valdančioji koalicija

Gyvenime yra tik du neišvengiami dalykai – mirtis ir mokesčiai. Tik klausimas, kokie tie mokesčiai bus. Nors viešojoje erdvėje daug triukšmo sukelia, kai valdančiosios koalicijos partneriai ginčijasi dėl tokių temų, kaip homoseksualų partnerystė ar narkotikų dekriminalizavimas, dėl kurių ir taip sutarė nesutarti, panašu, kad didžiausias kibirkštis įžiebia diskusijos dėl mokestinės politikos.

Penktadienį Klaipėdoje bus pasirašyta valdančiosios koalicijos sutartis. „Penktadienį Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje išrinktas Klaipėdos miesto meru Arvydas Vaitkus, su koalicijos partneriais, pasirašys valdančios daugumos sutartį ir veiklos programą“, – informavo A. Vaitkaus komitetas „Ištikimi Klaipėdai“.  Anksčiau skelbta, kad koaliciją kartu su A. Vaitkaus komitetu turėtų sudaryti palaikymą antrajame ture išreiškusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei par...

Neseniai Ingridos Šimonytės vadovaujamam ministrų kabinetui sukako dveji metai – kadencija įpusėjo. Vyriausybei tik pradėjus darbą, ministrai rengė posėdžius vakarais ir naktimis dorodamiesi su pandemija, ir panašu, kad tai tapo šios kadencijos pranašu – vieną krizę keitė kitos. Kai kurie net juokauja, kad konservatoriams lemta valdyti per krizes.

Valdančiojoje koalicijoje laksto kibirkštys. Konservatoriai tvirtina, kad laisviečiai sulaužė koalicijos sutartį, pastarieji siūlo neieškoti priešų ten, kur jų nėra. Barniai vyksta, nors koalicija yra trapi ir gali tapti dar trapesnė, nes konservatoriai svarsto, ar iš partijos išmesti nusižengusį Mykolą Majauską.

Kuo gali baigtis nesutarimai valdančioje koalicijoje? Ar balsuodami už PVM lengvatą restoranams Laisvės partijos nariai palaidojo civilinės partnerystės ir kanapių dekriminalizavimo iniciatyvas? Laidoje „Dėmesio centre“ – M. Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė ir apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

Ketvirtadienį valdančioji dauguma ir opozicija kartu išklausė prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą, o po jo vėl pasuko skirtingomis kryptimis. Taip tęsiasi praėjusią savaitę prasidėjęs opozicijos protestas, kurio metu jos atstovai nedalyvauja Seimo plenariniuose ir komitetų posėdžiuose.

Seimo opozicinės frakcijos prireikus imtųsi formuoti valdančiąją daugumą, valstiečiai premjerų siūlytų buvusį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė. „Susivienijusi, susitelkusi opozicija, jeigu reikėtų formuoti valdančiąją daugumą, manau, kad taip, mes taip padarytume, siūlydami premjeru A. Verygą“, – BNS sakė didžiausios opozicinės valstiečių frakcijos vadovė.

Trys partijos, sudarysiančios naująją Vokietijos vyriausybę, planuoja, kad šalis laipsniškai atsisakys anglių deginimo iki 2030-ųjų – aštuoneriais metais anksčiau nei ketinta iki šiol, sakoma trečiadienį sudarytoje koalicijos sutartyje. Socialdemokratų partija (SPD), Žaliųjų partija ir liberali Laisvoji demokratų partija (FDP) siekia „paankstinti laipsnišką anglių atsisakymą, idealiu atveju – iki 2030 metų, ir palikti praeityje vidaus degimo variklių technologiją“, – sakoma dokumente.

„Gėda, gėda!“ – tokiais žodžiais praėjusią savaitę dalis Seimo narių palydėjo balsavimą Seime dėl tiesioginių mero rinkimų. Valdančiųjų balsais atmetus opozicijos pasiūlymą, pastarieji, panašu, įsižeidė. Ne tik įsižeidė, o ir ironizuodami palinkėjo valdantiesiems sėkmės ateities balsavimuose.

Augant įtampai valdančiojoje koalicijoje kyla svarstymų, ar ji išliks nesusiskaldžiusi. Anot politologų, abejojama, ar premjerė gali pasikliauti sąjungininkais formuodama politiką. Nerimą kelia ir tai, kad konservatorių partijoje nematyti Gabrieliaus Landsbergio.

