių įvykių – amerikietės krepšininkės Kathryn Douglas neįvykusios lietuviškos pilietybės istoriją, naftos tiekimo krizę Mažeikiuose ir tragišką Lietuvos valstybės saugumo pareigūno bei diplomato Vytauto Pociūno netektį? Sieja tai, kad visa tai yra laiko ženklai, atidengiantys dramatišką išmėginimą vėl patiriančią mūsų valstybę ir trapius jos pamatus.

Įtampa tarp valdančios daugumos koalicijos partnerių neabejotinai ir grėsmingai didėja. To nematyti gali tik aklas arba visiškai nesiorientuojantis šiandieninėje Lietuvos situacijoje žmogus. Pažiūrėkime į tris pastarojo meto pavyzdžius. 1. Bekompromisė ir atvira kova tarp Algirdo Brazausko socialdemokratų ir Viktoro Uspaskicho darbiečių – kas ir kam dalins 20 mlrd. ES fondų lėšas.

Mikui per trisdešimt, tačiau tik šiemet jį pamačiau slidinėjant. Vaikinas (informacija subrendusioms: dar nevedęs) ėjo gatve su slidėmis ir lazdomis ant kairiojo peties. Pakrašty miestelio, kur bolavo dar neužstatytas daubos lopinėlis (pavasarį dauba paskęsta vandenyje, tuomet po jį rėkdami braido kirai), Mikas įsispyrė į nešulį ir labai pamažu ėmė slysti per ploną sniego paklotę. Tuoj pat keistai susvyravo ir griuvo visu ūgiu.

Išeivijoje iki ano šimtmečio devintojo dešimtmečio dar šiek tiek veikė iš tarpukario nepriklausomybės laikų paveldėtos lietuvių politinės partijos. „Veikė“ ta beveik šešėline prasme, kad dar turėdavo formalias valdybas, kurios rengdavo vis retėjančius susirinkimus, bet neužsiimdavo jokia partijoms normalia veikla. Ir taip buvo dėl visiškai suprantamų priežasčių.

Akcentuojama, kad valdančioji dauguma braška per daugelį siūlių ir, ko gero, tik siekis išlaikyti valdžią kol kas nesukelia didesnės politinės krizės Lietuvoje. Aiškiai matyti, kad, be viešai demonstruojamo sutarimo, keturių valdančiųjų partijų "bendradarbiavimas" remiasi dviejų didžiųjų koalicijos partijų tarpusavio konkurencija ir pavieniais, tačiau gana ambicingais Artūro Paulausko ir Kazimieros Prunskienės veiksmais.

Sausio viduryje prezidentas Valdas Adamkus, surengęs pasitarimą apie pilietinį ir patriotinį ugdymą, paragino susimąstyti, ar visuomenės patriotizmo stoka netampa grėsme valstybingumui. Istorikas Alfredas Bumblauskas teigė, kad Lietuvoje turėtų keistis kultūrinės ir istorinės atminties modelis. „Pagonybės idealizavimo priešprieša – kitas modelis, pabrėžiantis mūsų tapimą Europos dalimi. O tai įvyko baroko epochoje“, – interviu savaitraščiui „Panorama“ sakė istorikas.

Prezidentas lipa ant nuospaudų valdančiajai daugumai ir neleidžia koalicijai tvarkingai vesti šalies į šviesų rytojų. Ministrui pirmininkui Algirdui Brazauskui pastaruoju metu labai sekasi apsimesti, kad jis tai šio, tai ano nesupranta, tačiau šį sykį mūsų premjero nustebimas, atrodo, visiškai nuoširdus: ir ko tas prezidentas kimba? Politinės tarybos sprendimai – privalomi Kaip žinia, Valdas Adamkus praėjusią savaitę sukritikavo valdančiosios koalicijos politinę tarybą ir pareiškė, kad ši ta...

Antradienis. Rytas Po valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžio Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas nusprendė padaryti gerą darbą. Apsižvalgęs jis paėmė narvelį su laukiniu varnėnu ir išėjo į mišką. Politikas nusprendė paleisti paukštį laisvėn. Optimistiškai girgždėjo sniegas po kojomis. Uspaskichas ieškojo jaukesnės vietelės – startas laisvei varnėnui turėjo būti estetiškai malonus aktas. Suradęs tinkamą laukymę, Uspaskichas atidarė narvelio dureles.

Sako, kad 2006 metai – tai Šuns metai, bet ar gali būti šuniškesni metai nei 2005-ieji? Kai kam netgi atsirado noras tuos praėjusius metus ištrinti. Skamba keistokai, bet faktas yra tas, kad valstybės vadovas prezidentas Valdas Adamkus pasirengęs trinti metus, kuriais pats vadovavo valstybei. O gal… nevadovavo? Keista valstybė ta Lietuva.

Šių metų skandalų Lietuva – kaip klipatėlių gyvenimas Balio Sruogos „Dievų miške“: visi kruta, juda, vaizduoja, kad dirba, bet tikro darbo rezultatų nematyt. Negi paneigsi, kad problemos nebuvo sprendžiamos? Vos prasidėję metai įvarė galvos skausmą politikams, kurie „staiga išaiškėjo“ esą KGB rezervistai. Ir ne bet kur, o vienuose įtakingiausių valstybės postų – užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir Valstybės saugumo departamento vadovas Arvydas Pocius.

Savaitės naujienos: girtas 21 metų vairuotojas Vilniuje, Trakų gatvėje, nuvertė balkoną laikantį atlantą (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_16011$z_323164), A. Pugačiova ir F. Kirkorovas pranešė apie santuokos nutraukimą (http://www.omni.lt/index.php?base/z_322990), taip pat paskelbta, kad G. W. Bushas norėjęs susprogdinti arabų televiziją "Al Jazeera", nors gal tai buvęs tik pokštas (http://www.omni.lt/index.php?base/z_322727). Svarbiausia naujiena Lietuvoje - gilėja patriarcho ruduo.

Ir publika, ir politikai nekantriai laukė, kaip susiklosčiusią padėtį įvertins prezidentas Valdas Adamkus ir kokias nurodys jos įveikimo gaires. Visi laukia ir visi pasirengę savaip suprasti prezidento žodžius – pritempti prie sau naudingo kurpalio. Juolab kad žinoma, jog šalies vadovas viešais pasisakymais jokios politinės krizės numaldyti negali – tai tiesiog ne jo funkcijos. Svarstant prezidento žodžius pravartu įsivaizduoti jo padėtį.

Politologai Mauzeris su Sūrskiu atskleidžia profesionalaus sporto ir neprofesionalios politikos sankirtas, analogijas ir peripetijas. Paskui nerimauja dėl romantiškų savaitgalių, seksualinių spąstų ir Londone viešinčio prezidento. Sūrskis: Vat, Mauzeri, kaip nemanyk, o bet tačiau Mandzedungas buvo teisus, sakydamas, kad nieko nėra geriau, kai žmogus atsiduria savo vietoje. Mauzeris: Apie kurį, kolega, čia jūs žmogų kalbat? Sūrskis: Taigi apie Vytenį Povilą Andriukaitį.

Prieš kurį laiką virš Valdovų rūmų buvo iškeltas vainikas - baigtos statyti pagrindinės konstrukcijos, dalis jų ruošiama dengti stogu. Jau dabar matyti, kad iškilo didingas statinys, keičiantis Vilniaus veidą, prikeliantis svarbias mūsų istorijos prasmes ir sykiu urbanistiškai pažymintis mūsų atgautąją nepriklausomybę. Valdovų rūmai stebėtinai greitai iš beveik neįtikėtino sumanymo virto tikrove.