Netylant kalboms apie valdančiosios koalicijos nesutarimus dėl Laisvės partijos pasisakymų ir pasiūlymų, politologai jiems negaili kritikos. Pasak jų, Laisvės partija į valdžią atėjo be plano, pasitelkdama agresyvią retoriką, nesusimąstydama apie pasekmes, todėl jau dabar premjerė Ingrida Šimonytė turi imtis griežtesnių sprendimų. Laidoje „Dienos pjūvis“ politologai sako, susidaręs įspūdis, jog Laisvės partija nėra tikra dėl savo pasiūlymų arba net bijo pasiūlymų, kuriuos teigia.

Valdančiojoje koalicijoje vis garsiau skamba susierzinimas dėl jauniausiųjų partnerių – Laisvės partijos. Tiek konservatoriai, tiek ir Liberalų sąjūdis nepatenkinti, kad „laisviečiai“ vis dažniau viešumoje išstoja su pasiūlymais, kurie nėra suderinti. Be to, jų veikimo stilius kiša koją ir konstruktyviam darbui. Patys Laisvės partijos nariai aiškina, kad jokių problemų nemato.

Būtų naivu tikėtis, kad centro-dešinės valdančiąją koaliciją sukūrusios partijos visą kadenciją dirbs vieningai ir išvengs pykčių. Jau partijoms pristačius programas buvo aišku, kad dėl kai kurių vertybinių ir ekonominių klausimų net ir bendrapartiečiams teks suremti ietis. Kol kas ekspertai pripažįsta, kad koaliciją vienija Covid-19 pandemijos iššūkiai. Tačiau jai nuslūgus galime pamatyti visko. Apie netrukus laukiančius barnius pripažįsta ir patys partijų atstovai.

Ramūnas Karbauskis nebedirba Seime, tačiau iš politikos nepasitraukė ir to neplanuoja. Siūbuojantį Seimo laivelį palikęs R. Karbauskis atidžiai stebi procesus politiniame lauke ir užtikrintai tvirtina, kad valdančioji koalicija neišbus vieninga visą kadenciją. Ją, jo teigimu, išdraskys esminiai vertybiniai klausimai dėl narkotikų ir homoseksualių asmenų partnerystės.  Lapkričio pabaigoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis patikino atsisakysiąs Seimo mandato.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pranešė, kad valdančiosios koalicijos partneriai iš principo jau sutarė dėl ministerijų pasiskirstymo, o visi kandidatai bus paskelbti vienu metu vėliau šią savaitę. Pagal koalicijos susitarimą konservatoriai deleguoja premjerę Ingridą Šimonytę ir devynis ministrus, Laisvės partija turės tris ministrus, o Seimo pirmininko poziciją gavęs Liberalų sąjūdis deleguos du ministrus.

Seimo rinkimams nenumaldomai artėjant, ir premjeras Saulius Skvernelis, ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas vis garsiau kalba apie galimybę po rinkimų formuoti bendrą koaliciją su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tačiau pats G. Paluckas akcentuoja, kad bendradarbiavimas bus neįmanomas, jei valstiečiai nepripažins savo klaidų ir toliau dirbs kaip iki šiol.

Seimo narys Kęstutis Bartkevičius paliko valdančiojoje koalicijoje esančią frakciją „Lietuvos gerovei“, ir ši grupė parlamente iširo. Apie tai pranešta pirmadienį per Seimo posėdį. „Frakcija sudaroma mūsų statuto pagrindu iš septynių narių, nelikus septynių narių, frakcija neegzistuoja ir visi nariai tampa Seimo narių Mišrios grupės nariais, kol nebus sukurta kita frakcija“, – paskelbė Seimo pirmininko pavaduotoja R. Baškienė. Su K. Bartkevičiumi BNS kol kas nepavyko susisiekti.

Valdančiosios koalicijos partijų lyderiai susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda aptarti vyriausybės formavimo. Prezidentas išreiškė palaikymą trims dabartinio ministrų kabineto nariams.

Vyriausybė ruošiasi pokyčiams. Po to, kai penktadienį buvo pasirašyta naujos valdančiosios koalicijos sutartis, ministrų nuomonės išsiskyrė. Vieni atleidimo laukė seniai, tad jau kraunasi daiktus ir planuoja tolimesnę karjerą, kiti vis dar tikisi, kad jiems pavyks išsaugoti postą. Iki išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos likus mažiau nei savaitei, Vyriausybėje artėja neišvengiami pokyčiai.