Į Liberalų ir centro sąjungą įsimetęs virusas sargdina ne tik šią partiją, bet ir visą Lietuvos politikos centro dešinę. Kol liberalcentristai sprendžia, kas turi valdyti partiją, centro dešinės ideologija baigia išnykti iš politinio žemėlapio, o jos rinkėjai turi rinktis tarp kitų partijų arba laukti naujų pranašų.

"Tai, kad esu čia, manau, yra puikiausias įrodymas, jog siekiu geranoriško bendradarbiavimo su Lietuvos vadovais", - šiais žodžiais prieš keletą mėnesių kilusius tarpvalstybinius nesutarimus glaistė vakar Kaune viešėjusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga.

Dabartinis valdžios atotrūkis nuo visuomenės - beveik kaip 1940-ųjų okupacijos išvakarėse, kai žmonės neturėjo informacijos apie tai, kas vyksta valdžios viršūnėse. Taip Eltai tvirtino Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys, lygindamas valstybės institucijas su lėktuvų "juodosiomis dėžėmis", iš kurių visuomenė neišgauna informacijos apie rūpimas problemas, skandalingus reiškinius.

Politologai Mauzeris su Sūrskiu svarsto, kokia naudinga Lietuvai gali būti Bilo Klintono patirtis. Paskui nuo politikos pereina prie Baltarusijos genų inžinerijos pasiekimų ir vėl grįžta prie Lietuvos įvykių aptarti perturbacijas ir turbulencijas teisėtvarkos pasaulyje. Mauzeris: Tu žinai, Sūrski, kad prezidentas Valdas Adamkus Amerikoje pavėlavo į Bušo priėmimą dėl lėktuvo vėlavimo kaltės. Sūrskis: Aha, taip ir patikėjom. Lėktuvas - ne traukinys, jis niekad nevėluoja.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus prasitarė nebetikįs, jog iki savivaldybių rinkimų bus pasirengta tiesioginiams merų rinkimams – nesą politinės valios. Kai jau tapo įprasta, demokratijos neplėtros klausimais visos valdančiosios pozicijos ir opozicijos kuo puikiausiai sutaria.

Gamta su kaupu atsilygino už šaltą vėlyvą pavasarį. Karščiai jau išdegino žolę, anksti nubalino rugius. Prislopinęs ir politinį gyvenimą, vidurvasaris suteikė atokvėpį skandalų krečiamiems veikėjams. Daug energijos, kol sprendė savo atostogų klausimą, išeikvoję Seimo nariai braškančios valdančiosios koalicijos bei partijų vidinių rietenų peripetijas gvildena sambūriuose prie ežerų.

Šventosios vienkiemyje su žmona poilsiaujantis Vytautas Landsbergis kuria eilėraščius ir nebesistengia pakeisti pasaulio. Pirmą kartą po daugelio metų politikas teigia išsiruošęs kelias savaites truksiančioms atostogoms. Europarlamentaras pajūryje ilsėsis iki liepos pabaigos. Vis dėlto pakalbintas nevengia klausimų apie politiką, kurios jis pats niekada nevadina purvina. Pasak V.Landsbergio, politiką purvina padaro purvini žmonės.

Šalies vadovas Valdas Adamkus, kol tik bus gyvas ir nesvarbu, kokį politinį postą jis užimtų, niekada neleis, kad Kuršių nerijoje būtų vykdomos nelegalios statybos, tiesiami tiltai ar kasami tuneliai. Šalies vadovas Valdas Adamkus, kol tik bus gyvas ir nesvarbu, kokį politinį postą jis užimtų, niekada neleis, kad Kuršių nerijoje būtų vykdomos nelegalios statybos, tiesiami tiltai ar kasami tuneliai.

Karaliaučiuje liepos 1-3 d. vyko 750-mečio minėjimo šventė, kurios kulminacija – Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovų susitikimas, savaip „patvirtinantis“ Rusijos teisę į šias žemes. Į šventę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas demonstratyviai nepakvietė kaimynių Lenkijos ir Lietuvos vadovų. Šitai suvokta ne tik kaip akibrokštas, bet ir kaip „bausmė“ už mūsų atsisakymą vykti Maskvon.

Profesorius Vytautas Landsbergis neseniai liūdnai išsitarė, kad Europos Parlamente ir kitose Europos Sąjungos institucijose nesijaučia atstovavimo Lietuvai, nes ir pačios Lietuvos nebėra. Profesorius gal kiek perlenkia lazdą, bet akivaizdu, kad kelių entuziastų pastangomis Lietuvos poziciją ES sunku įtvirtinti. Kai kurie mūsų šalies valdymo aspektai ir prioritetų atranka verčia gūžčioti pečiais.

Politologai Mauzeris su Surskiu aiškina, kodėl prezidentas Valdas Adamkus negalėjo metus dirbti. Po to samprotauja, kaip Uspaskichas savo turtą pardavinės. Mauzeris: Nu, Surski, kaip atšventei? Surskis: Jonines? Mauzeris: Valdines... Surskis: O kas čia per šventė? Mauzeris: Sukanka lygiai metai, kaip Valdas Adamkus valdo Lietuvą. Surskis: Na kur jau metai? Skaičiuokite atsakingiau.

Lygiai prieš metus Valdas Adamkus laimėjo prezidento rinkimus. Ta proga buvę Adamkaus patikėtiniai surengė vakarėlį Turniškėse. "Susirinks tie žmonės, kurie per praėjusius rinkimus dirbo Adamkaus štabe", - „Lietuvos žinioms“ sakė pramogų pasaulio atstovas, buvęs Adamkaus patikėtinis Jogaila Morkūnas. Tačiau nors Adamkaus štabe ir nebuvo Vilniaus mero Artūro Zuoko, vakar jis vakarėlyje pasirodė. Adamkus savo rezidencijoje Turniškėse sulaukė bemaž 100 svečių.

Šiandien "Dviračio šou" rodo: Kriukų klebono vaikus mergos irgi myli; senovės išminčių protokoluose rekomenduojama benzino kaina - 3 litai; Valdas Adamkus pametė Zuoko atsistatydinimo pareiškimą. "Dviračio šou" žiūrėkite 20.00 val. per LNK. Jei turite pageidavimų, pasiūlymų ar komentarų, rašykite adresu [email protected].

Socialdemokratai su premjeru Algirdu Brazausku priešakyje teigia nematantys pagrindo iš Vilniaus mero pareigų atstatydinti liberalcentristų lyderį Artūrą Zuoką. A. Brazauskas antradienį tvirtino, kad Socialdemokratų frakcija Vilniaus miesto taryboje nepalaikytų interpeliacijos A. Zuokui.

Iš skandalų neišlipančiam ūkio ministrui Viktorui Uspaskich – pirmasis nuosprendis. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino jį pažeidus Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymą.

Rusijos naujienų vartai „Regnum.ru“ paskelbė Viktoro Olžyčiaus analitinį straipsnį apie Rusijos ir Lietuvos santykius. „Regnum.ru“ leidus, skelbiame šio komentaro vertimą „Omni laike“. Kaip ir reikėjo tikėtis, kategoriškas atsisakymas sutikti su Pabaltijo reikalavimais, kuriuos jis kelia Rusijai, paskatino realizmo augimą keleto Pabaltijo politikų ir politinę mąstyseną formuojančių politologų protuose.

Liberalų ir centro sąjungos vadovas Vilniaus meras Artūras Zuokas prakalbo apie tai, kad gal nebūtina atstatydinti ūkio ministrą Viktorą Uspaskichą. A. Zuokas taip pat teigia, jog vienas šiuo metu destabilizuojančių padėtį veiksnių - keliami pernelyg aukšti moralės standartai. A. Zuokas, kuriam kaip ir V. Uspaskichui prezidentas Valdas Adamkus netiesiogiai yra pareiškęs nepasitikėjimą, užsiminė apie būtinybę partijų vadovams ieškoti sutarimo ir išeičių iš susidariusios padėties.

Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius atmeta partnerių opozicijoje liberalcentristų kaltinimus "sąmokslu" prieš jų lyderį Artūrą Zuoką. "Mes esame geri Liberalų ir centro sąjungos partneriai", - tikino A. Kubilius. Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius atmeta partnerių opozicijoje liberalcentristų kaltinimus "sąmokslu" prieš jų lyderį Artūrą Zuoką. "Mes esame geri Liberalų ir centro sąjungos partneriai.

Pagaliau prezidentas Valdas Adamkus tarė ilgai visų lauktą žodį. Pagrindinė jo kalbos mintis – prarastas pasitikėjimas skandaluose paskendusiais ūkio ministru Viktoru Uspaskichu ir Vilniaus meru Artūru Zuoku. Užuominomis pasiūlyta jiems atsistatydinti. Kaip reaguota į šią kalbą? Pirmiausia, politinė atsakomybė verčiama ant šių dviejų veikėjų pečių. Štai Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas teigia, kad dabar sprendimą dėl atsistatydinimo turi priimti patys skandalų herojai.

Lietuvoje nebeliko politikos - jai ateis galas, o prasidės kombinacijos, kurias bus sunkus pavadinti kitaip, kaip tik naujomis korupcijos formomis, kurios atsiras iš verslo, politikos ir žiniasklaidos sąjungos. Taip interviu "Vakarų ekspresui" dabartinės valdžios krizės atomazgą apibūdino Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, filosofas Leonidas Donskis.

Per trečiadienį vykusį susitikimą su šalies politologais prezidentas Valdas Adamkus išgirdo siūlymą nedelsiant pareikšti nepasitikėjimą ūkio ministru Viktoru Uspaskichu, taip pat reikalauti tyrimo, kuris nustatytų "abonento" tapatybę.

Valdžia Lietuvoje šiuo metu patiria moralinį nuosmukį. Tai po susitikimo su Seimo Liberalų demokratų frakcijos atstovais trečiadienį pareiškė prezidentas Valdas Adamkus. Pasak jo, nesibaigiantys skandalai ir jų nagrinėjimas valstybinėms institucijoms trukdo imtis įprastinės veiklos. "Apmaudu, kad viešą visuomeninę erdvę užvaldo pareigūnų, užimančių aukštas ir atsakingas pareigas, santykių aiškinimasis", - pabrėžė V. Adamkus.

Nesulaukę šalies valdžios reakcijos į prieštaringus kai kurių Antrojo pasaulinio karo veteranų bei sovietinių veikėjų viešus pasisakymus, Lietuvos laisvės kovotojai nutarė patys imtis radikalių priemonių. Šią savaitę Lietuvos Generalinėje prokuratūroje bus apsispręsta, ar penkių visuomeninių organizacijų įteiktas pareiškimas yra užtenkamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl žuvusių bei dar gyvų Lietuvos laisvės kovotojų šmeižto.

Vilniaus miesto meras, liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas kalba apie žiniasklaidoje pasirodžiusius įtarimus, nurodo galimas šio skandalo priežastis. Jis taip pat teigia, kad opozicija nenori pasinaudoti skandalu dėl ūkio ministro, Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho galimo viešųjų ir privačių interesų supainiojimo, sugriauti dabartinę koaliciją ir taip patekti į valdžią. Žiniasklaidoje pasirodė informacija apie „abonentą“ iš Vilniaus savivaldybės.

Kodėl reikia keistis? Pabandykite patys sau atsakyti į klausimą: Lietuva penkioliktaisiais Nepriklausomybės metais, kokia ji, koks svarbiausias jos skiriamasis bruožas? Mano atsakymas paprastas: tai valstybė, kuri vis mažiau gerbia savo piliečius, todėl piliečiai vis mažiau gerbia savo valstybę. Tai pagrindinė priežastis, kodėl mes turime keistis. Ir turime keistis, žinodami, kokį tikslą turime pasiekti.