Valdančiosios koalicijos sutartį pasirašiusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis artimiausiomis dienomis planuoja premjerui Sauliui Skverneliui pateikti kandidatus į susisiekimo ir vidaus reikalų ministrus. „Šiandien susitiksiu su dviem kandidatais. Gal antradienį galėsiu premjerui pristatyti, bet dar turėsime pristatyti tarybai, noriu išklausyti jos nuomonę“, – pirmadienį BNS sakė V. Tomaševskis.

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimus su ministrais. Kol partijos vis dar derasi dėl to, kam kuri ministerija atiteks po Nausėdos inauguracijos, Daukanto aikštės rūmuose su būsimu šalies vadovu susitiko kultūros ir susisiekimo ministrai. Vienas jų į susitikimą su Nausėda atžygiavo su storu nuveiktų darbų segtuvu.

Vaiko pinigai turėtų didėti iki 70 eurų, o kai kurios šeimos gautų ir 100 eurų išmoką. Dėl naujos koalicijos besiderantys politikai dar negali įvardinti, kada bus pasirašyta nauja koalicijos sutartis, bet jau žino – įgyvendinus sutartas nuostatas prireiks papildomų šimtų milijonų.

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su partijos „Tvarka ir teisingumu“ pirmininku R. Žemaitaičiu. Derybose dėl valdančiosios koalicijos dalyvaujantis Seimo narys po susitikimo sakė suprantantis, kad „tvarkiečiai“ Finansų ministerijos gali ir negauti. Valdančiąją koaliciją formuojantys „tvarkiečiai“ sieks vadovauti Finansų ministerijai, „socialdarbiečiai“ – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, valstiečiai savo prioritetų kol kas neatskleidžia.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ pasirašė memorandą dėl naujos valdančiosios koalicijos. Ką apie valdančiosios koalicijos ateitį mano partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Remigijus Žemaitaitis? TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbina Vladimiras Laučius.  Praėjusią savaitę pasirašėte memorandumą dėl valdančiosios koalicijos.

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku Ramūnu Karbauskiu aptarti naujosios valdančiosios koalicijos. Pastarojo teigimu, su G.Nausėda neaptartas ministrų kabineto bei Viktoro Pranckiečio likimas. Po susitikimo su išrinktuoju prezidentu R. Karbauskis žurnalistams teigė su juo kalbėjęs apie stabilumą valstybėje ir derybas dėl valdančiosios koalicijos.

Valstiečių, socdarbiečių ir tvarkiečių lyderiai ketvirtadienį Vyriausybėje aptarė būsimą valdančiąją koaliciją. Po susitikimo partijos kartu su premjeru pasirašė memorandumą, o netrukus ketina pasirašyti ir koalicijos sutartį. Socialdemokratų darbo partija (LSDDP) ir „Tvarka ir teisingumas“ trečiadienį sustabdė beveik metus galiojusį koalicinį susitarimą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kad pradėtų derybas dėl naujosios valdančiosios koalicijos.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis žada jau ketvirtadienį pradėti derybas dėl platesnės valdančiosios koalicijos. Jis taip pat sako, kad artimiausiu metu bus šaukiama partijos taryba, ji spręs, ar po nevienareikšmiai vertinamų trejų rinkimų rezultatų jam pačiam reikia pasitikrinti pasitikėjimą kaip partijos vadovui.

Valstiečių sprendimą pasitraukti iš Seimo valdančiosios daugumos, o tada sekusį persigalvojimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis aiškina tariamu opozicijos nepasiryžimu formuoti valdžios. Be to, R. Karbauskis teigia sieksiantis įkalbėti Saulių Skvernelį likti premjero poste. Gegužės pradžioje (LVŽS pirmininkas R. Karbauskis pareiškė, kad, partijai pralaimėjus prezidento ir Europos Parlamento rinkimus, valstiečių frakcija paliks Seimo valdančiąją daugumą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nuomonė dėl likimo Seimo valdančiojoje koalicijoje keičiasi kaip oras pavasarį – vieną savaitę frakcija žada trauktis, kitą – jau likti. Seimo opozicija tokius viražus laiko rinkiminiais žaidimais, o politologai – politiniu cirku.

Buvę opoziciniai Seimo „tvarkiečiai“ antradienį prisidėjo prie valdančiosios koalicijos Seime. Susitarimą dėl bendro darbo pasirašė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijų seniūnai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, prieš dvi savaites laimėjusi parlamento rinkimus, bet užsitikrinusi mažesnę daugumą, pirmadienį pranešė, kad spalio 18-ąją pradės derybas dėl koalicinės vyriausybės su dviem mažesnėmis partijomis. Jos CDU/CSU konservatyvusis aljansas pirmiausiai surengs atskiras derybas su libertariška Laisvąja demokratų partija (FDP) ir į kairę linkusiais žaliaisiais, o po dviejų dienų visos šalys susės tartis prie vieno stalo, nurodė A. Merkel.