Pradėsiu nuo vienos televizijos žiūrovės skambučio į televizijos laidą, kurioje buvo svarstoma, važiuoti ar ne valstybės prezidentui Valdui Adamkui į Maskvą gegužės 9-ąją.

Po JAV prezidento George’o W. Busho Rygoje išdėstyto požiūrio į Antrojo pasaulinio karo padarinius, sovietinę Baltijos bei kitų šalių okupaciją ir jos padarytas skriaudas jau mažai kas abejoja, kad Lietuvos ir Estijos prezidentų sprendimas nevykti į Maskvą pagarbinti stalininės politikos buvo ne tik moralus, bet ir politiškai teisingas.

Akivaizdus, kartais komiškas nesusikalbėjimas svarstant politinius klausimus tolydžio tampa viena didžiausių mūsų visuomenės ir valstybės problemų. Ir anaiptol ne todėl, kad nesugebama susiderėti ir susitarti: derybų menas siekiant valdžios, o per ją ir naudos šiandien yra ištobulintas kaip niekad. Tačiau susikalbėti vadovaujantis bendrai pripažintais principais ir susitarti vadovaujantis sutampančiais ar sutaikytais interesais - tai du absoliučiai skirtingi dalykai.

Na sutikime, kad dabar turime mažų mažiausiai porą viešojo politinio kalbėjimo plokštumų. Viena yra apie pasiekimus, nuolatinį augimą ir visa kita, dėl ko anos garsios dainelės markizė turėtų jaustis rami. Kita - apie marazmą, neveiklumą, neskaidrumą ir nevalyvumą valdžioje. Abi šios plokštumos tiek prasilenkia viena su kita, kad pastangos bent truputėlį sveikiau mąstyti atrodo nelyg koks žibantis perlas Kauno Santakos žvyre.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofi Annanas paskyrė Latvijos prezidentę Vairą Vykę-Freibergą savo atstove. Jos uždavinys - dalyvauti rengiant Jungtinių Tautų viršūnių susitikimą organizacijos reformos klausimais. Tokių ypatingų atstovų yra penki, norima, kad jie propaguotų ne ko nors kito, o Kofi Annano pažiūras į Jungtinių Tautų ateitį. Beje, Latvijos prezidentė vienintelė tarp paskirtųjų atstovų šiuo metu vadovauja valstybei.

Kartkartėmis per Lietuvą nubanguoja kalbos apie kovą su korupcija - apie būtinumą sutramdyti šią daugiagalvę hidrą ir didžiules pastangas ruošiant teisinį teisuolių žygio placdarmą. Dažniausiai tas kalbas sukelia naujas politinis korupcinis skandalas ar skandalėlis, o pastaruoju metu ir tarptautinės organizacijos „Transparency International“ vietinių atstovų tyrimai bei pasisakymai.

Atsisveikiname su Popiežiumi Jonu Pauliumi II. Palydime į amžinybę žmogų, kuris savo asmenybės šviesa nepaprastai išaukštino Šventojo Tėvo misiją žemėje, išplėtė jos dvasinės įtaigos ir politinės įtakos sferas. Nepalenkiama Popiežiaus pozicija totalitarizmo atžvilgiu daug prisidėjo prie komunistinių režimų žlugimo.

Į rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" klausimą "Ar Jūs žinote, kas šiuo metu yra Lietuvos Prezidentas" iš 1017 apklaustųjų tik 4 respondentai nežinojo, kad šalies Prezidentas dabar yra Valdas Adamkus. Vienas asmuo teigė, kad dabar Lietuvos Prezidentas yra Algirdas Brazauskas. Trys žmonės nurodė, kad nežino dabartinio Prezidento. Apklausa parodė, kad Prezidento Valdo Adamkaus žinomumo lygis yra labai aukštas - 99,6 proc. respondentų patys nurodė šią pavardę.