Vilniaus miesto savivaldybės taryboje neramus laikotarpis. Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie braškančią valdančiųjų koaliciją. Kalboms pagrindo suteikė aršios diskusijos ir išsiskyrusios nuomonės perskirstant miesto biudžeto klausimą bei švietimo klausimas dėl tautinių mažumų mokyklų. Vilniaus meras, Liberalų sąjūdžio lyderis Remigijus Šimašius neslepia, kad dabartiniais partneriais jis nėra patenkintas.

Likus savaitei iki bus paskelbtas verdiktas dėl socialdemokratų ateities valdančiojoje koalicijoje, žiniasklaidoje pasirodė informacija apie socialdemokratų planus darbui opozicijoje. Portalas tv3.lt opozicinių partijų atstovų teiraujasi, kaip jie įsivaizduoja darbą kartu su socialdemokratais bei galima valstiečių mažumos vyriausybe. Kol vieni socialdemokratų planus vadina viešųjų ryšių gudrybe, kiti tikina neketinantys tartis dėl mažumos vyriausybės palaikymo. Portalas delfi.

Po truputį aiškėja miglotas valdančiosios koalicijos paveikslas artėjančioje Seimo rudens sesijoje. Kol socialdemokratai vis dar laukia skyrių nuomonės dėl partijos ateities valdančiojoje koalicijoje, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis pareiškė nematantis galimybės dalyvauti naujos Vyriausybės formavime.

Nenumaldomai artėjant rudeniui, kai paaiškės socialdemokratų likimas valdančiojoje koalicijoje, Ramūnas Karbauskis kaltina Gintautą Palucką norint palikti koaliciją dėl artėjančių rinkimų. Tuo tarpu pats socialdemokratų pirmininkas siūlo žiūrėti plačiau ir galimą išėjimą iš koalicijos vertinti kaip partijos atsinaujinimą.

Braškanti socialdemokratų ir valstiečių koalicija susirėmė ties miškų urėdijų reforma. Valstiečių frakcijoje jau garsiai svarstomas klausimas dėl koalicijos likimo verčia klausti, kokį planą rinkimų laimėtojai slepia stalčiuje? Liks su socialdemokratais, kurs naują koaliciją su konservatoriais, ar liks vieni? Seime pradėjus nagrinėti miškų urėdijų reformą, valstiečiai tarp posėdžių susirinko į frakciją, kurioje kėlė koalicijos su socialdemokratais ateitį.

Žiežirbos dėl urėdijų pertvarkos tarp valdančiųjų įskėlė tikrą ugnį. Valstiečiai ir žalieji nebėra tikri, ar nori būti koalicijoje su socialdemokratais. Valstiečiai savo frakcijoje dėl to net surengė apklausą. Socdemai bando tvirtinti, kad dauguma valstiečių – tiesiog politikos naujokai ir labai karščiuojasi. Visgi ekspertai perspėja, kad padėtis rimta. Socialdemokratai esą užsimiršo, kad nebe jie valdžioje groja pirmu smuiku ir jei nekeis elgesio, koalicija iš tiesų gali subyrėti.

Anykščių rajono savivaldybės valdančiojoje koalicijoje laukia permainos – iš jos traukiasi Liberalų sąjūdis. Šios partijos iškeltas savivaldybės meras ieško, kaip suburti naują valdančiąją daugumą. „Dalis liberalų nusprendė, kad traukiasi (į opoziciją). Pareiškimus parašę yra administracijos direktorė, pavaduotojas ir vienas patarėjas. Tai yra pusė komandos, žmonės, kurie yra deleguoti Liberalų sąjūdžio pagal koalicijos sutartį“, – BNS sakė Anykščių meras Kęstutis Tubis.

Valdančiąją koaliciją formuojanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) tikisi iki penktadienio išgirsti konservatorių ir socialdemokratų atsakymus, ar jie pasirengę derėtis dėl valdančiosios koalicijos formavimo. Tačiau jau dabar aišku, kad plačiosios arba vadinamosios nacionalinės vienybės koalicijos nebus, sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Manau, kad penktadienį turėsime daug atsakymų į klausimus.

  Opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis mano, kad konservatoriai dalyvaus būsimojoje valdančiojoje koalicijoje.   „Mūsų manymu, mes būsime naujojoje valdančioje koalicijoje“, – pirmadienį per BNS spaudos konferenciją Vilniuje sakė partijos lyderis. Anot jo, tam pagrindą suteikia jau vykstantys pokalbiai su Liberalų sąjūdžiu ir rinkimų rezultatai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Lietuvos socialdemokratų partijų lyderiai valdančiosios koalicijos sudaryti šiąnakt neskubės. Premjeras Algirdas Butkevičius sako netikįs, kad nauja valdančioji koalicija gali būti suformuota jau pirmadienio naktį paaiškėjus pirmojo rinkimų turo rezultatams. „Aš nelabai norėčiau tikėti, kad šiąnakt būtų galima jau pradėti formuoti koaliciją, nes laukia antras turas, o antrame ture gali būti įvairiausių variantų.

Iki Seimo rinkimų belikus kelioms dienoms, tampa aišku, kad valdančiąją koaliciją greičiausiai formuos viena iš trijų apklausose lyderiaujančių partijų. Vis dėlto, politologai perspėja, kad dviejų partijų tvirtai daugumai neužteks, tad reikės dairytis trečiojo, tačiau jauniausio brolio paieškos gali tapti tikru galvos skausmu.

Kai kurie valdančiųjų partijų bei opozicijos atstovai atsargiai vertina finansų ministrės Rasos Budbergytės ketinimus siekti subalansuoto 2017 metų biudžeto projekto. Darbo partijos lyderis Valentinas Mazuronis teigia abejojantis, ar tikrai reikalingas nedeficitinis 2017 metų biudžetas. „Mūsų nuomone, tai svarstytinas klausimas, deficitas turi mažėti, bet ar iš tiesų reikia plėšytis ir būti vieniems iš pirmųjų, nes šiandien tik pora Europos Sąjungos valstybių turi nedeficitinius biudžetus.

Panašu, kad ilgai partijų reitingų viršūnėse karaliavusiems socdemams atėjo ekstremalių išbandymų metas – smarkiai sumenkus partijos populiarumui, jiems teks ieškoti naujų partnerių arba „atiduoti“ valdžią opozicinėms jėgoms. Dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, kad liepos mėnesį savo balsą Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) 14,2 proc. rinkėjų, kai birželį tokių buvo 16,2 proc.

Valdančiosios koalicijos lyderiai neslepia nuostabos dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos, primenant didžiausią rezonansą visuomenėje turėjusius socdemų, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ skandalus, tačiau tiesiogiai neužsimenant apie buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio galimo kyšininkavimo istoriją. Ketvirtadienį Seime pristatytame metiniame pranešime šalies vadovė negailestingai čaižė valdančiuosius, primindama didžiausius juos krėtusius korupcijos skandalus.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau negu pusmečiui, politinės partijos skuba rinkėjus apipilti naujais pažadais apie šviesesnę ateitį. Tačiau, ar pamenate, ką Jums žadėjo keturis metus Lietuvą valdančios partijos prieš 2012 m. Seimo rinkimus? Politikai pripažįsta, jog toli gražu ne visus tikslus, kuriais prieš ketverius metus suviliojo rinkėjus, jiems pavyko įgyvendinti, o pasiteisinimams pasitelkia įvairiausias versijas.

Kol visuomenė seka buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio galimą kyšininkavimo skandalą, valdančiojoje koalicijoje plieskiasi neeiliniai barniai, lydimi kaltinimais šantažu, politiniais žaidimais ir net grasinimais trenkti durimis. Ketvirtadienį Seimas turėjo spręsti, ar sudaryti parlamentinę tyrimo komisiją dėl manipuliavimo slaptomis pažymomis viešojoje erdvėje ir galimo pažymų poveikio politiniams procesams.

Darbo partijos lyderiai toliau kritikuoja savo bendražygius valdančiojoje koalicijoje – socialdemokratus. Visai neseniai „darbiečiai“ stojo į streikuojančių pedagogų pusę, kritikuodami premjero Algirdo Butkevičiaus pareiškimą apie Rusijos įtakos švietimo darbuotojų profsąjungoms, o dabar ėmė pliekti socdemus dėl šilumos kainų mažinimo.

Liberalų sąjūdis – ne vienintelė partija, galinti pasigirti sparčiai didėjančiu populiarumu. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) taip pat gali pasigirti lyg ant mielių kylančiais reitingais ir panašu, jog ši partija po Seimo rinkimų gali tapti itin geidžiamu valdančiąją koaliciją formuojančių partijų partneriu. Praėjusių metų lapkritį portalo delfi.lt užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, už LVŽS Seimo rinkimuose balsuotų 5,3 proc.